manau, kad visiems vienodai reikia tiek meiles tiek silumos duoti

Pirmą turiu sūnų, paskui gimė duktė.
Galiu ranką ant širdies padėjusi pasakyti, kad niekada niekada nemylėjau vieno kurio labiau. Juk meilė... ji yra ne už kažką, ne už tai , kad mažesnis, švelnesnis, be ožių, labiau bejėgis, su kasytėm, silpnesnis, ar pan. Meilė tiesiog yra. Juk jie mano vaikai. Abu. Du. Skirtingi. Myliu juos ne už kažką, tiesiog juos myliu. Labiau už bet ką, labiau už save.

O iš draugų patirties galiu pasakyti, kad tas jausmas, kad tėvai ar vienas kuris myli brolį/sesę labiau, palieka "skaudulį" žmogui visam gyvenimui. Tai nepamirštama.

jokiu klausimu negali but , be abejo vienoda , vat tik vyras nukencia

Bijojau nėščia būdama, kad tik nenuskriausčiau vyresnėlio,kad užtektų meilės, šilumos. Pagimdžius antrą labai prieštaringi jausmai pasireikšdavo... Iškart po gimdymo atrodė, kad dičkis man svarbiausias! Dabar gėda dėl tokių minčių Po kelių savaičių atrodė, kad mažiuką labiau myliu... Bet paskui viskas susitvarkė Myliu tikrai abu vienodai,tik mažiukui skiriu daugiau dėmesio, nes paprasčiausiai jam to labai reikia. Pagaunu save, kad laikydama mažių, žiūriu į vyresnėlį, kaip reaguoja, o glausdama dičkį, stebiu mažiuką
Nu bet šiaip ar taip, pirmagimis vistiek labiausiai numylėtas, jis kurį laiką buvo vienas, buvo žaidžiamas,kalbama tik su juo vienu. Pirmieji jo žingsniai, žodžiai buvo PIRMIEJI mamos gyvenime, tai labiausiai įstringa, bet tai nereiškia,kad kiti vaikai mažiau mylimi. Pavariau čia

pažiūrėjus atgal, manau, kad myliu visus tris savo vabaliukus vienodai - širdis suspurda

Tai va- vaikuciu dar neturiu vienas jau greit... . Noriu pasisakyti sioj temelej labai,papasakoti api savo mamos meile man ir 6metais jaunesniam broliui.
tik gimus broliui buvau nustumta i sali, zinoma budava vaikas to nepastebejau ir nesupratau, augau kaip piktzole! Musdavo progai pasitaikius, ir be progos karais, visom savo draugem tiesiogiai prie manes kalbedavo kokia as bjauri kaip nemyliu brolio atsikalbineju neklausau ir tt, apsoliuti netiesa, su broliu pas mus visada buvo ipatyngas risys ir visada ji be proto mylejau. Ne karta girdejau kaip sakydavo tevui : atiduodam ja pas mano mama i kaima, tegu ten auga, negaliu jos pakesti, aisku tevas niekad to nedaleido.
Sakydavo man , kad esu slyksti stora, ir tt. veliau apsisukus man sakydavo as abu vaikus myliu vienodai, dabar man nuo to net juokas ima,.
Paauglystej budama kokiu 14, neturejau nei koiniu nei triusikeliu , apie apranga as nekalbu, viskas buvo draugiu atiduota, 1pora kelniu 1 batai visiems metu laikam 1 megztukas ir 1 striuke, nesiodavau kol suplysdavo taip kad susiuti budavo neimanoma. Pirma savo liemenele pavogiau is Pigiu rubu, nusipirkti neturejau pinigu, juk niekas ju man niekada neduodavo. O ka jus manot brolis turejo viska, ir daugiau nei reikia.
Mokykloj tevu susirinkimai, deja o gal aciu dievui, nei karto motinos ten nebuvo. Augau pikta ant zmoniu, agresivi, juk vaikai mokykloj del aprangos erzindavo, veliau nebekilo jokio noro eiti i mokykla.16 m susipazinau su savo busimu vyru. ir pirma karta gyvenime turejau nauja striuke kuria jis man nupirko! Noriu pasakyti kad galiu pasakoti valandu valanda kas ir kaip buvo man augant, tik nenoriu eterio gadinti. Ir mielosios mamos... linkiu kad jusu atzalos niekada nesvajotu jus pamatyti ten kur as svajoju pamatyti savo motina....

