Tai vat, nors praėjo jau daugiau nei 4 mėnesiukai kai turiu savo mažąją saulutę, bet niekaip neprisiruošiu parašyti savo istorijos…

Gyvename su vyru 3 metukus ir nusprendėme susilaukti leliuko . Pastojau iškart po pirmųjų bandymų. Vieną dieną nusprendžiau pasidaryti neštumo testą, nors mėnesinės dar nevėlavo, bet aš jaučiau, kad manyje auga maža būtybė. Bet tą kartą testas buvo neigiamas. Negalėjau tuo patikėti ir po savaitės pasidariau dar vieną testą. Ir tikrai, nuojauta manęs neapgavo … aš laukiausi.
Iškart užsiregistravau ir nubėgau į polikliniką pasitikrinti kaip ten viskas…
Švytinčiu iš laimės veidu įžengiu į daktarės kabinetą ir sakau kad aš laukiuosi. Ji pažiūrėjo į mane keistu žvilgsniu ir klausia:’gimdysite’?
Žandikaulis nejučiom nusvyro žemyn, net minčių tokiu neturėjau… išvis nesuprantu kaip galima būtų atsisakyti tokios laimės gyvenime turėti vaikeli.
Pasodino mane į kėdę, apžiūrėjo ir pasakė, kad aš kraujuoju, kad reiks gultis į ligoninę. Bet aš buvau pilna optimizmo, žinoma pergyvenau, bet labai tikėjau kad viskas yra gerai. Nuvažiavus į ligoninę, priimamajame, sesutė paėmė mano siuntimą ir paskaičiusi klausia: ‘labai kraujuojate’? Nė nežinojau ką atsakyti, kad aš kraujo nemačiau. Atėjo daktare, nusivedė mane apžiūrėti ir pasakė man, kad aš kraujuoju (Vos, vos rožinės išskyros, kurių net rožinėm nepavadintum gerai ne įsižiūrėjus). Nusivedė echoskopu pažiūrėt… Pažiūrėjo ir pradėjo man dėstyti. Neštumas yra 8 savaites, va matai pūslelė. Bet tavo neštumas nesivystantis, pūslelė yra, o lėliuko ten nėra , reiks daryti išvalymą. Sunku žodžiais apibūdinti ta akimirką užplūdusius jausmus, akimirka tylėjau ir negalėjau, ir nenorėjau tikėti tuo ką išgirdau. Ir tik staiga pamasčiau kiek savaičių... 8? iš kur tiek daug?… juk vaikiukas planuotas , žinau kada ‘gaminom ’ ir aš bandžiau jai paaiškinti, kad ji klysta, o ji man pradėjo burti, kad išvalymą padarys ir paleis namo, kad jei aš ja netikiu gali pakviest daugiau daktarų , tipo kažką kaip per vizitacija jų daug susirenka, bet aš nenorėjau tikėti, tuo ką ji sako ir pradėjau kalbėti pakeltu tonu, kad mane išgirstų. Pasakiau, kad išvalymo nedarysiu , kad ji apsirinka dėl laiko, maksimum gali būt 3-4 savaitės… žodžiu po ilgų ginčų, ji nusprendė stebėti mane kelias dienas… Tačiau po 3 dienų nerimo lėliukas pasirodė, širdelė plake ir mane paleido namo su labai gražiu palinkėjimu : ‘Tu dar perdaug optimistinėm nuotaikom negyvenk, dar ne aišku kaip tau baigsis’ Šie žodžiai visą neštumą man skambėjo… Nors visą laiką tikėjau, kad viskas gerai, tokie įvykiai neštumo pradžioje paveikė. Ištisai bijojau kiekvieno naujo jausmo, timptelėjimo … vis skambėjo ‘dar neaišku kaip tau baigsis’
Bendradarbis rekomendavo daktarę, pas kurią jo žmona du vaikučius gimdė. Tad visą neštumą pravaikščiojau pas ją. Tikrai Esu labai jai dėkinga, labai šauni daktarė. Ėjau dažnai, nes vis mane kas nors neramino. Poliklinikos daktarė vis ką nors pasakydavo: “ tai gimda spazmuojasi - priešlaikinis gali būt“ tai dar ką… aš iškarto pas savo daktarę, o ji juokiasi: „niekas pas tave nesispazmuoja, natūralu kad kai sujuda vaikelis sujuda ir gimda“ .Vieną dieną nuėjau į polikliniką pažiūrėti ar jau apsivertė mano lėliukas. Kaip ir kiekvieną sykį, išmatavo mano pilvelį ir klauso širdelės… Sesutė sako: „negirdžiu širdelės vaiko“, o daktarė sako: ‘na einam pažiūrėsim echoskopu ar gyvas tavo vaikas’ jei nebūtų visą kelią į polikliniką judėjas lėliukas bučiau, tikrai įsigandusi. Tai turbūt buvo vieninteli sykis kai aš nesureagavau į jos žodžius. Kai ehoskopavo, aš jos klausiu: „ gal jau matosi kas gims?“, o ji užsistaugė ant manęs: “aš žiūriu ar tavo vaikas gyvas, o tau lytis rūpi?“. Tai tad atsakiau kaip gali būt negyvas jei spardėsi. Po to sykio pas ją nebeėjau iš viso . Neštumo pabaigoje gulėjau dar katra ligoninėje, ten kiekvieną dieną rašydavo vaiko tonus, tai būdavo taip Gera girdėti savo vaikelio širdelę plakant. Tai vat jei ne tų dviejų daktarų Nekopetetingumas būčiau galėjus džiaugtis neštumu, o ne gyventi baimėje su mintimi, o jeigu. Gaila, kad tai supratau tik dabar.
