Ar vaikai turi auginti jaunesnius brolius ir seseris? Ką apie tai manote?
Aš manau, kad vaikus turi auginti tėvai. Kai noriu nueiti į parduotuvę, savo sūnų visada maloniai paklausiu, ar jiems nebus sunku pažiūrėti sesę. Ir būtinai parnešu ką nors skanaus už "darbą". Manau, kad šeimose, kuriose auga daug vaikų, vyresnieji patiria prievartą. Jie augina vieni kitus. Aš tam nepritariu. Ką jūs manot?

pritariu tau šiuo klausimu.tokį dalyką galima pavadint vienu pavadinimu: parduota vaikystė...labai nekaip atrodo,kai tėvai užkrauna jaunesniuosius vyresniems,o patys kažkur lekia,kažką daro...gal jiems tai normalu,bet vaikui kaip atrodo?juk didelė tikimybė,kad jis savo sesės ar brolio negalės pakęsti,ir tik todėl,kad dėl jo (o gal tiksliau dėl tėvų) turėjo atsisakyt kiemo,žaidimo ar dar kažko...

pritariu, kad negalima versti vaikus rupintis jaunesniais, nebent jei jie to nori patys. bet barti uz tai, kad nesugeba uzmigdyti jaunelio arba ji nuraminti blogai kai vyresni yra apleidziami del to, kad visas demesys yra nukreiptas i jaunesni ir teveliams nebelieka laiko kitiems SAVO vaikams
o siaip vyresni vaikai megsta zaisti su jaunesniais, jie daro tai su didesniu noru nei suauge, nes jiems patinka zaisti. tegul jie tai ir daro, o suauge keicia sauskelnes ir maitina
mano drauges dukrytei 6 metukai, ji net verkia kaip nori eiti pas mus ir "cackintis" su mano mazyliais, ji dainuoja jiems daineles, ideta soske i burnyte, jei si iskrenta, kalba su jais ir net nori pamaitinti, bet as suprantu, kad ji to negales padaryti gerai ir pati tai darau

As tai pat pritariu kad savo vaikus turi uzauginti tevai, nors mano jau
nebemaziukai moka patys pabuti bet visu kaimynu mergaites nori juos priziureti Tai uzta priziurejimai koki sokoladuka ar kapeiku duodu
O mano sese turi dukra 8metu ir leliuka tai jai mama moka pinigelius jei ji sutinka pabuti su brolu

Manau kad normaliems tėvams savaime turi būti aišku kas jų vaikus turi auginti
O jei dukrą įdarbinu auklę kokį savaitgalio vakarą kartą per mėnesį, labai nusižengusi prieš ją nesijaučiu
Jei mažesniųjų priežiūra trūkdo vaiko mokslams, laisvalaikiui, bendravimui su draugais, vat tada jau nepateisinčiau tokio tėvų elgesio O kai tai vyksta retai, nemanau kad labai nusižengiu vyresnio vaiko atžvilgiu. Dukra būna perspėta iš anksto kad galėtų pasireguliuoti savo dienotvarkę, ir, manau, kad tai tokia pati pareiga šeimai, tėvams, kaip ir išnešti kasdiena šiukšles ar išsiurbti kambarius. Be to ji tam niekada ir neprieštarauja, jaučiu kad ji tada jaučiasi labai reikšminga, nes gi lieka vadovaujanti persona namuose.

augint turi patys tėvai ir manau visi tą supranta, bet vaikai turi padėt ir tėvams, tiek mes padėjom savo, tiek jie mums, vaikas turi mokėt ir rūpintis, ir žinoti, kas yra atsakomybė, o dėl to viduriuko visad sunku nuspręst, tėvams gali atrodyt, kad lazda neperlenkta, o vaikams kitaip, ir atvirkščiai. Šeimoj, kai matoma, kad kažkam sunku, padedama per daug nesigilinant...

As irgi pries tai kad vaikai vaikus augintu, bet kad priziuretu ar pazaistu, tai tikrai ne, musu brolis 7,5 metu, mielai zaidzia su sese, o ir jinai nuo jo nesitraukia, tik broliui atsibsta daznai, tada tenka sese su asaru upeliais nuvilioti nuo jo.
Mes visuomet pagiriam viresneli, kai jis uzimineja mazaja , jis tuomet pasako, jog sese niekada netures geresnio brolio uz ji.......

