Nusprendžiau, kad atėjo laikas ir man papasakoti savo mažiuko atėjima.
Pradėsiu nuo to kaip jis pas mane atsirado, mano MB keliems mėnesiams buvo išvykęs padirbėt i UK, grįžo tik prieš pat Kalėdas. Jas atšventėm su mano šeima, o vat Naujuosius pasilikom namie dviese ir šventėm labai romantiškai. Iš tikro net neplanavom vaikelio, bet kai sužinojom kad jis jau pas mane, laaaabai apsidžiaugėm abu. Pradėjom planuot vestuves, jas atšokom šauniai, poto mano mokslų baigimas, taip pat sėkmingas. Vasara prasidėjo didysis laukimas, pilvuko bangavimas, jo augimas, malonūs rupestėliai, kraitelio pirkimas, kai prisimenu visa šita, širdelė suvirpa. Nėštumas buvo lengvas, nė kart neteko gulėt ligoninėj, data gydytojai nustatė skirtinagas, pagal echoskopija gimdyt reikėjo rugsėjo 21, o pagal mmm spalio 4 (viskas dėl to kad pas mane pilvuke augo milžiniukas). Galima sakyt jog visą vasarą laukdama savo stebuklėlio praleidau SM, su spalio nėštukėm (dabar jau mamytėm ). Dalinomės savo džiaugsmais, rūpesčiai ir t.t. Atėjo rugsėjis, vis arčiau mano gimdymas, buvo baisu, bet labai laukiau jo. Norėjau galu gale susitikt su savo siurpriziuku (nežinojau ką nešioju). Vis spėliodavau kas teisus echo ar mmm. Rugsėjo 21d. nieko nejaučiu, viskas kaip visad, šiek tiek nusiminiau, nes labai jau norėjau gimdyt, nu bet niekis čia pat ir ta spalio 4d. Paskutinis apsilankymas pas savo ginekologe, rugsėjo paskutinė savaitė, veiksmo nematyti, bet jau atsisveikinom po visam, sakė jau lauks manęs nebe kabinete, o kolidoriuj, prie pediatrės durų Tiesa liepė spėt mažiuko svorį, sakau virš 4kg, daktarė šyptelėjo ir pasakė: Aš irgi taip manau Savaitgalis prasidėjo, su MB ir tėvėliais eilinį kartą pas mano močiutę, tėvelis plauna mašinas, nes ryt sekmadienis ir į turgų. Po visko reikia suvaryt mašinas i aikštelę. Aš sakaiu jog vairuosiu savo nuosavą šeimos mašina, nes ji sportinė, kietesnė, čia skaitėsi skatinimąsis (beveik visą rugsėjo antrą pusė skatinausi, vis valydavaus ką nors, MB prašydavau, kad pavežiotų su mašina daugiau, labai norėjau gimdyt). Grįžom namo ir iš kart puoliau į SM, rašinėjomos, kaip eilinį vakarą, savo buryje jau turėjom pirmųjų mažylių ir vis laukėm naujų. Pradėjo kirbėt kažkokia kirmėlytė skrandy, tai ir sakau MB kaip aš valgyt noriu, tas atsisuko i mane ir sako, nu tai eik ką nors susikonstruok Buvo 9 vakaro, su dideliu širdies skausmu, kad tiek vėlai valgysiu, atsistojau, ir pajutau kaip padariau mažą sysiuką i kelnaites Nieko nesupratau, sakau MB ar aš čia šlapimo nebesulaikau, bet kas svarbiausia kad sysio aš nenorėjau. Nubėgau i WC, bet nieko, atsistoju ir vėl bega. Tada jau supratau, kad čia visko pabaiga neužilgo Pradėjau verkt, išsigandau, dar nuėjau į SM pasiklausinėt, kas čia, kaip, tai mergos, jau su didelėm šypsenom linkėjo sėkmės, greito ir lengvo gimdymo. MB išėjo parsivaryt mašinos, aš nuėjau i vonią atsipraust. Man karts nuo karto vis išbėgdavo vandenys. Pasiėmėm mano mamą (norėjau kad du brangiausi mano žmonės šiam pasauly dalyvautų gimdyme) ir išvažiavom i Klaipėdos gimdymo namus. 