Man skubiai reikia patarimo:
Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš kokį mėnesį pradėjau dukrą pratinti prie puoduko, jau mums gerai sekėsi, bet ji suviduriavo, ir nespėdavo nubėgti iki puoduko ir vis padarydavo į kelnes. Nei aš bariau ją nei ką - bet ji ėmė bijoti kakoti - labai verkdavo, tai ėmėm vėl dėti pampersą, ir lygtai ji nusiramino.
Bet dabar jau visą savaitę ji beveik nekakoja, matyt viduriai kietesni, padarė pora kartų tokius kamuoliukus kietus.
Bet ji labai panikuoja - ir kai pakakoja prasideda isterija - puola į vonią , kad ją prausčiau greičiau. Bet dabar pastebiu, kad ji nekakoja specilaiai - ji pajaučia , kad nori kaku, ir užsispaudžia, ir nekakoja, nes bijo... Visa nakti šiandien vargau - vis prašė ją į vonią nešti prausti, nors nieko ji nedarė...
Jai greitai bus 2m.
Gal kam panašiai buvo?
Kaip įveikti tą "kaku" baimę?

Mano dukrai panašiai tokio amžiaus buvo taip, bet tik dėl to, kad po kelių antibiotikų kursų žiauriai užkietėjo viduriai. Vaikas taip pat norėjo tuštintis, bet bijojo. Na mūsų atveju, mes tiesiog sprendėme problemą. O dėl baimės, tai pradžioje ir net per jėgą teko sodinti, ir saldainius siūlyti. Dar aš patepdavau išangę vaikišku aliejumi, kad lengviau būtų pasituštinti. Po kelių dienų viskas susitvarkė.

Viktualina, atrodo, kad musu situacija aprasei. Mes va pries koki men. tokia krize turejom, nors jau senai tualete viska darom Matyt, mazei buvo uzkieteje viduriukai ir skaudejo tustinantis. Nes pastebejau, kad visa net israudus stenejo. Po to karto pradejo bijot daryt, kencia pora dienu, kai jau nebegali, tada i kelnytes pradeda daryt, pamatau, pasodinu ant tualeto, tai verkia, nedaro, net isitempus visa kencia. Budavo ir kelnytes randu patepliotas. Irgi visaip ikalbinejau. O ji neseda ant tualeto ir viskas. Tai emiausi tokiu priemoniu- visu pirma maitinau avizu kosyte, dar slyvu sulciu vis duodavau pagert. Na, merginai paleido vidurius, tada jau nebekentesi Greit ant tualeto, nors ir priesinasi, stengiasi pabegt, bet tik tol, kol pradeda kakot. O po to pati laiminga budavo Jai juk irgi stresas, kad i kelnes daro. Dar turejom tualete knygute, tai pasodinu ja ir skaitau, taip uzkalbu dantis ir pamrsta, kad kaku laikyt reikia Svarbiausia, aisku, neleist uzkietet viduriukams, nes tada jau aisku vaiku skaudes ir ta baime vis dides. Po poros kartu ta baime pasimirso, ne bent jau kuriam laikui. O siaip cia juk dazna vaiku problema. As saviske isvis labai sunkiai ant puodo kakot pratinau Beje, mums irgi buvo panasiai- jau lyg ir darem, prasemes, bet susirgom rotovirusu, pradejom viduriuot ir viskas. Ir praustis maniske irgi iskart prasydavosi, dar net nepadarius. Taip as ir susinodavau, kad jau kaku nori- iskart tada i tulika nutempdavau

Ačiū labai atsakiusioms,
pas mus viduriukai jau lyg ir pralaisvėjo, bet va dar vis verkiam ir bijom ir lekiam į vonią...
Naudosius jūsų patarimais - gal pereisim šią "krizę"...

Tustinimasis yra baime keliantis dalykas maziems vaikams. Tai yra baime, panasi i kitas baimes, susijusias su kokios nors "kuno dalies" netektimi, pvz., baime kirptis nagus, plaukus.
Baime gali buti susijusi ir su patirtu skausmu tustinimosi metu. Vaikas bijo tustintis, nes bijo, kad vel skaudes.

Viktualina, is to, kaip aprasete situacija, kad jau sekesi gerai pratintis prie puoduko, o paskui staiga dukra praviduriavo, padare keleta kartu i kelnytes, galima isivaizduoti, kaip vaikas jautesi. Ji dziaugesi kad jai gerai sekasi, ir jaute, kad ir Jus dziaugiates del to. Paskui, kai praviduriavo, dukra tai galejo jausti kaip didele nesekme, nes ji nebegalejo kontroliuoti tustinimosi. Nors Jus ir nebarete, bet kai nespejusi nubegti i puoduka padarydavo i kelnytes, tai yra sunku paslepti naturaliai kylancius neigiamus jausmus del to (mazas vaikas yra labai artimai emociskai susijes su mama, todel gerai jaucia, kaip jauciasi jo mama). Be to, kai viduriuodama padarydavo i kelnytes, ko gero jausdavo nemalonu kvapa (turbut todel dabar vis praso praustis).
Kaip galima matyti, labai daug nemaloniu dalyku tapo susieti su tustinimusi. Todel vaikas ir bijo, nenori dabar tustintis.

Kaip pakeisti situacija?
Vienas is gana efektyviu budu, individualus uzsiemimai su moliu (tuo naturaliu, rudu). Zaisdamas su moliu, (kuris labai primena ismatas), vaikas patiria daug teigiamu emociju, ir baime pamazu mazeja.
Jei priklausote Antakalnio vaiku poliklinikai, galite kreiptis pas mus (nemokamai) del uzsiemimu su moliu.
Gali buti, kad laikui begant baime tustintis praeis savaime, bet gali uzsitesti ir labai ilgai. Siuo metu geriausia nespausti vaiko tustintis ant puoduko, jei bijo. Tegul viskas pasimirsta.

Gerb. psichologe, labai ačiū už išsamų atsakymą. Mes vis dar bijome kakoti, ir tai darome retai.

Aš esu kaunietė, priklausau Kalniečių poliklinai - nežinote ar kas nors panašaus į jūsų minėtus užsiemimus ten gali būti?

O gal kas žinote kur galima gauti tokio molio ir užsiiminėti su vaiku namuose?

Viktualina, molio galima rast pirkt, tiek rudo, tiek balto. Na, tik gal jis ten nelabai jau naturalus. Bet su tuo naturaliu juk sunkiau, jis greit dziusta, reikia pastoviai drekint. Bet jei labai reikia, galeciau ir naturalaus gaut Kalnieciuose Vaiku prekese vakar kaip tik apziurinejau balta moli, ten kur iv. rastines reikmenys isdelioti.