Auginti tikrai neturi. Juk jie irgi yra vaikai, turi savo užsiėmimų, rūpesčių, jiems taip pat reikia ir dėmesio ir pagalbos, ypač atsiradus pypliukui, nes tuomet jie lyg ir jaučiasi nuskriausti, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtų Mano vyresnėlė neatsisako man padėti prižiūrėti mažylį, tačiau stengiuosi neperlenkti lazdos. Be to, mėgstame abi retkarčiais ištrūkti "mergaitiškiems" pasiplepėjimams ir pasibuvimams O berniukai lieka dviese kariauti
Turiu 10 metų jaunesnę seserį. Tėvai tikrai manęs neversdavo būti jos aukle, tik retkarčiais paprašydavo pagalbos. Vėliau būdavo cool, nes turėjau savo "šnipę", o dabar esame geriausios draugės

As ketegoriskai pries, kai vaikas augina vaika. Is savo darbo praktikos zinau atveji, kai sese augino broli, o dabar jo NEKENCIA. Na ji nesugebejo normaliai aukleti to brolio, gal todel dabar tas berniukas turi eibe emociniu problemu.
Ir kodel turetu auginti-juk tai jo brolis/sesuo, o ne jo vaikas.

Na, čia priklauso nuo to, ką reiškia "auginti" ir kaip apie tai su vyresnėliais kalbama
Turiu 12-a metų jaunesnius dvynius, sesutę ir brolį, pamenu, dvi vasaras pravežiojau juos lauke (tai buvo MANO svarbiausias darbas, svarbesnis už visas drauges ir maudymusis), visa šeima (ir tėtis, ir dar vienas mano brolis) buvo pasidariusi grafiką, kas kurį vakarą skalbia dvynių vystyklus, kas kada veda juos į darželį
Ir tai buvo savaime suprantamas dalykas - turime visi padėti mamai auginti dvynukus Ir jokių ten pinigų ir prizų-siurprizų Aš net nepamenu, kaip tas "padėti auginti" tapo savaime suprantamu dalyku, bet taip buvo

Ir ką... ir labai aš savo augintus dvynius, kurie dabar jau paaugliai, myliu

O man atrodo naturalu, kad vyresnieji padeda augint maziukus..na, apie kokia cia parduota vaikyste kalbat? galim nusipaistyt iki to, kad nemoralu jaunesniuosius vaikus vyresniuju padevetais drabuzeliais rengti ir t.t....vaikai turi suprasti, kad yra seimoje pareigu, nevien tik teises...aisku, nesakau, kad turi vaikas turi dirbti juodaudamas, bet turi suprasti, kad padeti tevams privalo ir kompiuteriniai zaidimai ar TV gali palaukti...jau mane nervint pradeda ta "demokratija" vaiku auklejimo klausimais

Pala pala- priešininkės. O jūs pačios turėjot jaunesnių brolių-seserų? Bent kokiais 4-5 m?

Aš turėjau. Jis gimė, kai man buvo penkeri. Ir dėl to buvau devintam danguj. Kaip aš laukiau brolio (turėjau vyresnę sesę, bet kaip norėjau mažiuko broliuko, savjojau, pinigus jam taupiau, pati, malė, ledų atsisakydama ) O kai gimė- tai laimė buvo begalinė. Mama mane varydavo nuo brolio. Nes tas tik zyst- aš ant rankų. Neleisdavo, uždarydavo duris jo kambario, bet vis sugebėdavau sadami-ogorodami kažkaip prasibrauti į jo kambarį. Rasdavo mane jį iš lovytės išsikėlusią, vystyklus pakeisdavau, žaisdavau. Mokiau jį vaikščioti- kai pamenu- juokas juokas . Ėjau ant smėlio, sekiojau paskui jį visur. O kaip džiūgaudavau, kai leisdavo vienai iš darželio pasiimti- darželis buvo toje pačioje gatvėje, per tris šimtus metrų. Aprengdavau, užsikeldavau balvoniuką ant rojučių ir kaifuodavau tempdama. O sykį man leido jį nunešti viena laiptų aikštele žemyn. O aš susipainiojau savo "basanoškėse" ir kritau. Žiauriai taip, visą nugarą nusitarkavau, alkūnes, koją nikstelėjau, bet guliu, nebliaunu, laikau brolį ant savęs ir galvoju- ar zuikis neužzsigavo (sveikas kaip agurkas buvo, nes rūpinausi gi). O kai naktį ateidavo prašytis į lovą- savo prisysinęs . Užleisdavau jam savo, o pati kabėdavau ant kraštuko, kad tik zuikis pamiegotų...

Man tai patys vieni gražiausių mieliausių vaikystės prisiminimų. Ir dabar tarp mano vaikų skirtumas metų toks pats- santykiai tokie patys, "toč-toč".

