Dažnai, ypač vyresni žmonės, mažo auginimą apibūdina, kaip tikrą KOŠMARĄ. Kai negali net elementariai pasirūpinti savo higiena, turi atsisakyti visų arba daugelio savo pomėgių ir poreikių. Tampi tiesiog MAMA... Ir lėtai arba su pagreičiu degraduoji mokslo, darbo, santykių su draugais ir mylimuoju atžvilgiu.
Ar tikrai tai yra tiesa? Galbūt įmanoma užauginti nepaaukojant savęs?

Panikuoti nereikia, aukotis save irgi, BET atsisakytis kai kuriu dalyku reikes. Pvz. Jus buvote iprates miegoti iki 9 val., su leliuku abejojiu ar iseis. Jei reikes maitynti krutine, vargu ar leisite sau rukyti, jei rukote pries tai ir aplamai reikes laikytis dietos, nes vaikui ne viska patinka. Zodziu, vaika isaugynti nera kosmaras, bet Jusu gyvenimas pasikeis. Bus tokios dienos, kai tikrai nespesite, net dantus valytis ryte Dar priklausys nuo vaikelio, jei bus ramus, miegos ir valgys, tai tikrai bus ne kosmaras, o tik vien malonumas, bet jei vaikelis bus labai energingas, su charakteriu, tada jau kitas reikalas

manau, kad tai priklauso nuo zmogaus. kitam ir vaiku nereikia ,kad pamirstu save. bet ,kad gyvenimas pasikeis - del to gali buti tikra dar daug priklauso, koks vyras salia taves- visad pasiruoses padeti, ar tinginys ir niurgzlys....
asmeniskai man ,pasiseke ir su vaikais ir su vyru. vaikai ramus, galim ramiai issimiegoti. na, o vyras niekada neatsisako pazaisti, pabuti su vaikais. be jokiu problemu galiu isbegti i kirpykla(jis netgi mane uzraso ), kai neturejom antro leliaus , isleisdavo mane ir i baseina paplaukiot ir i aerobikos treniruotes, be jokio priekaisto, kad jis ka tik is darbo, pavarges ir nevalges. aisku ,as bunu vakariene jam paruosusi.
na, o draugei mano su kuria vaiksciojom sportuoti ,su vyru- pravalas, jis net neipusejus treniruotei skambindavo ir klausdavo kur ji!!!!!! mat jis negali budamas su vaiku pavalgyti?????!!!!!!!!

Viskas priklauso nuo: vaiko, Tavo įpročių ir psichinės/fizinės būsenos, vyro. Dažniausiai vyresni žmonės vaiko auginimą apibūdina kaip košmarą tikriausia dėl to, kad anksčiau, palyginus su šiais laikais, vaiką auginti buvo tikrai sunkiau. Turiu omeny sauskelnes, skalbimo mašinas ir pan.

Aš savo pirmųjų mėnesių net nenoriu prisiminti. Ir gailiuosi labai to, kad negalėjau pajusti džiaugsmo sūpuodama mažiuką. Praradau save. Niekada nesilankydavau jokiuose grožio salonuose, baruose, naktiniuose klubuose ir man to visiškai netrūksta. Trūksta elementariausių žmogiškų dalykų, daryti daug ką ne tada, kai galiu, o kai noriu. 9 mėnesių apsiprasti su motinyste neužtenka. Manau pratinsiuosi prie jos visą gyvenimą. Nes nukirpus vieną bambagyslę, išaugo kita, nepalyginamai stipresnė...

