Na ką gi,praėjo jau daugiau nei metai,tad pagaliau prisiruosiu.
Mažiukas buvo be galo laukiamas. Deja,neskubejo išlyst.Vis prašiau,kviečiau bet
Gydytoja pasakė,kad jei pats nesuskubs,ateit penktadienį ir žiurėsim ką daryt.Nu kaip bijojau. Bet mažiukas matyt išgirdo,ir suskubo...Pabudau nuo stiprių skausmų.Nubėgau į tualetą,ir grįžus įjungiau šviesą.Su toooookia
šypsena pažadinau mb ir liepiau ruoštis.4.30 buvom ligoninėj.Būdinti dar paklausė,ar paeisiu,ar vežimelio reiks.Aš tik išsišiepus ligi ausų puškenu po truputį,sustodama ties kiekvienu sąrėmiu.Na ką,palieka mus palatoj,sesutė nulekia aparato sąrėmių stiprumui bei mažiuko tonams matuot.Aš visdar negaliu nesišypsot-juk jau tuoj,tuoj pamatysiu savo Stebuklą 
Deja,atėjusi seselė nuliūdina-skausmai dar tik juokingi(jos nuomone ir to aparato),kaklelis dar tik per porą cm atsidaręs,ir išvada-šiandien dar tikrai negimdysiu,galim važiuot namo. Negaliu patikėt,ale susirenkam šmutkes ir čiuožiam namo.Vyras tiesiai į lovą,aš prie kompo,nes užmigt-nulis šansų.
Sąrėmiai vis stipryn ir dažnyn.Jau nebegaliu kentėt,o vos pusantros val kai grįžom iš ligoninės.Per prievartą sukemšu porą sumuštinių.Sąrėmiai kas tris minutes. Keliu mb,o jis-tai ką daryt,gal lekiam į ligoninę?Na ką,vėl važiuojam.šįkart sutinka jau kita gydytoja.Tik nusistebi,kaip mus galejo paleist namo.Kaklelis ne ką daugiau atsidaręs,bet sąrėmiai labai stiprūs ir dažni.įsitaisom palatoj.Mb pasimetęs.Ateina dar viena moteris su gydytoja,pristato ją kaip praktikantę,ir paklausia ar nebučiau prieš,kad ji stebetų gimdymą.Sutinku.Abi moterys be galo šiltos,pasikeisdamos masažuoja nugarą,drąsina ir giria,kad šauniai laikaus.Tiesą pasakius nesitikejau,kad galiu gaut toooki palaikymą
Valandos lekia,aš jau užėjus skausmam tik rėkiu,jog nebegaliu.Kaklelis neatsidarinėja.Taip visą dieną-užėjus sąrėmiui pakylu iš lovos,šaukiu,o jam praėjus krentu atgal lyg negyva,nei žodžio,nei judesio.Jėgų 0.Mb išsigandęs.Pasiūloma eit į vonią,gal ji kiek padės.Sutinku.Ten praleidžiu dar kelias valandas.Tik kartoju,jog nebegaliu,jog mirsiu.Po kurio laiko grižtam atgal į palatą.Pusryčiai išlenda lauk.Prašausi patikrinama,gal jau galima daryt epidurą,nes nebeturiu jegų net kalbėt.Patikrina-jau galima
Apsidžiaugiu,atrodo nedaug liko.Iškviečia gydytoją kuris daro epidūrą,o aš nebejaučiu jau nei nugaros,nei kojų,atrodo skausmai taip iškankino.Pastato kateterį,prieš tai subadę visą ranką,bet nejaučiu skausmo.
Už pusvalandžio anesteziologas atvyksta,pasiruošia viskam,liepia atsisest ant lovos,išsiriest ir įremt galvą vyrui į pilvą.Darau kas liepiama.Tik girdžiu,kaip didžiulė adata čirška girgžda nugaroj,bet nieko nejaučiu.Vos laikausi,nenugriuvus nuo lovos.Matau kad esu taip stipriai stumiama,kad ir mb vos laikos.Nepavyksta pataikyk,bando dar kartą,ir dar.Tuomet anesteziologo pajuokavimas,galbūt jodineju.Nebeturiu jegų kalbėt,mb atsako jog buvau daug metu plaukikė.Ir dar už penkiolikos minučių jo sprendimas-pernelyg stiprūs nugaros raumenys,negali prieit.Imu rėkt,kad noriu į tualetą.Gydytoja ir seselės suskumba-gimdai.Nusijuokiu,sakau tikrai ne,tik į tualetą noriu.O jos laimingos,kad pagaliau kažkas vyksta.Išvaro anesteziologą,pradeda ruoštis.Prijungia aparatus,tikrina širdutes tonus.Liepia stumt,atėjus sąrėmiui.Stumiu ir kartoju,kad nebegaliu,nebegaliu.Jos drąsina kad laikyčiaus.Mb glosto veidą ir žada,kad nedaug liko.Staiga gydytoja sušunka,jog privalau išstumt vaikutį.Matau išsigandusį jos veidą,viskas pradeda lietis,atrodo lyg sapnas.Seselė paspaudžia emergency signalą ant sienos,ir per 10 sekundžių i palatą subėga kokių 10 žmonių su įvairiausiais aparatais.Vaikučio širdis stoja.O aš nebesuprantu kas dedas,atrodė,jog palikau kuną,ir stebiu viską iš šalies.Dabar dėkoju Dievui,jog tada nesupratau kas dedas,nes būčiau numirus is baimės
Nebejaučiu nieko,tik girdžiu-šaunuole ir...kūdikio verksmas...Viskas,viskas gerai,mano mažylis,mano gyvenimas,mano pasaulis gimė sveikas,gražutis.Deja,del susiklosčiusių aplinkybių mb negalėjo nukirpti virkštelės,bet vistiek,buvom jau be galo lamingi M,nepamiršiu,kai padėjo jį man ant krūtinės,tokį trapų,mažutį Mes kartu Ps.Likau be galo dėkinga gydytojai ir visam pesonalui-visų pirma už tai,kad viskas gerai baigės,o antra-uz tokį palaikymą
čia mano Gyvenimas tik gimęs
pusės metukų
su mamka
O dabar jau didelis
Lepūnėlis
, ir labai selmiskas vaikutis nuotraukelese 
Ar ne? 
ir as kartojau, kad mirsiu 
)