Svarbu, kad vaikas neuzlaikytu tustinimosi ilgiau negu tris dienas. Jei uzlaiko ilgiau, reiktu konsultuotis su pediatru, ar nebutu reikalingi laisvinantys vidurius vaistai (kad tustinimosi sulaikymas nepakenktu zarnytems).
Gali buti, kad dirba Jusu poliklinikoj vaiku psichologas, kuris dirba su moliu, o gal dirba kokiu nors kitu metodu.
Jeigu dirbsite namie su vaiku, svarbu neversti vaiko dometis moliu nuo pat pradziu. Galima pabandyti atsargiai ji sudominti (pati galit parodyt, kaip i moli galima ikisti ranka, atsignybti, padaryti rutuliuka...). Zaidimas gali trukti apie 30 min..Kartais tik po penkto susitikimo su vaiku jis isdrista ikisti pirsta i moli.

Molis turi buti rudas. Esu maciusi, kad jo buna pirkti zaislu skyriuose. Kadangi dziuna, ji galima laikyti suvyniota i dregna ranksluosti polietil. maiselyje. Zaidimo metu turi buti viena pastovi vieta, kur vaikas su moliu zais.

As nezinau, ar tikrai pades, jei Jus bandysite tuos uzsiemimus namie. Nes vienodai svarbus tiek molis kaip darbo priemone, tiek specialus bendravimo su vaiku budas (kuris vadinamas nedirektyvia zaidimo psichoterapija).
Bet galima bandyti.

gerb. psichologe rase, kad baime gali buti susijusi ir su patirtu skausmu tustinimosi metu. Vaikas bijo tustintis, nes bijo, kad vel skaudes.


sitaip gaunasi uzburtas ratas - mes jau antra savaite kovojam su tuo neaiskiu nenoru daryti... po klizmutes viskas buvo OK, o po to vel dvi dienos nenoras... sako "bijau, kad vel skaudes" ir nors tu ka
itikineju kaip tik moku ir svelnumu, ir piktumu - jokiu rezultatu. Labai jau nesinori pratintis prie tu Microlax arba iprastu klizmuciu.. nupirkau duphalac sirupelio ir maista darau su daug darzoviu, tarkuoju obuolius su morkom, avizine kose, slyvas, kefyra, daug skysciu duodu... ka dar daryti?

liepiu atsitupimo pratimelius padaryti, pilveli masazuoju, leidziu visokiu zaislu i WC prisinesti ir t.t. ir pan.
taciau... jokiu rezultatu - "nenoriu" ir taskas

dabar dukra (3,5) nebeleidzia jau ir klizmutes statyti, klykia ir priestarauja - jauciu, kad pasidarysim psichiskai nestabilios tiek ji, tieks as.. negalima gi nuolat terorizuoti su tuo puodu ir prievartauti su klizmom.

pagelbekit! (mes is Vilniaus, priklausom Centro poliklinikai)

Pas mus tai tokia problemele:
Nepadarys kaku, jei nebus su pampersu . Ir visa tai prasidejo nuo to, kad vasara, jai begiojant po namus pliku uzpakaliuku, ji pradejo kakoti . As labai nustebau pamaciusi, kad mazoji ne juokais issigando, ji bega ir barsto kakucius, lyg begdama nuo to. As pasimetusi nezinojau ka ir paciai daryti
Galiausiai as ja tvarkydama aiskinau jai, kad kakutis tai kaip ir sysiukas, kad tai nieko tokio baisaus
Bet iki siolei, nei i puoda nei tualete kaku nedaro Kad ir kaip mes jai aiskinam, rezultato kolkas nulis taip kad siai dienai mums pampersas reikalingas tam, kad ramiai miegoti ir daryti kaku.

Mirtishe,
Kadangi dabar atsiradusi kova gerų rezultatų neduos, tai geriau kuriam laikui nurimti ir neįkalbineti vaiko sėstis ant puoduko. Tai sumažintų psichologinę įtampą tiek vaikui, tiek Jums. Ar buvo laikotarpis kada tuštinosi normaliai? Jei ne, tai reiktų, kad pakonsultuotų gydytojas, ar nėra fizinių problemų, susijusių su tuštinimusi. Jei gydytojas jokių sutrikimų neaptiks, tada galit nueiti pas psichologę Jūsų poliklinikoje. Jei neklystu, Centro poliklinikoje dirba vaikų psichologė Dalia Vyčinienė.

Laba diena,
noriu paklausti psichologes nuomones apie pratinima prie puoduko.
Dukrytei 1 metai ir 7 menesiai. Iki siol ji daro tik i pampersa. Taciau ji jau jaucia, kada daro "maza" arba "dideli" i papmperi - tada ji ziuredama man i akis, rodo i kelnytes ir sako "kaka". Ir tas sakymas "kaka" skamba tokia intonacija, tarsi ji manes prasytu kazko. Taciau jei pasakau, kad einam ant puoduko arba nunesu ja ant puoduko - ji pradeda verkti ir klykti Jei nuemusi kelnytes pasodinu ant puoduko - ji is visu jegu stojasi ir verkia. Su rubais sutinka pasedti tik ant suaugusiu klozeto. Vaikisko puodo neprisileidzia. Tik lelyte ant jo megsta sodinti.

Nesuprantu, kaip reikia elgtis. Atrodo, dabar jau yra tinkamas momentas pratinti daryti ant puodo, nes ji pati jaucia, bet neiseina, nes neleidzia sodinti Nenoriu praleisti tinkamiausio momento. Kazkur skaiciau, kad atejus laikui, kai vaikas supranta, kad daro "kaka", reikia is karto ji mokyti, nes pavelavus - bus daug sunkiau

Prasau patarimo....

Mano berniukui jau tris metukai,bet dar nesame normalei tolete kaku padare.Sakem savo pediatrei sake kad prauks.Bet kazkaip as nebesitikiu.Kai daro kaku as pastebiu,tada ji sodinu ant tuoleto su klyksmais ir asaromis.Jis niekada nepadaro nes sutraukia kaku atgal.Jei jo nesodinu jis padaro i kelnes ir praso kad ji nuvalyciau.Nebezinau ir ko grieptis.Tokiu uzsiemimu su moliu pas mus tikrai nera.Tai gal sakau jam reikia pas psichologa pavaikscioti.

Dauguma vaikų pradeda kontroliuoti tuštinimąsi tarp 18 mėn ir 3 metų, tačiau kiti tik 4 metų. Tai priklauso nuo fizinio ir emocinio pasiruošimo.Mergaitės išmoksta tuštintis vidutiniškai 2,5 metų, berniukai 3 metų. Jeigu vaikas priešinasi mokymui tuštintis, tai greičiausiai jis bus pasiruošęs tuštintis 3-6 mėn bėgyje. Svarbu nespausti vaiko, kai bus pasiruošęs, tai pats išmoks.