As manau,kad pirmaji vaika mes tiesiog nemokam augint.Turiu galvoje,VISA SAVE atiduodam savo mazajam turteliui.Nelieka laiko sau visiskai.
Mano maziukui jau sesti metai eina ir visai nesenai pradejau noreti antro.O dar preies metus du purciausi nuo tos minties.Tuomet buvau pervargus,netgi issekus...Sunus naktimis nemiegodavo iki 2metu,o kai uzmigdavo diena,tai as puldavau namus tvarkytis,skalbt,valgyt daryt.Norejau buti pati geriausia mama ir,zinoma,zmona.Ir taip kasdien iki 2.5metu.Dabar auginciau kitaip,myleciau ir save,leisciau sau pailseti,isnaudociau kiekviena laisva minute.
Zinau,kad nieko naujo nepasakiau,bet dabar bendraujant su draugemis,visos tvirtina,kad antras vaikutis auga greiciau,lengviau,savaime...Nes auginimas nuo pirmojo vaiko skiriasi stipriai.
Ir as atsigavusi ir pailsejusi jau vis dazniau galvoju,kad noriu

Svarbiausia psichologiškai save paruošti permainoms. Iš tikrųjų pakankamai daug reikalauja motinystė, bet vaikeliui augant tie reikalavimai niekur nedingsta, todėl, jei nuo pat pirmų vaikelio atsiradimo dienų save kaip asmenybę išbrauksi, laikui bėgant tapsi nebereikalinga nei vyrui, nei draugams ir nemiela pati sau.
Reikia mokytis gyventi iš naujo ir paskirstyti laiką taip, kad liktų ir grožio procedūroms, ir vyrui, ir pramogoms, ir poilsiui.
Labai svarbu, kad kas nors išleitų truputį pasivaikčioti, atsipūsti nuo namų rutinos, nes jei užsidarysi buityje, tai psichologiškai tikrai palūši.Anksčiau juk vyrai mažai padėdavo moterims auginti vaikus, todėl ir tas laikotarpis toks košmariškas atsiminimuose

Ir šiais laikais vaiko auginimas gali prilygti košmarui. Vienai mama košmaras, kad vaikas naktimis nemiega, o kitai - tai normalus dalykas.

Nori nenori, bet pirmus mėnesius aukoji VISĄ save vaikui. Juk jam reikalingas begalinis rūpestis, šiluma meilė. Vėliau viskas keičiasi. Vaikas paauga, gali daugiau laiko skirti sau, savo poreikiams. Tik nereikia nusistatyti, kad be mamos vaikas prapuls. Pvz. mano mokslai nedegradavo. Su vaiku pabaigiau ir magistro studijas, dirbau per du darbus, su draugais išeidavau pasisėdėti. Gimus antram irgi niekas nepasikeitė. Ir toliau stengiuosi sau skirti dėmesio, pasirūpinti savo gerove. Niekada nereikia atsisakyti senelių, draugų, vyro pagalbos.

Tai faktas, kad laiko sau sumazeja gerokai, viska tenka daryti paskubomis ir tik tada, kai vaikas leidzia. Bet esme, kad apsileisti negalima

Mes su vyru taip lakstom paskui vaika ir juo rupinames kad jau susvetimejom-tapom tik pareigingais, susirupinusiais tevais. mes jau nebe pora.

o visu baisiausia tai yra buitis-be galo be krasto skalbiniai, indai, grindys, pirkiniai...

kad vaiko auginimas kosmaras as tikrai nepasakyciau, bet blogiausia kai serga.
arba kai pavargsti ir pyksti ant vaiko, kodel jis nenori palikti taves minutelei ramybej, kodel visa laika is paskos, vis kazko jam reikia, jautiesi kalta+bejege+namie betvarke+rytoj anksti keltis, o jei dar su vyru ne kas...