kazkaip labai dviprasmiskos mintys kyla perskaicius OKSIKES posta
jeigu jusu tevai ne asocialus ir jus esate biologine ju dukte, tai sunkiai galiu patiketi o kiek jums dabar metu? tik nepagalvokite, kad jus puolu, as pati esu patyrusi nevienoda meile is savo tevu, bet tai buvo ir yra nezymus dalykai. nei vieni normalus tevai nesielgia taip su savo vaikais
kitas klausimas - galbut jusu elgesys paauglysteje buvo labai isskirtinis ir jus negaudavote daug dalyku, nes taip jus tevai bausdavo?

aisku, cia tik speliones. dar karta prasau neisizeisti. man idomu pasidare panagrineti tokiu santykiu priezastis, nes kaip minejau pati iki siol jauciu dideli tevu elgesio skirtuma savo ir savo sesers atzvilgiu. ir kadangi pati turiu 2 vaikus, man baisu, kad kada nors vienas is ju taps man mielesnis uz kita.

mano tevai palankesni (jei taip galima issireiksti) mano sesei, nes jos budas zymiai meilesnis, o as is prigimties esu kotas, su diplomatija mazai draugauju, drebiu tiesa zmogui i veida negalvodama, amzinai esu sventai isitikinusi savo tiesa ir nemoku atsiprasyti o sesuo visiska mano priesingybe. todel turbut yra normalu, kad tevai ja labiau didziuojasi.
beda tame, kad man del to labai skaudu. as juk nesu blogesne uz ja vien todel, kad mano sudetingas charakteris.
vienzo, tevu-vaiku santykiai yra labai komplikuotas dalykas. ir nors man jau 30, bet vis tiek is tevu kaip is nieko kito labai norisi supratimo ir ivertinimo. juk ne veltui sakoma, kad mes savo tevams vaikai esame net ir i pensija iseje

linkiu visoms savo seimose harmonijos ir susikalbejimo

Kai laukiausi antro vaiko, tai irgi pastoviai galvojau kaip reiks ta meile padalint, ar istengsiu abu mylet. Bet gimus mazyliui tokie klausimai nebekilo - myliu as savo vaikus be proto ir vienodai

Aš taip pat myliu savo vaikučius visus vienodai , gal tik vyresnieji mažiau sulaukia dėmesio , bet stengiuosi tai kompensuoti su išvykomis tik su jais mažąją paliekant tėčiui.O kad būna , jog tėvai myli vieną vaiką labiau nei kitą tai tikrai.Buvo ir mums taip kai tėtis labiausiai mylėjo mane, tai sesuo net jam mirus dar jaučia skaudulį.

myliu abu savo padauziuksu vienodai abu myluoju buciuoju ir dziaugiuosi kad juos turiu

Man tai buvo tikrai smalsu, kaip ten bus, kai gims antras? Juk pirmasis kuri laika buvo vienintelis, nuostabiausias, brangiausias, teveliu pasaulio centras. Atrode, kaip cia gali atsirasti antras, lygiai toks pats nuostabiausias ir brangiausias . Pasirodo, gali

Gimus antrai dukrytei, meilės padvigubėjo - nereikia dalinti Aišku, reikėjo tą mažą žmogutį prisijaukinti, kaip ir jai reikėjo prisijaukinti visą šeimą, suvokti kas yra kas...

jei teisybe pasakius tai pradesiu nuo to kad nuo pat vaikystes svajojau apie mergyte pirmas gime berniukas tada aisku reikejo ir antro vaiko nes man butinai reikejo mergytes stai ja ir turiu bet kazkaip kai turiu nebelabai jos ir reikia net nezinau kodel gal delto kad tevelis jai daug labai demesio skiria kiek neskiria berniukui tai man kazkaip norisi didziajam duoti meiles uz abu gal del to ir mergyte taip nuosaliau nuo manes niekada neateina neprisiglaudzia ka daro teveliui buciukus dalina tik teveliui o didysis priena apsikabina pabuciuoja parodo kaip myli kazkaip tikejausi kadbus atvirksciai kad berniukai kaip tik labiau prie teveliu vis tik vyras vyra geriau supranta tai galldel to kazkaip meiles daugiau skiriu berniukui nors pagalvojus myliu vienodai tiek ta tiek ta

abu be galo be krasto...

Anksčiau labiau mylėjau mažėlę, ne todėl kad ji tiesiog mažesnė, bet todėl, kad vyresnėlė labai sunkus vaikas, neklaužada, neklusni, netvarkinga...žodžiu nuolatos gadina nervus. beje ji nemeili, nėra iš tų vaikų kurie ateina, prisiglaudžia, apkabina, pabučiuoja, o man taip norėjosi tokios abipusės meilės
O mažėlė buvo visiška priešingybė, pati tos meilės pareikalaudavo, tai jai dauugiau dėmesio ir kliūdavo, taip gavosi savaime
Visada stengiuosi neišskirti pas abi paklausiu ir kaip mokykloje sekėsi, ir kaip treniruotėje ir kokia nuotaika šiandien, visada pastebiu liūdną kažkurios veidelį.
Beje bėgant meta meilė susivienodino dabar nei vienos neišskirčiau, kurią labiau myliu, bėgant laikui tai atėjo savaime

Visus tris myliu labai,labai.

