sveikos SM
norejau paklausti-ar duodat palaikyti savo mazyli giminems,artimiesiems,draugams ir pan?
mes su vyru tai - grieztai Ne.nematau jokio reikalo duoti savo brangenybe visiems tasyti,tuo labiau,kad nesuprantu,kam to reikia?! palaikyti leidziam tik seneliams.
galbut as per daug kategoriska?...neseniai labai smarkiai susipykau su vyro sese,kad nedaviau jai palaikyti savo mazylio.tai ji baisiai isizeide-Ka tu cia sau leidi?!Ka as tam vaikui ikasiu ar ka?ir t.t...tada as jai pasakiau,kad as savo vaika saugojau 9men,nevalgiau ko negalima,nerukiau,negeriau,pilva glosciau,pas daktarus tampiausi,nesitusinau,stengiaus nepervargt ir t.t.dabar visa diena ji priziuriu,uzpakali plaunu,verkianti raminu ir.t.t.visaip ji saugojau/saugau ir dabar nezadu visiems jo dalinti(tuo labiau,kad niekas manes nepalaike kol laukiausi(man 19m.) tik pora artimuju ir draugu...ir dabar niekas isskyrus mama nepadeda)sakiau:Kai turesi savo vaika galesi duoti visokiems diedams,troleibuse zmonems ir bobutems drebanciomis rankomis!
gal as ir per grieztai,bet man jau atsibodo,kad i mane kaip i motina rimtai neziurima
patarkit mamytes

Žiūrint, kas tie svetimi. Pirmam pasitaikiusiam kad ir parduotuvėje, aišku, neduodu, bet gerai pažįstamų giminių, bendradarbių, draugų rankose ji mielai būna ir nematau čia aš jokio kriminalo. Man smagu, kad jai patinka, pabendrauja su kitais žmonėmis, nėra beviltiškas mamyčiukas.
O kas dėl dalinimosi ar nesidalinimo vaiku - čia, mano akimis, didžiausia mamos klaida. Vaikas nuo gimimo nebėra tavo nuosavybė, jis jau pasaulio žmogus ir nuo jo izoliuoti tikrai negalima. Paskui ir atsiranda problema - vaikeliui jau 30 metų, o mamytė dar paskui bėgioja, kaip nosį nusišluostyti reguliuoja ir marčias-žentus vaiko, kad nepasisavintų jos brangenybės. Visur turėtų būti saikas.

na,taip as sutinku,bet kol jis visai pipiras tai man tikrai bnaisu,kad neismestu cia jau aisku matyt mano fantazija...

Sveika
nežinau kaip kitos mamos, bet mes kategogirškai NE nesakome, bet ir laikyti bet kam neduodame. Aišku seneliai palaiko kelias minutės kai atvažiuoja į svečius, mano brolis, vyro sesuo laikė, bet tik kartą, nelabai dar moka su mažyliais elgtis O taip jei atvažiuoja kiti giminaičiai ar ateina aplankyti draugai, tai duodam palaikyti trumpam jei prašo, bet tik tiems kurie savo mažus vaikus turi, kurie tikrai moka elgtis su mažais vaikais, be to aš tada tuo metu esu tam pačiam kambayje ir niekur neišeinu. Nežinau ar teisingai darom, bet dukryė taip pratinosi prie kitų žmonių, nebijo jų, jai kaip tik įdomu apžiūri tą kuris laiko ją Bet galiu pasakyti kad tai būna nedažnai labai daug svečių neturėjome, o seneliams pasidžiaugti visada norisi, tik kad mes nepratiname būti ilgai ant rankų, pasiimam ir seneliams duodam palaikyti bet neilgai, nes paskui mažylė nebenori gulėti, o reikia būti ištisai ant rankų
Papildyta:

Tu taip nepergyvenk dėl savo mažylio Aš irgi pirmą mėnesį galvojau niekam neduosiu, tegu iš toli žiūri, ir kad nemokės laikyti, bet kažkaip dabar praėjo tą baimė, tiesiog matau kad mažė gerai jaučiaisi kitose rankose, tada ir man ramu, be to jai reikia ne tik mamos, turi pripažinti ir senelius ir tetas ir dėdea, nes paskui tiesiog pačiai sunku bus su vaiku, kai bijos kiekvieno ir laikysis tik už tavo sijoną

