Sveiki,manau,kad su septynmete dukra reiktų apsilankyti pas psichologą,nes yra labai nepasitikinti savo jėgomis,užsidariusi,sunku išklausti kodėl nusiminusi arba kas įvyko darželyje,kas nepasisekė.Darželyje darant darbelius niekada neklausia auklėtojos ko nesupranta,kartais pradeda verkti,sako,kad jai gėda paklausti,nors šeip yra labai gabi mergaitė ir yra auklėtojos ir tėvų nuolat skatinama ir pagiriama.Taigi,norėčiau paklausti,kaip reikia vaikui paaiškinti,kad eisim pas psichologą,juk pasakyti jam,kad turi bendravimo problemų būtų perdaug žiauru ir vaikas gali dar labiau užsidaryti savyje?

Septyniu metu vaikas dar nera didelis ir jam nereikia aiskinti visu niuansu, jam suprantama kalba pasakyti, kad eisime pas gydytoja, kad jis patars kaip tau lengviau bendrauti su kitais vaikais, kaip buti drasesnei, duos spresti idomius testus, tau jie turetu patikti.

manau kad 7 metų vaikas gal ir nelabai žino kas tas psichologas yra ir ko ten einama (nebent jau anksčiau teko lankytis).
galima pasakyt kad eisim pas tokį daktarą kur su tavim pasikalbės, ar kažką panašaus. ir tikrai nereikia vaikui akcentuot kokių ten problemų jis turi.

sakyčiau nereikia vaikui aiškinti, kad eisit pas gydytoją, o paprasčiausiai pasakyti, kad eisim pas tokį dėdę/ ar tetą, kuris mėgsta bendrauti su vaikais, kur galėsit kartu piešti, žaisti ir t.t. iš esmės su tokio amžiaus vaikais yra dirbama per piešinius ir žaidimus, vaikas nėra pasodinamas kėdėje ir "dabar pakalbėkim", ne, viskas vyksta žaidimo forma, kitaip vaikas neatsiveria.
prieš einant būtinai reikia teigiamai nuteikti vaiką, kitaip jis nenorės bendrauti ir, kaip jau rašiau, nereikia sakyti net, kad pas gydytoją, vaikas bet kokiu atveju bijos, nereikia žadėti nieko, prasme, jei būsi gera ten, tai aš tau po to nupirksiu tą ir tą... nereikia vaikui sakyti, kad tas dėdė tau padės susirasti draugų, tai vaiką iš karto nukreipia tokiom mintims - va nueisim, pažaisim, o paskui eisim draugų ieškoti (nu čia taip griežtai parašiau, nenoriu plėstis). vaikui reikia tik prieš einant žinoti kur jis eina, su kuo bendraus, ką veiks ir, kad mama bus ne šalia, o už durų

Tiesiog pasakytii: eisim pas psichologą

Ačiū už patarimus,bet kiek pažįstu savo dukrą,tai teigiamai nuteikti bus sunku,nes visada yra nusistačius priešiškai jeigu reikia kur eiti pas nepažįstamus,net į mokyklą nenori eiti,yra iš anksto nusiteikus,kad nieko ten nesupras ir nemokės,nors,kaip rašiau yra gabi,puikiai skaito ir savo sugebėjimais dažnai lenkia kitus vaikus.

pirma tai ar pati buvot pas psichologa? nes konsultacijos susideda is keliu uzsiemimu kur pirmas buna visada tik su tevais nes psichologas turi zinot del ko kreipiates ko tikites. tos konsultacijos metu galite pasakyti kad nezinote kaip geriau vaikui paskyti kad cia reikia ateiti. o gal visai ir nereik jus gal gausite geru patarimu kuriuos galesite pati panaudoti ir pati padeti spresti vaiko problemas. gali sioje situacijoje vaikas galvoja kad jus norite jog viskas is jos butu atlikta tik gerai ir ji bijo kazka padaryti blogai. bet cia tik nuomone. sekmes jums

Taigi noriu papasakoti apie mūsų apsilankymą pas psichologqą-beja į pirmą konsultaciją liepė ateiti abiem-paklausė kokių turim problemų,tada paprašiau dukrytės palaukti manęs koridoriuje,kol mama pakalbės su psichologe,tuomet ir psichologė pritarė,kad vaikui girdint geriau nevardinti problemų,paskui pasikvietėme vaiką,paklausinėjo jos kai ko,liepė nupiešti paveikslėlių,bet ji apsiašarojo ir nedaug piešė,išgirdome,kad vaikas yra ne tik jautrus,nepasitikintis savimi,bet ir turi daug"ožių".Dar noriu parašyti,kad,kai dukrai pasakiau,kad eisim pas psichologą,tai ji man sako,kad pas psichologus eina tie kam su protu negerai(nežinau iš kur ji tai ištraukė,galbūt iš kino filmų,nes mūsų šeimoj niekada nebuvo kalbama apie psichologus),bet aš jai paaiškinau,kad tai netiesa,kad tai nėra gydytojas,kad psicholog.mėgsta bendrauti su vaikais,jiems patarti,taigi nuėjom su gera nuotaika,bet aišku kabinete ji sugedo,kadangi ten reikėjo piešti ir į sekantį susitikimą(liepė ateiti prieš mokyklą),turbūt,eisim su ašaromis.

Nekas jei vaikas yra už daras ir ne mėgsta šnekėtis, šnekėkite su juo pati. Šiaip jei psichologas(ė) profesionalus(i) turėtų mokėti padėti vaikui atsiverti. Bet jokiu būdu neveskite per prievartą(ašaras)
Matau, jau nemažai laiko nuo paskutinės jūsų žinutės praėjo. Kaip jums su dukra sekasi?

Daugiau mes nebėjome pas psichologą, nes tiesa sakant, labai nusivyliau juo...kiek galime patys šnekame su ja, kad tobulų žmonių nėra, kad visi klysta, svarbu reikia bandyti; man atrodo, kad reikalai taisosi, esu labai dėkinga jos mokytojui, kuris žinodamas, kokia ji uždara, sugeba prie jos prieiti, prakalbinti, matau, kad ir dukra pasitiki juo, atsiveria jam.Būna , kad kartais dar nedaro kokių darbelių, nes mano, kad jai neišeis, bet manau, kad viskas susitvarkys, juk ne visi vaikai yra komunikabilūs, lengvai bendraujantys, yra ir uždaresnių, jautresnių, svarbu, kad jis būtų mylimas, kad jaustųsi svarbus, o ji mums tokis ir yra.