Berniukui tuoj bus du metai ir ką tik pakeitėm auklę. Seniau buvo moteriškė, kuri labai gerai sutarė, jie buvo puikūs draugai, bet dėl sveikatos problemų ji gali dirbti tik su pertraukom pas mus, kas labai trukdo mano darbui. Todėl abipusiu sutarimu jos atsisakėm Dabar ateina jaunutė mergaitė (18 m), jos paslaugų reikės tik per vasarą, nes leisim į darželį. Tai va, maniau, kad jam patiks jaunas žmogus, nes su senais nelabai linkęs bendrauti, bet tik ją pamatęs pasakė NENORIU! Jau antrą savaitę bandom pratintis, mergaitė labai stengiasi, ir dovanų neša, ir į miestą vedės, bet toks jausmas, kad jų bangos nesutampa, lyg ir bendros kalbos kartais nerastų. Vaikas tapo irzlus, per miegus šaukia NE, NE! pradėjo ant manęs pykti. Kadangi jau puikiai susikalbam, paklausiau, kodėl pyksti ant mamos, tai išsiaiškinau, kad pyksta ant manęs, nes liepiu būti su mergaite. Aš pati dirbu namuose prie kompo, todėl visą situaciją stebiu akies krašteliu, matau, kad maniškis pasikeitė, nebe toks linksmas ir pan. Nors būna momentų, kai kartu juokias ir žaidžia.
Prašau, mamos, patarimo Ar dar bandyti pratintis kokią savaitę kitą, ar atsisakyt mergikės paslaugų? Gal turit patirties tokioj situacijoj? Man asmeniškai ji patinka, nieko prieš ją neturiu, tik noriu, kad vaikui būtų gerai

Sunki situacija. Mano nuomone, reiketu keisti aukle. Juk vaikelis butent nuo to kencia. Ir gal reiketu vyresnes aukles, jei buvo prates su "paaugusia" aukle.

Laukiu dar nuomonių, nes ši penktadienį noriu apsispręsti

Labai gaila, jei auklyte kaip ir nebloga, ir mamai patinka, bet jei vaikui su ja negera, tai matyt labiausiai reiktu atsizvelgti i tai ir nebekankinti mazylio... O kiek laiko jau su ta nauja auklyte praleido? Gal dar galima kokia savaite ir pabandyt papratint?..

As manau, kad tai ne naujosios aukles problema. Tiesiog berniukas nenori ar negali suprasti del ko nera senosios. O jo elgesys su naujaja aukle, tiesiog protestas, netekus senosios. Dristu manyti, kad berniukui tiesiog nebuvo paaiskinta, kodel pasikete aukles. Gal galite senaja pasikviesti dar karteli ir pabandyti paaiskinti (senoji aukle tegul dalyvauja pokalbyje) del ko ji nebegali dirbti. Gal senoji gali atvaziuoti bent karta per savaite, ar savaitgali, kol vaikas apsipras su mintimi, kad nebebus zmogaus, prie kurio jis priprato ir prisiriso.

Kuo gerp reikia pameginti atsisakyit aukles paslaugu ir rinktis aukle, kuri patiks sunui

Nea, viskas paaiškinta - auklė serga ir ateiti negali Manu, kad jis tiesiog jautrus ir perdaug reaguoja į žmones, kurie jam nelabai patinka (pagal zodiaką - vėžys), ir dar jaučia, kas būna su meile, o kas valdiškai, bet čia visi vaikai jaučia.
Vis tik esu linkus manyt, kad jiems neišeina susikalbėt... Savaitgalį vaikas ramiai naktį miegojo, o po pirmadienio buvimo su mergaite, vėl naktį rėkauja
Turbūt ieškosim kitos...

Jei vaikutis jautrus,jam sunku gal prisitaikyti prie nauju zmoniu ,o gal jam paprasciausiai nepatinka si aukle,juk gali ir biolaukai nesutapti arba gal vaikas jaucia,kad auklei jis nepatinka,gal mergina,kuri dirba pas jus patiria itampa,visgi jus esate namie ir viena akimi ja stebite,o tai aukles nerimas ir itampa gali persiduoti vaikuciui.
Butu idomu suzinoti,jei pakeisite aukle,kaip vaikas reaguos i dar viena nauja aukle Tada gal paaisketu tikrosios priezastys,kodel vaikas taip elgesi.

Tik dar viena nuomonė
man regis vaikas nepriima naujos auklės ne dėl naujosios savybių, o dėl to, kad nori senos ir naujoji "kalta" tik tuo, kad ji yra kita (reiškia niekuo), man regis, ir kita netiks , jo elgesys man primena protestą prieš situaciją, kai esi paliekamas (nors ir paaiškinot, jis jaučiasi paliktas, (gal nebemylimas)) ir taip pasireiškia jo liūdesys, gal net pyktis dėl senosios auklės išėjimo. Žodžiu jo nerimas (aišku tik mano galva) susijęs su pirmosios (mylimosios) auklės netekimu. Neigiamu elgesiu vaikai dažnai klausia "ar vis dar esu mylimas" jei ji (auklė) mane paliko. Aš manau, kad nebesiblaškyčiau, nes jei dabar imti keitalioti žmones (galų gale vaikas dar labiau pasimes, kai pulsit siūlyti jam žmones, kaip žaisliukus), tai tektų patirti dar ne vieną stresinę pažindinimosi ir įėjimo į santykį situaciją (jau ir jums, nes mes taip dažnai neišvengiam minties, o kaip bus dabar, jei primą kartą nepavyko, tuo tarsi projektuodami baimę). Ir ne tik vėžiai jautrūs Šiaip ar taip, gal pabandyčiau paimti atostogas ir pabūti su vaiku, nes juk ir darželis tuoj, bus dar viena nauja erdė, su savo iššūkiais....

