Sveikutės, ar kas auginat mažus pikčiurniukus? Kaip su jais elgiatės?
Šiaip mano mažė yra geras vaikas. Su aukle - auksinis, pas senelius - irgi. O man parodo visus savo piktumus. Ir dar koookius! Kad vaikas užsilieskia dėl smulkmenos, pats nežino, ko nori, lyg ir normalu, bet maniškei pykčio priepoliai nutinka naktį. Jei naktį pravirksta, stengiuos neimti ant rankų, nebent pati atsistoja lovytėj arba labai užsiverkia. Jei ją paimsi "ne laiku" - suisterikuos. Prasideda draskymasis, man liepimas daryti visokius dalykus: eiti ir ją nešti į kambarį, uždegti šviesą ir pan. Turiu ją nešioti, net atsisėsti neleidžia. Po to šiaip ne taip atsigulam ir užmiegam. Suprantu, kai vaikas pyksta dieną, bet taip tiesiog iš sapno?...
Ir šiaip: man sunkiausiai sekasi ją užmigdyt, kai aš maitinu kartais kategoriškai nevalgo. O pvz. su aukle viskas čiki.
Kas čia darosi?

Jurgyte, esu užvedus čia pat temą " Kaip bausti?", manau rasi sau atsakymų Be to galėtum užsukti į bendraamžių skyrelį (2002/2003 žieminukų užeigėlė), kur kalbames apie tokio amžiaus vaikiukus.

Vaikas tik mamai rodo piktumus, nes su ja jauciasi saugiausiai.
Jusu aprasytas elgesys panasus i tipiska 2-3 metu vaiko elgesi, kada jis siekia nustatyti ribas, ir sprendzia konflikta tarp to, kad dar yra priklausomas ir noro buti nepriklausomam.

Labai prašau Gerbiama Psichologe,
parašykite ar tai praeis savaime ,t.y.ateis kažkoks amžius(maniškiui balandį bus trys) .Ar reikia kažką daryti kad tie maži kaprizai neperaugtų į didelę bėdą.
P.s.:miegą mano sūnui labai pagerina hemeopetiniai žirniukai,tiesiog nepabunda išsigandęs ir neverkia permiegus.

Aš dukrytei duodu melisal prieš miegą. Poveikis jaučiamas. Pas neurologe nelabai noriu eiti, nes pirmąjį kartą paskyrė Relanium , o aš nedaviau. Tai vėl gali tą patį skirti. Neurologė buvo sakius, kad jeigu pykčio ir nervų priepoliai stiprūs ir dažni (dažnėja) - reikia kažkaip vaiką nuraminti, kad nesivystytų toliau. Tačiau aš galbūt ir per stipriai reaguoju. Tikiu, kad tai išaugama. Kai pasiklausau apie vaikučius, kuriuos įmanoma nuramint tik pvz. perliejus vandeniu, suprantu, kad mūsų variantas ne blogiausias.

Si krize vaikams praeina savaime. Jeigu padeda zirniukai, tai gerai- turbut ne tokios stiprios tuomet buna vaiko reakcijos. Bet jei neduosite zirniuku, vistiek turetu praeiti.

ajd, o kokius žirniukus jūs geriat? gal gali pavadinimą, mes mes gėrėm melisal dabar paskyrė dar vienus (nerandu-vakar kažkur nukišau, tai pavadinimo neparašysiu), bet jokių rezultatų. Šianakt beveik likau nemiegojus, nes panelė blūdijo- tai klykė kaip skerdžiama, tai mušėsi.

Žirniukus perku hemopatinėje vaistinėje prie pilies:Complex Ignatia. Svarbiausia kad jie skanūs,nes melisal sirupo jis negeria,matyt peraitrus

Pamiršau parašyti kad rezultatas pasijuto po kokiu dviejų savaičių.

Mano dukrelei jau septyneri, bet iki šiol būna labai stiprūs pykčio ir isterijos priepuoliai. Lankėmės su ja pas neurologą, dabar vaikštome pas psichologą, bet kol kas jokių rezultatų. Gėrėme neurologo rekomenduotus B grupės vitaminus ir visokias nervus raminančias arbatėles, bet nepasakyčiau, kad labai gelbėtų.

