TAIGI, ANTROJI ISTORIJA
Pirmąjai dukrytei jau 1 metai ir 11 mėnesių. Vyras jau namie – armijoje padarė operaciją ir pagal tuo metu galiojančias tvarkas paleido namo – be proto džiaugiausi kad grįžo, kai mažajai buvo tik 5 mėnesiai.
Taigi, gruodis, gimdyti po savaitės. Nuvarom pas mano draugę, o jos tėtis iš užsienio atvežęs kiaušininio likerio – tiems laikams – retenybė! Vyras su drauge sako – „išgerk taurelę – greičiau pagimdysi”. Išgeriu, grįžtam namo, sutariam, kad ryt – šeštadienį, paliksim vaiką močiutei ir varysim po senamiestį pasivaikščioti. SUPER. Orą žada puikų.
Guldamasi staiga pajaučiu, kad kažkoks skystis per kojas nubėgo (su pirmąja man vandenis gimdykloje nuleido). Keliu vyrą, sakau, gal darom kažką, nežinau net, gal gimdau. O naktis, mašinos neturim, Antakalnio klinikos (šalia gyvenom) uždarytos remontui, gimdyti reikia tuo laiku vadinamoje Kovo 8 ligoninėje prie stoties. Atvažiuojam naktį, aišku, tuo metu daktarai ko gera atsakingesni buvo – apie tai, kad namo paleisti – net minčių nebuvo. Apžiūrėjo, pasakė, kad tik šoniniai vandenys nubėgo, bet guldo iki gimdymo ir jokių kalbų. Guliu per naktį priešgimdyvinėje - jokios veiklos, bliaunu visą naktį gailėdamasi sugadinto šeštadienio – juk turėjome dviese į miestą eiti. Baisiausiai noriu želė. Guliu vėl patologiniame skyriuje – ligoninė perpildyta – taip iki trečiadienio. Ačiū Dievui, kad palatos daktarė buvo vedėja Baranauskienė (TV pranešėjo žmona), labai faina daktarė. Trečiadienį ryte nusprendžia, kad užteks, laikas gimdyti, terminas jau suėjo. Tiesa, jau iš vakaro man pilvą pamausdavo. Skirtingai nuo Antakalnio ligoninės niekas neklizmuoja, tačiau duoda išgert ricinos – siaubas kažkoks, vos išlaikiau neapsivėmusi. Skuta ir pan. – juk tais laikais visos apžėlusios vaikščiodavom. Veda į gimdyklą ir, davę lovą, liepia kuo daugiau vaikščioti. Vaikštau ir per praviras gimdyklos duris matau, kaip po kranu paprastu vandeniu prausia naujagimį. Moterys gimdo ant visų įmanomų lovų – kušečių ir laikinų lovų, vienu metu maždaug 6. Kai guliu palatoje matau, kaip vienai gimdyvei, matyt “po blatu”, duoda pakvėpuoti deguonies. Man neskauda beveik, nubėga vandenys tulike. Tada daktarai nusprendžia, kad jau laikas ir guldo į gimdyklą, kur šaukia ir verkia gal 5 moterys vienu metu. Guldamasi pamatau, kaip vienai prapjauna tarpvietę, kad neplyštų – siaubas. Kraujas ir riksmai. Guliu, pajungia lašelines, o skausmas tik toks, kaip per mėnesines. Vandenys nubėgo apie 12 dienos, jau tuoj 20 val. ir daugiau nieko, nors jaučiu, kad lėliukas jau eina, tik išeiti negali. Visiems aplinkui dzin. Mano lašelinė seniai išlašėjo – niekam neįdomu. Mane ima žiaurus siaubas, kad vaikiukas numirs, guliu ir bliaunu, o daktarės nusprendžia, kad laikas eiti gert kavos. Gerai, kad pas kitą gimdyvę atėjo draugė – naujagimių daktarė. Ji sako kitoms – “ši moteris antrą gimdo, bus greitai, gal pažiūrėkit”. Tos baisiai nepatenkintos, burbėdamos pažiūrėjo, viena įkišo man pirštus – tą pačią minutę dukrytė mano ir gimė – daktarė net nesitikėjo. Pamačiau juodų plaukų kupetą ir mergytės užpakaliuką. Kas gims tais laikais beveik niekada nepasakydavo. Taip gimė mano antroji.
Po to mane 6 val. šaldė ant neštuvų koridoriuje, o ryte atsibudau kraujo baloje. Paprašiau pakeisti patalynę, o sanitarė pasakė, kad jei pagimdžiau, tai ji man skirta savaitei – vos išprašiau pakeisti.
Va taip atėjo į pasaulį mūsų lėliukai, kuriems dabar apie 20.

Sėkmės visoms!!!

Viena patalyne visai savaitei?
Tikra supermamyte!