Kol buvo visai mažutė tai duodavau ne visiems ir būdavau šalia, kad tik ko nenutiktų dabar juokas ima iš tokios baimės Mūsų mažoji mato nemažai žmonių ir labai noriai bendrauja, jai reikia kitų dėmesio ir aš tuo džiaugiuosi, kad nebijo kaip kiti ir išvydusi svetimą žmogų nepuola į ašaras

as ta suprantu,bet vaikas dar mazas...man taip baisu,kad kokia ciocia jo neismestu:(davem vienai tetai palaikyti,tai vos neismete-ojojoi koks sunku....nu..siaubas!kaip issigandau:(

aš tai leidžiu paimti seneliams, draugams ir kitiems, bet neilgai, kad nepaprastų nepažįstamiems tai - ne. Aš tai manau, kad nereikia vaikų prisipratinti prie savęs, o tai bus mamyčiukas ir bijos kiekvieno žmogaus

je_lenka del laikymo ant ranku,nepyk bet nesuprantu kam taip bijoti priglausti ant ranku vaika?tipo pripras prie silumos ir mamos sirdies duziu?jega visa tu atimi is vaiko...(na cia mano nuomone)...as saviski nesiojau glaudziau ir mylavau iki 6men poto jis nebenorejo(ismoko pats judeti ir jau 3men kaip nebereik jam musu ranku ir turiu pasakyti liudna,nes taip malonu glausti vaika prie saves,jausti jo rakyciu tvirta isikabinima pripratinimas ant ranku didele nesamone,suorantu jei turi zmones uki tai reik viskuo pasirupinti,bet kai gyvenama bute,nieko juk per daug nereik daryti,nereik juk kasdiena viso buto plauti ar panasiai.



o del davimo kitiems ,nemata nieko blogo gerai kai vaikas nebijos zmoniu ir mama gales trumpam dingti.

Aš tai kad ir norėčiau kam nors duoti palaikyti, bet mano pupa neeina. Iš kart predėda verkti, bijo visų. Gali buti tik pas mane ir pas vyrą ant rankų.Daugiau niekas negali paimti. Net nažinau ką daryti. Mes dažnai gulim ligoninėje, ten paima vaiką daryti procedurų (statyti kateterį pvz). Tai dėl to ir bijo visų, galvoja kad visi ją skriaus ir jai skaudės. Ir senelių bijo...Ką daryti???

Lygiai tas pats su mūsiške ir man labai smagu - galiu bet kur ramiai išvažiuoti, su kuo noriu bendrauti, nes žinau, kad mano žmogutis nesukels skandalo viešoj vietoj. O ir per krikštynas neseniai ramiausiai prabuvo ant krikštamotės rankų, susidomėjusi stebėjo ceremoniją ir nė nepyptelėjo , matėsi, kad žmogui nauja, keista, bet labai labai įdomu. O va bendraamžę krikštijo bendradarbė, tai pati ir laikė, nes ant kitų rankų klykė ir viskas


Turiu aš šiokį tokį ūkį (daržų, bulvyčių), bet vis tiek ir panešioju, ir susitvarkau, ir dar remontu šiek tiek užsiimu. Tik noro reikia, o laiko jau atsiras. Bet tikra tiesa - žmogutis ropoja, paeina pasilaikydamas ir tų rankų vis mažiau reikia - dažniausiai tik ašarėlei nubraukti susimušus ar pavargus

Na jau čia jūs manę ne taip supratot arba aš nesuprantamai parašiau neturėjau omeny kad vaiko nenešioju nemyluoju turėjau omeny kad stengiuos, kad vaikas nekabėtų ištisai ant rankų, kaip mums buvo pirmą mėnesį tiesiog verkia kai paguldai ar biški nukreipi dėmėsį į kitą vietą dabar daug geriau ir vieną su karusele pažaidžia paguguoja, ir paguldai neverkia, o bendrauja, ankščiau tik ant rankų užmigdavo, o dabar paguldau į lovą atsigulu šalia ir užmiega nors savo lovytei reikia dar pastangu kad užmigtų
Tai, kad nešioju aš dukrytė ir kartais net nesiprašo ji ant rankų, o man tiesiog malonu ją panešioti ir priglausti
O gyvenu aš tarp kitko ne bute o name, tai kad darbu iki ausų prie namų, nors ir daržo neturime bet remontuojamems, tvarkomems visą dieną

Na pardej aisku niekam neduociau,bet draugams ir giminems kodelgi ne Pas mus labai anksti draugai pradejo lankyti,tai ji jau pripratus,mielai eina.Tikrai nesutinku su nuomone,kad 9men.nesiojau, saugojau ir dabar ji mano.Vaikai tik atejo per mus bet jie nera musu nuosavybe