Ką galima daryti maždaug nuo 15 mėn. amžiaus:
-pavadinti, kaip vadinasi noras tuštintis,
-sudaryti vaikui galimybę matyti, kaip kiti šeimos nariai naudojasi tualetu,
-keisti sauskelnes kuo greičiau, kai pasituština, kad nepajaustų komforto. Vaikui matant jo išmatas galima mesti į tualetą, jis žinos, kur jų vieta. Galima dar paskatinti vaiką nuleisti vandenį,
-pagirti vaiką, kad jis pasako, jog nori tuštintis.

Praėjus kelioms savaitėms:
-galma supažindinti vaiką su puodu. Jį galima padėt vonioje, kad vaikas juo susidomėtų.
-leisti pasėdėt su rūbais ant puodo, ar žaisti su juo.Vaikui tai turi suteikti jausmą, kad viskas gerai, nėra jokio streso. Galima sugalvoti kokį nors ypatingą žaidimą, kurį mama žaidžia su vaiku tik tada, kai jis sėdi ant puodo (su rūbais). Tai padės vaikui nejausti nuobodulio, įtampos.

Dar po kelių savaičių :
- galima paskatinti vaiką atsisėsti ant puodo be sauskelnių ir kelnaičių. To reikia tam, kad vaikas išmoktų patogiai jaustis, kai oda liečiasi su puodu. Galima pasodinti vaiką maždaug tuo metu, kai jau laikas tuštintis, arba einant maudytis.
- jei vaikas pasituštino, tai labai stipriai pagirkite.


Praėjus dar kelioms savaitėms:
- dienos metu maždaug 30 min. nedėkite vaikui sauskelnių ir kelniačių, kad vaikas suprastų, pamatytų, iš kur išeina išmatos (žinoma, tuo metu geriau būti virtuvėje, vonioje, jei atsitiks nelaimė...)
- jei vaikas atsisėda ant puoduko, ir pasistengia, bet dar neišeina, tai vistiek labai pagirkite.

Kai vaikui pavyks bent 10 kartų pasituštinti, tai tada jau galima pradėti atpratinti nuo sauskelnių

Vienas iš efektyvių būdų išmokti tuštintis, yra leisti vaikui pažiūrėti, kaip tai daro kiti vaikai.


Jei vaikas neišmoksta tuštintis pats iki 4 metų- tada kreipkitės į psichologą.

Butent taip ,kaip jus pataret darau ir as savo mergytei.Bet jai yra baime sedet net su drabuziai ant puodo.Jai isterika iskarto kai ji mato ta puoda.Nezinau ka daryt.Mes vesim i lopseli nuo 1.5metu.Kaip ismokynt vaika ,net nesugalvoju.

Kaip ir rašiau, mergaitės išmoksta tuštintis vidutiniškai 2,5 m. Jūsų mergaitė dar per maža. Kaip minėjau, vaikai, kurie priešinasi mokymui tuštintis, bus pasiruošę išmokti tuštintis 3-6 mėn. bėgyje.
Jei matote, kad yra baimė, ne protestas, tai reiktų ieškoti, kaip puodą sieti su pozityviom vaiko emocijom (kaip minėjau- pažaisti). Jei bijo net atsisėsti, tai jokiu būdu neverskite. Jei puodas bus kambaryje, tai vaikas vistiek kada nors ji pastebės, ims domėtis.
Neįmanoma vaiką priversti tuštintis, kol jis tam nėra subrendęs emociškai, fiziškai.

pirmoji mano dukra jau pratinosi kaip ismoko gerai sedet viena,ji ir pati rode tam interesa.Naktimis net kelesi pati jau budama 11men. ant pouduko,kai vidurevo.O su sita dukryte negaliu nieko padaryt.

Mes taip pat susiduriam su "kakojimo" problemomis. Net nežinau, kaip čia nuosekliai viską išaiskinti.

Mano mergytei greitai bus trys metukai. Dėl sisiojimo į puoduką jokių problemų neturime, į kelnytes nėra padariusi jau beveik 2 mėn., jau beveik mėnuo, kaip naktį išmiega sausoj lovytėj, jei užsimano, pabunda ir padaro į puoduką. Su kakojimu taip pat lyg ir viskas buvo gerai. Mes susitardavom. Atėjus laikui, pasiėmusi puoduką, dukrytė sakydavo "einu pasislėpti" ir tvarkingai padarydavo į puoduką. Bet štai jau trys savaitės kaip daro kakų į kelnes. Užlenda kur už kampo ir prisikrauna. Su ja kalbuosi, klausiu: "dukryte, ar žinai, kur reikia kakų daryt?". Sako: "taip, į puoduką". Aš siūlau: "susitarkim, padaryk šiandien į puoduką, tu gi žinai, kur reikia daryt". O ji: "nea, darysiu į kelnes" ir prisikrauna. Su kažkokiu konkrečiu įvykiu negalėčiau to susieti, lyg ir nebuvo nei viduriai užkietėję, nei pagąsdino kas. Pati puikiai supranta, kad daro negerai, bet vis tiek daro.

Nebežinau, ką daryt, tikrai svyra rankos. Gal kas buvote susiduręs su panašia problema, kaip sprendėte? Ar galima tai jau laikyti kažkokiu vaiko psichologiniu sutrikimu?

Mano dukrytei 4 m. Bet nesituštinimo problemos jau mus kamuoja keli metai. Buvo, kad po 8 d. nesituštinimo važiavome į Santariškes klizmos. Po konsultacijos Santariškių vaikų poliklinikoje po kelių mėnesių lyg ir pavykdavo kas 3-4 d. pasituštinti, nors gydytoja sakė, kad turi tuštintis kas dien. Dar po mėnesio pradėjo vėl tuštintis į kelnytes po 5-6 kartus per diena po truputį. Taip kaip ir anksčiau, kai gerdavom vaistus. Šiandien padariau mikrolaxą, nes 6 d. kai nesituštino visai. Nieko nesigavo. Gal rytoj...
Čia radau naują man priežastį jėgos kova. Gal tai galėčiau pritaikyti sau. Nors visko buvo ir varymo į kelnes pasislėpus, ir per kelis kartus per dieną ir tepimo. Tikriausiai galėčiau pritaikyti visas galimas priežastis. Be abejo suprantu, kad susiformavusių refleksų dar nėra.
Norėčiau paklausti, ar nėra kokių nors vienkartinio veikimo geriamų pasituštinimo vaistų? Nes nuo mikrolax rėkia ant viso namo, o kartais ir nepavyksta normaliai tai padaryti.
Ir ką daryti tokiu atveju, jei jau praėjo didelis laiko tarpas - daugiau kaip savaitė ir namų sąlygom ir priemonėm nelabai jau pavyktų pasituštinti. Nes gydytojai į tokį ilgai nesituštinantį vaiką reaguoja kažkaip šaltai. Be siuntimų nelabai nori priimti Santariškėse, nes tai lyg ir negreitoji pagalba. Poliklinikose tokių procedūrų neatlieka. O kas gali atsitikti su žarnom, aš net neįsivaizduoju...