Manau aukle tai nieko deta cia bus, tik reikia kazkokio luzio, gal pripratus labai buvo prie senosios aukles. Kazkokio tokio didelio dalyko reikia, kazko ka vaikas labai megsta, gal kokiu karuseliu ar zologijos sodo, nzn..

Stebėjau situaciją ir padariau išvadą - labiau "kaltas" mergaitės paaugliškas amžius, kai visi vaiko pasakymai "eiki namo, nenoriu" priimami kaip asmeniniai įžeidimai ir atsakoma "ką aš tau darau, juk nieko nedarau" ir pan... Gaunasi dviejų vaikų pokalbis, o man labiau norėtųsi girdėti vaiko ir suaugusio bendravimą, kai vaikas gali kažko išmokti, o ne tik apsižodžiuoti Vnž, jauna auklė nėra geras varijantas

Tai sprendimas bus atsisakyti sios aukles?

Taip Tai auklytei suradau darbo vietą gretimoj laiptinėj prižiūrėti 6 metų mergaitę (užsidaro darželis), manau jos turėtų geriau susibendrauti. Nežinau, gal aš per daug priekabi ar pati per jautriai reaguoju, bet manau, kad vaikui iki 3 metų labai svarbu, su kuo jis bendrauja, kokių patyrimų gauna, ir man norėtųsi, kad jie būtų kuo labiau teigiami ir mažiau traumuojantys.

Mano galva cia veikia keli veiksniai:
1. Berniukui taip vadinama 2 metu krizė, kai jis pajunta jog savo elgesiu gali vis daugiau ir daugiau pasiekti ir bando ribas
2. Berniuko reakcija i pasikeitimus.
3. Mamos jaudulys del pasikeitimu, taip pat kaltes jausmas
4. Jaunos aukles labai dideles pastangos, jaudulys del vaiko reakcijos, stresas, kaltes jausmas.

Berniukui atrodo taip: senoji aukle išėjo, atėjo nauja. Su senąja viskas man buvo aišku, reikia pažiūrėti kaip man pavyks susidoroti su naująja Na, kaip supratau, vaikui puikiai pavyko - susidorojo Ir ne bet kaip - o savo mamytės akivaizdoje (galvojat jis to nesupranta? )

Mama stresuoja ir jauciasi kalta del situacijos. Jauciasi atsakinga uz ja ir bando viska kontroliuoti (akies krasteliu stebi vaiko ir auklės "kovas"). Vaikas tai puikiai jaucia ir nesamoningai "bendradarbiauja" su mama. Jam tai labai naudinga - jis išbandė savo galią ir pamatė, kad ji veikia - mama pasidavė, "atėjo jam į pagalbą" ir keičia auklę Vaikas laimėjo visais atžvilgiais - pelnė mamos dėmesį, pamatė, kad tam tikru elgesiu gali puikiai nugalėti auklę, pajuto, kad tam tikru būdu gali kontroliuoti visą situaciją

Jauna auklė žinoma neturi tiek patirties ir negali tinkamai įvertinti situacijos. Ji streuoja dėl to, kad jauna, dėl to, kad neturi patirties. Jaučiasi kalta dėl to, bando kovoti savais būdais. O čia dar vaikas ir mama susivieniję "ją tiria ir bando jėgas". Ši situacija be abejo ne jos jėgoms Bet jai tai irgi patirtis, jei ji sugebės tinkamai ją įvertinti ir išmokti šią pamoką.

Aš nesakau, kad jūs ką nors blogai darot. Viskas gerai, jūsų mažylis auga ir mokosi, taip ir turi būti. Mokomės ir mes visi kartu su savo vaikais

Įsivaizduokit tokią situaciją: į jūsų namus atveda jums nesimpatišką žmogų ir reikalauja, kad su juo praleistumėte didesnę dalį dienos ir darytumėte tai, ko jis reikalauja: eitumėte į kinoteatrą žiūrėti melodramų (jums patinka mokslinė fantastika), valgytumėte keptą mėsą su su krauju (esate vegetaras), klausytumėtės Cicino ir Ruskoje Radio (dievinate roką) ir t.t. ir pan. Man kartais atrodo, kad mes verčiame savo vaikus daryti taip, kaip mums atrodo geriau/tinkamiau, tarsi jie patys nežinotų, kas jiems patinka (proto ribose, žinoma ) Todėl manau, kad jei situacija leidžia, geriau vaiko neversti bendrauti su tais žmonėmis, kurie jam ne prie širdies, ir dėkui visoms mamoms už nuomonę.

Esate visiškai teisi

Kai turesite nauja aukle,parasykite ispudzius,kaip vaikutis reagavo,tikrai idomu

nieko keist nereik
tiesiog vaikui reikia laiko, susitaikyti su permainom.
juk mylimo žmogaus niekas negali pakeisti. tereikia laiko, pamilt naują auklytę.

Jei tuo metu,kai vaikas buna su aukle, mama yra cia pat, bet dirba kompiuteriu, ar negali buti taip (o zinau,kad gali ),jog vaikas supranta,kad kai ateina aukle, jis negauna mamos demesio, mama jo ,,atsikrato". Ir del to kalta aukle. Prie senosios aukles jis, matyt, buvo jau nuo mazens priprates,o cia - naujas,svetimas zmogus. Ir dar mamos nepatikliai stebimas akies krasteliu...
Jei is tikruju vaikas nesijaucia saugus del to (gal bijo,kad mama nepaliktu jo sitam svetimam zmogui), turetu padeti mamos parodytas pasitikejimas ir draugiskumas naujam zmogui: bendri pasivaiksciojimai, nerupestingi paplepejimai...
Is tikruju idomu,kaip mazylis jausis ir elgsis su naujaja aukle