Mano sūneliui 2,6m. bėda tame, kad negaliu niekur be jo išeiti, o kartais labai reikia...bandžiau nekreipt dėmesio į ašaras ir išeiti tikėdamasi, kad užsimirš ir nebeverks, bet taip nėra, nelieka net su močiute prie kurios yra pripratęs, nes gyvenam kartu...kartais būna, kad palieku su kuo nors kambary ir nueinu pavyzdžiui į virtuvę, jis tik susivokęs, kad manęs nėr šalia klausia kur mamytė ir bėga ieškot, radęs nusiramina ir grižta toliau žaisti, darželį lanko ir tfu tfu tfu viskas gerai, bet namie būtinai turiu būti aš... pati kalta dėl to esu, nes nuo pirmųjų dienų jei kur reikėdavo išeiti, tai stengdavausi eiti pietų miego metu ir griždavau dažniausiai dar nepabudus, tai gal ir nepriprato būti be manęs, bet vistiek visą laiką taip gi negali būti, kada tai baigsis, ką daryti? tiesiog laukti kol su laiku praeis? bandžiau ne kartą tartis, bet kuo daugiau kalbi tuo labiau įsiverkia ir galiausiai jau net neklauso...ką daryti?
Mano 14 men dukryte ir be manes ne zingsnio.
del vaikelio pasikonsultuok su vaiku ar seimos psichologu, panasu, jog jis labai nepasitiki savimi ir yra nuo taves priklausomas, reikia jam padeti tapti savarankisku. Iki 3 metu dar gali pakeisti vaikucio asmenybes dinamika tinkamu keliu, veliau jau bus per velu. Skubek
Del psichologo tai kazin ar pades, nes man tai nepadejo. Mano dukrytei jau 6 metukai ir ji prilipus prie manes. Aisku as dziaugiuosi kad jai reikia manes, bet kai kas 5 min girdziu mamyte kur tu, kada ateisi, tai isveda is kantrybes. Net ramiai nusiprausti negaliu. O psichologe pasake tai, kad musu labai stiprus rysys. O mano manymu, klaida ta, kad nuo gimimo visada kartu diena nakti, baliukai pas draugus ir tai kartu, reikejo dazniau pas senelius ar pas drauges palikti. Nes dabar jai keista, jei pasakom kad pas mociute pabutu, ji nori visada ir visur buti kartu.
auginu ir as toki maziu. Jam dabar 3,5 . Pas mociute (mano mama) pasilieka vienas tik nuo treju metu. iki tol ne uz ka .....ne karto vienas nenakvojo.....Pas vyro motina ne uz ka nenori vazuoti ilgesniam laikui.. trumpai esame palike, bet viena karta ji jam nedave plastelino.. tai iki siol sako, nevaziuosiu pas mociute, nes neduoda plastelino. Bandenm aiskinti, kad mociute nemoka dalintis, kad plastelino yra ir pas ji namie..nepadeda.
Ir cia dar ne viska: viena issimaudyti negalejau, kol jam nesukako kokie treji.. budavo maudausi ,o salia stovi vyras su vaiku ant ranku..nes manes nematydamas vaikas zviegia lyg smaugiamas..... tiesa sunus lanko darzeli nuo 1,5. metu. metus vargome,kol priprato.. dabar viskas gerai.. Reziume....kiekvienas zingsnis savarankiskumo link buvo ilgas ir kantrus...buvo daug snekama su vaiku. Pastebejau, kad vaikas nemegsta nenuosirdziu zmoniu (tiesiog jaucia ,matyt). Jei reikia palikti pas mociute, detaliai paaiskinu, kodel ten liks, kada ji pasiimsiu.. ka jis darys pas mociute (pavalgys, pamiegos dar karta pavalgys, o tada ir as ateisiu) .....Butinai pamojuoju jam pro langa issiskiriant..... vienu zodziu kantrybes mamytes, kantrybes.... stenkites suprast ko vaikas bijo: ar to zmogaus , su kuriuo planuojate palikt, ar ji kankina nezinomybe........pastebejau, kad vaikas pradejo pasilikti su mano motina, tik tuomet, kai pradejo ja pasitiketi tikiuosi,kad toks kontaktas atsiras ir su vyro motina...
maniske irgi baisi prielipute
Manajam 2,2men. irgi niekur be jo negaliu. Pradejau eiti i darba tai rytais pabegu, nes dar miega (aisku prabunda ir buna skandalas, kur mama). Kai einu po pietu tai vedam pas mociute( vyro motina), jei vedu as, turiu ji uzimti arba motina uzima ko nors, kad man iseiti. Buna nepavyksta ir asaru pakalne prasideda. Kai veda vyras, dauguma atveju viskas gerai
|