O jūs čia- neleisti, neleisti...

o jei negali atplesti didziojo nuo maziu?vos ne su piktumais varai lauk...
kartais matai,pavarges vaikas,bet pagatavas uzmigt su jomis.jei nakti isgirsta kad verkia ateina,padeti,nors ryte anksti keltis i mokykla...
juk ne per prievarta visa tai.iki siol pyksta,kai neleidziu nesti ju laiptais.nepasidalinam kas ves vezimeli.nors pyplio dar nesimato is po budos.bet jis jauciasi nereikalingas,kai neleidziu kaip nors padeti buti prie sesiu.
kai dar nescia buvau manim rupinosi kaip galedamas.net kojyte nusiplykes buvo,ir kaip skaudejo tada sirdele,kai jis verkdamas guodesi:
as tik norejau jums arbatos isvirti...
kai seses vezam pas senelius pabuti per nakti,ji kartu paliekam,bes verkia kad seses isvezam.
antrasis vis sako,jei ko paprasai,o kodel as...
cia kaip kuris vaikas.

Demokratija ? Aciu Dievui dabartines mamos labiau ima rupintis vaiku jausmais.
Augau dideleje seimoje, kurioje be manes dar buvo sesuo ( 7 metai skirtumas), ir trys broliai ( 10, 12, 15 metu skirtumas). Mano mama visada galvojo, kad privalau priziureti savo sese ir brolius, kad tai mano pareiga kol ji darbe ar namie ka nors tvarkosi.
Man buvo 8,5 kai visur su savim turejau "tampyti" sese, tik su ja pas draugus, tik su ja i smelio deze... Kentedavo sese nuo manes - pridarydavo i kelnes, nevesdavau namo persivilkti, sugriaudavo mano smelio pili gaudavo kupron ir t.t. Taip augo ir broliai....ir ju visu vaikystej nekenciau. Kai mama laukesi paskutiniojo (15 metu skirtumas) ne viena nakti blioviau , ne viena karta prasiau dievo, kad ivyktu persileidimas ....ir mane isvaduotu nuo busimo kryziaus. Po sio vaikucio mano mama turejo daug asmeniniu problemu, todel si broli teko uzauginti iki 1,5 beveik vienai. As keliausi naktimis prie jo , maitinau, maudziau, rengiau ir...tyliai nekenciau , kad per ji neturiu jokios laisves. Norejau net stoti po 9 klasiu i kokia profke, kad tik nereiktu ju priziuret, bet susiemiau ir baigiau 12.
Perejusi tai, as niekada neziurejau su dziaugsmu i svetimus kudikius, ju nemegau, skersai ziurejau i nescias moteris ir net galvojau jog pati niekada gyvenime negimdysiu...Praejo jau 8 metai kai jauciu laisve nuo viso sito ...ir dabar myliu savo vaika ir su sypsena ziuriu i kitus vaikucius, bet tik dabar...
Niekada neversiu savo dukros auginti mano vaiku, nes noriu kad ji uzaugtu su sveiku poziuriu i vaikus, kad nekaltintu motinos uz "nevykusia " vaikyste, jaunyste .

manau, tas "auginimas" labiausiai priklauso nuo tevu auklejimo, ju sugebejimo idiegti vaikams, kad jie turi ne tik teises, bet ir pareigas. be abejo, pareigos turi atitikti kiekvieno sheimos nario galimybes

Jei nores kuom nors kaltinti, tai ir kaltins
pvz. mano bendradarbe senmerge kaltina savo mama, kad ji vyro nesusirado. O nesusirado pasak jos todel, kad tevai noredami vaikams gero is kaimo persikele i kauna, kad mergaitei studijuojant nereiktu vargti bendrabuciuose
o siaip as pati priziuredavau savo jaunesniaja sese..ai, visaip budavo, bet manes tai nesutraumavo ir nepervargino

Na štai, geriete savo istorija ir patvirtina, kad tas vaikai "augina" vaikus skirtingai suprantamas Žinoma, vaikai vaikams mamos neturi ir negali atstoti, bet padėti mamai vyresnis (vyresnieji) vaikai, mano manymu, ne tik gali, bet ir privalo
Aš manau, čia svarbus ir vyresnėlio paruošimas naujo šeimos nario atsiradimui, apie ką jau nesyk kalbėta.
Pamenu, aš irgi svajojau, kaip būtų gerai, jei mama turėtų dar vieną vaikiuką Kai buvau kokių 10-11, kokia tik proga bepasitaikydavo pasisakyti apie tai, ko aš noriu ir apie ką svajoju, aš visiems ir droždavau, kad noriu brolio arba sesės (taip priversdama mamą kartkarčiais raudonuoti).
Su broliu skaičiavom dienas, kada tie MŪSŲ dvyniai gims, o gimus kuo nuoširdžiausiai mokėmės keisti jiems tuos dar senovinius vystyklus. Aš iki šiol didžiuojuos, kad savo sesę vaikščioti išmokiau

