Nera kito kelio i pasauli, kaip tik per motinos kuna.Nors mes to dazniausiai neprisimenam, bet kiekvieno is musu siela nusileido i zeme ir pasirode kudikio pavidalu.Siandien jau irodyta, kad isciose esancio kudikio jusles issivysto jau nestumo metu ir iki gimimo jis daug ka ismoksta, susipazindamas su ta aplinka, i kuria jis ateis...Visi, nelaukti ar kitaipnestumo metu neigiamai paveikti kudikiai patiria dvasini atstumima, atsiliepianti tolesniam gyvenimui... Kaip retai mes apie tai susimastome? Laukime, mylekime, kalbekimes su savo angeleiais isciose... tegu jie zino, kokie yra laukiami...

teisingai pasakei

asai snekuosi su savo pilvuko dvasia nuo pat jo pradejimo... Dazniausiai mintimis... Kazkur skaiciau, kad dar negimusio kudikio siela visada yra salia mamos... kad ji viska stebi ir viskuo domisi...tad jai reikia paaiskinti, kas aplink vyksta, kaip mes gyvename jos belaukdami... tiek mintys, tiek zodziai turi buti teigiami ir tariami su meile...as anksciau pvz megdavau juokais savo karalaiti pavadinti asilu Del to, kad jis tysia dabar krepsius su pirkiniais ir visaip kitaip padeda man Bet pagalvojau, akd angeliuko siela gali labai nusiminti, kad jo tetis yra asilas todel dabar taip nebesakau...

Gera knyga Siandien nusipirkau. Jau senai ieskojau informacijos apie ne tiek fizini/materialuji vaikelio vystymasi, bet apie dvasini. Labai mazai tokios informacijos..

Oi, mergaites! Kaip gerai, kad sia tema netycia radau! Pazadu: uzsuksiu dazniau!
Kaip tik norejau uzvesti panasaus pobudzio. Metciau strelikes sen bei ten ir nesulaukiau atgarsio...

Mums dar tik 10-ta savaitele kapsi, o knygu prisipirkau ir visos mano drauges skaito. Man A. Zarskaus knygos kaip atgaiva.. Ir nestuma as suprantu ne kaip fiziologini pasikeitima. Stengiuos isiklausyti i savo busenas, mintis, kad pajusciau bendravima. Nes tik musu minciu deka formuojam busima gyvybe. Pries kelias dienas atejo mintis, kad as kaip mama esu pasirinkta tam, kad atlikciau naujos gyvybes persikunijima i fizini kuna. Ne veltui sakoma, uzauginai vaikus ir paleisk... Tai ne Tavo nuosavybe. Tau duota garbe, kad per Tave ateina kitas zmogus. Tavo pareiga- suformuoti pilnavertiska asmenybe, kuri eis toliau jai skirtu keliu...

Pasidziaugiu, kad nuo pat pirmos dienos, kai suzinojau, kad laukiuosi nebuvo nei dienos neigiamoms mintims, emocijoms. Kaip mano ginekologe sake: per savo praktika turiu tik antra nestuke, kuri taip sviecia.. Ir tai buvo man pats graziausias komplimentas!

Tikiuosi, kad atrasiu dar ne viena panasiai mastancia!

laukiu laukiu nuomoniu...idomu...

Yra Žarskaus knyga "As iki gimimo" o kita laida "Gimimo slepinys". Turiu abi ir skaitau jau ne po pirma karta Superines knygos tad skaitykit

Taip, demokratija, as tas dvi knygeles taip pat skaiciau ir daug "proto" igyjau. O kas tau labiausiai istrigo??? Ir ka Tu jau pastebi savo nestukes minciu deka ant auganciu vaikiuku?