Parengiamieji sąrėmiai prasidėjo dar prieš naujuosius. Sunku buvo pasakyti kada jau bus laikas , viena syki rašant tonus gimda rami , kitą - spazmuojasi, dar kitą vėl rami ir atsidarymas jau buvo.
Labai bijojau, kad nesuprasiu, kada tikri sąrėmiai ir štai atėjo 2007 sausio 9 diena. Iš ryto atsikėliau ir kaip visada įsijungus kompiuteri dar perskaičiau kelias gimdymo istorijas pasilabinau su mamytėmis kaimynų skyrelyje ir nuėjau žiūrėt televizoriaus… Visą dieną keistom bangom užeina karštis… Ir štai 16.45 pajutau labai keistą skausmą, spazmą sunku net apibūdinti, po 10 min. vėl pasikartojo… greitai jungiuosi kompiuteri ir klausiu mamyčių ar jau…? skambinu mamai klausiu ar jau …? Visi sako kad taip… na tada pamąsčiau kad visai nebaisus tie sąrėmiai ir nuėjau virti koldūnų nes labai norėjau valgyti… vyras strimgalviais parlėkė namo pavalgėm ir apie 18.40 jau paskambinau daktarei, nes skausmas jau gerokai buvo stipresnis… susitarėme po valandos susitikti ligoninėje… Pakeliui į ligoninę dar sustojom mineralinio vandens, nes skaičiau kad labai troškina …Priimamajam bestovint nubėgo vandenys. Kai mane apžiūrėjo, jau buvo 4 cm atsidarymas ir nubėgę vandenys. Apie 21val. Jau buvau gimdykloje pastate kateteri ir į tą patį kateterį vaistukų, kurie patrumpina sąrėmius… ir atsiguliau į vonia . O kaip ten buvo gerai, skausmo beveik nejaučiau. Su vyru juokavom, kad kitą kartą reiks į MP3 anekdotų įsirašyt … Atėjo daktarė, aš dar paklausiau ar iki 24 valandos pagimdysiu? Ji nusijuokė ir pasakė, kad net nepanašu, sake apie 23 val. Išlipsim iš vonios apžiūrės mane ir galėsiu vėl atgal lipti. Apie 23 valandą skausmas pasidarė gerokai stipresnis ir jau nebebuvo juokinga… o išlipus iš vonios jau pasidarė graudu.. taip skaudėjo… šiaip ne taip užsirioglinau ant stalo, o mintyse vis galvojau kaip greičiau atgal į vonia grįžti… bet kur tau, girdžiu: „pilnas atsidarymas, gimdom…“ . Davė pakvėpuoti man linksminamųjų dujų , bet jos man tik viską sumaišė - nebekvėpavau kaip reikia ir visiškai skausmo nenumalšino, tik aš pati apsvaigau ir nesąmones šnekėjau… Laimei nutirpo man ranka ir numečiau aš ta kaukę į šoną ir pradėjau normaliai kvėpuoti ir skausmas nebeatrodė toks stiprus… Pats gimdymas buvo lengvas ir trumpas, jau pajutau kad atėjo laikas stumti , daktarė pamate galvytę, tamsius plaukučius… liepė stumti nebuvo taip paprasta kaip galvojau . Laimei vyras buvo salia. Po kelių rimtų pastūmimų, 23.50 gimė dukrytė visa išsyk iššovė kaip šampano kamštis, nespėjo jos net pagauti … Ji net neverkė iškarto, bet kvėpavo , išgirdau jos verksmą ir pajutau toki džiaugsmą … Daktarė sakė: „šaunuolė, gimdei kaip sau“ … o aš atsakiau, kad mums taip viskas gerai pavyko nes tėvelis buvo salia ir visos Vilijampolės Mamytes už mus kumščius ir kumštelius laikė… Mantutė gimė 53 cm 3.349 kg pagal Apgar skalė buvo įvertintą 8/9, vos gimusi pradėjo čiaudėti. Pirmąją naktį praleidom visi trise vienoje palatoje, negalėjau užmigti, visa naktį žiūrėjau į mažą stebuklą, kurį 9 mėnesius nešiojau savyje ir bandžiau suvokti, kad jis užaugo manyje… Tai tikras stebuklas … o dabar po nelengvos kelionės pas mus miega prisiglaudusi man prie krūtinės. Žiūrėjau, grožėjausi, braukiau džiaugsmo ašaras… O tas jausmas kai vaikutis pirmą katą paima krūti ir ima zysti, tai gražiausios mano gyvenimo akimirkos. Po 3 parų paleido mus namo … Jau pirmąją naktį namie išmiegojo 6 valandas… 20 dienų jau laike galvytę… augam gerai tik va gaila kad pienelio jau nebeturiu. Gyvenimas nuo to laiko kai gimė Mantutė pasikeitė … bet aš esu labai laiminga … labai norėjau jai parašyti eilėrašti, bet niekaip nepasitaikydavo ant ko užrašyti kai įkvėpimas ateidavo… labai norėjosi ir šią istoriją gražiai aprašyti, bet nežinau kaip man pavyko…
Gimdžiau II ligoninėje pas Daktarę G. Kardelienę