2. Nu va jau 2 savaitė. Jaučiu tuoj keliausiu į beprotnamį. Būna, kad vaikai serga mėnesiais, kaip mamom tada sunku. Nu mano nei į darželį eina, ne serga sunkiom ligom. Nu bet su tuo š... Ir bijau klizma daryt, nes jaučiu, kad kaimynai vaikų teisių apsaugą man iškvies.

KAI MUSU PANELE NESEDO ANT PUODUKO IR PANASIAI KLYKE TAI MES PIRKOME KITA PUODA KAKOJIMUI, KAI ANT ANTRO NESEDO PIRKOME TRECIA, ANT TRECIO IR PRADEJO KAKOTI, ZINOMA SU KIEKVIENU BANDEMA IKALBETI, O GAL JAU LAIKAS ATEJO KAI NUPIRKOME TA TRECIAJI, NEZINAU KA APIE TAI MANO PSICHOLOGE, BET PABANDYKIT GAL PASISTUMES I PRIEKI, NA GAL NETURETU PAKENKTI?

Sveiki,
tema jau sena, bet butu labai idomu,kad mamos pasidalintu kaip jos isprende sita problema, ar vaikai isaugo is tos krizes, ar vizgi prireike psichologo pagalbos.
Mano dukrai greit 3 metaukai, su sisiojimo seniai neturim jokiu bedu, bet va su kakojimu... Budama 1,5 metuku be problemu visus reikalus dare i puode, veliau pries sueinant 2 metams vaikas atsisake daryt i puoda, bet ir pampersu nepripazino. Vargau su slapiom kelnytem, bet per prievarta ant puodo nesodinau. Po poros menesiu pradejo sest ant unitazo ir vel prisimine uoduka. Bet tik sisiodavo. Kakot pradejo i kelnytes pasislepus, arba kai ligdavo viena (per pietu miega). Visada bandydavau graziai pasiukyt atsisest ant puoduko arba unitazo, tai visada atsisako.
Prasidejo visokios problemos - samoningas susilaikymas. Nekakodavo po 3-4 dienas, bet klizmos niekad nedariau, laisvinamuju irgi. I maista iberdavau gerybiniu bakterijo, kad normalizuotusi tustinimasis.
Buvo minima, kad vaikas bijo pacio proceso - tai gal but ir tinka, bet paciu kakucio tai tikrai nebijo. Buvau kelis kart vasara uztikus apsikakojusia ir savo ismatom paisancia ant saves ir paklodziu . Tai supratau, kad savu kakuciu nebijo.
Dabar kai vaikas eina i darzeli, laiko kakojimui is vis neturi. Tai pradejo tustintis naktimis Kartais net neprabuzdama. As kai isgirstu,kad stena, bandydavau dar pasiulyt atsisest ant puodo, bet niekad nesutikdavo. Taigi pakeiciu kelnytes ir miega toliau...
Kai klausiu kur kiti vaikuciai daro kaku, pasako,kad i puoduka; kur mama daro - i toleta. kai klausiu o kur Vilija kakoja - sako nedarysiu kaku, nenoriu
Tai vat ir nezinau ar dar laukt kol savaime kada susitvarkys, ar jau reik mums ieskot pagalbos. Siaip jau praejo metai laiko kai vaikas atsisake kakot i puoduka. Be to greit seimoje atsiras dar vienas gyventojas, bijau ,kad gali situacija dar pabloget
Taigi jei kas buvot susidure su tokiom problemom ir jas isprendet , pasidalinkit patirtim.

atsiprašau,iš pirmo karto nepavyko atsakyti.vaistinėse yra augalinis preparatas,tik neprisimenu pavadinimo.žinau kad iš L raidės. jis ne tik laisvina bet ir sutvarko žarnyno darbą. laisvinamasis poveikis atsiras neiškarto,po kokių dviejų dienų. mums labai padėjo. ten toks gelsvas,tirštas sirupiukas. sekmės

Aš su abiem savo vaikais turėjau ir dabar turiu tas problemas. Sūnus bijojo kakot būdamas panašiai dviejų metukų, o va dabar dukra... Dukrytė kaip čia kai kam, kuo puikiausiai kakojo ant puoduko, o kai nuo antibijotikų paleido vidurius, tada prasidėjo bėdos... Nebekakoja, verkia, laiko kaką... Tai va ką aš darau: nusipirkau Mikrolax klizmutes. Kelias dienas su jom, gal penkias kokias. O dabar kai pamatau, kad jau ji nori kaku (vaikšto kai nesava, zyzia, verkt pradeda) imu ją ant rankų, suriečiu kojytes ir virš puodo palaikau, hm gal visos žinot kaip tai atrodo Nu ji paverkia, bet kai verkia, tada ir stenasi ir kojytės pilvą spaudžia, tuo pačiu ir pakakoja. Aš tuo metu visaip kaip raminu ją, giriu, kokia ji šaunuolė ir pan. Žinau, kad taip pasikankinsim apie mėnesį ir pati pradės vėl daryt (su sūnum taip buvo).
Galvojau iš pat pradžių duphalaks berods nusipirkt, bet kažkur pasiskaičiau, kad negerai tokie vaistai, vistik jie išbalansuoja sistemą, o kad neteršt organizmo kakais, kas irgi yra labai kenksminga, galvoju, kad mano metodas yra geras. Vaikas po to nejaučia jokio dikomforto, kaip tik tampa laimingesnis, kad pilviukas laisvas, be to galvoja ko gi čia aš bijojau Taip ir kankinamės dabar kasdien

duphalak sirupa pries valgi apie 30 min duoti, galima su biski ten su siltu vandenuku atskiest ir duoti - jis skatina zarnyno peristaltika ir skatina kakucio isejima
i maista dekit selenas ir valgykit avizu dribsniu kosiu vioskiu
dziovintu abrikosu kompota ir pati vaisu dziovinta valgykit
pries miega vietoj vakarienes - paprasta lieseni jogurta be priedu uogu ten visokiu

mum taip ir buvo nuo pat gimimo
tesesi mazdaug net iki 4 gal net metukuir jau daugiau nei pusmetis viskas gerai...tiesiog daejo pagaliau i galva kad kakoti nera taip baisu manau ir dar PATS sikniuka nusivalo - ale saunuolis