22val. priėmime mus priėmė maloni akušrė, iš tikro as nelabai ką atsimenu kas ten vyko, nes labai jaudinaus. Kai jau pakilom į gimdyklą, mums buvo pasakyta, kad gimdyme gali dalyvaut tik vienas žmogus, aišku pasirinkau MB. Mama išvažiavo namo. Gimdykloj nukirpo iki galo vandenis, o jie man bėgo upeliais, gerai kad buvau prisipirkusi paklotų, antraip bučiau gulėjus šlapioj lovoj. Skausmo jokio, man keista, nes labiausiai skausmų ir bijojau Gydytoja apžiūri mane atsidarymas pora cm. Laukiam iki 1val nakties, jei jokio veiksmo, leis skatinamuosius. Atėjo ir ta pirma nakties, skausmo jokio, tik kietėja pilvas, leidžia skatinamuosius, akušerė paklausia ar norėsiu epidūro, atsisakiau, aš buvau griežtai prieš jį. 2val nakties, prasidėjo skausmai, skauda labai, MB masažuoja nugarą, bet kentėt dar galiu, akušerė reguliariai ateina, ir visad tas pats klausimas ar dar nenoriu epidūro, atsakymas tas pats: ne. Kuo toliau tuo labiau skauda, nebeištveriu, akušerė vėl su tuo pačiu klausimu, tada jau palūžau, sakau: noriu epidūro. Išsikvietė daktarę, o ši pasakė jog jo daryt nebegalima atsidarymas 8cm. Skauda nerealiai, dejuoju, MB laiko už rankos, valo prakaitą. Kraujospūdis šokinėja, mažasis rodo 100, ilgiau tęst nebegalime, lipu ant stalo, atsidarymas pilnas, tik vaiko galvutė dar nenusileidusi, skauda nerealiai, ir jau didelio reikalo norisi, pamatuoja kraujospūdį, mažasis 40. Girdžiu stumk. Stumiu, nieko, sako stumk dar. Stumiu. Galvytė jau išlindo, o toliau nebeturiu jėgų stumt, nors ir stengiuos kiek galiu, tada daktarė šoka ant pilvo ir po keliu sekundžiu jau jaučiu mažą žmogeliuką ant savo krūtinės. Verkiu iš džiaugsmo Daktarė neleidžia verkt dėl kraujospudžio, liepia nurimt. Klausiu kas gimė, sako: Didelis berniukas. Paima jį nuo manęs ir matuoja, girdžiu: 4720g, 58cm. Mano milžiniukas. Klausiu ar sveikas ar viskas gerai, jos išsikviečia pediatrę,ns mano mažiukui virkštelė buvo du kartus apsiviniojusi ir ties pečiais buvo užstrigęs. Tą akimirką sustingau ir vis klausiu, ar viskas gerai. Išgirstu atsakymą: Taip vaikutis, sveikas. Mane siuva, o MB vaikšto su mūsų angeliuku ant rankų, prineša prie manęs, aš jam tyliai į ausį sušnabždu, mūsų Ernestukas. Auksiukas gimė spalio 1, per MB tėčio gimtadienį, 04.10h. Pasirodo skatinimąsis padėjo ir kaip spėjom abi su ginekologe pagimdžiau laaaabai didelį vaikiuką.
Dabar esam pati laimingiausia šeima pasauly...