Na as sutinku su ta mintimi kad gimdymas turetu buti kuo naturalesnis, jokiu nuskausminamuju ir skatinamuju, jau pries pirma gimdyma skaiciau sias knygeles ir apsisprendziau gimdyti pati be jokiu vaistu ir tuom labai dziaugiuosi. Nesakau kad buvo lengva gimdyti, bet tai viskas vardan vaikuciu. Tikiu kad nuo nesciosios elgesio priklausys ir vaikucio charakteris, tikiu kad mintys apie aborta gali suzeisti vaikucio siela. Na as tikiu ten visais aprasytais dalykais ir dziaugiuosi kad yra nors keletas tokiu knyguciu kurios atitinka mano mastysena. Cia diskutuoti galima butu daug sia tema.

Jau nuo tos dienos kai suzinojau kad laukiuosi pradejau kalbet su savo mazyliu. Girdejau kad dar pilvuke nuo 5men po biski formuojasi ju charakteriai tai as kartais paaukleju savo lialiu
dabar mums jau 33sav, ir as stengiuos ko dazniau kalbetis su jo, pasokoju viska ka darau, kas aplink dedasi ir man atrodo jis mane supranta, tai yra bendrauja su manim, atspardydamas man visus sonus
kai jam dar buvo daugiau vietos pilvuke, as pastebedavau, kad kai padedu ranka ant pilvo jis atplaukdavo prie tos vietos ir maloniai kutendavo is vidaus, cia toks neapsakomas jausmas buvo turbut taip jis su manim bendravo dabar spardo tik i viena vieta, jau mazai vietos jam ten

Panasiai mastau ir apie naujos gyvybes pradejima. Man asmeniskai tai nera tik fiziologine busena, kai auga pilvas ir norisi valgyti uz du. Kazkaip primityvokai skamba.. Todel, ypac, dabar kontroliuoju savo mintis-veiksmus-poelgius. Nes esu atsakinga uz nauja gyvybe. Suprantu, kad esu parinkta is daugeliu moteru tarpo del to, kad per mane ateitu naujas zmogus, kad is manes kazka gautu... Del to ir esu atsakinga uz KOKYBISKA DAVIMA. Labai isiklausau i savo kuna, jausmus, sapnus, nes tai man nauja patirtis susijusi su nauja gyvybe. Nauju formavimu. As noriu, kad is tos seklytes isaugtu vaisiai, kuriais dziaugciausi, is kuriu pati toliau mokinciausi.
Tad, neturiu minciu del pykcio, zalingu iprociu, nes zinau, kad per mane visa tai nuseda i nauja formuojama daigeli.

Taip gražiai visos atsiliepiat apie šias knygas. Nusprendžiau ir aš jas nusipirkti

Oi kaip malonu skaityti tokias mintis, kurios atitinka manasias
As irgi niekada nemaniau kad vaikas yra MANO. Dziaugiuosi kad jis mane pasirinko, kad jo siela pereis per mano kuna. Labai norisi perduoti ta suvokima, patirti. Bet taip idomu palieka kai pagalvoju kiek jam teks visko patirt, isgyvet, suvokt. Man irgi

Ir dziaugiuosi kad atsirado temele apie tai, nes dazniausiai atgarsio tokiom temom nesulaukiu...

Labai neatsakingas požiūris į savo ir savo vaiko sveikatą bei gyvybę. Toks užsispyrimas gimdyti be vaistų neretai priveda prie kūdikio mirties (gali uždusti motinos įsčiose). Kartais medikamentinis įsikišimas yra neišvengiamas. Jei jau tokios natūralistės, tai gal miškuose gimdykit ar rugių laukuose. Va ten tai jokių vaistų niekas nekiš ir operuot neskubės, net ir didžiausiai būtinybei atsiradus. Gimdymas, nors ir natūralus reiškinys, vis dažniau būna komplikuotas ir komplikacijų rizikos faktorius gali pakisti kiekvieną minutę. Iš anksto tokių dalykų numatyt dažniausiai nepavyksta. Todėl tik labai neatsakinga moteris gali taip kvailai užsispirti "tik natūraliam" gimdymui

Šaunu, nes ir man ta knygutę įdavė draugė. Ir aš galiu patvirtinti, kad tiksliai žinau kada mano mažylis buvo pradėtas. Be to ir vyras pastebėjo kad kol nepatvirtino gydytojai, kad laukiuos jautė kažką nepaprasta. Jam buvo toks didelis noras kilęs manimi rūpintis. Sakė ir pats negali paaiškinti kodėl. O vėliau viskas buvo aišku. Mes
Papildyta:

Jei tave piktina, tai neskaityk. Kaip suprantu čia renkasi bendraminčiai.