Tai va, neenia maniskei buvuvo taip,kad kazkuom apsinuodijo - tai veme, paskui pradejo truputi viduriuot. Nu tai kokios isterijos buvo, tik biski pirst i kelnias ir jau lekia - noriu praustis! naktim klyke irgi. Paskui kiek apsitvarke, tai 2 dienas laike, o kai 3 diena jau matau ,kad nebeistvers, nes vaiksto uz uspakalio susiemus, ir dar nieko nepadarius vel rekia noriu praustis ir lekia i vonia. Pagaut ja ir nusinest kur nors palaikyt virs tuoleto negaliu - nera tiek sveikatos,nes esu 7 menesi nescia. Ikalbet bandziau graziai - tai be sansu. Beliko laukt, kol beisterikuodama vonioj prisikrove Beliko tik nupraust.
Dabar tustinasi kasdien, tiksliau kas nakt. Nes kaku vaikas daro miegodamas, paskui apsimiegojusi zirzia - kaku padariau, isvalyk, arba nuprausk...
Supratau,kad vaikas bijo pacio kakojimo proceso. Kiek bandziau aiskinti, kad kakoja kiekvienas zmogus, kad daryt reikia kasdien, nes paskiau skauda pilvuk ir t.t. Bet galva neisnesa kaip vaikui dar galima butu paaiskint ir ikalbet.

pas mus panasi problema, kaip daugelio cia rasiusiu, ir kartu kitokia. prasidejo viskas irgi kai nuo gelezies preparatu paleido vidurius (sia vasara). nuo tada kakoja tik miegodama nors prasydavosi didelio reikalo jau nuo 1 metu. tai va tuo panasi. o kitokia, kad jai visiskai dzin, kad prisikakojo - jokio nemalonumo a nei gedos nejaucia ir praustis nenori. o jei pasidaro giliai imigus, tai ir neprabunda...
buvau siandien pas psichologe pasikalbeti del sito reikalo. tai pasiule sodinti ant puoduko ipylus karsto vandens siek tiek, kad garuotu ir sildytu - sako, taip atpalaiduoja ten viska ir lengviau "islenda". na sivakar nesuveike, bandysim toliau.

Mano berniukui 2,6m, lankome lopsi.Pampersu atsisakeme pries 2 menesius, kelnytes slapios buna labai retai, naktys sausos, ant puoduko prasosi. Beda tame, kad kaku daro i kelnias ir supranta, kad blogai daro, bet visviena prisidaro.Vyras pradejo bausti, as uzstoju.Manau, kad turetu ta kakojimo baime praeiti savaime, sysiu tai prasosi ant puoduko.
Linkiu visoms kantrybes ir nekankinti vaiku klyzmutemis, jei nera didelio reikalo.

Patarčiau jokiais būdais nebausti... Palikit kaip yra - ateis laikas - viskas susitvarkys. Bausme, pykčiu, nusivylimo rodymu vaikui, jūs tik dar labiau atitolinate tą laimingąjį momentą Tuo labiau, kad berniukas, jie vėliau pradeda kontroliuoti raumenukus kurie atsakingi už šiuos reikalus, tik nuo 3io gimtadienio, taip kad jūsiškis dar mažiukas, o jau labai daug pasiekęs

O pas kokia psichologe konsultavaisi? Ar is savo poliklinikos. As tai siandien buvau pas pediatre tai pirmiau duoda siuntima pas psichiatra, o jis siuncia pas psichologa. Nu tavrkele tai
As jau geriau pinigelius sumokeciau uz konsultacija, bet jei zinociau, kad konsultuos patyres mazu vaiku psichologas.
Lovely, vyrui neleisk baust vaiko uz tokius dalykus, nes galima ivaryt dar didesne baime , problema.

tiesiog savo poliklinikoj (Baltupiu seimos medicinos centre, pas mus nereikia ne siuntimo).
del jos profesionalumo nezinau - kol kas vis galvoju, kad ne itin rimtos gal tos musu problemos. tai jos pagrindine mintis buvo: reikia ikalbeti padaryti diena, tai nedarys miegodama. o paskui jau patarimai, kaip tai padaryti.

gal kas zinot sia kakojimo baime gal akupunktura galima gydyti?
mano merginai virs 3 metu, o mes jau metus tik su klizmom tustinames..
be gydytoju pagalbos manau neissiversim....
isbandem turbut jau visus metodus..

Negirdejau kad akupunktura gydytu tustinimosi baime. Nors ir nesu medike, bet perskaiciusi, kad metus naudojate klizmas, noriu pasakyt, jog nutrauktumete. Vaikas neiveiks tustinimosi baimes, jei naudosite klizmas, nes neturi galimybes ja iveikti.
Bet problema slypi labiau tame, kad mazi vaikai (nuo mazdaug 1,5 iki 3-4 metu pergyvena analine stadija, kurios metu vyksta konfliktas tarp to, kad paklusti suaugusiuju reikalavimams ir tustintis i puodeli ir ju neklausyti, paciam valdant savo kuna tustintis kada nori, nepriklausomai nuo suaugusiuju valios. Sekmingas analines stadijos issprendimas yra toks, kad vaikas tustinimasi ir ismatas duoda teveliams kaip simboline dovana, t.y. jis sutinka pasitustinti savo valia, nes pats to nori, jis pats nusprendzia nebekovoti. Issprende si analini konflikta vaikai izengia i sekancia stadija- Edipine. Sekmingas analines stadijos issprendimas lemia, kad vaiko asmenybe pereina i brandesne stadija.
Jei nuolat naudojamos klizmutes, tai trukdo naturalia psichologine raida ir analines stadijos sekmingam issprendimui nebelieka galimybes.
Pasikonsultuokite su gydytojais, psichologais, kaip ismokyti tustintis normaliai.

Sveiki,
labai reikia patarimo, dukrai beveik 5 metai, pries kelis menesius pradejo kakoti i kelnes. Anksciau sekmingai viska darydavo tualete, tokiu problemu nebuvo. Siaip visada budavo uzkieteje viduriukai, tai gydytojai patare pagerti duphalac, bet ir toliau kasdien daro i kelnes. Zino, kad blogai, jau kai paklausi, tai net bijo kelnytes rodyti, bet kazkodel i tualeta nenueina. Neurologas sako, kad tai gali buti susije su antro vaikelio laukimu. Bet dukra jau daug anksciau zinojo, kad laukiuosi, buvom kartu echoskopijoj, labai laukia sesutes, o problemos su tustinimusi prasidejo galima sakyti neseniai. Kur kreiptis ir kaip spresti sia problema? Net nezinom kaip patiems elgtis, ar gedinti, ar bausti, ar tiesiog nekreipti demesio? Tai nutinka ir darzelyje, ir matau, kad del to vaikas pergyvena, buna, kad aukletojos nepastebi ir ji pati nepasisako, jog kelnytes pasikeist reikia, o atejusi pasiimti randu liudnai tupincia ir bijancia pajudet.

kas duoda siuntima pas vaiku psichologa ?
nes mus pediatre del sios problemos pas chirurga nusiunte.. o ka chirurgas sioje vietoje mums nelabai kuo ir padet galejo. tik pakonsultavo kaip iplysimus isgydyti vaikui , ir kol bus plysimai, tol tikrai vaikui tustinantis skaudes ir jis pats tikrai nekakos..

kur Vilniuje geriausiai lankyti uzsiemimus del sios problemos ? yra gal privaciai?
kiek laiko trunka uzsiemimai ir kiek ju reikia?
3 metu vaikui ne per anksti tokie uzsiemimai?