Čia mano milžiniukas tą dieną kai nusprendė galų gale mums pasirodyt  O čia mūsų išdykėlis dabar
cuoliukė
2007 06 12, 09:28
Oi koks dičkis  šaunuolė mamytė
Vaje kaip grazu.... Prisimenu kaip guledama ligoninej gavau zinute, kad tu jau pagimdei  Sekmes abiems dideliausios
Kaip gražu
elickaa
2007 06 12, 09:40
Ačiū mergytės
carvalho
2007 06 12, 09:50
Labai grazi istorija  saunuole, kad toki dicki pati be epiduru ir cezariu pagimdei
meidute
2007 06 12, 10:28
Sveikinu kad turi toki grazu suneli Aukit sveiki ir laimingi
leogirl
2007 06 12, 10:37
GieNa tu mūsų šaunuolė mamyte. Tokį fainuolį pagimdei.
ačiū visoms už gražius žodžius
Svekinu Labai malonu toki pasakojima skaityti: vienas is tokiu, kuris neturincias  nuteikia optimistiskai  Aciu  O maziukas koks!
Sauluteq
2007 06 12, 11:41
Liniuka
2007 06 12, 11:46
GieNa tu saunuole  Ir istorija aprasyta labai graziai
labai grazi istorija, giena  ir ernestukas sekmes jums
Va ir vel susigraudinau  Saunuole tu musu  Mano dickis tavo dickiui siuncia linkejimus
QUOTE(virtualred @ 2007 06 12, 16:51) Va ir vel susigraudinau  Saunuole tu musu  Mano dickis tavo dickiui siuncia linkejimus   dekuj
Labai graži istorija
the one
2007 06 12, 21:09
OI, koks grazutis! Aukit sveikuciai
Na saunuole mamyte,  sveikatos jums.
Elenele Raganele
2007 06 12, 22:39
 milziniukas ,mano dukra 58cm turbut tik budama 3men buvo  saunuole,kad istverei toki nelengva gimdyma
ačiū jums labai
Saunuole, tavo deka milzinukas simpatukas naturaliai atejo i si pasauli, sveikinimai tau uz tvirtybe ir pasiryzima gimdyti be epiduro
braske24
2007 06 14, 15:08
Tikras vyras  Laimės jums
ačiū
*Jalta*
2007 06 17, 13:25
Šaunuolė mamytė, o berniukas - gražuoliukas.
septyniuke
2007 06 17, 13:54
Super
***Meskute***
2007 06 23, 11:31
Oho koks rubuilis
Stebukle
2007 06 29, 19:01
Saunuole mamyte!!!!! Aukit sveiki ir laimingi
Šypsenėlė24
2007 07 02, 11:39
Šaunuolė mamytė  Sėkmės visai jūsų šeimynėlei
ačiū mamytės už gražius žodžius, man ir mano milžiniukui
oi, koks fainas
GieNa labai graži tavo Ernestuko gimimo istorija O tu šaunuolė Čia tau 
ačiū labai
ToyotaCarina
2007 08 13, 21:40
As jau galvojau, kad maniskis labai didelis gime... Saunuole tu!!!
siaulietuke
2007 08 19, 12:27
Kaip faina. beskaitant is paciai pritruko jegu stumt
giedrute25
2007 08 19, 19:41
Labai grazu
ačiū mergytės kad nepatingėjot ir perskaitėt mano istorija
 grazu
Shaunu  Vaikutis tai jau tikrai dickis  Bus vyras placiu peciu  Aukit sveiki
Antklode
2007 10 31, 15:54
Dirty Diana
2008 10 17, 09:44
GudriLapė
2008 10 17, 10:42
sveikinu mamyte toki maziuka pasigimdzius!  Man irgi zadejo antra virs 4 kg, o gavosi tik 3540.
Madam W...
2011 08 28, 09:15
Labai grazi istorija  O dabar lauksim kitos.....
Oho koki dicki pagimdet pati, be jokiu nuskausminamu  Saunuole Matau, Milziniukas jau ir sesyte turi  Butu idomu paskaityt ir jos atejimo istorija  Didute kaip brolis gime?
QUOTE(Domke @ 2011 11 26, 20:00) Oho koki dicki pagimdet pati, be jokiu nuskausminamu  Saunuole Matau, Milziniukas jau ir sesyte turi  Butu idomu paskaityt ir jos atejimo istorija  Didute kaip brolis gime? 