O tai pala pala... Tai jei visi palaikytų ir padėt norėtų, tai dalintum vaiką į kairę ir į dešinę? Nesuprantu aš tokio savininkiškumo - aš dariau tą , aš dariau aną! Aš - motina didvyrė! Ar ilgai taip patempsi? Tavo kūdikiukas dar mažas, palauk, kai bus bent kokių 11 mėn. Tokią naštą užsikrovus, kad tik AŠ galiu tinkamai vaiką prižiūrėti, stogas čiuožt pradės

Mano manymu, vaikas ne šuniukas, ne kačiukas ir ne pūkuotas žaisliukas. Bele kam tikrai nereikia duot, bet močiutės, seneliai ir tikri dėdės bei tetos yra kita kalba

visisskai su tavim sutinku del laikymo ant rankyciu reik savo mazuliukus nesiot kol dar leidzia
Papildyta:


skaiciau zurnale("Tavo vaikas" geguzes numeryje) kad vaikams apie 8-12men atsiranda savisaugos instinktas,kad jie svetimu(ar tiesiog zmoniu kuriuos retai mato) bijo ir isivaizduoja kaip priesa.bet tai su laiku praeina.aisku galbut itakos turi ir ligonines jei idomu paieskok info nete ka daryt tokiu atveju,arba as galiu parasyt ka tas zurnalas pataria
Papildyta:


as kazkaip nesusitaikau su ta mintim...tiek laiko,jegu ir meiles jam atoduodu..poto sunku su kazkuo dalintis ypac,kai istu "norinciu palaikyti" nesulaukiu pagalbos
Papildyta:


galbut tu ir teisi as nenorejau pasakyt,kad dalinciau visiems kas tik padetu,bet visi atvaziuoja tik pasidziaugt,pamyluot,paglostyt ir pan.o padeti niekas nenori del to man i pikta..

Man čia jau panašu į paranoją Argi vyro sesė svetimas žmogus? Kas nutiks jei ji pora minučių palaikys tą mažyį? Nepažįstamiems tai neduodavau, bet saviems tai kodėl gi ne?

As duodu palaikyti vaika, man negaila, bet jei zmogus nera paranojiskas. Pavyzdziui mano uosviene paima vaika ant ranku ir nesiuoja ji visa laika, palyk tu jai vaika 5 valandom, ji visa laika ant ranku ji nesios. O visrune buvo, kai susirinko visi sveciai, vaikas buvo geros nuotaikos... o ji grebe vaika, isejo i kita kambari ir su juo ten issedejo, kai visi sveciai prie stalo sedejo, o atejau jau pasakyti, kad duokit man vaika ir eikit prie sveciu, ji net girdet nenorejo... net man vaiko mamai vaiko neatiduoda, kai i ji ikybus...

O man tai panašu į priešiškumą ir nusistatymą prieš vyro sesę ir giminę (aš savo vyro sesers irgi nelabai mėgstu , bet to neparodau ) - labai jau pabrėži tai, kad tau niekas nepadėjo, nepalaikė, laiko tave per jauna būti mama.
Nereikia niekam įrodinėti, kad esi geriausia mama pasaulyje ir pati su viskuo susitvarkysi - tiesiog būk pati geriausia mama savo vaikams ...
Man tai patinka stebėti kai artimieji giminės ir draugai norintys palaikyti mano pupą su ja bendrauja, patinka stebėti jos reakciją.

Tai tu ir nelauk is nieko pagalbos,cia tavo vaikas ir tu jau pati turi tvarkytis su tuo O kad tu tiek jegu ar dar ko atidavei,tai zinok vaikas neturi tau jaustis visa gyvenima dekingas,jis uzaugs ir iseis,taip kad nesijausk auka,mylek ir save

Jeigu labai sunku, visada galima pagalbos paprašyti. Jeigu sunku, bet nenori iš principo paprašyti, kad padėtų, tai nereikia jaustis ir nelaiminga ar aukojančia dėl vaiko savo gyvenimą. Tiesiog gyvenk tuo, kuo gyveni ir nepyk, kad nesulauki pagalbos.
Aš auginuosi pati sau viena - pačioj pradžioj dar atvažiuodavo mama daržų aptvarkyt. Su anyta santykiai ne kokie - jos pagalba man būtų tik nervų gadinimas. Bet niekada nedraudžiau jai imti mažės ant rankų, nes mūsų santykiai yra mūsų, o mažylei ji vis tiek yra močiutė.

