Na kol mazoji buvo tik gimusi ,kazkaip neteko vaikscioti ant pirstu galu ,niekas jai netrukdydavo ,bet butu ir neiimanoma kai turime dar vyresneli.Dabar kai mazoji jau paugusi tai reikia tylumas ,kazkaip jautri garsams pasidare,bet va kai eina kartu pietu miego su broliu ,taiijungiu "aukle"uzdarauduris ir einu valgyti gaminti ar taip ka nuveikti.Bet jei ji nera imigusi gerai ,tai bet koks garsas ja prizadina ,ypac brolio tauskalai

ant pirstu galu nevaiktau,bet ir netriuksmauju

kai mažoji miega, niekas nepasikeičia, ji į garsus miegodama nelabai reaguoja ti kaš pati kartais iš "mandagumo", kad kažkas miega pradedu tyliau viską daryt, nors žinau, kad nebūtina džiaugiuosi, kad nereikia vaikščiot ant blakstienų vaikui miegant, nes vėliau būtų tik sunkiau, turbūt ir užmigdyt reiktų su vargeliais...

Iki maždaug 2,5-3 mėnesių buvo galima nors ir vinis kalti, kol miegojo, o vėliau labai jau gerai pradėjo girdėti... Vietos pas mus nedaug, tai dieną migdau vėžimuke, koridoriuj, o patys kambary būnam, tai jau stengiamės nebelakstyt į virtuvę ir wc be reikalo , kad pailsėtų mažė. Bet absoliučios tylos irgi stengiamės nekurt, na gali tyliai veikti tv ar muzika groti, kad neįprastų prie absoliučios tylos, paskui ir tupėsim tam kambary visą laiką bet visumoj stengiamės tokį ritmą įvedinėt kad po pietų ateina tylos, ramybės periodas, skirtas miegui

Stengiuosi kuo tyliau vaikscioti, jei reikia eiti pro jo kambari tuomet tikrai ant pirstu galu ir einu, jis girdi jei tik garsiau kanors daryti pradedu ir nubunda greitai

Dabar jau tenka, nes dienos metu labai jautriai miega.

ne , ne , be triuksmo neimanoma , nebent jei vienas vaikutis namie .
bet kai nuo pirmu dienu ipranta su ,, triuksmu ,, tai nieko , netrugdo , mazajai .

pas mus is pradziu i nieka neregavo, bet dabar jau truputuka turime pasisitengti . jei visiska ramybe ir koks nors atsiranda pasalinis garsas - sureguoja . kad butu pastovus triuksmas ijungiu negarsiai radija - tai kol kas maziau issibudina, ziuresiu kaip bus veliau

as taip pat ant pirstu galu nes mazyte jautriai miega i kiekviena krepstelejima reaguoja, net kate kai sukniaukia prabunda

Kol mazius dar nebuvo gimes, su vyru sakem tikrai nemigdysim tyloje. Deja, suveike kiaulystes desnis. Kadangi jis yra didelis mano rankinukas, tai dziaugiuosiu, kai uzmiega ir namuose bunu tyliai, nes prabunda nuo menkiausiu garsu, o tada jau visi ukio darbai atidedami iki kito miegojimo.
Tiesa, buvom siek tiek apsirge ir teko guleti ligoninej. Ir ka, miegojo triuksme, aisku kartais prabusdavo. Bet kai grizom i namus, vel ta pati istorija....

As visada migdau prie kokio nors pasilinio garso,kad jei kazka darydama ir numesciau ar siaip garsiau sustuksenciau,ji i tai nereaguotu tad pas mus atvirksciai,jei budami kur sveciuose ,seimininkai stengiasi tyliau kalbet,dukryte pabunda,negitdedama jokio veiksmo

Čia mums pasisekė, nes manoji visiškai nebijo jokių garsų

Daug priklauso nuo mazes jautrumo ta diena, jei nerami biski prisilaikom, bet neperdetai. Jei viskas tvarkoj, tai gali nors ir siurbli prie ausies ijungti va tik vakarais jau pripratus prie ramaus miego, nes patys einam miegot ir jei tenka kazkur pavieseti, neramiai miega del triuksmo, bet cia nedaznai taip buna

Visad maniau, kad nepratinsiu vaiko miegoti tyloje. Bet kai mes visiškai atsisakėm dienos miegelių, teko daryt viską, kad bent kiek pamiegotų. Dabar dieną miegą daug, bet tik pilnoje tyloje

Mums turi buti tyliau.Labai neramiai miega lelyte.
TV ar radijas grajina tyleliau,bet jei virtuvej kokiom lekstem suduodu tai ji iskart nubunda.

As pratinau mazyli miegoti ne tyloje - pvz ijungtas televizorius ar radija arba snekedavomes prie miegancio, vaikiukas puikiai miegodavo (aisku nesakau, kad reikia rekauti ir dauzyti duris ar daiktus

Is pradziu pratinom prie garso: ijungto tv,radijo. Bet kai norisi ramybes ir poilsio, tai vaikstom ant pirstu galu,kad tik vaikutis issimiegotu ir butu su nuotaika

Abu vaikiukus augindami nesistengem labai tyliai vaikščiot, kaip visi patarinėjo, kad neįprastų...pirmas ir neįprato. O antras lmiega jautriai. taigi nei čia įpratimas, nei ką. Gi suaugę irgi skirtingai miega, vienam tankai važinėt gali, kitas nae su liftu neištveria

Maniske tikrai nemiega jautriai, kai buvo visai mazyte, galejo tankai aplinkui vazinet vistiek parpe, dabar pastebiu, kad prie monotonisko garso ji miega gerai (paleista muzika, televizorius, snekejimas), bet pabunda jei isgirsta staigu garsu garsa (kaimynai grest ar kas paskambina i duris, ar palieku pamirsus mobilu salia ir jis suskamba)

Taip, galiu pasakyti, kad mes su vyru ant blakstienu vaiksciodavom kai mazylis miegodavo, nes migdyti budavo labai sunku, labai aktyvus, o migdyti reikia nemazai, kadangi migdem pagal miegojimo normatyvus, skaiciuodavau minutes, kad gautusi pakankamai valandu miego, pagal amziu. Taigi dabar jau galim ramiau atsipusti, nes kelckiukui jau 9 menesiai, i triuksma praktiskai nereaguoja, ramiai miega, ramus nervai, dabar jau nebereikia ant pirstu galu vaikscioti. Miega pukiai du kartus diena is viso apie 4 val., nakties 10 su puse 11 val. Man neuzteko pasakymo, kad toks vaikas, mazai miegos, migdziau,migdziau ir dar karta migdziau, kartais net po pora valandu. Nebijojau, kad pripras prie ranku, prie veziojimo, supimo ir galiu pasidziaugti, kad prie nieko nepriprato o jei butu priprates nebutu kancia ar nasta, kiek mes tuos mazylius beturesime. As asmeniskai noreciau, kad sustotu laikas, mano saulyte jau nebenori, kad supciau ant ranku, nesileidzia, kaip gera buvo leliuka taip nesioti greitai auga tie angeleliai.

Mes specialiai tyliai nevaikštom,tuolabiau yra vyresnėlis,kuris dažnai užsimiršta ir mėgsta garsiau pabendrauti Tai kūdikėlis į tą kasdienį buities triukšmą nereaguoja,o prasibunda nuo staigaus garso,kaip kažkas jau rašė