Na vaika auginti tikrai nera kosmaras. Gal seniau taip budavo kai reikedavo palas nuolat skalbti ir lyginti, ir dar daug geru dalyku nebudavo kaip yra siais laikais. Daug kas is vyresnio amziaus pazystamu sako kad siais laikais vaika auginti lengva.
O saves aukoju daug, nes nelabai kam yra uz mane ji ziureti. Negaliu kada noriu iseiti. Jei noriu i kirpykla nueiti tai reikia susiplanuoti kas ir kada gales paziureti vaika ir derinti pagal tai savo planus. Na del miego irgi neiseina miegot kiek noriu, bet jau pripratau
Istiesu budama mama ismokau daug ko atsisakyti bet randu akzkiek laiko ir sau. Bent jau elementariausiai higienai laiko visada turiu. Ir issimaudau kasdien ir galva issiplaunu. Ir netikiu tomis mamomis kurios sako kad laiko tam nera. Gal is tingejimo taip yra (tik nesupykit tai tik mano nuomone)
Na o kai serga tai tikrai ne kas. Va nesenai ligoninej gulejom Va tada tikrai tenka visa save aukoti.

Gal čia ir ne vieta klausti, bet jei mama vaikutį maitina pati, kiek laiko gali jį palikti tėtės globai? Tarkim ar įmanoma pamaitint vaikutį ir kelioms valandoms išeit prasiblaškyt?

aisku kad kazkiek saves tenka paukoti,bet niekaa del to nesiskundziu.juk jei nusprendziam kurti seima ir gimdyti vaikelius tai turime gerai zinoti kam ryztames ir kokios gali buti pasekmes.taip kad niekad nepagalvojau kad kazko netenku ar truksta laiko sau.dukrytes didziausias musu dziaugsmas ir visi vargai asiperka dvigubai kiekviena diena,kai matai jas laimingas,girdi ju juoka,matai sypsenas ir girdi ''mama as tave labai myliu''-visi nuovargiai ir piktumai dingsta

mano vaikui tik kiek daugiau nei du mėnesiai, ir dabar jau net negaliu pasakyt ar aš ką nors aukoju jį augindama...tiesiog dabar jau nebeįsivaizduoju ir neprisimenu kaip gyvenau anksčiau be jo. O pirmom savaitėm tai man išvis kiekviena diena kaip šventė atrodė viskas taip nauja, taip įdomu... žinoma vyras be galo daug padeda. Kolkas daugiau niekam ir nebuvom vaikelio palikę, tik mudu jį prižiūrim. Ir dar turime tokią taisyklę, kad vieną pusdienį per savaitę vyras mane išleidžia vieną kur nors...tai aš spėju ir į kirpyklą, ir su draugėm kavutės išgert ir po parduotuves pasižvalgyt ir t.t. ir pan. Nors kai sirgo kelias dienas tai tada taip...net dantų nevaliau, nes ištisai vaikas ant rankų buvo, bet tada ne tas ir rupėjo. Taigi man vaiko auginimas nėra košmaras bent jau kolkas, nors irgi kažkiek su baime laukiau kada jis gims ir bus sunku


priklauso nuo vaiko, kas kiek valandų jis valgo. Bet aš niekada nepalikdavau vyro "tuščiom", net jei tik valandai išbėgdavau, visada palikdavau nutraukto pieno buteliuką, nes ką gali žinot kada mažius valgyt užsimanys Tai va, jei nori palikt keliom valandom - nusitrauk pienuką.

zinoma,kad imanoma!mane irgi piktos bubutes prigasdino,kad nemiegosi,nevalgysi,nespesi nusipraust ir pan..o istiesu viska as suspeju irdar laiko lieka manoberniukas gana ramus,daug miega,leidzia mamytei darbus atlikti vaikai skirtingi,sako Dievas duoda butent tiek kiek gali istverti,bet ne daugiau

Sveikos, viskas nuo pacios mamos priklauso, nors drauge uzauginusi 2 vaikus sako kad kartais budavo taip kad neuzteko laiko sau,
na o man kazkaip nera sunku, nors dar ir paskaitos yra ir t.t viska speju padaryti