Duodu palaikyti seneliams, artimiausiems draugams, bet is tikruju kai matau, kad mano lelia pas kazka kita, tai jauciu sioki toki pavyda Ir pvz kai mociutes keicia pampersa, maitina ar kt, tai vis norisi pataisyti, vis atrodo, kad negerai daro O jei kam reikia palikt, tai isvis kosmaras pasitikiu tik savo mama ir vyru

Nesuprantu kodel tau kasnors turi padet augint tavo vaika, o jei nepadeda tai net palaikyt neleidi. Man vaika sugint padeda tik mama ir tai jauciuosi nelabai gerai kai ji jai palieku. O gimines ir draugai tam ir atvaziuoja, kad aplankyt ir pasidziaugt mazyliu. Idomu kaip sureaguotu mano draugai Jai pasakyciau tu man padek augint vaika tada as leisiu tau ji palaikyt ant ranku
Kokios keistos tos mamos kartais buna ...

As ir nekaip jauciuos, jei tenka palikt nors ir neilgam, Kazkaip sazine grauzia, kad uzkraunu svetimom bedom juk tai mano kudikis, as ir tureciau rupintis juo... Aisku tai netaikoma tetukui

Zinai, as irgi pirmus tris menesius nelabai noredavau duot kitiems laikyt, nes dar pati neatsidziaugus buvau, bet nesinorejo pyktis su artimaisiais, ypac, kai matai, koks jiems mano leliukas svarbus, kiek dziaugsmo teikia... Kazkaip is pradziu dar kai nenulaiko tos galvytes, kad tik tu geriausiai moki laikyti, prisiglausti ir panasiai (is tiesu daznai taip ir yra, juk mamos zino kiekviena savo vaiko israiska ir supranta, ka jis tuo nori pasakyti)... O dabar, kai jis jau toks diiiiidziulis ir visur lipa, verciasi ir panasiai - kad tik kas ji toki imtu Bet baisiai vikrus yra, tai ant tu ranku ir nepalaikysi ilgai.

Aš irgi labai kreivai žiūrėjau į tuos vaiko palaikymus,kadangi turiu karčios patirties,tai lankytojus leidau tik nuo dviejų mėn,ir ant rankų ėmė tik savi,daug kas bijojo,dabar sūneliui tuoj 7mėn ,o jis yra pasilikęs tik su tetuku,svetimų nebijo ,nes visur keliauja su mumis:į parduotuvę,į kirpyklą,teniso žaist,žodžiu visur,nes gyvenam aktyviai,o palikt neturiu kam ,seserų nėra,močiutės ir draugai dirbantys,neužkrausi gi po darbo O dabar turiu problemą kitą savaitgalį nusimato didelis balius ,norėčiau sudalyvaut ,mama sutinka būt su vaiku,bet kaži ar jis sutiks ,kaip palikt per naktį ,bijau,kad nesusitvarkys,būsiu netoli,atvažinėsiu,kas dvi val,jeigu kas
O kaip jūs palikot pirmą kartą

labai aciu visoms mamytems uz patarimus ir pabarimus todel ir parasiau sia temele,nes nelabai zinojau kaip elgtis...matyt teks perzengti savo baimes,pavydus ir nusileisti-buti geresnia mamyte
aciu visoms uz komentarus,daugiau manes nebebarkit

Saunuole, kad supratai, kad per vaika negalima aiskintis santykiu su kitais O mama esi tu ir vaikeli auginti tau, o padeti gali, kai pati paprasysi. Zinai, man ausyse visalaik skamba kazkieno zodziai, kad vaikai ateina ne mums, o tik is musu. Sekmes auginant

Na visai svetimiems ir nepažįstamiems žmonėms laikyti savo lėlytės neduodu, bet giminėms, draugams tai duodu, nemanau, kad tai kažkas blogo.