As begalo myliu savo vaikus, ir viena ir kita, tik skirtingai ta meile isreiskiu, mergytei reikia daugiau svelnumo, apkabinti, pabucioti, berniukui daugiau demesio, pagyrimo.

aš vis galvojau, kaip čia bus kaip gims antras vaikas, kaip reikės tą meilę padalint bet jos dalinti ir nereikia, gimus dukrytei ta meilė tiesiog padvigubėjo myliu abu savo kleckiukus vienodai

Vienoda ir begalinė

As turiu trys grazias mergytes. Aisku ir man buvo visokiu minciu, ar sugebesiu susitvarkyti. Ar mylesiu. Bet viskas savaime ateina. Myliu jas visas, ir negaliu pasakyti kuria labiau. Kiekviena yra ipatinga:). Juos man visos labai brangios

Abu vaikus myliu vienodai.

Vsaip buna-apsauki viena, apsisukus jau glostau galva pagailiu...Labiausiai gailiu svo vyriausios dukters-jai daug darbu ir atsakomybes tenka, tai kazkaip vis sazine del jos mane pagrauzia

Žinoma, kad abu vienodai.
Nesuvokiami man tokie klausimai - "ar mergaitę labiau myli, nes ji mažesnė" arba " mamos juk visada berniukus labiau myli". Iš tiesų nesuvokiami...

turiu dvynius, galiu pasakyt tik tiek - myliu juos abu vienodai stipriai, bet pati meile skirtinga. Vienas - visiska mano kopija su mano tecio priemaisom. Tai as ji kuo puikiausiai suprantu, zinau ko verkia kas negerai, kaip padet ir pan. Kitas - grynas MB, mano ten turbut ne laso nerasta genu arba pasislepe visi labai tai vat jo as daznai nesuprantu, man jis paslaptingas, mielas, labai idomus, nes visiskai kitoks nei as.

man atrodo kad mazesni myliu labiau bet stengiuosi nenuskriausti ir didziosios

Myliu visus tris vienodai, labai stipriai ir karstai. Net neisivaizduoju kitaip...Man kazkaip net nesuvokiama, kaip galima viena labiau myleti, kita maziau ir pan. Juk vaikai savi, savas kraujas ir kunas, visiems reikia meiles, silumos, paguodos ir supratimo. Juk nei vienas nekaltas, ar jis pirmas, antras, trecias, ar ketvirtas gime...Kadangi pati seimoje buvau vyriausia, tai zinau, kaip vyriausias jauciasi ir kad jam diziausia atsakomybe tenka. Bet as tengiuosi savo vyresneli visada suprasti, paguosti. Pas mane nebuna taip, kad dabar neturiu laiko, jei kuriam reikia manes cia, dabar ir sia akimirka, tai ir busiu cia, dabar ir sia akimirka. Zinau tik tiek, kad meiles nereikia dalinti, po trupineli, dalele... jos su kiekvienu vaikuciu tiesiog atsiranda daugiau ir uztenka visiems.

meile..kiekveinam vaikui yra vienoda..tik reikalavimai skirtingi..atsizvelgiant i amziu..tai kartais gali atrodyti,,kaip..skirtinga meile

va pritariu sitam pasisakymui

aš taip pat , bet stengiuosi abi vienodai dažnai priglaust, pamyluot, net panešiot (tai ka kad dičkei 4m. jinai mato, kad mažę nešioju ir pati užsinori, žinau, kad su laiku tai praeis)...
myliu abi vienodai sipriai...

va va ELE77 savo mintis perskaičiau Jūsų žodžiuose. Ir MB man kartais priekaištauja, kad kartais vieną kurį išskiriu ar ką, bet amžius... juk skiriasi Ir tai nereiškia kad yra kuris vienas mažiau myluojamas, gerbiama nuomonė ar t.t. Tiesiog gal reikalavimai kitokie skirtingoms amžiaus grupėms

taip ir as jauciu

sveikos,

,cia tikra tiesa parasita

Labai myliu ir tikrai vienodai

Ir mano bus toks modelis.. ir siandien kitiems is salies atrodo, kad maziuka myliu labiau, bet tai tik del amziaus skirtumo. juk nelialiakinsi su paaugle kaip su metinuku.. todel ir santykiai skiriasi, bet neisivaizduoju savo gyvenimo be kurio nors is ju..

Puiki mintis.. tik gaila , kad kiti zmones apie tai nepagalvoja.. ir kartais net mano dukra paerzina, "nu tai baigesi tavo katino dienos" ...