Vaikus turetu auginti tevai. Cia tai jau 100 procentu. O vyresni vaikai, galetu kartais padeti. Manau, kad normos ribose tai nera smerktina

Mes visos labai skirtingai suvokiam, ką reiškia vaikai augina vaikus . O mūsų vaikai tai yra mažytės mūsų kopijos. Jeigu mama nenori apsikraut mažo vaiko rūpesčiais ir užkrauna vyresniems vaikams, tai taip ir gaunasi, kad vyresnėliams tai našta begalinė. O jeigu viskas natūraliai vyksta - tiems patiems vyresnėliams smagu pagelbėti mamai . Oi, nesakykit, kad augint sunku daug vaikų, netiesa . Viskas priklauso nuo požiūrio į vaikus.

[quote=babble,2005 02 05, 21:45]
Jei nores kuom nors kaltinti, tai ir kaltins
pvz. mano bendradarbe senmerge kaltina savo mama, kad ji vyro nesusirado. O nesusirado pasak jos todel, kad tevai noredami vaikams gero is kaimo persikele i kauna, kad mergaitei studijuojant nereiktu vargti bendrabuciuose
o siaip as pati priziuredavau savo jaunesniaja sese..ai, visaip budavo, bet manes tai nesutraumavo ir nepervargino

As nemanau, jog ieskau priezasciu apkaltint savo mama, tiesiog man liudna prisiminus, kad neturejau to ka turejo kiti vaikai - pasirinkimo laisves. Rasai, kad priziurejai sese ir visaip budavo... padaugink ta visaip is keturiu - tada mane galbut suprasi...

Papasakosiu, iš kur atsirado toks temos pavadinimas.
Mano močiutė (ji mirus jau prieš 15-a metų) buvo vyriausia šeimoje. Vienas po kito gimė broliai. Jai visus teko auginti. Pas ją jau kavalieriai ateidavo, o už sienos motina gimdydavo. Galiausiai jai ir vyriausiam broliui baigėsi kantrybė, ir jie tėvus paguldė atskiruose kambariuose... Tada močiutė davė sau žodį, kad neaugins daug vaikų. Jai įgriso brolių auginimas. Ir ji užaugino tik mano mamą. Kiek aš save prisimenu, su seneliu jie miegojo atskiruose "kabinetuose" (taip ji vadindavo). Tada gi nebuvo jokios kontracepcijos...
Kažkur netoli mūsų gyvena šeima, auginanti 14 vaikų. Savaime suprantama, pati mama viena nespėtų (tėvas, kiek žinau, turi autoservisą). Ir ten vyresni vaikai neturi pasirinkimo. Jie turi auginti mažesnius. Kažin, ar jie patys bus daugiavaikiai.

visishkai pritariu. be jokios abejones, vaikus turi auginti tevai. tachiau jeigu sheimoje yra norma geranorishkai padeti vieni kitiems - manau, kad ir vaikai naturaliai priima tai, kad turi prisideti ir padeti tevams...
bet kai pagalba tampa prievole - tada atsiranda ir nuoskaudos...

kai ash bumbejau, kad man reikia daryti pietus broliams (na taip, ash auginau savo brolius ir jauniausias vadino mane mama...), mochiute man pasakodavo, kaip ji pati, vos plyta pasiekdama, suoliuka pasistachius, virdavo koshe jaunesniems broliams ir seserims (ji buvo antra ish septyniu vaiku, vyriausiajam broliui, zhinoma, nepriklause valgyt daryti). ir kas ish to? ji tai pasakojo kaip pavyzdi, kad pareigu tureti normalu, ir kiekvienas, kiek jo jegos ir sugebejimai leidzhia, turi prisideti prie sheimos geroves. ir iki shiol, jei tik kas nors nutinka, mochiutes broliai ir seserys puola vieni kitiems i pagalba, iki shiol per visas shventes, jei tik sveikata leidzhia, suvazhiuoja....
tai tik eilini karta patvirtina, kad viskas priklauso nuo tevu pozhiurio...