1. Kadangi parasete, kad mergaitei skauda tustintis del iplisimu, tai pirmiausia man atrodytu reikia imtis priemoniu, kad ismatos butu normalios konsistencijos. (gal pediatrai ka nors rekomenduoja?). Prisimenu pacienta, kuriam sia problema padejo isspresti tai, kad mama kasdien duodavo suvalgyti kivi vaisiu. Kai vaikas pajaus, kad tustinantis neskauda, o dar sulaukia mamos pagyrimu, tai gal buti, kad problema greit issispres savaime.

2. Jeigu tustinimosi problema susijusi ne tik su skausmu tustinantis, bet ir su psichologiniais dalykais, tuomet matysite, kad net ir esant normaliai ismatu konsistencijai, vaikas atsisako tustintis, sulaiko ismatas keleta dienu. Gali buti kad bijo pajausti skausma, o gali buti, kad sulaiko ismatas siekdama kontroles. Tuomet reiketu zaidimu psichoterapijos. Be abejo sioje situacijoje svarbu suprasti, koks yra Jusu indelis i sia problema (gal jo ir nera, nezinau), pvz., kartais mamos nerimas del to, kad vaikas ilgai nesitustina yra toks stiprus, kad ji negali susilaikyti nedariusi klizmutes.

3. Patarimas. Truputi padeti galite ir Jus pati. Nupirkite rudo (ne balto!) molio gabaliuka ir pazaiskite su vaiku. Jei turite zaislini tualeta, galite zaisti, kaip lelytes tustinasi i tualeta , lipdyti “kakucius”. Kartais buna, kad vaikai pradzioje net taip zaisti bijo, bet paskui jiems tai labai patinka.

4. Siuntimo pas psichologa nereikia (pirminiame lygyje), Jus priklausote kuriam nors Psichikos sveikatos centrui, kuriame dirba psichologas (kuriam centrui priklausote gali registraturoj pasakyti, arba pediatras zinos). Vaiku zaidimu psichoterapija uzsiimtu bet kuris psichologas, gal net ir vaiku psichiatras, bet geriau, kad jis turetu psichoterapeuto kvalifikacija. Dazniausiai tokio amziaus vaikui reikia maziau negu 10 uzsiemimu (po 30-45 min.).Bet, kaip minejau, gali buti, kad Jusu problemai spresti uzsiemimu nereikia, as nezinau.
Jei norite, galite prasyti pediatro siuntimo i Vaiko Raidos Centra Vytauto gatveje (i antrinio lygio istaiga), ten dirba kvalifikuoti psichologai. Privaciai irgi turbut padetu bet kuris vaiku psichoterapija uzsiimantis specialistas (saves negaliu rekomenduoti, nes gyvenu ne Lietuvoje


DEL PENKIU METU MERGAITES:
Jusu dukryte patiria kazkoki vidini konflikta. Gali buti, kad jis susijes su antru vaikeliu.Toks ismatu sulaikymas turetu buti susijes su pykciu ir kontrole (bent man taip atrodo). Manyciau, kad zaidimu psichoterapija vaikui gana greit padetu, juo labiau kad enkopreze tesias tik keleta menesiu. Jus galite kreiptis i psichologa pagal savo apylinke, siuntimo nereikia.Galite pasinaudoti ir auksciau parasytu patarimu pazaisti su vaiku. Bausti, gedinti nereiktu, nes vaikas pats nesupranta kodel taip elgiasi.

labai labai aciu uz isamius paaiskinimus

pas mus ismatu konsistencija yra normali, bet kai vaikas nesitustina keleta dienu, viskas sukieteja,, o tada problema is pradziu...skausmas gydymas ir vel.. tas pats.

Klausimas del zaidimu su moliu- ar reikia zaisti sedint ant puoduko, ar cia kaip zaidimas paprastai prie stalo?

Su moliu zaiskite ten, kur iprastai zaidziat. Jei vaikas nores atsinesti dar ir savo puodeli arba ant jo atsisesti, tai prasom. Zaidimo metu stenkites kad vaikas vadovautu zaidimui, o Jus sekite juo, retkarciais pasiulydama kokia nors ideja. Tokios zaidimo psichoterapijos efektyvumas labai priklauso nuo to, kiek Jus lesite vaikui vadovauti. Pasakysiu atvirai, kad nedaug sansu galima duoti, kad Jums pavyks iveikti enkopreze vien zaidziant su moliu, bet pabandyti verta, gal bent susvelninti problema pavyks.