Jovitele78
2012 04 11, 16:31
QUOTE(GieNa @ 2007 06 12, 09:19) Nusprendžiau, kad atėjo laikas ir man papasakoti savo mažiuko atėjima.
Pradėsiu nuo to kaip jis pas mane atsirado, mano MB keliems mėnesiams buvo išvykęs padirbėt i UK, grįžo tik prieš pat Kalėdas. Jas atšventėm su mano šeima, o vat Naujuosius pasilikom namie dviese ir šventėm labai romantiškai. Iš tikro net neplanavom vaikelio, bet kai sužinojom kad jis jau pas mane, laaaabai apsidžiaugėm abu. Pradėjom planuot vestuves, jas atšokom šauniai, poto mano mokslų baigimas, taip pat sėkmingas. Vasara prasidėjo didysis laukimas, pilvuko bangavimas, jo augimas, malonūs rupestėliai, kraitelio pirkimas, kai prisimenu visa šita, širdelė suvirpa. Nėštumas buvo lengvas, nė kart neteko gulėt ligoninėj, data gydytojai nustatė skirtinagas, pagal echoskopija gimdyt reikėjo rugsėjo 21, o pagal mmm spalio 4 (viskas dėl to kad pas mane pilvuke augo milžiniukas). Galima sakyt jog visą vasarą laukdama savo stebuklėlio praleidau SM, su spalio nėštukėm (dabar jau mamytėm ). Dalinomės savo džiaugsmais, rūpesčiai ir t.t. Atėjo rugsėjis, vis arčiau mano gimdymas, buvo baisu, bet labai laukiau jo. Norėjau galu gale susitikt su savo siurpriziuku (nežinojau ką nešioju). Vis spėliodavau kas teisus echo ar mmm. Rugsėjo 21d. nieko nejaučiu, viskas kaip visad, šiek tiek nusiminiau, nes labai jau norėjau gimdyt, nu bet niekis čia pat ir ta spalio 4d. Paskutinis apsilankymas pas savo ginekologe, rugsėjo paskutinė savaitė, veiksmo nematyti, bet jau atsisveikinom po visam, sakė jau lauks manęs nebe kabinete, o kolidoriuj, prie pediatrės durų Tiesa liepė spėt mažiuko svorį, sakau virš 4kg, daktarė šyptelėjo ir pasakė: Aš irgi taip manau Savaitgalis prasidėjo, su MB ir tėvėliais eilinį kartą pas mano močiutę, tėvelis plauna mašinas, nes ryt sekmadienis ir į turgų. Po visko reikia suvaryt mašinas i aikštelę. Aš sakaiu jog vairuosiu savo nuosavą šeimos mašina, nes ji sportinė, kietesnė, čia skaitėsi skatinimąsis (beveik visą rugsėjo antrą pusė skatinausi, vis valydavaus ką nors, MB prašydavau, kad pavežiotų su mašina daugiau, labai norėjau gimdyt). Grįžom namo ir iš kart puoliau į SM, rašinėjomos, kaip eilinį vakarą, savo buryje jau turėjom pirmųjų mažylių ir vis laukėm naujų. Pradėjo kirbėt kažkokia kirmėlytė skrandy, tai ir sakau MB kaip aš valgyt noriu, tas atsisuko i mane ir sako, nu tai eik ką nors susikonstruok Buvo 9 vakaro, su dideliu širdies skausmu, kad tiek vėlai valgysiu, atsistojau, ir pajutau kaip padariau mažą sysiuką i kelnaites Nieko nesupratau, sakau MB ar aš čia šlapimo nebesulaikau, bet kas svarbiausia kad sysio aš nenorėjau. Nubėgau i WC, bet nieko, atsistoju ir vėl bega. Tada jau supratau, kad čia visko pabaiga neužilgo Pradėjau verkt, išsigandau, dar nuėjau į SM pasiklausinėt, kas čia, kaip, tai mergos, jau su didelėm šypsenom linkėjo sėkmės, greito ir lengvo gimdymo. MB išėjo parsivaryt mašinos, aš nuėjau i vonią atsipraust. Man karts nuo karto vis išbėgdavo vandenys. Pasiėmėm mano mamą (norėjau kad du brangiausi mano žmonės šiam pasauly dalyvautų gimdyme) ir išvažiavom i Klaipėdos gimdymo namus. 