Kadangi mano dukrai greit 15, o namie dar dvi jaunesnės sesės,tai įsikišiu ir aš.Sutinku,kad negalima atimti iš vaiko jo laisvalaikio,netrukdyti mokytis,bet padėti,kai to reikia aš manau privalo.Mano vyresnioji puikiai susitvarko su mažiausiaja sesute,kada jos draugės bijo mažylę net ant rankų paimti.Ir ji tuo didžiuojasi.Sako,kai turės savo vaikų,tai auginti bus visai nesunku.Ir nieko blogo aš nematau,kai ryte eidama į mokyklą,nuveda viduriają sesutę į darželį.Ji puikiai supranta,kad man tai padaryti su 7mėn. vaikučiu būtų pakankamai sunku,todėl mielai man padeda.Net prašyti nereikia Ji žino,kad kai grįžta iš mokyklos,aš einu į parduotuvę, į darželį pasiimt kitos dukrytės,tai tą valandą ji būna su mažąja.O vėlau jau ji veikia ką nori.Ir man gerai,ir ji patenkinta

Kuzia ir Ragnez- visiškai pritariu. Juk vaikai net kalba tėvų frazėm ir intonacijom. Ir požiūrį į pasaulį irgi iš mūsų perima. Viena mano labai gerbiama mokytoja sako- pabendravus su vaiku galiu pasakyti, kokia jų šeima. Nebūna taip, kad tik vienas vaikas iš visos šeimos išsiskiria grubumu, zyzekliškumu ar tingėjimu. Jei kažkas aimanuoja, kad sunku buvo prižiūrėti jaunesnius, tai tik parodo, kad šeimoje buvo problemų, kad tėvai nesugebėjo suburti šeimos. Skamba banaliai, bet tikrai vaikai yra mūsų veidrodis. Jei šeima yra artima, nuoširdi, mylinti, tai natūraliai visi viens kitam padeda. Plius, aišku, auklėjimas, tėvų požiūrio į teises, pareigas artimiesiems perdavmas. Bet jis irgi turi būti natūralus visai šeimai.

Jooo...Vat kai palieka tėvai vaikus vaikams prižiūrėt, tai nereikia paskui kaip vištoms kraipyti galvų "ach och, keturmetis, bežaisdamas su degtukais (gal valgyt darė? ), padegė dvynukių sesių vežimėlį" arba išversti akis "ojojoj, kaip čia taip nutiko, kad Kelmėje šiandien mažamečiai vagonėlyje sudegė"... Blyn, kaip pikta Košės į smegenus ne dėl grožio prikrėsta - ją ir panaudot kartais nepakenktų

vaiku nepriezhiura ir vaiku pagalba tevams yra skirtingi dalykai...

Man tai košė į smegenus turbūt dėl grožio prikrėta. Bandžiau ją kitaip panaudoti, bet nesumąsčiau jokio ryšio tarp Summer posto ir temos.

Aš buvau tas jauniausias vaikas šeimoj . Turiu dar 2 brolius 4 ir 6 metais vyresnius. Įdomu tai, kad mano abu tėvai mokslus baigė mums jau esant, tėvas nuo mano gimimo dirbo per 2 darbus, gyvenom iki mano 5m 12kv kambarėlyje. Reikia ruošt pamokas - susėdam visi . Aš 4-ių išmokau skaityt. Nu, mama išvis netingėdavo nei mokytis, nei mokyt . Na, čia kai buvau visai maža . Kai paaugau, atsimenu, sėdim sėdim, vyresnysis brolis man - a davai, į kiną einam . Nu kažin ar kviestų, jeigu tokia kančia būtų - aš dar darželinukė buvau. Ir dabar jam visai patinka su vaikais . Mano vyresnėlis sūnus mažytis būdavo labai neramus , tai MANO VYRIAUSIAS BROLIS ATEIDAVO JO PANEŠIOT . NEPRAŠYTAS, NEKVIESTAS . Nebekalbu, kad dabar jie su mano Benuku draugai. O ir mažoji Dominyka labai džiaugiasi jį pamačius, nes jis noriai užsiima su vaikais . O pagal tai, kad iš daržo parvesdavo mane dažniausiai jis, kad jo draugus pažinojau vos ne nuo kūdikystės, kad eidavom į lauką tik kartu, turėtų nekęst manęs su visais mano vaikais ...

