Tai įvyko truputį daugiau nei prieš 8 metus, kovo 31 d. Patologiniame skyriuje jau buvau pragulėjusi 6 dienas (ten spėjau net savo gimtadienį atšvęsti 
), kai mano pirmagimis nusprendė pasibelsti į šį pasaulį labiausiai ko bijojau, tai kad mūsų sūnelis negimtų balandžio 1 d. Matyt ir jis tai pajuto, todėl belstis į šį pasaulį pradėjo jau nuo 10 val. ryto. Iš pradžių sąrėmiai buvo labai lengvi, po to jie pasidarė skausmingesni. Tuo metu, dar nebuvo aparato sąrėmiams registruoti, todėl kai pasakiau vienai akušerei apie tai, liepė juos registruoti ir skaičiuoti, o aš nieko apie tai nesupratau ir apsiverkiau. Visa laimė, kad palatos akušerė buvo fantastiška, tai ji pamačiusi, kad esu pasimetusi, pagelbėjo man pati stebėdama kas dedasi mano pilvelyje. Gimdykloje atsiradau 17 val. jau su dideliais skausmais, bet darėsi labai lėtai ir iš skausmo kankinausi ant lovos. Ten taip pat pasitaikė fantastiška akušerė, kuri ateidavo pas mane ir pakaitom su mano vyru masažavo man nugarą. Už sienos klykė kita gimdyvė, o aš tik vaitojau, nes man buvo gėda klykti. Tuo metu man buvo pikta tik tai, kad vienas gydytojas į gimdyklas vedžiojo studentus ir rodė kas kaip kur vyksta. Gulėjau ir galvojau - nešdinkitės visi lauk, juk čia ne cirkas. skausmas apsiramindavo tik tuo metu, kai mane užkeldavo ant stalo pasižiūrėti koks atsidarymas. O darėsi labai lėtai... Budintis gydytojas mane apžiūrėjęs man vis kartojo - pažadu, kad šiandien vis tiek pagimdysi ir aš laukiau, kada bus tas skausmų finišas, o mintyse vis kartojau - greičiau greičiau... pagaliau 22.30 val. atėjo ir mano eilė gimdyti. Per tas 5,5 val. vyras lauke surūkė 2 pakelius cigarečių ir kai atėjo tas laikas, taip ir nesirįžo pasilikti su manimi, laukė už durų. Lelius buvo didelis, todėl labai sunkiai ėjo lauk... Gydytojas ant manęs tik šaukė, kad stumčiau ne į žandus, o į pilvo apačią,kad neuždusinčiau mažiaus,nes vandenys jau buvo seniai nubėgę (net nepajutau kada), atrodo stengiausi, bet kažkaip nesisekė...nieko nusisamdžiusi nebuvau, bet tuo, kaip manimi rūpinosi per gimdymą, buvau labai patenkinta, kadangi,net velnių gavau už reikalą... Nuo stūmimo sutrūkinėjo visi veido kapiliarai ir net akių kraujagyslės ir pagaliau 23.00 val. gimė mūsų pirmagimis - 4280 g, 52 cm kaip sakant be 1 val. melagiukas 
ir dabar jaučiasi, mūsų vaikinuko fantazijų dideli plotai. Iš pradžių buvome išsigandę, nes mažius gimė pridusęs ir su priegalviu, todėl vos tik gimęs ir pasvertas (dar tėtis spėjo pamatyti), jis buvo išneštas į naujagimių skyrių, bet greitai viskas atsistatė (užtat "leliukų" skyriuje, jis buvo pats didžiausias )Mūsų tėvelis labai laimingas, nes jo broliai turi po 3 dukras, o jam pirmas gimė sūnus Dabar aišku jau turime ir sesutę ir ji gimė žymiai lengviau, bet didesnė 4460 g, tik jau man čia buvo ne pyragai, bet čia jau atskira istorija, kurią jau daug seniau papasakojau...Ačiū toms, kurioms užteko kantrybės perskaityti šią isoriją
Uztai turi uzvadeli mamai pavaduoti 
Saunuole 
1 val 
Musu mazius gimes rugsejo 11d,tai daug kas pastebi"oho kokia diena gimes!''