Nezinau, kas man pasidare, pradejau vengti draugiu, pazistamu, kurios tampa Man per daug sunku pasidaro bendrauti, kai jos tik tryksta dziaugsmu, ir visa tai, kuo as uzsiimu taip nublanksta pries ju naujienas....Vaisingumo problemos nekamuoja, nes samoningai dar nebandau pastoti, nes vis laukiu studiju pabaigos. Jau ne karta galvojau spjaut i mokslus (veliau baigti, jei ka) ir susiorganizuoti Mokslai man yra l. svarbus, bet tuo paciu ir sunkus, jei nebutu sunku mokytis apie tai ir negalvociau, jau gal tureciau savaji maziuka. Bet dabar net nesuprantu, kas man darosi, nu jei is tikruju noreciau, gi tie mokslai manes gal nestabdytu, bet kodel kitiems pavydziu to? Nemaloniausia buna, kai tik suzinau, kad kazkas is man zinomu draugiu yra ir kokia savaite vaikstau kaip zeme pardavus, paskui kazkaip apsiprantu arba tiesiog isisuku i savo darbu verpeta, atsiranda kitu minciu. Bet kai jos pagimdo, aisku, atsiranda savi vargai, dziaugsmai ir t.t., tai tada net pagalvoju, ai, gerai, kad as dar neturiu , o tai dabar negaleciau to ar ano. Nesuprantu saves, ko man is tikruju reikia...

Kaip man reiketu jusu kazkokios nuomones...dabar sedziu apsizliumbus, nes siandien suzinojau, kad viena is grupiokiu laukiasi. Durna as...

Ateis svente ir tavo kiema - neliudek. As niekada gyvenime neplanavau vaiko - jis atejo ir tiek, o mokslus baigiau veliau... Is tikruju jei labai labai labai nori - galima derinti ir vaika, ir mokslus, paskui darysi karjera

gal tau tiesiog jau atejo laikas ? as irgi neplanavau...bet gavosi netyciukas aisku, jau buvau ir mokslus pasibaigusi ir dirbau, bet pasvajodavau dar kazkur islekti i uzsieni ir siaip, maniau, kad man dar ne laikas, kad buciau labai suvarzyta, bet zinok, kad leliukas viska atperka ir tiesiog....labai iprasmina gyvenima
as irgi ziuredavau i sese, kuri augina du vaikus, maciau juos nuo pat gimimo kaip augo, tai atrode, kad labai sunku , bet savas vaikas yra visai kas kita ir viskas atrodo visiskai kitaip
nesuk sau galveles per daug, kaip jau lemta, taip ir bus! o jei...busi tai pamatysi, kaip dziaugsies....!
sekmes!

Man atrodo, Skruzdeliuk, tu labai nori vaikučio . O su tuo pavydu - daug kam nutinka. Kai pradėjau lauktis pradžioje keletas draugių keistai nutolo...
O aš, kai buvau 3 mėn. nėščia (pilvo dar nesimatė), sutikau draugę, kuri buvo jau 5 mėn. nėščia ir su dailiu pilvuku. Tai ką... Toks pavydas užėjo, kad pas ją jau viskas matosi, o pas mane dar ne Tai va tokių kurjozų su tuo pavydu būna

Ar tikrai pavydi? Gal tiesiog tik sunku bendrauti? As, kol pati nepastojau, tiesiog neturedavau apie ka bendrauti su besilaukianciom ar kudikius auginanciom draugem Kazkaip man jos baisiai uzsiciklinusios ties tuo savo neshtumu ir vaikais atrodydavo. Atrodo, gyvenime nieko daugiau nematancios, garbes zodis kazhkokios....kaip ish kito pasaulio. Ir gaila ju kazkaip pasidarydavo
O va dabar tai jau galiu ir ash 'uzsiciklinti' apie vaikus ir neshtumus
Bet prisimindama, kaip sunku budavo su nesciom/auginanciom kudikius bendrauti, stengiuosi apskritai tokim temom su nestumo neplanuojanciom nekalbeti,- jei ko paklausia,- trumpai ir nedetalizuodama atsakau (bent jau man taip atrodo ...jom gal atrodo kad ir ash ) ir pereinu prie kitu temu, kuriom pasisakyti galetume abi

Is dalies uups esi teisi, kad sunku bendrauti su jomis, bet is kitos puses pavydziu, kad jos jau turi , o as dar ne, ir vis tie mokslai trukdo...

o as nenoredavau bendrauti su nestukem ir turinciom vaiku, nes ir pas mane buvo tas pavydas (is geros puses).as labai norejau , bet man vis nesisekdavo, persileisdavau.ir kaip patyriau 4 persileidymus, tai taip pykau ant gyvenimo, buciau viska atidavaus ( ir mokslus ir darba)kad tik sekmingai pastociau.
as manau jau tau laikas ir neimk taip smarkiai i galva del tu mokslu, tau atstos viska gyvenima.kiek dziaugsmo atnesa...suspesi pabaigt tuos mokslus, o dabar kipk i darba

kazka panasaus ir as jauciu ir man labai nemalonu tai jausti, o dar labiau nemalonu, pripazinti, kad tai jauciu

dabar nebepraleidziu ne vienos laidos kur rodo mazus vaikucius, bliaunu juos pamaciusi, mieste akimis sekioju nesciasias ir stebiuosi- regis anksciau tiek daug nestukiu nebudavo, na bet manau, kad tada - anksciau- ne tas man rupejo ir as ju paprasciausiai nepastebedavau mano vyro sesuo augina 8 men suneli, tai zinokit- lankytis ju namuose kartais man labai skaudu- jauciuosi kazkokia bergzdzia galbut tam priezasciu jaustis nera, nes mes vede tik pusmeti, bet... as ziuriu i vaikuti ir vienu metu man smagu stebeti ta maza zmoguti, bet kartu ir skaudu, kad as negaliu vaiku tureti- negaliu ju tureti, nes mus varzi materialus dalykai, busto, darbo problema...