Mano brngutė irgi darželyje auksinė mergaitė, o kai namuose su manim lieka, tai jei aš jai žodį - ji man 10 atgal, o jai tik 4 metukai ...

va va ir mes tokią problemą turim, naktį pabunda ir rėkia, žviegia, cypia, vartosi ant žemės, iš pradžių galvojau ka jam kažką skauda, kalbėjausi ir gražiuoju ir piktuoju, pastebiu kad stebi ar as reaguoju į jo kritimus ant žemės ar ne, vieną sykį nuraminau tik nunešus į vonią ir paleidus vandenį, neurologė skyrė hemeopatinių, bet nemanau kad jie padės...bet vistiek neramu darosi, na nejaugi čia vaiko charakteris toks?

Mano maziui irgi tas pats - bet jis piktas buna visa para, aisku, su kitais zmonemis (pvz mano draugem, seneliais ar pan), buna pakankamai geras. Buvom pas neurologe, pas vaiku psichologe, jos sako, kad vaikas vystosi normaliai, yra tik elgesio sutrikimas, sunkus atsiskyrimas nuo motinos (bent neurologe taip parase). Pagrindine mano beda - kad dar maitinu kai taip pasake, likau nesupratus, apie ka ji sneka, kitos mamos dar ilgiau maitina ir problemos nebuna. Dar kita neurologe pasiule ultragarsu galva paziureti, bet nespejom - momenelis uzaugo... Zodziu, snekejau su trim neurologem ,visu nuomone skirtinga, bet vieningai siulo galva persisviest. Ai, dar nepasakiau, kad kelis kartus akinius nuo nosies zaibiskai pagriebia ir meta ant zemes. Arba veida apdrasko. Arba klaikiai zviegia. Na, nesusidure su mano vaiku gali nesuprast, kaip toks malonus berniukas pavirsta i zveriuka.

Svarbu, kad Jus pastebetumete savo reakcijas i vaiko netinkama elgesi. Jeigu jis taip elgiasi su jumis nuolat, pirma mintis kyla, kad jums reiktu su juo elgtis griezciau. Su kitais buna geras, nes prisibijo ju reakcijos, arba zino, kad kiti netoleruoja to, ka toleruoja mama. Man atrodo, kad siuos sunkumus reiktu aiskintis pas psichologa, ne neurologa (kadangi vaiko raida yra normos ribose).

mano dukrai 16 men. bet jau kuri laika supykus ar tevu subarta trenkia aplinkui kur pataiko, po to trenkia sau per veida. trenkusi ziuri i savo rankas ir pradeda verkti. as niekaip nereaguoju i jos toki elgesi, tiesog apsimetu, kad nematau. tiesa pasakius net nezinau kaip man elgtis tokiais momentais ??? ir ar cia nieko baisaus tokie "psichai" ?

Mano berniukui 18 menesiu, bet elgesi lygiai taip pat. Supykes savo pykti islieja trenkdamas. Is pradziu bande trenkti man, bet kai jis man trinktelejo, nei pati nepajauciau, kaip uztrenkiau jam atgal. Po to man ir kitiems zmonem netrenkai, bet pykti islieja trenkdamas i koki nors daikta.

Paskaiciau jusu pasisakymus,visus mes jau praejome,isaugome,bet ir toliau tebevargstame su vis naujasniais
Prie kitu zmoniu jis tikrai geras vaikas,mandagus,zodziu niekas nepatiketu,kad jis buna baisiai nervuotas,piktas kai namuose tik mama ir tetis...Tada buna nuolatinis demesio reikalavimas,jei as viena su juo,ar vyras vienas su juo,tokiu problemu iskyla maziau,bet jei visi trys,tai jis zutbutiniu budu turi buti demesio centras
Dar pastebejome,kad nemegsta zaisti draugu burelyje ,jei jis nera demesio centras,visiskai nemegsta nusileisti kitiems,jei jo neklauso,jis geriau atsises vienas kitur,bambes( jei jus zaisite ta ,ka as pasiuliau,tada as zaisiu su jumis)
mes jam aiskiname,kad jis tuoj nebetures draugu,bet jis tiesiog visa pykti tada islieja ant musu,rekia bla blabla,as nieko negirdziu ir toliau ir panasiai....Jam 6 metai...demesio reikalauja nuo pat gimimo o isterijos jo buna ziaurios,tranko viska aplinkui ir save tranko ir isteriskai rekia....Niekada to nedaro prie kitu zmoniu,vadinasi puikiai supranta,kad tai yra labai negrazu,bet mums tai tenka matyti kasdien Patarkite ka nors!