22val. priėmime mus priėmė maloni akušrė, iš tikro as nelabai ką atsimenu kas ten vyko, nes labai jaudinaus. Kai jau pakilom į gimdyklą, mums buvo pasakyta, kad gimdyme gali dalyvaut tik vienas žmogus, aišku pasirinkau MB. Mama išvažiavo namo. Gimdykloj nukirpo iki galo vandenis, o jie man bėgo upeliais, gerai kad buvau prisipirkusi paklotų, antraip bučiau gulėjus šlapioj lovoj. Skausmo jokio, man keista, nes labiausiai skausmų ir bijojau Gydytoja apžiūri mane atsidarymas pora cm. Laukiam iki 1val nakties, jei jokio veiksmo, leis skatinamuosius. Atėjo ir ta pirma nakties, skausmo jokio, tik kietėja pilvas, leidžia skatinamuosius, akušerė paklausia ar norėsiu epidūro, atsisakiau, aš buvau griežtai prieš jį. 2val nakties, prasidėjo skausmai, skauda labai, MB masažuoja nugarą, bet kentėt dar galiu, akušerė reguliariai ateina, ir visad tas pats klausimas ar dar nenoriu epidūro, atsakymas tas pats: ne. Kuo toliau tuo labiau skauda, nebeištveriu, akušerė vėl su tuo pačiu klausimu, tada jau palūžau, sakau: noriu epidūro. Išsikvietė daktarę, o ši pasakė jog jo daryt nebegalima atsidarymas 8cm. Skauda nerealiai, dejuoju, MB laiko už rankos, valo prakaitą. Kraujospūdis šokinėja, mažasis rodo 100, ilgiau tęst nebegalime, lipu ant stalo, atsidarymas pilnas, tik vaiko galvutė dar nenusileidusi, skauda nerealiai, ir jau didelio reikalo norisi, pamatuoja kraujospūdį, mažasis 40. Girdžiu stumk. Stumiu, nieko, sako stumk dar. Stumiu. Galvytė jau išlindo, o toliau nebeturiu jėgų stumt, nors ir stengiuos kiek galiu, tada daktarė šoka ant pilvo ir po keliu sekundžiu jau jaučiu mažą žmogeliuką ant savo krūtinės. Verkiu iš džiaugsmo Daktarė neleidžia verkt dėl kraujospudžio, liepia nurimt. Klausiu kas gimė, sako: Didelis berniukas. Paima jį nuo manęs ir matuoja, girdžiu: 4720g, 58cm. Mano milžiniukas. Klausiu ar sveikas ar viskas gerai, jos išsikviečia pediatrę,ns mano mažiukui virkštelė buvo du kartus apsiviniojusi ir ties pečiais buvo užstrigęs. Tą akimirką sustingau ir vis klausiu, ar viskas gerai. Išgirstu atsakymą: Taip vaikutis, sveikas. Mane siuva, o MB vaikšto su mūsų angeliuku ant rankų, prineša prie manęs, aš jam tyliai į ausį sušnabždu, mūsų Ernestukas. Auksiukas gimė spalio 1, per MB tėčio gimtadienį, 04.10h. Pasirodo skatinimąsis padėjo ir kaip spėjom abi su ginekologe pagimdžiau laaaabai didelį vaikiuką.
Dabar esam pati laimingiausia šeima pasauly...
Čia mano milžiniukas tą dieną kai nusprendė galų gale mums pasirodyt  O čia mūsų išdykėlis dabar
Labai grazi gimdymo istorija  na as pati gimiau ne ka mazesne 57cm
|
|