Tikrai labai graziai parasei
Sveikinu Kumsciukai padejo

Smagi, graži istorija

super
O tokius gydytojus kaip istorijos pradžioj, tai tik

Aciu ...
Pritariu Maja tau ...
Dabar kai pamastau ,kad galejau Mantutes ir netureti ...
O kiek isvalymu tokios daktares padariusios jau yra, kai ju visai nereikejo???

Ačiū dievui laiminga pabaiga, o tokiom daktarėm licenzija reikėtų atimti.

Niu super istorija jusu, saunuolytes , o tokias "daktares" issaudyti reiketu

Labai grazi istorija, tik jos pradzia nekokia. Kaip daktares gali sitaip kalbeti ir elgtis, juk jos ginekologes, juk cia vaikiuko gyvybe
Na bet svarbiausia, kad viskas gerai baigesi
Aukite grazios ir sveikos

Labai grazi istorija Aukit dideles Ant tokios gydytojos ir man teko uzsirauti

graziai aprasei,saunuole, o tokius daktarus manyciau reiktu nurasyti,jie nieko nesugeba,net siurpas ima kai pagalvoju kad ir man taip galejo atsitikti.

graziai parasei...
Daug prisiminimu iskilo ir man. Nemazai panasumu radau...
Bukit laimingi

Pradzia panasi i mano,matyt vieno kirimo gydytojos papuole

Sekmes svarbu viskas dabar gerai

labai grazi istorija,sekmes jusu seimynelei!!!

Labai grazi istorija.... sveikinu su motinyste ir stipriu vaikeliu..

Aciukas visoms

labai grazi jusu istorija... tokia miela miela... na tik isskyrus ta dali su gydytoja... pati siandien pasidariau testuka ir pasirodo kad laukiuosi... tai wat tikiuosi kad neteks su tokiais specialistais susidurti.. o jusu seimai sekmes..

Graži istorija nu bet ir gydytojų beširdiškumas kai kurių, tai gerai, kad kreipeisi į kitus žmoniškus gydytojus
Aukit sveikutės

Tikrai grazi istorija
Ir kaip gerai, kad nepasidavei tai blogietei gydytojai
Sekmes Jum

Džiugu, kad jums viskas baigėsi laimingai Sėkmės jūsų šeimynėlei

Manau tos gydytojos pavardę ir darbovietę reikėtų paviešinti, kad kitos mamytės nenueitų pas ją nežinodamos Nes jei žmogus tokioj situacijoj pasimestų, po tokių gydytojo žodžių, kad reikia darytis išvalymą, gali tokia situacija baigtis labai labai liūdnai
Gerai, kad jūs buvote stipri ir kovojote už savo vaikelį ir jo gyvybę

Labai gražu Sveikinu

Ne visi žmonės dirba iš pašaukimo, ir tai labai aiškiai matyti šioje istorijoje. Pasakojimas labai jaudinantis, tik mama gali žinoti ir jausti ko reikia jos mažyliui ir kovoti už jį,už savo laimę. Aukit sveiki ir laimingi.

Gydytoją blogiete reikia . Kaip tokios gali dirbti .
Aukit sveikos, gražios ir laimingos.