Super Pritariu pilnai, ir as tokios pacios nuomones

na manau,kad ir nuo zmogaus poreikiu ir gyvenimo pries nestuma ir vaikelio gimima priklauso jei buvo mamyte pripratus per dienas po parduotuves ir grozio salonus lakstyt,tai manau su mazu vaikeliu to nebus ir jei atrodys,kad jinai viska paaukojo ir niekam neliko laiko o pavyzdziui kai maniske buvo siaubingai nerami iki 7-8men. as tikrai neturejau laiko sau,kad ir mano poreikiai nedideli,bent jau susitvarkyt nagucius,antakius ar panasiai kai tik jinai miegodavo jei man nereikejo mokytis as lekdavau pamiegot,nes 8men.miegot po 3-4 val per para tikrai isvargina o dabar kai mazoji tokio amziaus pilnai viskam laiko uztenka,jinai zaidzia o as darau tai ko man reikia

Vaikeliui gimus is tiesu laiko sau apmazeja, sito tikrai nepaneigsi, nes ypac pirmais menesiais turi gyventi mazo zmogucio diktuojamu ritmu. O kadangi pati maitinu dar ir dabar kas 2-3, kartais jau kas 4 valandas (kolkas maitinu tik savo pienuku), tai tenka laika planuotis. Bet negaliu labai skustis, kad neturiu laiko sau-jo atsiranda ne tik i parduotuve ar kirpykla islekti, idomia knyga pasiskaityti, bet ir filmui pasiziureti,su draugemis susitikti, tiesiog viskas yra is karto daugiau planuojama nei anksciau, bet kada kai uzsimanai jau tikrai kur nori neisleksi,pvz., i koki naktini kluba tikrai neislendi, kai tenka per nakti 3-4 kartus keltis maitinti (dukryte diena nelabai valgi, bet va nakti )...Bet kad kazkaip i tokias vietas jau nelabai ir traukia, be to, tik uzmigdzius dukryte 23val. jau pati jauciuosi pavargusi ir trokstu tik kuo ramesnio miegelio iki pirmojo naktinio maitinimo. O dabar, kai atejo vasarele ir oras uz lango toks siltas ir grazus, tai "isimetam" su vyru dukryte i masiniuka ir lekiam pas draugus, i gamta, sodus-ji pas mus keliauninke, vaziuoti masina jai patinka, jau 4 menesiuku dar pilvuke su teveliais i Turkija leke Jei moki susiskirstyti laika ir laisvalaikis su vaikeliu tau neproblema, tai nemanau, kad kazka labai aukotum. Musu seimai, laikas praleidziamas kartu su mazyle, yra daug linksmesnis ir prasmingesnis nei buvo iki jos

o as manau kad dar daug kas nuo pacios mamos priklauso,ne tik nuo maziuko as dar ne mama,bet va mano drauge augindama leliuka pati sau vargo prisidare.jai vis atrode,kad demesio maziukui per daug nebus ir vos tik jis "sukriuksedavo" tuoj imdavo i rankas ir nesiodavo.nestebuklas,kad ji nei i emeilus nei i skambucius neturedavo laiko atsakyti,nekalbant apie savo prieziura.atsigaudavo tik kai mama ateidavo jos su vyru kur isleisti dabar kai jos maziui jau daugiau kaip 1.5 metuku pati sako,kad sugadino vaika ir dabar darytu kitaip

cia jau tikrai per daug pas mane palatoj gulejo viena,vaikelis sau ramiausiai miega o jinai ji vis tampo mieganti jauciu dabar jai ta pati situacija

oi pirmom dienom ir aš taip darydavau nes tada dar negalėjau suprast ką reiškia tie jo pakriuksėjimai...ar jis alkanas ar šlapias...ir vis griebdavau ant rankų. Gerai kad vyras mane pristabdė... o tai turėčiau dabar rankinuką