ir visa tai mane be galo skaudina, be galo bet stengiuosi viusas tas mintis vyti velniop

O as maniau, kad tik man vienai taip uzeina Lygiai taip pat mieste akimis sekioju nescias....bet tuo paciu noriu kuo toliau buti nuo tu sneku apie vaikus, nes zinau, kad apsibliausiu. Stengiuosi niekam to neparodyti, netgi geda butu Dar su tuo teks kovoti 1,5 m. paskui gal ir i mano kiema, kaip sake kristina, ateis svente

Ech.. na ir as pasiguosiu prie to paties....
Jau keli mėnesiai kliedžiu kaip noriu mažiulio
Tokiam stiliui, kad net abudu su vyru pradėjom siaubingai norėti lialkos
Atrodytų, kad abudu nori tai pirmyn Bet va vis atrodo, kol neturi savo būsto, tai dar reikėtų palaukti, kol turėsi savus namučius. Iš kitos pusės gali sakyti, kad visuomet tų problemų gali prisigalvoti Kartais bijau ar as ne per jauna (Man 23.5 metukų) ar po to nesigailėsiu, kad per anksti .
Dar va kaip sako skruzdėliukas, kad pas ją visos , tai pas mus atvirkščiai, pirmi iš draugų susituokėm ir mažiulių nėra. Tai kažkaip atrodo velnias žino, gal čia aš viena durna su tokiom mintim...

Mes irgi labai anksti susituokeme, bet is kart neplanavome, nes norejau mokslus baigti, vienus baigiau, istojau i kitus, dabar tuos baigineju. Todel laukiu nesulaukiu, kada baigsis tie vargai. Nes mokantis man maisytu motinystes rupesciai, ir taip nervuota, o tada kas butu. Matau, kaip kankinasi pazistamos mamytes su ir mokslais, dar darbas

Man tai norisi visa demesi sutelkti i nestuma . Mokslai tai vistiek yra didelis kruvis nervams, o maziuliu pilvelyje reikia ramybes

nemanau, kad per jauna, man lygiai tiek pat metu ir susituoke mes nelabai seniai, taciau...as manau, kad kreipti demesi reikia ne i skaicius o i pati save, savo noru ir lukescius, taip pat ir i vaikelio norus, jei jis nori ateiti tai ir ateis
buna zmoniu, kurie sako,na- kai nusipirksiu nama, kai gausiu gera darba, kai...kai...kai... zinai, laukti kol uzsidirbsi pirma milijona teks labai jau ilgai......o as noriu gyventi...... myleti ir buti mylima....
pakolkas norus tureti as numaldziau keliais dalykais, turiu viena tiksla ir kaip tik zengiu dar kelis zingsnis jo igyvendinmo link o tada...lialius gales ateiti tada kai jis nores....ziema, vasara, pavasari ar rudeni...... jis vbistiek bus labai ir net labai laukiamas ir mylimas

Juk normalu, kai norinti vaikucio moteris pavydi Bet klausimas, ar normalu, kai turiu nuostabu mazyli, ir vis tiek kazkas sukirba sirdy, kai suzinau apie kokios drauges nestuma

Ziuriu, kad mes kuuzia esame vienmintes tuo klausimu As irgi galvoju, kad nestumas man turi buti kazkas ypatingo ir vaiko laukimo metu nenoriu galvoti apie kazka pasalinio kaip mokslai, kurie is tikruju ir ne nescia issunkia kaip citrina. Ir butent, kadangi zinau, kad reiks dar palaukti, labai nenoriu, kad kazkas is mano draugiu, puseseriu pasistengtu greiciau susiorganizuoti , tai butu pavydo...

Aš taip pat su pavydu nuseku kiekvieną besilaukiančią mamytę, o mamytė su naujagimiu manęs nejaudina Manau taip yra dėl to,kad nėščia jaučiausi kaip iš kito pasaulio, juk išties, viskas buvo kitaip, aplinkinių dėmesys, draugių susidomėjimas pilvuku, na, n priežasčių...Dabar atrodo,kad niekada neturėjau toookio didžiulio pilvo...Matyt ir tavo nėštumai nebuvo sunkūs, pakankamai gerai jauteis, todėl iš to laiko likę tik tie gerieji prisiminimai, tas pakylėtas jausmas...Kurios nešiojo sunkiai, matyt galvoja kitaip. Aš norėčiau, labai norėčiau vėl būti ,bet gal gana...na...gal kada nors

Na, tikekimes, kad ateis ir i musu darza