Sveikos. Mums taip pat buvo panaši problema - 2.5 m sūnus viska darė į pampersus - ir diskomfortą jautė ne tiek jis, kiek aš - tetos ir močiutės išsijuosiusios skaitė pamokslus, kad nenormalu-toks didelis seniai laikas ant puoduko... Geriau bučiau ramiai sau jų neklausiusi, nes kol neatėjo laikas - niekas negelbėjo - nei įkalbinėjimai, nei "pamokslai", nei barimas - kai eilinį kartą apsikakojusį iki ausų reikėjo kuopti, ir "nervai neišlaikydavo". Dabar mums viskas einasi kaip iš pypkės. Manau, pagelbėjo tai, kad puodukas visada būdavo kambary. Tiesa, buvo du puodukai, ir, kai jau ėmė sėstis, vienas patiko, ant kito visai nenorėjo sėst , rodė, kad nepatogu - tat gal tikrai verta paieškoti tokio, kad vaikui butų patogus. Vieną kartą trumpam liko be sauskelnių - gryžusi radau ant puoduko... labai pagyrėm... ir - "sysių" padaryt į puodą problemos neliko. Su "kakiais"dar teko pasikankint - ir su kelnytem palikdavau, ir vėl sauskelnes, kai visus drabužius keist tekdavo kelintą kart per dieną, dėdavau . Galų gale ir pats nenorėdavo be sauskelnių būti. Aiškinau, kad taip tiesiog nepatogu, visą šikniuką išsimurzina, liepdavau pačiam pasižiūrėt, kaip atrodo. Aišku, verkdavo, bet darė kaip daręs. Gal tiesiog dar nebuvo atėjęs laikas? Paskui vieną kart pastebėjau, kad kelias dienas nekakina. O paskui ėmė rėkt . Pamaniau, kad viduriai užkietėjo... Pasodinu ant puoduko - rėkia, bet nieko nedaro... Gaila, anksčiau nepaskaitinėjau šio puslapio, bučiau supratusi, kad tai tiesiog "kakojimo baimė". Bet pavyko labai netikėtai nugalėt - tiesiog po ranka pasimaišė knygelė su užduotimis, ir įsitraukus į galvojimą, "kakutis" savaime išslydo... Tat kokias tris keturias dienas taip prispyrus reikalui vis pasistengdavau nukreipti dėmesį, ir - reikalas pavykdavo... Gyrėm, aišku labai, ir pats džiaugėsi.. . Ir priminė mums, kad prieš pusmetį buvom pažadėję - kai jau darysi sysių ir kakų į puoduką, nupirksim jo svajonių mašiną . Lyg akmuo nuo krūtinės nusirito... jau greit mėnuo kaip kakų ir sysių prašosi pats, o jei manęs kambary nėr - ir pats, kelnytes nusimovęs, atsisėda . Net pietų miega be sauskelnių - tik nakčiai atsargumo dėliai dedu, nes dar kokį kartą pasiūsioja naktį, bet jau tiesiog ramiai laukiu, kada kokią savaitę kelsis sausas, tada ir nakčiai nebedėsim... Daug prirašiau, bet prisiminus savo būseną viliuos, kad gal nors vienai mamai pagelbėsiu - tikrai nesinervinkit, ateis tas laikas... Aš dabar labai gailiuosi tik tų akimirkų, kai neišlaikė nervai, ir vargšą savo vaiką apstaugiau ... Dabar manau, kad svarbiausia - viso šio reikalo nesureikšminti, kaip kad psichologė patarė - išlaukti, puoduką tiesiog laikyti matomoj vietoj ir pačiai jo perdaug nereklamuoti - kalbėti apie tai ramiai aiškinant, kaip būtų patogu be sauskelnių ir tt. Nežinau, ar tikrai padeda, bet gal ne pro šalį ir ką nors pažadėti. Jei vaikas bijo "kakoti" - nukreipti jo dėmesį kažkuo, kas paprastai jį labai domina. Ir - ko gera tiesiog labai stebėti savo vaiką, nes kiekvienas juk unikalus, ir ko gera kiekvienam turim surasti savą raktelį... Tat sėkmės atradimuose, ir tebūna tai teigiamos emocijos tiek mamai tiek vaikeliui

Mes buvom vienoj konsultacijoj pas psichologa. Daug klausinejo ivairiu dalyku - kas patinka, ka megsta, kokios siaip problemos. Galiausiai priejom isvada ,kad vaikas pakankamai stipraus uzsispyrelisko charakterio, nes taip pat turime problemu ir su valgymu - nepatinka kas nors ir nevalgys, nepates jokie ikalbinejimai nei graziuoju , nei piktuoju. Lygiai tas pats ir su puodo reikalais. Blogiausia tai,kad nevalgo tokio maisto,kuris laisvintu vidurius - vaisiu, sriubu, darzoviu, jogurtu. Taigi dazniausiai tustinasi sausai ir kietai. Suprantu,kad taip nuolat tustinantis jauciamas didkomfortas, bet nieko negaliu pakeist.
Ka patare psichologe: mums teveliams atsipalaiduot, ir nesiulyt primigtynai vaikui puodo. Duot vaikuitokius uzsiemimus,kurie atpalaiduoja - zaidimai su rudu moliu, leist piesti dazais rankomis. Ta prasme, leist isitepti, paterliot - tai vaika atpaliduoja. Dar sake,kad gerai butu,kad vaikas turetu sau tinkama kakojimo vieta - na kazkur pasislepus daryti toki reikala.
Na o kitas uziemimas mums bus tik vasario men. Kadangi musu seima greit pasipildys, tai gali itakoti siam procesui - gali iseit ir i geraja puse, bet gali ir i blogaja.
Na lauksim ir ziuresim. Dabar vel sunkus periodas, vaikas kol serga - tai paleido vidurius. taigi nuolatinis zyzimas ir isterijos, vaiksto susiemus uz uzpakaliuko, o kai neistveria tai paleidzia. Matyt jai labai sunku susitaikyti su tuo,kad negali suvaldyt, sulaikyt. Jauciu pasibaigus viduriavio procesui, prasides samoningo sulaikymo procesas ir nesitustinimas po keleta dienu.

Is karto atsiprasysiu, kad rasau nelietuviskai, klaviatura ko tai sugedo...
Kaip ir rasiau anksciau, kad turime problemu su kakojimu... tai vis tebeturim... bet, noreciau jums papasakoti dar viena nutikima, kuris nutiko uzvakar... Zodziu, mano pupa siek tiek buvo persalus, turejo temperaturos, nuo to jai truputi paleido viduriukus... na ji pati sededama ant puodo padare kaku... Po kiek laiko, ji vel atsisedo ant puoduko, pasedejo taip ilgokai koki 10min., na as labai nesijaudinau - nori vakas issikakot... Kai ji atsistojo nuo puoduko, as atejau nuvalyti uzpakaliuko, ziuriu zarnos gabalas islindes Kaip as issigandau.... Paskambinau greitajai, sakau taip ir taip... o ji man sako, rytoj pasirodykit seimos gydytojui... Na, mano, mamos sirdis jaucia, kad kazkaip per daug laiko gaunasi laukti iki ryto, tada man ta moteris nurodo ligonines priimamojo telefona. As pasiskambinu i priimamaji, man sako - vaziuokit i ligonine... As atgal greitajai skambinu, sakau man sake vaziuot i ligonine... ji man sako, gerai, siunciu greitaja tada... Atvaziavo greitoji, gal po 15min... Gydytoja apziurejo, paeme binto gabaliuka ir sustume ta zarna atgal Jei butu nepavyke, butu teke ligoninen vaziuot... Tai ta gydytoja ir sako, buna taip kartais vaikams, ypac tiems, kuriems linke kieteti viduriukai, pastenejo labiau, zarnyte islindo, po to nespejus atgal sulyst, ja uzspaude uzpakalio raumenys...sako gerai, kad suskubote iskviesti, nes galejo gangrenuoti pradeti O as jai sakau, man greitojoj pasake, kad TIK ryt gydytojai nuvesciau.... Gydytoja sako KAIP TAIP??? Ne, jokiu budu, cia skubiai reikia viska daryt... Niu mamytes, siaubas, ania? Tai gerai kad nujauciau, kad cia ne juokai, o jei ne... nezinau kur butu dabar mano vaikas............

