Mes kieme zaisdavom parduotuve
Pririnkdavom visokiu zoleliu, akmenuku ir vienos pirko, kitos pardavinejo

Iš tikrųjų nuostabūs laikai buvo. Begalė įvairiausių įdomių žaidimų žaisdavome, tėvai negalėdavo vaikų prisikviesti pietų valgyti. Va dar prisimenu žaisdavom indėnus. Pasidalindavome į dvi komandas. Susigalvodavom sau indėniškus vardus (tada dažnai rodydavo filmus apie indėnus, todėl vardų žinodavom nemažai). Viena komanda išsilaksto kas kur, o kita po sutarto laiko eina ieškoti. Jei pamato priešininką, turi prisiminti ir garsiai jį pašaukti jo indėnišku vardu, tada skaitosi,kad jis pagautas. Jei neprisimena vardo, tas gali begti ir slėptis toliau. Buvo įdomu, nes žaisdavom didelėj teritorijoj ir gana daug laiko užimdavo, kol sugaudydavom kitą komandą. O vėliau susirinkę į krūvą dalindavomės įspūdžiais. Juoko būdavo... Dar žaidėme "SODININKĄ" ( SADOVNIK) Turėjom susigalvoti gėlės vardą tada sodininkas sakydavo žodžius: "Ja sadovnikom rodilsia, nė na šutku rossėrdilsia, vsė cvety mnė nadojeli kromė ROZY". Tada rožė turi greit atsakyti:
Rožė: -Oi.
Sodininkas: - Čto s toboj?
Rožė: - vliublena.
Sod.: -V kavo?
Rožė: -V ramašku.
Ramaška: -Oi.
Rožė: -Čto s toboj?
Ir taip toliau klausinėja, kol kas nors susimaišo ar pamiršta savo gėlės vardą.
Tuomet pamirštukas turi duoti kokį nors "fantą"( kaspiną, žiedą, raktą...) vedančiajam. Vėliau kiekvienam fantui(kad jį išsipirkti) buvo sugalvojamos užduotys -pasakyti eilėraštį, padainuoti, pašokti, pritūpti 10 kartų, ką nors atnešti ir t.t. Dar buvo toks žaid. " KAZAKI RAZBOJNIKI".
"OSIOL"- su kamuoliu. Reikėjo stovėt ratu ir mėtyti kam nors, jei kas nepagaudavo tai turėjo visi stovėti nejudėdami, kol kamuolys nustoja riedėti. jei kas pirmas pajudėdavo riedant kamuoliui, gaudavo pirmą raidę "O".Taip žaisdavo, kol kuris nors žaidėjas surinkdavo žodį OSIOL.
Žinoma žaidėme visus čia jau išvardintus žaidimus. Tikrai buvo ką veikti.

ot guma ir mes sokinedavom iki nakties

Tikrai nuostabus laikai Mes irgi guma sokom, sadovnika zaidem, kazaki razbojniki. Po filmo apie Robina Guda visi su lankais ir strelem lakste... Malonu prisimint. Idomu, ka musu vaikai gales prisiminti? Kaip filmukus apie Pokemonus ziurejo, kosminius kamuoliukus is Maximos rinko, ar kompiuterinius zaidimus zaide?

Ojei kokia nostalgija sukilo prisiminus vaikyste ir zaidimus Mes tai dar buvom pasidare plastelinini miesta. Ant duru (tevai keite duris, tai senasias mums atidave) sukurem istisa miesta, kuriame vire plastelininiu zmogeliuku gyvenimas o tokie zaidimai, kaip slepynes, gaudynes, su kamuoliu ar gumyte.. tai ju daugybe variantu buvo. Kai kada tiesiog vietoj sugalvodavom. Arba vakarais patikdavo zaisti vaiduoklius ir eiti gazdinti zmoniu Aisku, ne piktybiskai. Tais laikais zmones ir nebijodavo, nusijuokdavo ir tiek. Dabar, jauciu, jei koks vaiku burys is krumu pradetu snypsti ar kaukti, tai tikrai issigasciau