Čia juk skirtingi dalykai. Man atrodo, šioje temoje kalbama apie normalias šeimas, kur į vaikus žiūrima ne į kaip pajamų šaltinį, o į augančią pilnavertę asmenybę. O dvynukės kur sudegė -- šeima gyvena tik iš vaikų pašalpų, tėvas čigonas šiek tiek kitaip nei mes žiūri į vaikų saugumą, jei išeidamas į parduotuvę vienus namie paliko 3,5, 2,5, 1,5 metų berniukus ir dar pusės metų dvynukes. Juk jų vyriausiasis vaikas dar beveik net nešneka -- apie kokią mažesniųjų preižiūrą gali eiti kalba?

P.S. norėčiau, kad kai mano vienturtis taps vyresnėliu, būtų nors kiek panašus į Kuzios vyresnįjį brolį

Iš kai kurių pasisakymų šioje temoje galima suprasti, kad ir "normaliose" šeimose palikti šešiamečiams prižiūrėti kūdikius yra normalu (o aštuonmetė už tai dar ir pinigus gauna ) Mano manymu, šešiametis ir "normalioj" šeimoj yra šešiametis. Ir su degtukais gali susimanyti pažaisti. Ir šiaip kokį "eksperimentą" su mažiuku sugalvoti. Tik "normalioj" šeimoj tai vadinsis "pagalba", ar ne? O toj, kur "nenormali" - "vaikų nepriežiūra", ar kaip?
Ai, nežinau, gal tik aš viena kaip višta perekšlė galvoju, kad kur kas sunkiau laidoti savo mažylį, nei susiruošti su juo į parduotuvę. Tegul tik pieno.

nu negaliu sakyti, kad mano sheima buvo nenormali... kai gime brolis, man buvo 4.5 metu. mama mane palikdavo su juo namie ir lekdavo i spec.parduotuve pirkti spec.pieno (nu buvo tais laikais mazhuose buteliukuose). namu nepadegiau, brolio nesuzheidzhiau - bet man tai buvo stresas, bijojau zhiauriai. ir savo vaiku vienu namie nepalieku. tai nesaugu.

ash suprantu, kur tu lenki, summer, tachiau vis tiek shita tema ne apie tai...

Sutinku, kad gal ir nukrypau. Tiesiog tuo metu, kai skaičiau šią temą, kolega pasakė apie vaikučius Kelmėje. Tai ir išsiliejau. Mea culpa

As esu ta vyresnioji, kuriai kibo vaiku priziurejimo nasta . Kai man buvo 5 metai, teko priziureti 1.5 metu broliuka. Ir priziureti beveik visa darbo diena, o netada kai mama i parduotuve lekia. Tevai buvo issiskyre. Mama dirbo tame paciame pastate kur ir gyvenom, todel pietus ji mums atnesdavo. O visa kita gule ant mano peciu. Nuplauk uzpakali, isplauk prikakintas pedkelnes (zinoma galejau palikti tai mamai, bet as tiesiog jai padedavau, man nebuvo sunku), iseik i lauka ir t.t.. O "eksperimentas" kaip Summer rase, buvo tas kad as broli kartais rengdavau savo rubais ir zaisdavau seses . Namu nesudeginom, nesusizeidem, o buvo visko ir asaru ir juoko.
Kai man buvo 10 metu gime antras broliukas. Ir nors mama jau galejo buti dekrete 3 metus, as jai visvien daug padejau. Nebijojau vystiti, zinojau kaip maitinamas mazasis. Kai paaugo eidavome ilauka zaisti su mano draugais, vesdavau i darzeli, veliau i mokykla ir is jos pasiimdavau. Tekdavo jau ir pietus ruosti. Visu tu darbu deka suzinojau is kur atsiranda sriuboje vandu . Juokinga, bet tikrai nezinojau, kad vanduo pilamas is krano . Maniau prisitroskina is kazkur . Sekiau mama ir suzinojau, nes geda buvo klausti . Dabar verdu labai skanias sriubas, bent taip vyras sako .
Broliai manes klausydavo, visada pasitardavo su manimi, viskuo dalindavomes, labai gerai sutardavome ir dabar sutariam . Bet kai vyresniajam sukako 16 prasidejo maistavimas . Uzjauciu tevelius kurie turi vaikus paauglius .
Manu kad jauneliu prieziura tik i nauda. Bent jau man dabar auginant savo vaika nekyla prieziuros baime. Beveik viskas praeita, ismokta . Zinoma naujoviu yra .
Labai jau ilgas mano pasakojimas gavos. Atsiprasau