Mano zuikei jau greit 3 metukai, bet irzli be galo be krasto. Tiesa ta, jog irzli tik su teveliais, su aukle - auksine:) Naktimis irgi keliasi ir verkia , guodziasi jog kazka skauda. Parastai dienos metu jei nenori valgyti - pradeda ka nors skaudeti, jei nenori kazko daryti - skauda. Vaiko nemusu niekada, kartais tona pakeliu, bet ji man sako - mamyte, nemusk manes. O as klausiu, dukryt, ar as tave musu? ji sako ne ir sypsosi. Tuomet kita kart sako, nesauk ant manes..... as jai paaiskinu kodel ta darau, ilgai ir nuobodziai snekuosi, pavargstu kartais nuo to, bet padeda.
Aukle pati buvo nusistebejusi kaip vaikas pasikeicia kai sugrizta teveliai i namus, tiesiog buvo "pakraupusi".))) Manau viska lemia savotiskas lepinimas. Turim viena vienintele, tikrai lepinama nerealiai. Nors pati daug studijavusi psichologijos esu, bet vien ja vadovautis "ant savo vaiko" labai sunku...)) Manau tos bedos kai kuriu mamyciu trumpalaikes, reikia laikas nuo laiko bandyti nekreipti demesio ir ilgai ir nuobodziai sneketis....

kartais bandau mastyti, gal vaikui truksta demesio kazkokio. Buna dienu kai grizti is darbo pervarges ir nesinori nieko, paruosus pietus kitai dienai buni fiziskai nusikales. Vaikui demesys nustumiamas i sali, o kai vaikas panikuoja , kad skauda - mes suklustam. Gal vaikas ta pastebi? Supranta, kad daugiau jam bus rodoma demesio? Vaikui jokie zaislai neatstos tikrojo zaidimo- bendravimo su teciu ar su mama.

Tiesa, visai uzmirsau, kelis kart bandziau daryti ta pati ka ir mano dukra daro:))) rekti ir reikalauti ko ji nori:))))) pirma labai neregavo i tai, be ttai dariau be paliavos kaip ir ji, po ilgo laiko sukluso ir pradejo is manes juoktis. ))) Kai kurie dalykai dabar tarp musu nesaitaiku yra praleidziami juokais

As visai neseniai susiduriau su ta pacia problema. Mano sunui 2.5 m. bet pries koki menesi pastebejau, kad jis pasidare labai jautrus, Biski ka, tuoj verkia, griezciau zodi pasakai, verkia, neduoti ko nors, verkia, tiesiog ne isteriskai, onueina i sali ir verkia tyliai. Bet labiausiai neramu, kad pradejo labai mirkseti akimis. Is pradziu galvojau, kad nuo televizoriaus ar kompiuterio (bet tikrai nelabai daug ziuri), o paskui pamaciau, kad ir neziurint teliko, vis vien mirksi. Ka daryti? ar padetu melisal? O gal vezti pas neurologa, bet ten eiles iki 3 men. Bijau kad nebutu blogiau.

Kiek esu susidurus su vaikais, tai visi turi mazesniu ar didesniu pikciu. Visada galvodavau, kad jau mano kai turesiu vaikas toks nebus bet niekada nesakyk niekada Mums taip pat yra tokia panasi situacija prie kitu vaikas yra geras kaip auksinis, o kai tik perzengiam namu slenksti vienas is tevu prasideda visiokie oziukai, pikciai ir pan. tai to reikia, tai ano Kiek esu dariusi ekspiremeta su vaiku, jei buni namie ir visa diena su vaiku uzsiimi, daug bendrauji, zaidi, tai kaip tokie pikciai ir nepasireiskia. O auklei atejus reikia tik buti su vaiku. ISVADA mano, tai kad vaikui reikia daug demesio. Bet kartais pats negali skirti tiek kiek jam reikia demesio, nes yra kitu buitiniu, mokslo ar pan. darbu. Tai problema gludi pas mus pacius, kad kartais nerandam vaikui laiko. Sunku pripazint, bet tai tiesa.

Mano sunus nesukalbamas buna tuomet, kai yra keleta zmoniu, pvz tete, senelis, as ir pan. Kai lieki su juo viena - jokiu problemu. Arba kai lieka su tete. Jam jau 5,5 m.