tai,kad ta panele nesiodavo ramiausiai mieganti vaikiuka

na to tai nesuprantu

O man, zinokit, ziauriai truksta laiko sau Nebuvau lakstatnti nei po parduotuves, nei po grozio salonus. Taciau del savo neramios mergytes, ne visada i dusa speju nueit, o jau apie kazkokias papildomas proceduras tik pasvajot galiu. Tai kai noriu normaliai issimaudyt, turiu kazka kviest i pagalba, kad pabutu su dukryte. Nebeatsimenu kada ramiai arbatos puodeli geriau, su drauge snekuciavausi, skanius pietus ruosiau. Visas laikas dabar vaikuciui

dabar kai maniskis dickis as gudruole,isodinu ji i manieza padedu zaislu kol jis zidzia begu i dusa o siaip kas dien grozio procedurom nera laiko dziaugiuos kad tik issimaudyt turiu laisvu minuciu.

ir man tas pats, neturiu laiko nei kada issimaudyti. is vyro pagalbininkas nekoks, o lialius tai jau oj oj oj reikalauja demesio. pirmus kelis menesius tai pamiegodavau po - val i para, visa kita laika ant ranku, nes rekdavo visa gerkle. va issireke, dabar truputi geriau bent su miegu nakti, o uztat diena, tai jei uzmigo speju arbatos atsigerti ir jis jau lipa lauk is lovytes. pabuna valandzike ir vel ji migdyk, tai speju greit palist po dusu trumpam.. bet apie toki pasilepinima vonioje, kirpyklas, pasivaiksciojimus iki draugiu ar pan tai jau pamirsau. kada kirpykloj buvau nebepamenu, vis pazyziu vyrui kad jau reikia, bet kaip i siena.. mane kaip tik ir nervina tu senu bobuciu bambejimai - kaip mes uzsiauginom, ir vystyklus skalbdavom virindavom ir gyvulius apsiserdavom, ir pietai padaryti ir vaikai sveiki druti, o siuolaikinem mergom s...... (uzpakaliukai jei graziau) pilnos, tik skustis ir temoka (visu bobuciu zodzizi, iskaitant uosvene). dieve kaip peiliu i sirdi, gerai kai leliukas tik valgo ir miega, o mano zirzaliukas - pikciurna - padauz mazas jau dabar, labai issekino mane. atrodo ir viska vaikuciui ka geriausia atiduodi, ir bandai namus susitvarkyti, ir valgyt pasidaryti kad tik itikti "brangiausiajam", kuris dazniausiai nei neivertina, tai ka jau cia kalbet apie laika sau..

Man irgi nelikdavo laiko sau,bet manau daug kas priklauso nuo noro,imanoma nors kartais skirti laiko ir sau,pvz.kai vaikas miega,ar kai seneliai aplanko

Tikrai užtenka Aišku dėkui Die, turiu ramią dukrytę, tai net galiu užsiimti tokia veikla, kuriai anksčiau net nerasdavau laiko

Pirmomis dienomis aišku reikėjo kantrybės, bet viskas susitvarkė, kai perpratom mažylės rimtą Per visą laiką mažylę esu tik 2 kartus po 1 valandą palikusi močiutei ir tai iš būtinybės, nes reikejo dokumentus sutvarkyti, o kartu vežtis vaiko dėl šalčių negalėjom. Mažylė visur keliauja kartu su mumis, kartu pramogaujam, kartu poilsiaujam, kartu mokomės pasaulį pažinti. Ji mėgsta su manim keliauti visur ir jei tik soti, kantriai laukia (ir stebindama visus aplinkinius savo ramumu) tyrinėdama aplinką, kol mama baigs tvarkyti reikalus