As taip pat myliu visas tris vienodai, nors kartais vyresnele papriekaistauja, kad mazylkas lepinu daugiau nei ja

na man tai cia sunki tema.
kai antra lelyte gime pirmai tebuvo 15men, ir ji dar leliukas ir staiga visa demesi reikia skirt naujagimei, kuri turi daug problemyciu su sveikatyte,.. daugybe jausmu priestaringu ir persiplest negali i dvi dalis, tai kartais atrode, kad nemyliu antros nei trupucio palyginus su pirmaja. budavo guli ji lovelej, tarkim prabunda ir verkia ir nera man tokio degancio jausmo ''jetus reik begt vaikas klykia'' kaip su pirmagime budavo. atrode kad net nepazystu as jos, kad ji kazkoks verkiantis kutulas ir isvis is kur cia ji atsirado. arba kai isleidau pirma syk pirmagime i darzeli isejus blioviau kruvinai, kai pirma syki antra dukrele isleidau i darziuka tai sedejau kavinej geriau kava ir galvojau kokia as ziauri esu, kad ner noro verkt.. bet praejo, va trys menesiai ir kazkaip abi myliu. dabar tokia ji man mielute pasidare , kaip kaciukas. matyt reikejo laiko apsprast. gal todel kad toks mazas skirtumas,. gal ir nevienodai, gal savotiskai...bet labai myliu

Mylėt tai myliu vienodai. Kažkuri mama atsimenu sakė: vaje, kaip reiks padalint savo meilę dviems? Bet iš tikrųjų, kai gimė antras vaikas, tai tos meilės padvigubėjo ir nieko čia dalint nereikia .

tiesiog visi skirtingai tą meilę pasiiima.

Mamos meilė yra mamos meilė. Mama myli kiekvieną vaiką, gal ir skirtinga, bet motiniška meile.
Tik gero norėdamos ir pabaram , ir pamyluojam, pagiriamir ir papeikiam, kai reikia nubaudžiam ir tai tik , kad mylim...

Kai dar neturėjau nei vieno vaikelio, ir kai girdėdavau, kad mamos nevienodai myli vaikus, man atrodė kažkokia nesąmonė, kaip galima vieną labiau mylėt negu kitą? Galvojau, kad aš tai neišskirsiu nei vieno, kad ir kelis juos turėsiu. Dabar kai turiu tris galiu pasakyt - myliu visus iš visos širdies ir meilė nei vienam nei didesnė, nei mažesnė. Tik vyresnėlis džiugina rečiau, nes ir mokslai nelabai sekasi ir šiaip išdykęs. Dvynukės irgi labai skirtingos, viena, kaip sako, nors prie žaizdos dėk, gal todėl ir mielesnė, kita savaip miela.

myliu abu ir negalėčiau pasakyti kkad kuri nors myliu labiau, kuri priglaudžiu ta ir myluoju, manau motinos širdis nedalija meilės į dalis, o atiduoda ją visą

myliu tikrai labai abu

Manau, kad myliu abu vienodai stipriai.

Abu vaikus myliu be galo, be krasto. tik maziukui gal daugiau demesio skiriu dabar, bet ir su dycke kur nors dviese isvaziuojam, dviese ziurim multikus, dviese einam i kiema, kartais paimam broliuka. vat, meile vienoda, galbut demesio kiekis skyriasi, bet taip ir turi but.

Myliu vienodai ir jei pradžioje dar buvo ta mintis - mano, nemano... tai dabar jau dingusi. Abu mano ir niekieno daugiau..

tarkitko - labai geras straipsnis cia - http://www.alfa.lt/straipsnis/11247672/Myl...11-05-05_13-44/

Abu vienodai

As kaip tik tuose apmastymuose esu Nuraminot

turiu 3 ir visus myliu vienodai, tik reikalavimai jiems skiriasi pagal amziu atatinkamai

Mano močiūtė augino 5 vaikus, kažkada ir man kylo klausimas, ar ji vienodai juos visus myli? Sako, 5 vaikai kaip 5 pirštai, ar galima mažylį pirštą labiau mylėt už nykštį? Ne. Ir bet kurį pirštą nukirtus skaudės vienodai.

Visus savo vaikiukus myliu skirtingai, bet tai nereikškia, kad vieną daugiau, o kitą mažiau. Vieną myliu už tai, kad jis didelis, kitą - už tai, kad mažiukas, mergytę - už tai kad kūdikėlis. Myliu savo vaikus, už negrabumą ir netinkamus poelgius. Meilės negali pamatuoti. Tiesiog myliu tuos mažus žmones, kad jie yra tokie skirtingi ir nuostabūs.