Sutinku, kad vaikams neskiriam dėmesio tiek, kie jo jam reikia. Betgi gyvenime taip ir nebūna, kad gali gaut viską, ko nori. tėtis ir mama taip pat turi savo poreikių: ramybės, poilsio ir pan. Todėl nemanau, kad mes turėtume save kaltinti, kad nebūnam su vaiku tiek, kiek jam norisi, o vaikas irgi turėtų būti mokomas suprasti, kad tėvai negali skirti viso savo laiko jam.

Zanka, mirksėjimas - nervinis dalykas. man taip vaikystėje buvo. Buvau labai jautri. Tėvai vežė pas gydytojus, bet ir dabar esant stresui ar šiaip pasilpus nervams dažniau pamiksiu. Manau nereikia labai išsigąsti, bet pas neurologą užsiregistruokit. Gal anxtyvoj vaikystėj pritaikius tinkamą gydymą galima viską pakeisti

Mano sūnus 6m. Jis yra labai jautrus. Gryžęs iš darželio visada būna liūdnas, kalbėti apie nieką nenori, kas nepasiseka pradeda verkti. Jeigu ko nors negauna arba tuoj pat nepadarai ko paprašo pyksta. Visada kartoja: "Kad jo niekas nemyli". Turime sesę 11 mėn. Visada atsiranda pavydas jei panešioji, ar pažaidi. Nenori būti kartu.
Kaip bekalbėčiau, nenori suprasti, kad sesė dar maža. Niekada nepaliekamas nuošalyje, visada stengiamės būti kartu, bet jo tas netenkina. Jis nori visko.
Kaip mums elgtis, kaip paaiskinti jau nezinau. Patarkite.

Jeigu matome, kad vaiko agresiją savo paties atžvilgiu, tai gali būti, kad tai daroma tėvams, šis elgesys skirtas tėvams- kad jie atkreiptų dėmesį (ypač, jeigu dar matome, kad vakas stebi tėvų reakciją, po to, kai suduoda sau.) Geriausia taktika- nekreipti dėmesio.
Vaiko mirksėjimas gali būti nervinis tikas. Mažiems vaikams pasitaiko dažnai, berniukams dažniau negu mergaitėms. Dažniausiai praeina savaime, negydant. Jei trunka keletą mėnesių, kreipkitės į psichologą ar vaikų psichiatrą. labai padeda individualūs psichologo užsiėmimai (žaidimų terapija), kur skatinama vaiko emocijų supratimas, jų išraiška. Nes tiko priežastis yra emocijų slopinimas (nerimo, pykčio).

Jeigu vaikas konkuruoja su sesute, kartais galima susitarti, kad, kai jis jausis liūdnas, pasakys apie tai, ir jūs kartu pažaisite. Stebėkite save, ar garsiai nelyginate vyresnio vaiko su jaunesniu (to reiktų vengti). Pakvieskite vaiką žaisti kartu, kai jis pavydi, matydamas, kaip jūs žaidžiate su sesute. Duokite daug fizinio kontakto vyresniam vaikui. Ir ko gero, tai yra tiek, kiek Jūs galite padaryti, kad vaikas įveiktų savo priešiškus jausmus. Kitką belieka palikti jam pačiam. Nevenkite drausminti vaiko taip, kaip anksčiau, iki gimstant sesutei. Jam neturėtų būti nuolaidžiaujama, ar visas dėmesys skiriamas tik jam. Svarbu ne kiekybė dėmesio, bet kokybė- geriau malonus žaidimas 15 minučių tik su vienu juo, negu ilgesnis aiškinimas, kad dėmesio reikia ir sesutei, kad ji maža (užtenka tai paaiškinti vieną kartą, vaikas jau didelis, prisimena, ką Jūs sakėte. Aiškinimas, kalbėjimas apie tai, irgi yra tam tikras dėmesys, kuris nėra labai malonus tėvams, ir vaikui. Bet toks dėmesys vaikui yra geriau negu jokio).