Na bet kam tai tikrai nėra tikslo duoti laikyt, bet giminaičiams tai manau vertėtų.

niekam, nieko, niekada Vaikas ne lele ir nera ko ji nesiot pasaliniams
Jeigu suauge kada nors isijaustu i to mazo bejegio zmogucio busena, tai nustotu ji kibinti uz zandu, be perstojo siubuoti, ciuciuti, kutinti, guguoti ir t.t. Vat as guliu, pajudet negaliu, rankos ir kojos neklauso, galva sukasi nuo nematytu vaizdu, o virs manes 3 didziules galvos su didziulem akim ir didziulem burnom, kiekviena vis skirtingu balsu kukuoja, cypia, guguoja. Na, ir kaip tai atrodo vezime gulinciam kudikeliui? Ar kiekvienas noretumem, kad mus tampytu uz ranku, koju ir zandu? As, asmeniskai, ne! Bet kodel tai darome kudikiams? Kodel negalima tiesiog jam nusisypsot, mirktelt aki, paniuniuot melodija. Kodel butinai reikia baubt i ausi "koks tu jau visas vyras", kilnot iki lubu, kratyt uz zanduku ir isivaizduot, kad va sitaip smagiai mes bendraujame su kudikiu. Kudikis 9 menesius prabuvo ramybeje, jam ir toliau reikia ramybes. Kuo daugiau ramybes, tuo sveikesne psichika (irodyta, beje, mokslininku)

--
Bet va ka pastebejau: kai mano vaikis dabar jau savarankiskas ir vaikstineja, nemazai praeiviu vis bando paliesti jam galvyte. Nu kas cia per mada??? Suprantu, kad vaikiukai (ypac mazi) labai jaukus ir mieli, nu bet sorry... igaliojimu liesti ar glostyti kol kas dar niekas niekam nesuteike Dar kokie 2-3 praeiviai palies ir sekantys 5 bus ispeti zodziu, ne tik zvilgsniu. O dar sekantys - apkolioti

O dar sekantys

Šiaip tai matosi, ar mažyliui patinka bendrauti, ar ne. Manoji tiesiog dievina kompaniją nuo mažens. Jei namie būna visokia - ir pikta, zirza, ašaringa, tai išėjus iš namų ji tiesiog idealus žmogelis - anksčiau būdavo šypsena iki ausų, dabar iš pradžių apsižiūrėjimas, o paskui jau smagus bendravimas. Plius skraidyti iki lubų jai iš viso nerealus kaifas - ašaros, kai pasodini po to ant žemės.
Taip, kūdikiui reikia ramybės, bet jos jis pakankamai gauna namie, būdamas tik su mama. O kai yra svečių ar kur išvažiavus, jam dažniausiai pačiam įdomu, kas čia vyksta. Jeigu jau psichikai taip gerai visiška ramybė, tai sveikiausi būtų vaikai, kurie išvis niekam neįdomūs ir dienas leidžia lovytėje. Viskam turi būti saikas - ir įspūdžiams, ir ramybei.

As neduodu ir nematau reikalo duoti vaikucio i svetimas rankas nepazistamiem, bet artimiesiems tikrai duodu, o tuo labiau mano bernuzelis pats tiesia rankytes kad ji paimtu ir paciuciuot Pvz kaip gali seseriai neduot palaikyti jei jai tas vaikiukas kaip savas, bent jau mano sesuo is proto ejo del maziaus jau tada kai suzinojo kad laukiuosi

Man kinezeterapeutė patarė neduoti visiems savo vaiko nešioti, nes kiekvienas pripuola, griebia ir gali išgąsdinti vaiką, arba perduoti nervingumą, dirglumą, stresą tada ir mažylė bus irzlesnė.
Gydytoja sakė, kad svarbiausia yra tik šeimos nariai, o visi kiti pamažu taps reikalingi po 2metų

Aišku, jei pripuola ir griebia, tai gali ir išgąsdinti, bet man tokių nepasitaikė. Visi atsiklausdavo ir imdavo labai atsargiai, o dabar ji kartais ir pati rankutes tiesia.
O po dviejų metų nebendravusiam su aplinkiniais vaikui (nors neįsivaizduoju, kaip galima tiek laiko išvengti kontakto) greičiausiai tik mamytės sijonas ir bus reikalingas.
Aišku, kitas reikalas, jei vaikas paniškai bijo svetimų. Tai tada tikrai neverta jo traumuoti ir kišti kitiems į rankas.

keistai diskutuojate, maniskis tik ir laukia, kad ji paimtu i rankas, pakilnotu, pametytu

tik va beda, jei veidas senas(na kad ir senelio musu)-tai is karto i asaras, o moteriskus veidus pripazista visus ir mieliau ant ranku imamas jauciasi

turbut nuo vaikucio priklauso juk vaikui socializacijos procesas labai svarbus

bet deja ne visi zmones supranta kad reikia paklausti mamos, o ne ciupti ir gniauzyti svetima vaika

ech jum gerai,pas mene neikas neciupo,visi bijojo net mama mano bijojo paimtti(pasiaiskinimas"pamirsau,kaip vaika laikyti reikia") bet nieko paturejo mama ant ranku anukeli visa savaite,liudna man buvo pasijutau nereikalinga,bet tik maziukas susijaudindavo ar vergdavo iskart verzdavosi pas mane,tai guode

maniskis, tai toks rankinukas, tai taip dziaugiuosi, kai ji paima mama mano ant ranku tik prosenele kai paeme ji ant ranku taip pasitikedama savim, tai jausmas ne koks buvo. neisdrisau papriestaraut...