Paskaiciau ir tokia nostalgija apeme Duodavomes kieme iki tamsos, niekaip prisisaukt negaledavo. Zaisdavom ir mes kaip dauguma cia rase ta pati: gumyte, kazaki razboiniki, streles(nubegdavom nezinau kiek kilometru, dabar su vaiku vaiksciodama tom vietom su vezimu stebiuosi, kaip mes taip toli nulekdavom?), chaly-chalo,vada, alibaba, zeme, sviesofora, asila, kvadrata, bulve, dar darydavom "sekretus" - susirasdavom suke nuo butelio kokio, padedavom kur ant smelio gelyte kokia ar dar koki grozi ir tuo stiklu uzdengdavom, tada uzzerdavom zemem ir kviesdavom drauges ziuret sekreto - nuvalai stikla pirstu - grozis
Kartais labai noreciau, kad griztu tos dienos

idėja:
smulkiai aprašykit žaidimus, kuriuos atsimenat. Reikia bandyti išleisti rinkinuką - būtų populiarus

Žaisdavom BULVĘ (kamuoliu sustoję ratu mėtosi, nepagavę tupia į vidurį. Likę besimėtantys gali kamuoliu tvatinti tupintiems šonus. jei tupintis pagauna, išvaduoja visus tupinčius), panašus į BULVĘ ASILAS. DEŠIMTUKAS (į mūrinę po sieną 10 kartų metamas kamuolys, vis sudėtingėja užduotys jį sugaunant: suplot, apsisukt, pritūpt ir t.t.), VARLĖ (mestą į sieną kamuolį grįžtantį reikia peršokt, kuo toliau, tuo aukščiau į sieną metamas kamuoly), VĖLIAVĖLĖ (gan sudėtingas komandinis žaidimas: kaip žaidžiant kvadratą nubrėžiama žaidimo aiklštelė. Kiekvienos aikštelės gale - apskritimas, kuriame vėliavėlė-pagalys. Tiklslas nepaliestiems nubėgti ir parnešti priešinin ko vėliabvėlę į savo aikštelės pusę. Paliestas svetimoje teritorijoje gali peršokti į savo arba, jei įstrigo toliau, gali išlaisvinti prabėgdamas komandos draugas.). DRAMBLIO PĖDA (vienas karalius duoda užduotis pavaldiniams, išsirikiavusiems kitame aikštelės ar patalpos gale. Skiriami kiekvienam kokio nors žvėries žingsniai - dramlyspaprastas didelis žingsnis, blusa pusė pėdos, gyvatė apsisukimas ir t.t- likus nelabai dideliam atstumui iki karaliaus, šis nusisuka. Kol karalius nusisukęs, žvėrys bėga artyn. Kai karalius atsisuka - žvėrys sustingsta. Sujudėjęs išeina iš žaidimo. Laimi ir tampa karaliumi, pirmas palietęs karalių.
Galima vardyti begalo: raganėlė pamotėlė, kavonė paprasta, kavonė-šakalynė, kavonė su rodyklėm, bėk ir gaudyk, gyveno kartą trys velniai, namai dega, skladkė ir dauguma čia jau minėtų..
Čia aprašytus ir kitus sėkmingai žaidžiame su savais vaikais ir draugų šeimomis

Kokia nostalgija tiems laikams kai vakarais visi tevai islinde pro langus vaikus saukdavo namo, o tie net nesiruosdavo niekur eiti kol n kartu nebudavo pakviesti
Tiek zaidimu visokiausiu! Visus iki vieno prisiminiau perskaicius sita tema! Praktiskai kieme augome, nes namuose nebudavo ka veikti, o kiemas pilnas vaiku ir tiek visokiausios veiklos! Namo grizdavome pavarge kaip po sunkaus darbo
Kaip gera sugrizti i vaikystes prisiminimus. Tokie laikai niekada jau nebesugris

tikrai nostalgiška tema... mes irgi žaisdavom paprastas slėpynes (tada vadinom tarmiškai- "kavones"), rodyklines slėpynes (kai bėgi su komanda ir braižai su kreida ar pagaliuku ant žemės rodykles į kurią pusę bėgi, o ieškotojų komanda bėga iš paskos), šakalinę kavonę (kai iš didesnio akmenuko ar pusplytės ir lentelės nedidelės padarai lyg ir supynę. Ant vieno jos galo sudedi 12 smulkesnių pagaliukų. tada vienas iš žaidžiančių surikdavo "šakalinė" ir numindavo supynių pakilusį galą. sudėti 12 pagaliukų išlakstydavo į visas puses. tada vienas iėškotojas imdavosi juos rikti, o visi kiti bėgdavo slėptis. laiko tam turėdavo tik tiek, kol bus surinkti visi pagaliukai ir pradės ieškotojas ieškot. bet jei kuris iš pasislėpusių pritykindavo prie vėl paruoštos lentelės ir ją numynęs vėl surikdavo š"akalinė" vėl visi jau surastieji ir dar ne- bėgdavo slėptis, o tas pats nenusaugojęs "šakalinės" ieškodtojas vėl iš naujo imdavosi rinkti...) aišku- jau nėr ką kalbėt apie "gumytės"epidemiją ai žaidimus su lėlėm.... ech...
o maiškiams dabar tik kompas arba matomi žaislai- jokių komandinių organizuotų žaidimų- o juk kaip išprotėję žaisdavom ir kvadratą ir milicininkus ir vagis ir daug visko...