O KOKIUS ŽIRNIUKUS NAUDOJI, NES IR MANO MAŽIUS JAU 3 METŲ IR VIS NERAMIAI MIEGA IR APSKRITAI NERVŲ KAMUOLYS.

mano mažyliui 1.7m.Šiandien jo nervų priepoliai išvedė iš kantrybės, taurė prisipildė.supykęs vis mane muša- trenkia per veida, meta i mane buteliuka.Tėčiui taip daro retai.As dažniausiai balsu sudrausminu, pliaukšteliu per rankas, tada jis glaudžiasi prie manęs, verkia, apkabina.Kaip man elgtis?priglausti ar atstūmus nueiti?
Apskritai, tai jis yra jautrus.Jei tik balsą pakeliam is karto lūpa patemta ir verkia.
Kodėl vaikui uzeina tokie nervų priepuoliai.Kartais tai net nebūna susiję su piktumu.Pvz.grįžtu iš darbo, o jis iš džiaugsmo meta į mane puoduką, uzgauna kartais net stipriai.
tai kaip elgtis????????

Neleiskite vaikui Jusu musti- sulaikykite vaiko ranka, aiskiai parodykite, kad Jums tai nepatinka.
Idomu, kad su teciu jis elgiasi kitaip- pastebekite, kaip reaguoja Jusu vyras, kai vaikas savo agresija pabando islieti ant jo. Tuomet galite elgtis panasiai, kaip ir jis.
Jeigu vaikas glaudziasi prie jusu, kai ji subarate, ir jauciate, kad jis lyg ir gailisi taip pasielges, atsipraso Jusu- tai galite atsiliepti i jo nora susitaikyti- ir ji taip pat priglausti.
Tai, kad vaikas patempia lupa, kai ji subarate, yra normalu. Vaikas supyksta. Taciau del to, kad patempia lupa, nereiktu jo maziau drausminti (kai tikrai to nusipelno). Juk nenorite, kad uzaugtu "princas", negalinti pakelti kritikos ar pastabu.
Jo reakcija, kai Jus griztate, man atrodo turi pykcio atspalvi- jis gali ir dziaugtis, kad jus grizote, ir kartu gali pykti, kad buvote ji palikusi.

Miela psichologe, aciu uz jusu patarimus, bet as butent taip ir elgiuosi, kai jis mane musa, sudrausminu, pabaru, sulaikau ranka.Kadangi ilgai ji maitinau, esame labai prisirise.Todel isejus i darba atsirado, turbut, ir pyktis.
Zodziu, lauksim kol vyrukas susitaikys su esama padetimi.

Kai laukiausi išgyvenau didelę depresija-nebuvo dienos kad neverkčiau.Užtai dabar mano mažoji kiauras dienas zyzia ir zyzia..Neverkia,bet zyzia.Jau galva plyšta Bijau pagalvoti kas bus kai paaugs

Perskaičius šią temelę neradau, kad kažkieno vaikas kandžiojasi Va pas mus tai būtent tokia problema. Dukrytei 1 metukai ir 4 mėn. Kai mus aplanko viena jos draugė 3 men vyresnė, tai grįžta ji namo visa sukandžiota, kaip šuniuko Kartais spėju ja patraukt, bet dažniausiai ji tai daro taip staigiai, jog ir sureaguot nespėji. O daro tai ji kai kokį žaisliuką atimi, ar netyčia pastumi ją. Kas įdomiausia, tai kai ją kas nors sunervina ir šalia neranda aukos, tai iš visos savo iegos kanda pati save Šiaip mergaitė labai bendraujanti, dažniausiai linkska, diena labai ramiai išmiega, nakti buna, kad po kelis kartus verkt pradeda, o buna kad ir visa nakti gerai išmiega. Tai va tokia ir problema. Baisu pagalvoti kas bus kai į darželį leisiu Turbūt išvys mus po kokių poros dienų

labukas as irgi auginu maza nervuota mergyte. mazajai(1.4 m) daznai uzeina pyktis jei ko neduodi ko ji nori ar nepadarai kaip ji nori. tada prasideda klykimas, pykimas , daiktu metymas i visas puses spardymasis. bandziau nekreipti demesio, paskui kazkuo sudominti ( daiktu ar veikla) pakolkas niekas neveikia. suprantu kad mazas vaikas kitaip nemoka isreiksti savo jausmu ir pykcio, bet kaip tramdyti tuos pykcio priepolius???gal ka patarsite????negaliu sakyti kad savo pupai neskiriu daug demesio, kiek imanoma daugiau bunu su ja(auginu mergyte namuose, pakolkas niekur nedirbu). beje prie svetimu zmoniu tie priepoliai lyg ir mazesni , bet jie irgi yra.

Pas mus lygiai tas pats ,tik musiskei 2metukai,nezinau net ka ir daryti,nuo ryto cypimas prasideda,bijau,kad man stogelis pavaziuos