Kaip suprantu, čia vyksta diskusija.

Nesuprantu, ko cia piktintis. Kiekviena pasirenka savo gimdymo buda. Beto, nereikia uzsiciklinti del komlikaciju! Ekstra atveju ir medikamentai reikalingi. As tik sveikinu drasias mamas, kurios planuoja gimdyti naturaliai. Nors man dar tik 12 sav.- as renku informacija naturaliam gimdymui. Bet, jei gres komplikacijos tiek man tiek kudikiui, nesispardysiu del Cezario.. nors sirdy bus liudna, kad ne pati.

Mergaitės, skaitau Jūsų mintis ir mane kai kurios gąsdina Suprantu, kad kiekviena besilaukianti tiki gražiu nešiojimo periodu, tiki nesunkiu gimdymu ir sveiku kūdikio atėjimu. Taip ir turi būti! Bet..., oi kaip retai kuriai moteriai šiandien sekasi gimdyti natūraliai, be skatinamųjų, dažnai net be Cezario pjūvio neapsieinama. Na tiesiog gimd.kaklelis nesidaro, dingsta sąrėmiai, nėra stangų. Tuo momentu nėra kada galvoti "noriu natūralaus gimdymo".Tada tiesiog veikia medikų komanda! Vardan savo saulutės aš iškenčiau žvėriškus sąrėmius, kurie buvo dirbtinai sukelti, nes jau buvau kelias dienas pernešiojusi. Meldžiausi ir žinojau,kad tai vaikeliui neatsilieps. Nes labiau bijojau,kad jis gali neišvysti šio pasaulėlio...

"Scenarijus, kurį mes atsinešame į naujo gimimo vietą, būna paruoštas dar toli prieš tą gimimą, todėl ir tėvai nebūna atsitiktiniai, ir pradėjimo bei gimimo momentai tam tikru laipsniu būna nulemti. Vidinė mūsų gimimo
priežastis slypi mumyse, o tėvai duodami tokie, kurie geriausiai pasirūpins
mūsų vystymusi ir padės įgyvendinti atsineštą programą."

Jei ką sudomino šios mintys, pilną straipsnį galite perskaityti čia
Sėkmės visoms nėštukėms

merginos, as nesulaukiu pabaigos... Man taip knieti, koki zmogiuka turesiu! Koks charakteris, kaip atrodys... Vis skaiciuoju dienas, o cia dar tik 14 sav., pilvuzas auga, tampu nerangesne, bet labai energinga. Taip laukiu galo!!! Ir sita mano nekantrumo savybe, aisku, persiduos leliu...

Aš irgi manau kad jaučia vaikas jau pilve, ar jis laukiamas ar ne, ar mylimas, ar ne... Aš manau, kad net kai šneku su savo pilvuku jis mane intuityviai supranta... Šnekėdavau su ir su pirma, ir su antra dukrele, ir dabar kai laukiuosi irgi šneku, kartais įdomiai taip, kai kokią muziką groja ausines pridedu prie pilvo tai būna kad nurimsta iškart arba atvirkščiai pradeda labai spardytis, o kai išjugiu tai ramus iškart, įjungiu - vėl spardosi, tai čia manau ne sutapimai tokie Labai smagu meilę dovanoti dar vaikučiui negimus, manau tai vaikučiai jaučia

Skaičiau šitas dvi A. Žarskaus knygas ir dar vieną - "Iš dangaus nusileidau" Buvau sužavėta Tikrai verta paskaityti

Tikrai gera knyga. MAne irgi domina ne tik materialusis pasaulis, bet ir tai, kas vyksta uz jo ribu. Daug pamastymu radau toje knygoje.
tikrai padeda formuotis, bresti paciai, o taip pat, galima rasti daug vertingos informacijos, kaip reikia elgtis su dar negimusiu vaikuciu, kad jis butu stiprus dvasiskai. Tai jam labai pades gyvenime. Mes, busimos mamos, labai daug galime duoti dar negimusiems vaikams.Mes turime tokiu galiu.Tik mes galima padeti pirmuosius svarbiausius pagrindus.