zaidimai budavo iki nakties,o kai namo saukdavo tai vis dar ir dar prasydavau kad pabut leistu. Buvo nesvarbu ar su berniukais ar su mergaitem zaist. Dabar tikrai nezaidzia. Mergaites kad ir pasiklojusios dekius (kilimelius) bet jos viena pries kita maivos. Bernai su pagaliais vaiksto. Bent jau musu kieme taip. Pasiziuriu kaip 15 vaiku neturi ka veikt, mergaites santazu pries bernus uzsiimineja, o bernai galvom eina.

mes gumytę šokinėdavom, kvadratą žaisdavom, slėpynių, gaudynių, xaly-xalo, štabų turėjom, tapetus degindavom, sniego mūšiai aršūs būdavo, ech...

as mazdaug su sia mintim ir uzklydau i interneta Kazkaip prisiminiau sokinejima per gumyte ir pagalvojau, kaip savo dukrai tarkim papasakociau, jei pati jau sunkiai taisykles prisimenu... Ir daugybe kitu zaidimu... Noretusi susirasyti visus ir issaugoti, kad veliau butu ko pamokinti vaikus.. Naiviai tikiuosi, kad jiems patiktu zaisti Aisku, daug priklauso nuo kompanijos.. Vienas lauke ne karys, jei kiti kieme nenores, tai jau sunkiau, bet jei kaip sake su draugu seimom susitikus yra tokios tradicijos, tai super

Ech, graudu pasidaro prisiminus musu vaikystes pramogas, ilgiausius vakarus lauke ir palyginus juos su dabartinio jaunimo "uzsiemimais"..

Dar tiesa mes zaosdavom "trecias bega" ir "bandens kara" - cia populiariausias uzsiemimas vasaros dienomis sode buvo!! Namo tik grizdavom visai slapius rubus persirengti ir atgal i "kara" Pamenu kaip mociute atsiusdavo jaunesne sese manes ir parko namo parvaryti kokia 22 val
Dabar tokiu metu vaikams jau nesaugu lauke!!

Žaidėm X failus. Anksčiau buvo tokie paslaptingi pastatai ten, kur dabar yra Vilniaus akropolis, o už jų buvo griuvėsiai. Dar kitoj Akropolio kalno pusėje buvo baisūs tuneliai. Taigi palaptingos aplinkos netrūko, nelabai daug ir reikėjo fantazijos ieškojom slaptų laboratorijų, kur pamišę mokslininkai atlieka savo juodus darbelius

O labai nepatiko tokie žaidimai, kur kiti vaikai sugalvoja taisykles. Nepatiko, kad vaikai sakydavo man, gerai pažaidėm, buvo smagu, o dabar mes einam šokinėti gumą

Prisiminiau dar vieną, lyg ir nepaminėtą. Kur reikėdavo tuos nuo daugiabučių balkonų nulupinėtus kvadratukus sprigtuojant pataikyti į duobutę. Nebeprisimenu tikslių taisyklių, o tik tą euforiją, kai pavyksta gauti naujų kvadratukų...
Ar kas dar prisimena šį žaidimą?

Kai buvau labai maza tai daugiausia smelio dezej, statydavom ka ar kepdavom "bandeles" ar darydavom sekretus.
Veliau zaidem namus, auksciau zemes, stuku stuku, gumyte sokinejom, sokdyne sokinejom, pele pele pas ka ziedas zydi, gaudynes, ali baba, slepynes, darem siaubo kambarius, "mama mama kiek man metu", karsta bulve... Jau visu net nepamenu, bet labai daug visokiu zaisdavom
Ziema tai ir statydavom visko ir sniego musius darydavom ir ciuozyklas geras darydavom, ciuozinedavom visokiom pozom
Barbem daug zaisdavom

Gal kas prisimenat zaidimo "Klases" taisykles? Norim vaikus pamokyti ir nebeprisimenam ka tie akmenuku paridenimai ant sokinamu kvadrateliu reiskia

Cia turbut dauguma guma sokinedavo, net ir berniukai :]
Zaisdavom 12pagaliuku, slepiniu zaidimas su 12pagaliuku ismusimu .
Klase, sokinedavom.. gaudynes, leles, popierines leles..