Sekmes graziai Jusu seimynelei

TAip istikruju mama jaucia ko reik jos mazyliui ... nz kodel bet as ne minute nepatikejau kad manyje nesivysto musu su vyru mazasis dziaugsmelis... man skaudziausi buvo jos zodziai mane isleidziant ;'' per daug optimistinem nuotaikom negyven dar neaisku kaip tau baigsis'' sie jos zodziai mane paveike labjausiai ir neleido dziaugtis nestumo malonumais nes poto gyvenau istisai baimeje kad gal kas blogai...
As gimdziau II ligonineje ir nestumo gale ten gulejau ne vieno blogo zodzio negaliu pasakyti prieziura nereali , kas kad tie toletai nesuremontuoti bet tyrimai prieziura maistas... viskas
O gerosisos daktares pavardes nepamenu bet ji dirba Krikscioniskuose gimdymo namuose prie stoties misko berods gatvej...
Aciu visoms uz palinkejimus

Nieko sau "gydytoja" istorijos pradzioj Sundaktare greiciau
Manau reikia paviesinti tos gydytojos pavarde kad kitos mamytes, maziau drasios, nenukentetu.


Bet svarbiausia kad viskas gerai baigesi Aukit sveikutes

nu ir gydytoja saudyt tokias reikia baisu pasidare skaitant gaila, kad neatsimeni pavardes

bet aciu Dievui tavo istorija su laiminga pabaiga

Sirduliuke,

Tavo istorija nuostabi ir parasyti pavyko, sveikinu!!! Bet gydytoja, pas kuria tikrinaisi .... as pasiurpau!!! ir dar maza to, ka siulau...
Linkiu jums stiprybes aukit didutes!!! Ir linkiu kita karta dziaugtis nestumu ir tureti palaikymo komanda

Sveika, Sirduliuke. Gražiai parašei, įdomu buvo skaityti. Ir net iškilo prisiminimai kaip tu Vilijampoliečių skyrelyje klausei, ar jau čia viskas prasideda...

Aciu uz grazius palinkejimus... taip sis forumas daug dave geru aimirku

Manau, kad tie gydytojai, kuriuos minejai pradzioje yra prastesni ir uz sundaktarius . Va taip jiems reikia.
Svarbiausia, kad viskas pasibaige labai, labai laimingai
Meiles ir demesio jums

Nepirma karta skaitau, kokie tie gydytojai buna aukite sveiki ir viskas bus gerai

Graži istorija sėkmės jūsų šeimai

Šaunu, kad už savo laimę nepabijojai kovoti Ačiū Dievui, neteko su tokiais gydytojais dar susidurti
Tikrai , tokių pavardes reikėtų viešai skelbti, kad ir kitos nenukentėtų

Aukit sveiki ir laimingi
Šauni istorija

stengiames augti sveiki ir laimingi pokolkas sekasi
Linkiu nesutikti savo keli niekam tokiu daktaru

Sauni istorija aukite grazios ir sveikutes.

gerai viskas kai viskas vgerai baigiasi visa laaime kad jum s vuiskas gerai aukit stiprioos. oman pries 7metu pasnasiai buvo ir sake kad nesivystantis nestimas irr aplamai daktare paziurejo i monitoriu taip tik tarp kitjko sirdele neplaka darom aborta vos nenumiriau vietoj pradejau isterikuot ir nepamasciau kad gal kitur nueit tikrintis ir isvis ten ne daktare o gfivulys sake raminanciu suleis nakciai nieks nieko man nesuleido prasikankinau ryte atejo nusivede dave naerkoze isoperavo ir kai atcigacvau atejo ir sako zinok buvo berniukas tai isivaizduokit kas per zmogus,po to karto kol neapziuredavo kokios 3 daktares netikeedavau niekuom.tarpkitko cia 2ligoninej gydytoja SILKAITIENE saugokites nes zinau kad lb megsta daryt bereikalingus isvalimus

Nors as vaikiukus dar tik planuoju (bet jau labai labai noriu), pradeda gasdinti istorijos apie tokius gydytojus - juk ji galejo nuzudyti vos uzsimezgusia gyvybe!
Labai dziaugiuosi, kad tikejai savo vidiniu balsu Aukit sveikutes!

Aciu
Svarbiausia klausyti vidinio balso...

Aisku, kad gal ne i tema klausimas, bet pamaciau, kad tu 2 vaikiukus turi
Ar kaz kaip ne taip supratau

o viešpatėliau būt valymą tie veterinoriai padarę

o dabar štai kokį džiaugtuką turit
Papildyta:

Ne vaika tikra turiu tik viena maza princese Mantute
antras vaikas vyras
trecias Asante tai mano sunyte
ir ttt

Aciu dar karteli visoms ... uz gera zodi...
Jau tiek laiko praejo o as vis prisimenu ta istorija savo nestumo pradzioj...
vis prisimenu ir kitas palatos drauges ... kaip viena mergina atveze nakti jau kraujuojancia pagulde o apziurejo tik ryte ir pasake kad jau viskas ...
Nz gal kuriom ir patinka Krikscioniskieji gimdymo namai bet as tai niekada ir ne uz ka ten neiciau ir negrizciau...

labai graziai parasei

saunuole