... Šaunuolė, kad klausei motiniškos širdies... Tai dar kartą įrodo, kad turim niekuo nepasikliaut, jei mums atrodo, kad pagalba būtina... mums panaši istorija yra nutikusi, bet gal apie tai kitasyk... Laikykitės

Aciu... Papasakok kai laikiuko turesi, juk kuo daugiau zinosim tokiu visokiu atveju, tuo geriau mums bus

sveikos,
parasysiu ir as apie savo klecka. jam, dabar 3 metai ir 8 men. pradejo lankyti lopseli nuo 1.5. iki tol nebuvo jokiu problemu su tustinimusi, apskritai, jokiu. apie 2 metukus visiskai atsisakem sauskelniu. bet nuo lopselio lankymo pradzios pastebjeom, kad jis pradejo uzlaikyti kakut. is pradziu gal ne taip aiskia, bet darzelyje tikrai nedarydavo, o namuose, tai vos spedavom pareiti ir jusi is karto ant puodo. ir taip po truputi pradejo uzlaikyti. bent as taip manau. mana, kad tai susije tik su darzeliu. nes pvz. rugpjucio menesi visai nejom i darziuka, nes buvo uzdarytas, ir viskasbuvo gerai, pasikakodavo kasdien normaliai. o tik pradejo ,ir prasidjeo. bet daugiau 3 dienu laikotarpio, kad nepakakotu, nebuvo. bet kai jis uzsimano kaku, tai pradeda po namsu begioti ir stengiais dar sulaikyti. is pradziu, mes su vyru ji spausdavom, kad nekenetek, bek ant puoduko, stengdavomes tai pasakyti svelniai. tai nepadejo. paskui i tuos begiojimus pradejom nekreipti demesio, ir lyg ir apsitvarke. su maistu tai manau, kad jis gauna ir skysciu pakankamai, ir vaisiu. na gal tik miltiniu patiekalu daugokai valgo. su valgymu irgi jokiu problemu nei namusoe, nei darzelyje neturime.
taigi, ar gali buti susije tik su darzeliu? gal ji ten kas pagasdino, nors aukletojos to nepasako ir neigia tai, ar dar kazkas??? tiesiog taip manau, nes teko girdeti is keletos mamu, kad ju vaikai irgi nesitustina del to, jog lanko darzeli.

Sveikos mamytes,
anksciau rasiau, kad mano beveik 5 metu dukra pradejo nei is sio nei is to tustintis i kelnes. Kiek gydytoju aplankem, beveik visi tai siejo su tuo, jog siuo metu laukiuosi antro vaikelio ir dukros tustinimasis i kelnes yra psichologine reakcija i mano nestuma. Noriu pasidziaugti, kad si problemele jau issisprende. Buvom poliklinikoje pas psichologa. Atejom kartu, nors realiai butu uzteke ir man vienai ateiti Psichologes klausimai buvo labiau adresuoti man, pradedant nuo savijautos nestumo metu, baigiant dabartiniu laisvalaikiu su vaiku. Is tiesu priverte susimastyti, kad mazai laiko skiriam savo vaikui. Nors atrodo, kad vezioji i burelius ir sugaisti tam visa vakara, vaikas to nesupranta kaip laiko skyrimo JAM. Suprantama, po sunkios darbo dienos paprasciau uzdeti vaikui filmukus kad ramiai sedetu ir netrukdytu teveliams ilsetis, negu parbegus namo ir atlikus ruosos darbus dar eiti zaisti su barbem Bet isiklausem i psichologes patarimus ir siek tiek pakoregavom savo elgesi. Pradejom daugiau zaisti kartu su lelytem, vaidinti spektaklius ir pan. Gal tai padejo, o gal net ir pats pokalbis su psichologe paveike, nes kai mes su psichologe ieskojom problemos sprendimo budu, dukryte kabinete zaide, bet aisku musu pokalbio idemiai klausesi. Ir tiesiog po to vel tvarkingai pradejo eiti i tualeta, lyg nieko ir nebutu buve. Taigi visoms mamytems linkiu kantrybes, nuosirdaus demesio savo atzalelems ir kad jusu problemytes kuo greiciau issisprestu
Papildyta:

Beje, o darzelyje bendras tualetas? Tai gali buti psihologine problema, nes jau vaikiuko toks amzius, kai jau supranta, jog mergaites ir berniukai yra skirtingi. Pamenu, jog man paciai darzelio laikais buvo tokia problema del bendro tualeto - kazkoks berniukas is grupes uzejes pasijuoke, ir nuo to laiko as darzelyje isvis nebeidavau i tualeta, net slapintis (aisku, paskui buvo gerai istvert ivairias keliones, nes ipratau slapintis du kartus per diena, kaip suniukas tik ryte ir vakare). Pastebejau, kad ir dukros darzelyje yra viena patalpa, kur stovi du atviri unitazai ir dar vaikai laksto pro sali ranku plautis. Grupe misri, vaikuciai nuo 2 iki 6 metu, tai manau irgi gali sukelti diskomforta. Gal jusu vaikuciui taip pat kas nors kokia replika pasake, ir del to jis kompleksuoja. Tik deja, cia nelabai ka pakeisi, nes vargu ar imanoma darzelyje irengti atskira uzdara wc kabina.

Kai buvau pas psichologe, tai sake, kad darzelyje 90% vaiku nesitustina, ypac vyresnese grupese. Toks reikalas yra labai individualus, ir vaikams ji geriausia daryt pasislepus (ko darzelyje nepavyksta)

Sveikutes, mes irgi turim tustinimosi problemu.Mano pirmai dukrytei jau beveik 4 metai, ir yra uzkieteja viduriai. Kartais praeina ir tustinasi normaliai, bet kai vel uzkieteja tai jau ilgam.kai j gime, irgi sunkiai tustinisi, reikedavo ir klizmuciu. Paskui lygtai ir vel susitvarke.Vis galvodavom, kad netink misinukas.Dabar daejom iki to, kad kaip daugelis mamu rase ir geruoju ir bloguoju.Daktarai sake, kad atsiai gali buti gimarojus, bet zarnyte dar neiseina, tai operuoti nereikia, o skauda nuo itrukimu, tai prirase mums POSTERISAN zvakuciu irivairiausiu pratimu, daugybe maisto eleido valgyti ir tame sarase beveik nieko negalima.Jokiu pieno ir miltu poduktu(duona , jogurtai, varske ir t.t)Vienu zodziu jau ir nezinau ka daryti.Gerdavom dar DUFELAKA, tai kol geriam gerai tik nustjam ir vel bedos.Nieks nepadeda, o dar be viso to nieko nevalgo. .Dabar mano maziuke irgi sunkokai daro.

Laba,
O nebandėt gerųjų bakterijų pagerti?Mum tai padėjo kai buvo bėdų su kakojimų