As- vyriausioji sesuo, broliai jaunesni uz mane 7,8 ir 14 metu, taigi teko ir man ragauti aukles duonos. Nepasakyciau,kad liko labai malonus prisiminimai,nes tekdavo pastoviai su jais buti, jokio laisvalaikio,pas drauges manes neleisdavo,o kai man buvo 10, isvis persikelem i vienkiemi, taip kad kitus zmones maciau tik mokykloj. Tada as tikrai nemegau to laikotarpio, noredavau savo reikalais uzsiimt,o vis tekdavo su broliais buti,kelnes keist, tada tai buvo nemalonu, bet tai buvo mano pareiga, as to buvau mokyta,kad turiu padet ir taskas. Tevai palikdavo man juos be baimes, nes buvau labai atsakinga ir atsargi.
Dabar su broliais labai gerai bendraujam,dabar jie mano vaikus priziuri , nors kartais prisimena kaip i kaili nuo manes gaudavo, kaip as juos nukirpus buvau (nurancius tiesiog ), o as vis prisimenu kaip jie kmynus i piena supyle .
Taip , praktika ateiciai tikrai gera, nes nebuvo sunku ismokt savo vaikus augint, bet savo vaikams to labai nelinkeciau. Kazkiek padet,ismokint atlikt savo pareigas, o uzkraut jiems savasias...nebent jie to labai noretu.

oho kokios diskusijos uzvire...
kazkaip nesuprantu tokio poziurio,kad jei seima SOCIALIAI REMTINA,t.y.gyvena is pasalpu, tai automatiskai JI NESIRUPINA SAVO VAIKAIS.
nesamone.socialiai remtinos tos seimos,kuriu pajamos permazos.
ir dar,jei tevai cigonai nebutinai jie savo vaikais nesirupina.jie tokie patys zmones kaip ir mes.
galvojat lengva apsirengti dvynes ir issigabenti i lauka?as kol aprengiu jas,ir issitarabaniju,nusikalu tiek kad nebenoriu niekur eiti...o ten dar +keli mazi vaikai...
ir zinau,kad ne viena mama taip daro,uzmigdo leliu ir keliauja i parduotuve.
tas tetis padare klaida,kad jas paliko tame pat kambaryje,t.y.virtuveje kartu su kitais vaikais.
ir juos smerkti nera prasmes.ju skausmas didelis,ir visa gyvenima graus.galejau taip padaryti...galejau kitaip...
jis paliko vaikus vienus ne didesniuju prieziurai,o tiesiog paliko kad nueitu i parduotuve.itariu mazasias uzmigde,didieji zaide kas sau,jis nieko blogo neitare...kitaip tikrai nebutu ejes.
gaila mazyliu...
tiesa pasakius as nebuciau palikus 6 men.leliu vezimelyje...saugiau lovytese.
ir is viso niekad nepalieku tik didziuju prieziurai,visada perspeju suaugusius,kad nueitu pasiziureti kaip jiems visiems sekasi.o siaip stengiames isvaziuoti tik tada,kai galim mazes palikt bobulei.tada tikrai ramu.

Arbuziuke, netvirtinu, kad vargšių apdegusių dvynukių tėvas jomis nesirūpino. Jis tikrai tiesiog padarią baisią klaidą, palikdamas būrį mažylių vienui vienus, nors dviem aukštais žemiau namuose buvo jo giminaičių šeima.... O jų šeima tikrai gyvena tik iš pašalpų už vaikus (na, ir dar iš prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis ) -- aš tik konstatavau faktą.

O dėl socialiai remtinų šeimų -- žinai, užmėtykit mane akmenimis, tačiau aš laikiau ir laikysiuosi nuomonės, kad vaikų reikia gimdyti tiek, kiek gali išmaitinti ir pasirūpinti, kad jie užaugtų pilnaverčiais žmonėmis -- t.y. gimdyti su protu. Deja, vis daugėja šeimų, kur vaikų gimdymas -- tai savotiškas verslas. Mat tuomet gaunama nemaža pašalpa (daugiau nei tūkstantis -- ohoho, kokia suma ) kūdikiui gimus, dar pinigėliai kas mėnesį kol sueina 3 metukai. O kaip tas vaikas auga? Pvz. kelių savaičių kūdikį nusitempusi į landynę girta kaip šliurė gimdytoja policininkų akivaizdoje bandė pamaitinti krūtimi -- atseit, ji juo rūpinasi Kraujas užverda nuo tokios "meilės" ir rūpinimosi. Aišku, tai tik mano nuomonė....