Bet kokiem zmoniem neduodavau ir neduodu,o pazystamiems tai taip...
Tiesa viena karta,viena senai matyta klasioke,kurios tiesa pasakius nelabai ir megau,priejo pradejo kalbint vaika,paklause ar gali paimt,kaip ir sutikau,kazkaip negi atsakysiu Kaip kele is vezimo,tada kudikiukui kokie 10 men. buvo,tai vos neismete
Siaip tai nemegstu,kai kas nors ja jama,ar glosto,velniai zino kur anksciau rankos buvo,o cia kudikiukui veida liecia...

manau reik kratytis perdetos paranojos...juk nelaikysi vaiko uzdarius nuo visu ir prileisdama tik teti ir senelius bei pora draugu...
kaip kazkas pakomentavo,is jusu isaugs tikrai piktos anytos,kurioms atrodys,kad suneliai issirinko netinkamas zmonas.

Visai normalu, kad neduodate betkam vaiko, juk mazas, o kai uzaugs,gal taip nebesielgsit, juk didelis vyras bus

Mes tai neduodavome svetimiems paplaikyti

O tai kas yra tas bet kas? Temos pradžioje minima tikra teta, kuriai neduodama vaikelio palaikyti. Tai ar čia svetimas žmogus? Niekas gi nesako, kad pirmam pasitaikiusiam reikia kišti vaiką - imk, palaikyk

Bet kas tai visi svetimi zmones, gana tolimi giminaiciai ir ne itin artimi draugai (ypac tie,kuriu nelabai megstam ) Galu gale ir ta teta, jei ji iki tol 10metu akyse nesirode, o paskui atvaziavo ir praso palaikyt,tai as dar suabejociau

Mes su vyru irgi nemėgstam, kai kas nors iš svetimų nori palaikyti mūsų mažę todėl niekam jos ir nepalikinėjam, visur kartu

Kiek as supratau, svetimas zmogus - ne sios seimos narys. T.y. jeigu yra tetis, mama ir vaikas, tai jau skaitosi seima, ir jie vieni kitiems nera svetimi. Taciau jau teta, mociute, dede ir t.t. skaitosi "svetimi" sios seimos atzvilgiu... na zodziu...

Baisus baisus tada tas svetimų pasaulis Išeis mama su tėčiu į darbą ir teks tarp tų svetimų gyventi.
Šiaip mano santykiai su vyro puse gerokai ne kokie, bet močiutė vaikui yra močiutė, o teta yra teta. Gal pvz. jos labai gerai sutars, tai kodėl turėčiau jau nuo kūdikystės primesti žmogui savo požiūrį. Tegul pati supranta, gera jai bendrauti ar ne.

Svetimiems, t.y. ne seimos nariams ir artimiausiems giminaiciams, neduodu palaikyti. Deja, pasitaiko tokiu zmoniu, kurie neatsiklause liecia mano vaika, ar ima uz rankutes.... tada pasidarau panasi i uzsiutusia raganose arba tigre. Daugiau mano vaiko tie zmones nebeliecia.

oba,brrr...net nukrate...siaip nereik perdeti tikrai...
va mano mama nesutaria su savo seserimi ir niekad manes su ja nepalikdavo kai maza buvau ir siaip vengdavo jos...bet paaugus pati uzsimaniau susipazinti ir kas gavos esam geros drauges,man ji patinka,ji labai faina ir gera...tiesiog mama del savu priezasciu nemegsta savau sesers. linkiu ir jums neatimti is vaiko giminaiciu...

Svetimiems laikyti neduodame, niekas dar niekada ir nesiverze mazyles laikyti O saviems - draugams, artimiesiems - mielai duodame, jei tik ji leidziasi - nes juk buna, kad verkia nepzistama ar mazai zinoma veida pamacius, tai tokiu atveju vaiko netraumuojam, palaukiam, kol apsipras...