Jei norėsite A. Žarskaus knygos "Iš dangaus nusileidau". Tai rašykite man AŽ savo emeilą, turiu ją nusiskanavusi

Pingvinuk, jei jau prasitarei, tai teks ir man atsiust. Issiunciau savo koordinates i AZ

Išsiunčiau, skaitykite

Gimdymas. Akušeris ištraukia vaiką – berniukas, tik jis ne verkia, o juokiasi, susiėmęs už pilvo. Rankutė suspausta į kumštį. Akušeris sutrikęs atgniaužia kumštį, o ten – kontraceptinė tabletė.

Ir aš norėčiau. Jei neusnku atsiūs ir man rimagedvile@gmail.com

as irgi tau parasiau. Labai labai lauksiu.

labas, mergaitės karalaitės aš jau metai kaip mama, bet susigundžiau paskaityti jūsų temelę. kaip gražiai jūs rašote apie savo angelėlius Aš irgi labai laukiau mažytės (vyras, žinoma, taip pat). Kitos moterys net nieko nepasakius, atspėdavo, kad laukiuosi. Kai paklausiau kaip atspėjo, pasakė, kad nuo manęs sklinda kažkokia šiluma, mano veidas spindi. Manau, kad ir jūs taip pat spinduliuojate meilę ir šilumą. taip gražiai rašyti gali tik mylinčios moterys. būdama nėščia nesėdėjau namie, mokiausi, dirbau, lankiau draugus ir t.t. besilaukdama sakiau, kad mažoji bus judri, linksma, draugiška. ir žinot, neklydau nebaikšti, drąsiai eina ant rankų pas kitus, neverkia jei išeinu. bet labai džiaugiasi kai grįžtu, net striksi, daug šypsosi.
Labai daug duoda kūdikio charakteriui tai, kaip mama jaučiasi nėštumo metu. kokia jos nuotaika ir t.t. išbandyta praktiškai

Pingvinukai, nusiunciau tau prasymeli i AZ. Labai dekoju

Kaip graziai rasai! Sypsojausi ir net apsigraudinau!
Taip, as isitikinus, kad visos emocijos nestumo metu "susideda" i vaikiuka. Todel save stebiu. Turejau tik 3 dienas, kada nervinausi del santykiu su savo sese, o visom kitom dienom- kaip ir rasai- svieciu, myliu zmones, daug bendrauju. Esu viduje labai stabili ir harmoninga, tad daznai sulaukiu draugiu pokalbiu del "uzvedimo gyventi taip kaip tu"... Kaifuoju, kai aplinkui zmones "issitiesia". O mano ginekolege sake: "Per savo praktika matau tik antra savo kliente, kuri taip sviecia. Vis grazyn ir grazyn..." O jausmas, kad visa pasauli apkabinsiu! Va, ir idomu, koks tas mano kleckiukas isaugs...

Knygą gal prieš mėnesį Pingviniukas (ačiū jai ) atsiuntė man. O perkaityti prisėdau tik šiandien. Tiesiog laukiau, kol ateis knygai laikas, atsiras tikras noras skaityti ją.
Labai patiko. Mintys dvelkiančios ramybe ir susitaikymu. Bus taip, kaip turi būti. Džiaugiuosi, kad ši knyga rado kelią i mano biblioteką