Kaip skiriasi viskas prieš dvidešimt metų ir dabar...
Bet šaunu, kai jau tokios didelės panos. O mamytė viską prisimena. Smagu

dabar visiskai aisku kodel,tais laikais tik kudikeliu neisgyvendavo musu giminej net du kaip noretusi tiketi kad neper gydytoju poziuri i gimdyve


labai linkiu kad jusu dukrytes jums anukelius gimdytu kuo lengviau.

o ir savo mama suprantu ko atlekus visa gimdyma nuo gimdyklos duru nesitrauke,o kai siaipne taip issiunciau namo tai skambino kas 5min ir trukde personalui dirbt

taips na ką, aukite sveikos ir laimingos

Dieve koks siaubas! O tai kaip tada gimde moterys pries beveik 30 metu,kaip akmens amziuje?
Tai dabar jau anukeliu laukti reik. Ir tiketis kad dukterys bus gerai priziuretos ir naujagimiai graziai sutikti.

Nu net nelabai galima ka pasakyti apie tokius gimdymus. baisu ir tiek.

gimiau daugiau kaip prieš 20m smagu,kad po jūsų istorijos galėjau isivaizduoti,kaip viskas atrodė tais laikais.nes mano mamai su narkoze kažką darė,ji papasakoti nieko negalėjo.isivaizduoju,kaip tais laikais nesiskaitydavo su moterimis, ir gimdymas,kūdykio būklė ir t.t moteriai buvo nežinomi,nekomentuojami.ir kiek tada gimdyvių jausdavosi pažemintos,nes esu girdėjusi dar iš kažko,kad daktarai naudodavo tik tokius jiems reikalingus komentarus-gulk,žerkis,nestenėk,nedejuok...
ir vient 10dienų ligoninėje,be šeimos,dažniausiai be vyresniųjų vaikų,kurių nebūdavo kam palikti,irgi tikras košmaras nupurto mane isivaizduojant sovietmečio gimdymą.
ne i temą,bet mano močiutes draugė buvo pribuvėja,tai pasakojo visai apie kitokias priškario-pokario gimdymo istorijas,kur gimdymas buvo šventas,ypatingas,gerbinamas ritualas
.nu bet tada ir nuskausminamųjų,jokių epidūrų nebūdavo,ir tai labai šaunu.aš tik už natūralų gimdymą

o siaubas,na ir istorija,nejau ir mane taip gimde ????Ziauru

Kiek esu girdėjus,ai duodavo ne tik savaitei,bet visoms 10 dienų

Kauno Mazylyje pries 7 metus buvo tas pats. Atsibudau kraujo baloje, o seseles ir sanitares tik akimis klapsejo kai paprasiau svarios paklodes: "nezinom ka daryti, toks retas atvejis, pas mus viena paklode skiriama visam laikui". Nu aisku, kysio prasesi merginos, tik ne ant tokios pataike. Salia lovos buvo padeta kruva paluciu gimdyvei, tai as jas susiklojau keliais sluoksniais ir gulejau ant ju tas dvi paras.

Va sitokiom salygom mano mamytei pries daugiau nei 20 metu gime neisnesiotos dvynukes Siais laikai tikrai butu issaugotos, juo labiau kad gime gyvos, mama dar girdejo jas verkiancias, bet, kaip ji pasakoja, "niekas net nepaziurejo, sumete i krepselius ir isnese kaip kokius daiktus"

Taip - kiek guli, nesvarbu, istepta ar ne, niekas nekeicia. O palatoje gulejome 6 gimdyves Atnesa i ta purva leliuka maitinti, tai palute svaria pasidedi ir maitini. O salia tarakonas per siena ropoja - nezinia ar juoktis ar verkti. O mano mama pasakojo, kad kai Antakalnyje mane gimde, gulejo pirmame aukste, tai pas jas katinas i svecius ateidavo. Isivaizduojate, katinai, tarakonai vaiksto po palata, taciau teveliu neileidzia - dar koki virusa tipo uznes - absurdas nerealus, kai pagalvoji. Bet tada tokia tvarka buvo.
Niekad napamirsiu 2 aprangos atributu.
1. Tai marskineliai su uzrasu minzdrav (ministerstvo zdravoochranenija). Savo rubu neleidzia (net kelnaiciu), nors as paskui nusispjoviau ir vilkejau, kai nemato. Taigi, kol nepagimdei ir pilvas ant nosies lipa, tai butinai duoda praplestus iki bambos. Nezinai kaip cia uzsidengti - pries daktarus nefaina. O kai pagimdai, tai butinai duoda gerus, bet be jokiu saguciu, o maitinti taigi reikia. Arba pasikeli iki kaklo ir plika maitini arba praplesi, kad patogu maitinti butu.
2. Pagimdzius, kaip zinia, kraujai teka kaip is paskerstos. Reikia gi kazkuo uzsikisti, paketu jokiu neleisdavo, o ir nelabai buvo. Duodavo medvilninius skudurus, juo susilankstai ir pasidarai pala. Eini kaip klounas, nes turi kojomis suspaudes ja laikyti, kad nepamestum. Priekyje vienas galas kaba, uzpakalyje kitas, zodziu Visos kaip antys ir vaiksciodavom krypuodamos. Lyg to negana, tai ir tos palos deficitas - tekdavo vogti is sandeliuko. Kelios stovi ant "sucherio", kitos vagia
Man vyras i ligonine lignino poka atnese, kad baloje neguleciau, tai sanitare sako: cia gal visai ligoninei?
Taip buvo, bet kai prisimenu, dabar juokas ima. Na, tikrai manau, kad mano dukroms bus viskas kitaip
Papildyta:

Siaubas, uzuojauta tavo mamytei. Mano pries 14 metu gimusi 3-ioji dukryte irgi neisgyveno - gime nepilnai 7 men., 1150 gr. Dabar, manau, butu isgyvenusi - dar mazesni isgyvena.

Vaje...
kaip paskaiciau, tai net siurpuliai perejo per kuna

moterims, kurios gimde sovietiniais laikais, reiktu apdovanojimus skirt siaubelis, kokia tvarka, kokia svara ir isvis koks aptarnavimas buvo

dabar mes tai kaip ponios, palyginus, gimdom


Papildyta:


lb gaila

O jėzau Marija kokia priežiūra... net šiurpai nubėgo per nugarą. Sovietinė santvarka, nužmogėję daktarai. jokios pagarbos moteriai ir kūdikiui .
Gerai ,kad laikai pasikeitė ir tavo anūkėlius pasitiks kaip pridera. Sėkmės

Ir aš pritariu - gerai, kad dabar kitaip gimdo.
Bet svarbiausia, kad viskas gerai baigėsi, kad ir kokios aplinkybės buvo...

be žodžiu bet gerai, kad dabar kiti laikai

Baisu buvo anksciau...siaubas tikras..Gerai, kad viskas laimingai baigesi. Sekmes Jums.

O viešpatėliau kaip baisu... Pagarba Jūsų mamytei, kad ištvėrė tokį košmarą

kažkiek irgi panašu, ką mano mama pasakojo, kaip aš gimiau.

Na irgi faina išgirsti... supranti, kad šiais laikais daug labiau žiūrima. Ar eisi pa blatu ar ne nuskausminamų duos, patalyne pakeis. O dabar moterys pyksta jei pervargęs gydytojas ne taip pasižiūrėjo, ne taip žodį pasakė... Sveika manyčiau pasiskaityti tokių istorijų. Ir daugiau jų reikėtų tada supranti kad mums jau geriau, ir kad gal dar gali būti geriau ?
Papildyta:
dar žiūrėkime tiesai į akis sovietiniais laikais didelis kiekis kūdikių mirčių buvo. Arba ta super istorija kai padarė 6mėn abortą...???... ir vaikelį išmetė į atliekas... ateėjusi sanitarė su siaubu pamatė kad vaikelis iš po atliekų juda... išgyveno, šiek tiek traumuotas, bet išgyveno, o "motina" pasakė- ne mano čia vaikas man abortą padarė
o neišnešiotams išgyventi iš vis tais laikais mažai šansų būdavo... nebent blatą turėjai ne kitaip nes dėmesio=0

Žodžiu neturiu

Oi oi oi,- baisu. Kaip gerai,kad dabar visai kiti laikai!

Siaubas kazkoks.. , gerai kad viskas baigesi gerai

košmaras kažkoks

gerai, kad tais laikais as ir brolis islikom po tokiu gimdymu. brolis gime neisnesiotukas, 7 men ir is pasakojimu susidariau vaizda, kad tikrai ji saugojo ir augino toliau inkubatoriuje. bet del paciu gimdymu, tai matyt tokia tvarka visur buvo, baisu

Vaje, na ir tvarka buvo... Bet kaip gerai, kad yra, kas tokius atsiminimus apraso...Saunuole autore

Šaunuolė mamytė Vaizdžiai papasakojai...



Prisijuokiau iki ašarų... iš tų vagiamų palų...
O man tai gudri draugė buvo gerą patarimą davusi... pasakė, kad gumos pasiimčiau... tai ėjau grakščiai, nes nereikėjo tos palos tarp kojų laikyti... Būdavo eini namiškiams skambinti prie kitam koridoriuj esančio telefono su monetų sauja... o ten eilutė mamyčių suspaustom kojom... kol telefono numerį surenki, tai gali vieną palos galą ir pamesti...

nu šakės,o mes čia verkiam,kad daktarai per gimdymą nesišypso ir pan.
Sveika tokias istorijas paskaityt

Gimdymo sąlygos tai , bet svarbiausia, kad lengvai pagimdei ir viskas gerai baigėsi