GALIMA PALIKT PIENUKO, IR DRĄSIAI EIT

Na, vaikų neturiu, tik teko prižiūrėti, tai nesuprantu, ar būtina vaikui tik suklykus bėgt prie jo - nemirs juk, jei pamperi pakeisi ne tuoj pat o už 5 ar 10 minučių, ar pamaitinsi irgi ne tučtuojau. O jei rėkia šiaip sau, tai ar būtina čiupt ant rankų ir nešiot? Na rėki - tai ir rėk, jei vaikas sausas ir sotus, tai dėl manęs jis gali klykaut sau. O su tais puolimais prie vaiko tik jam sužviegus tai ir išlepinami vaikai taip. Sutinku, kad reikia žaisti, prižiūrėti, bet visą laiką skirt vaikui - na mama juk ir moteris dar - taip kad ir dantis išsivalyt privalu, ir galvą išsiplaut, ir pasidažyt ir nevaikščiot apskurusiai ir pavalgyt. Na aš pirmai žiūrėčiau savęs, paskui vaiką, nes nemanau, kad koks pyplys turi teisę į visą mano laiką.

čia tau tik dabar taip atrodo
kai vaikas rėkia- prisigaudo oro ir jam pradeda pūst pilvą, tada dar labiau rėkia. ir gali išvaržą išrėkt.
apie laiką sau- neturiu išvis. į tuliką einu su dukra. nu sysioti. apie rimčiau- nėr kalbos. gerai, kad tiatis pasimaišęs dėl mergytės savo, tai jau kai grįžta- galiu nusipraust ar skalbinius pasidžiaut

Jooo,tu cia pavarei.....kvepia egoizmu....Manau dauguma mamyciu su tavim nesutiks
Papildyta:
O siaip as taip pat is tu,kurios mano,kad daug kas priklauso dar ir nuo vyro.Pvz.as be saviskio pagalbos pirma menesi tikrai pulciau i depresija.Bet dabar,kai mazylei beveik 4 men,laisvai viena susitvarkau ir dar laiko sau lieka

jis turi teise i visa tavo laika..
tik tu , jei jau nori skirti sau to laiko, ismokt ji surast ir kaip nori isnaudot.. zinoma, tuo paciu metu neatimdama is vaiko demesio jam ... va va reikia mokytis
mano atveju jei ne supynes, autokedute, TV.. (uzmetikite mane akmenimis) , lavinimo kilimelis.. akropolis itt.. sau laiko nebutu

pamirsau ka reiskia planavimas po vaiko gimimo, nes tai tiesiog neimanoma. taip pat pradejau nekesti nustatyto tikslaus vizitu laiko, pvz pas gydytoja, nes amzinai veluojam, ko nekenciu... ir siaip... nesilakuoju nagu kol vyras negrizta. negaliu gaminti valgyti kada noriu, nes kartais mazasis piktas. nedirbu, nors noreciau. gal as bloga mama?

visai tu nebloga tiesiog mazasis zmogeliukas reikalauja daug demesio pati turiu dvi dukrytes kai gime mazoji tai is pavydumo ir didzioji tapo mazaja o vyras man mazai ka ir padeda skaitykim kad vaikus auginu viena dirbt as ir noriu nesvietiskai kolkas negaliu bet laikui ainant kazkaip apsipratau ir suspeju ir valgyt padaryt ir susitvarkyt tik vat gaila kad sau laiko galima sakyt isvis neliko as net iki parduotuves viena negaliu nuait bet uztad turiu dvi nuostabes dukrytes nors retkarciais taip neatrodo

Taip ir norisi draugiškai parašyti- kai turėsi, tada ir pakalbėsim O jei rimtai, tai nesupyk, bet tikrai žinau, kad kol neturi vaiko atrodo vienaip, o kai jis atsiranda, pradedi mąstyti visai kitaip

net netureciau turbut ka ir atsakyt i tokia nuomone nei verkt nei juoktis. manau , kad kai turesi savo vaiku, tai kardinaliai pakeisi toki poziuri...sutinku, kad vergauti nereikia, nes jie mazi gudruoliukai, taciau nei viena mama niekada nalieka abejinga savo vaikui..
pabandyk save isivaizduoti su pilnu pampersu ramiai geriancia kava, nes juk kas cia tokio prikrautom kelnem pabut 10 min