Rigita, dar perskaityk ir kitas dvi A. Žarskaus knygas (AŠ IKI GIMIMO ir GIMIMO SLĖPINYS) Tikrai ir jos patiks

pingvinuk, idomu pasidare, jei gali ir man atsiusk ta knyga aciu

būčiau dėkinga, jei ir man atsiustum, nusiunciau savo e-mail tau i AZ

Išsiunčiau

neseniai perskaiciau

Pagaliau radau ko ieskojau!!! Pasirodo, ne as viena sias nuostabias A.Zarskaus knygas esu atradusi. "As iki gimimo" isigijau dar gerokai iki pastojimo, mazdaug pries pusmeti. Ir sia knyga pirkau ne todel, kad laukiuosi, o todel, kad atradau visas savo mintis popieriuje isdestytas. Knyga perskaiciau dar iki nestumo net keleta kartu, gal todel ir mazulio "atejima" pajutau nuo pat pradziu - tiksliai zinau, kada jis pas mus "nusileido". O po keliu dienu vienoje sendaikciu parduotuveleje uztikau nuostabia juodmedzio statulele - stilizuota motina su kudikeliu ant ranku. Nusipirkau is karto, supratusi tai kaip zenkla.
Nepakartojama, ikvepianti knyga! Puikios mintys! Mylekime mus pasirinkusius angelelius ir dekokime Dievui uz nuostabiausia dovana Zemeje!

Paulita, ar skaitei ir GIMIMO SLĖPINYS? Ir IŠ DANGAUS NUSILEIDAU?

Man tos knygos pačios mieliausios kaip mamai Džiaugiuosi, kad yra daug žmonių, kuriems patiko A. Žarskaus mintys

Prabilai būdama įsčiose
- pirščiukais rašei laiškus
mamai ant pilvo - kiekvienas
taškas krito tėčiui į ausį, kiek -
vienas glamžomas lapas buvo
skausmingas - vis priminei apie
save - rašei vis dažniau -
poezija sunkiai betilpo...


o dabar kas dieną aš džiaugiuosi
tavo mylinčiu ir kviečiančiu žvilgsniu...


įdomu, kaip sekasi visoms čia rašiusioms mamytėms...
kažkaip jaučiu, kad ne vietoj šita tema...kaip man tada pasirodė, kad tiks čionai...

himalaya grazuz zodziai, o tikrai taip buvo. O dabar stai jau ropineja laipoja. Ahhhhh...

Sekas puikiai. Augam sauniai ir linksmai. Pasidalnsiu vienu ispudziu. Mazaja maitinau. sedincia maitinimo kedutej ir sakau jai: "Ar zinai dukryte kai buvai pilvelyje mamyte tave spinduleliu vadino." Ji pakele galvyte nusisypsojo ir tokiau savo mazais pirstukais rakaliojo is burnos iskritusia bulve ant stalo. As aisku apsiverkiau is dziaugsmo. Vadinas dar prisimena pilvelio dieneles Ahhhh....

as ir sneku nuo pat pradzios su leliuku ir pilvuka gan daznai paglostau.ir matau kad jis tai jaucia. nes neseniai as issiskiriau su kudikio teveliu tai kai man pradeda asareles riedeti tai mazylio judesiai labai sustipreja ir tada as pagalvojus apie mazyli nusiramynu labai dziaugiuosi,kad jis yra mano isciose...

petruska699 laikykis ir stiprybes tau

aciu uz palaikyma

o taip...ropinėja...krykštauja...mūsų stebuklėliai...


stiprybės mamyt...atmink, kad Dievas niekada nesiunčiau daugiau, nei mes galime pakelti...saugok savyje užgimusią būtybę...džiaukis artėjančiu susitikimu ...būkit abu laimingi... tu ir tavo mažasis stebuklas...

Na ir šaunuolės Jūs visos Gera skaityt sielos sesių mintis Kai laukiausi pirmojo vaikiuko, instinktyviai dukrytei dainuodavau, kalbėdavau su ja. O ar girdėjot, kad būsimo vaikelio siela dar prieš pastojimą nusileidžia pas mus?..Nenoriu pasirodyt prietaringa, bet šįkart išties dar keletą mėnesių prieš tampant nėštuke, buvo keletas tokių savotiškų išgyvenimų, nuojautų... Tokios temos SM tikra atgaiva