Labiausiai tai prisimenu vaidinimus. Pastatydavom kokią pasaką ir vieni pas kitus eidavom kieme. Vargšė mama, turėjo žiūreti . Sniego mūšiai tai tikrai aršūs būdavo ir šiaip visokių nesąmonių prisigalvodavom... Kadangi laaaaabai jau turiningai leisdavom laiką su draugais, tai su baime leidžiu savo vaiką į kiemą, nes žinau ko galima prisimąstyti. Pvz. daugiabutis buvo prie upės, tai buvo toks drąsos testas. Per pačią giliausią vietą permestas rąstas. Na tai jei norėjai būt "prie chebros:, tai reikėjo pereiti ir ėjom... gaudydavom buožgalvius, rinkdavom butelius ir nebuvom biedniokai kokie, tiesiog visas kiemas eidavom ieškoti, paskui prisipirkdavom sausainių ir valgydavom. Ir šiaip mano sūnus 8 metų dar tiek neprisidirbo kiek aš būdama pirmūnių pirmūnė Bet buvo labai linksma, nerūpestinga vaikystė

Na aš dar ne mama, bet irgi apėmė nostalgija paskaičius. Mes taip pat šokinėdavom gumą, žaisdavom slėpynių, gaudynių, dar vandeniu laistydavomes iš šampūno butelių. Būdavo kamštyje praduriam skylutę, spaudžiam butelį ir laistomės, vandens pistoletų ir šautuvų taigi nebuvo. O pritrūkę vandens, lipdavom per tvorą į vaikų darželį, ten toks ale baseinas buvo. Dar žaisdavom "varlytę" mesdavom kamuolį į namo sieną, o atšokusį reikėdavo peršokti, žaisdavom tol, kol imdavo bartis kaimynai, kad į sieną daužom. Dar piešdavom popierines lėles ir joms rūbelius. Senelė mokė senovinių žaidimų. Siūdavom lėlėms rūbelius, nes mūsų močiutė buvo siuvėja- tai visokių atkarpų turėdavom. Darydavom tuos "sekretus" ,tik mes vadindavom "paslaptimi". Ir apskritai daug laiko kieme praleisdavom. Žiemą, kas rogutėm, kas slidėm, kas pačiūžom važinėdavosi. Po pamokų visada pilna vaikų kiemuose, dar vieni pas kitus į svečius eidavom, ypač kai lyja- tai kartu lėlėm rūbelius piešdavom, atsimenu atsineša merginos savo priemones, mes savo išsitraukiam ir kartu dirbam.

Faina,nostalgiska temute!

Sveikutes, mamytes, kaip matau, beveik visos esam kazkada sokineje guma..bet dabar klausimas, kiek is musu prisimena kaip tas daroma, pavadinimus, lygius ir kada buna adata, kaip trikampi sokinet..prasau pagalbos, jei Lietuvoj dar sokineja mergaites, gal galit kuri nufilmuoti ir ideti nuoroda i youtube..Sirdingas ACIU!!!

Pas mus buvi iškėstukai (kojos pečių plotyje), suglaustukai (kojos suglaustos, aukščiau laikydavom su dviem kumščiais) ir adatos (viena koja aukščiau viena ranka). Trikampį žaisdavom retai, nes dažniausiai visos mergaitės turėjo savo komapnijas su kuriom ir žaisdavo. Iš šuoliukų tai atsimenu "pirtaus" (reikdavo apžergti pirmą gumos juostą ir peršokti ant kitos) ir "bananus" (nuo žemės reikadavo užšokti ant tolimesnės gumos).
Pagal lygius buvo pirmukai (iki kulkšnių), antrukai (iki kelių), trečiukai (ant užpaklio), ketvirtukai (ant juosmens), kai kurie žaisdavo iki kaklo.

man irgi butu idomu ne tik prisiminti pavadinimus, bet gal ir pasokineti... nors jau amzius gal ne tas? juoktusi zmones pamate.. bet va dukrai noreciau parodyti... pamenu, kiek emociju sitas zaidimas sukeldavo.. per kas antra pertrauka susipykdavo panos, padare ar nepadare