Susidūriau su problemėle .Mano mergaitės, kaip kažkur minėjau, kasdien prigamina krūvas piešinių, darbelių, ir visus juos nori demonstruoti, turėti, saugoti, pačios ką ne ką susideda, o kitkas-mano valioje būdavo , kai nematydavo, tai tas didžiausias krūvas piešinių perrinkdavau, gražesnius, į papkę sudėdavau, o elementarius išmesdavau , gi neįsivaizduojat, kiek daug viso šito gero, būtų pilni namai užversti , bet va, dabar neseniai vaikai pamatė, kaip išmečiau, neapsikentusi bardako, dalį jų piešinių, tai joms buvo labai skaudu, apmaudu, paklausė "mama, o kodėl išmeti mūsų darbus?", nu pasimečiau, sakau-nes nesusitvarkot, be to, reikia senus darbelius pakeist naujais , buvau įspęsta į sieną, kažin, ar gerai paaiškinau , kaip jūs darote ar darytumėte tokioje situacijoje?

pazystama situacija betvarke visur ir viskas ismetyta ir gaila ismest. Turejom tokia lenta pakabinama ant sienos, ten galejo savo darbelius, piesinelius ( ka galima) prismaigstyti, visa kita buvo dedama kur nors i spinta, po kiek laiko as visa tai kol nemato neskausmingai ismetynedavau, bet jau kad garantuotai nematytu, kitaip blogai

JO, REIKĖS STEBĖT, KAD MANĘS NEMATYTŲ
O ŠIAIP PAS MUS VASARĄ "PARODOS" BŪDAVO BALKONUOSE (VISKĄ IŠDĖLIODAVOM), O DABAR -SUSTATYTA ANT PALANGIŲ, KOMODŲ, STALŲ, PRIKLIJUOTA ANT LANGŲ (DAUG KĄ IŠDOVANOJAM-TAI IRGI IŠEITIS ), JUOKAS JUOKAIS, BET KAIP IR NĖRA VIETOS ANT STALO NET... VALGYMUI , NA, LEIDŽIU DAUG KĄ, BET NE IKI TIEK

Tvarką dukros stalčiuose ir lentynose darau jai esant darželyje. Radikalių pakeitimų per kartą nedarau. Jei ko netyčia pasigenda, nusprendžia, kad tą nereikšmingą daiktelį (popierėlį, kvitelį, piešinį, atviruką ir t.t) bus išnešęs nykštukas...

Na aš tai vaikui paaiškindavau,kad piešti nereikia taip ant greičio,su flomasteriais,paprastu pieštuku ar net tušinuku.Tai ji mane suprasdavo ir piešdavo guašu-bet taip jau ne makaliūzes,o visai gražius darbelius (kelius net pasikabinau).Ir jų buvo ne krūvos,o vos keli ,nes ji vieną piešdavo kokią savaitę.tai dasikalbėjau iki to,kad dabar dešimtmetė manoji tapo aliejumi Bet tapo retai - tik su progom

Galit ir nemesti, kolekcionuokit tuos darbelius. Susekit gražiai į didelį segtuvą, kai paaugs bus smagu prisiminti ką ten tepliojo vaikystėj. O jeigu jau visai prasta situacija, tai pamokykit, kad piešti gražiai reikia stengtis, o nevykusius darbelius galima išmesti, juk vistiek nieko doro su jais nebepadarysi. Juk tikri dailininkai irgi taip daro. Nepabijokit pabendrauti su vaikučiais, nėra dėl ko baimintis, ar gerai čia pasakiau, ar ne. Su laiku pamatysit visą tą gerumą ar blogumą. O be to, vaikai ne stikliniai, nesudūš jei ir ką nors griežtesnio pasakysit ar padarysit.

o būtina taip jau viską išmesti? kodėl negalima paskirti tam kokios papkės ar dėžės? juk paaugusiam vaikui gal visai linksma bus prisiminti savo kūdikiškas peckeliones. arba išmesti tada, kai vaikui ryškiai pačiam nebegaila?