.
pabandyk save isivaizduoti su pilnu pampersu ramiai geriancia kava, nes juk kas cia tokio prikrautom kelnem pabut 10 min

[/quote]


geras vaizdelis turetu but

ir jausmas tikriausiai pakartojamas

mes vakar su broliu kaip tik ta tema kalbejom, sakau "nustebtum kiek darbu ismokau padaryt viena ranka", tai jis sako "dziaukis kad ne dvynukai- butum ismokus daug ka ir koja daryt"

Pirmą mėnesį problemų nebuvo, nes vyras buvo išėjęs tėvystės atostogų, tai visada pabūdavo su vaikučiu, kai aš norėdavau laiko skirti sau elementariems dalykams - nusiprausti, nueiti į WC, susitvarkyti nagučius ir panašiai. Na, o kai tėtukas išėjo į darbą, tai buvo sunkiau tik kokią pirmą savaitę, o paskui perpratau sūnelio ritmą, susidraugavom ir dabar spėju pasidaryti viską - ir apie save apsitvarkyti, r kambarius susitvarkyti, ir valgį paruošti, ir tiesiog pasėdėti nieko neveikiant ir pasimėgauti poilsiu vienumoje
O anksčiau eidama praustis nešdavausi leliuką kartu su savimi, pasiguldydavau jį ant pervystymo lentos ir palįsdavau po dušu - aš matydavau vaikiuką, o jis mane
Na, o pavyzdžiui tvarkytis antakių ėjome kartu - išėjom į lauką pasivaikščioti, užėjau į šalia namų esantį grožio saloną ir susitariau kad po pusvaland-io mane priims, vaikiukas išmiegojo visai šalia vežimėlyje net neprabudęs.
P.S. Savo sūnelį priskirčiau prie pakankamai ramių vaikučių.

Maniškis tai labai neramus buvo, nieko negalėdavau pasidaryti.Laiko sau skirti galėdavau tik tada, kai miegodavo.O miegodavo jis tik po pusę valandos
Paskui, kai jau darėsi didesnis išmiegodavo ilgiau, tada ir laiko daugiau sau atsirasdavo.

na mes dar tik savaitele namie,sunku istikro,be vyro pagalbos nezinau kaip butu.jis ir su vaiku pabuna,jei nemiega,leidzia man nusiprausti ar pamiegoti.bet musu vaikelis neramus,nakti sunkiai migdosi,tai miego trukumas tikrai jauciasi.bet kazkaip namai i musio lauka nepanasus-pavalge,nusiprause,apsitvarke.na ner taip kad vaikelis 100proc mamos laiko atima ir negalima rasti minutes sau.be vyro jauciu nepulciau tvarkytis kai maziukas miega,o ta laika skirciau poilsiui bent jau kol neturim jokio rezimo.

To laisvo laiko gal ir netruktu,bet ji visa "suryja" Supermamu forumas...

jei nepadetu MB tai turbut truktu... o su MB pagalba tai turiu laiko ir sau ir supermamoj pasedeti

būna dienų kai daug to laiko sau galiu skirti, o būna, kaip pvz šiandien, kad plaukai nešukuoti, su chalatu ir visa balta kaip popierius, nes pati sergu ir dar vaikas neramus...bet šiaip, nors ir žiauriai daug dėmesio reikia, bet norint turbūt galima viską padaryti. aš ir namus susitvarkau, valgyt padarau, žinoma, kol miega, bet vistiek viskas padaryta.

Geras


Aukso zodziai

na aš supermamose sėdžiu tik su lelka. blogai , ale kitaip nesigauna, o prie pc ji apsiramina , turbūt todėl, kad visą šitoj dėžėj sėdėjau

bus ir man tas pats. as antra puse sedziu kompe ilindus vis. gims kompiuteristas is karto , o dar nustate , kad berniukas , tai reiks pleste atplesinet nuo kompo ji