beje ta giminaiti mes pazistam,itariu ir mazyliu teti esu macius,jie verciasi ne vien kaip sakai cigareciu pardavinejimu.tiesa,kad ir kaip skambetu,bet jie rupinasi,kazka daro,kazkaip stengiasi parnesti pinigu namo,tegu ir nelegaliu budu.bet uzdirba.
tiesa,pabusiu bloga piliete.bet ...jei yra galimybe gauti pajamu is valstybes,tai kodel gi ne? nekalbu apie tuos,kurie gimdo butent del to.
ir jei gaunu pasalpa,nereiskia,kad uzauginsiu blogus vaikus.tiesiog dabar toks periodas mano gyvenime,bet nereiskia,kad visada taip stengsiuosi gyvent.
ir jei gimdziau tiek tai tikrai ne del pasalpu,taip isejo,ir esu laiminga,kad musu daug.
ir tikrai zinau,stengsiuosi kiek galedama,kad vaikai uzaugtu geri,kad mokytusi,kad sukurtu laimingai seimas,butu dori...
paprasciausia taip susikloste mano gyvenimas,kad vaikai tapo tai,ka as sugebejau pasiekt...ir kuo toliau tuo labiau stipreja jausmas,kad jokios karjeros nepadarysiu.
paprasciausia stengiuosi buti gera mama,o tai irgi bent man daug...
zinau,musu pareiga rupintis vaiku islaikymu,nekrauti to valstybei ir sedeti namie,bet siuo metu daugiau nieko nesugebeciau padaryt. itariu man per sunku.bet labai tikiu kad cia laikinas jausmas...
cia ne mano nuomone,bet reakcija i susidariusia padeti.
nekoks jausmas,kas 3 men.eiti tavarkyti dokumentus,kur i tave ziuri kaip i beraste,nieko neismanancia,o tik gimdancia vaikus.nesakau kad visos taip jauciasi,bet man nemalonu.
matyt dar nevisai degradavau...

kazkaip atsakymai jau ne i tema pasipyle

atsiprasau

Aš irgi atsiprašau, kad į lankas nuklydau. O arbūziukei linkiu sėkmės ir stiprybės

Norėčiau vėl apie temą. Manau čia kaip ir meilėje per jėgą mielas nebūsi . Jei matai kad vaikas nemėgsta prižiūrėti mažesnio geriau apsiriboti minimalia jo pagalba ,kitaip tik dar didesnį priešiškumą iššauksi. ir aišku kiekvienai mamai labai malonu ir smagu kai vyresnėliai padeda ,bet tikrai kai ta pagaslba su džiaugsmu ir su meile

Manau neturėtų... Man asmeniškai nebuvo smagu vaikystėje kai sesuo sekiodavo paskui, o aš negalėdavau daryti krūvos dalykų, nes ji tam dar per maža

Va teisingai. Kokia vaiku pagalba.jei paprasai trumpai paziureti ( Pvz: Kol isplauni indus , nuskuti bulves ar issiplauni galva , o mazoji nemiega) Tuomet jos su dziaugsmu linksmina , kirkina ir geru emociju 6 men vaikui per 20 min. suteikia trigubai , nei as per 3 val)
Bet jei as pasiulyciau ja priziureti 3 val istisai , tai aisku 11m ir 6m. vaikams sunku tai daryti , tai jau tolygu darbui. Ir nors jos greiciausiai sutiktu , bet as to nepraktikuoju O jei priziuri kokia 1 val, vadinasi gauna sau kokiu nors lengvatu. Bet sese myli abi ir atrodo stipriai. Nors abi didziosios tarpusavy pjaunasi nemenkai

Kai buvau paaugle, motina visur versdavo vestis seseri, net i pasimatymus su berniukais, i kina. Prisimeenu tai su pyksciu, todel savo vaikams stengiuosi neuzkrauti amzinos mazojo prieziuros. Jie turi pareiga paimti ji is darzo, nes mes velai gristame, bet jeigu suplanuoja savo laisvalaiki savarankiskai, tai jokiu budu neprimetu jiems brolio. manau, kad taip elgtis butu neteisinga...

Va teisingai. Kokia vaiku pagalba.jei paprasai trumpai paziureti ( Pvz: Kol isplauni indus , nuskuti bulves ar issiplauni galva , o mazoji nemiega) Tuomet jos su dziaugsmu linksmina , kirkina ir geru emociju 6 men vaikui per 20 min. suteikia trigubai , nei as per 3 val)
Bet jei as pasiulyciau ja priziureti 3 val istisai , tai aisku 11m ir 6m. vaikams sunku tai daryti , tai jau tolygu darbui. Ir nors jos greiciausiai sutiktu , bet as to nepraktikuoju O jei priziuri kokia 1 val, vadinasi gauna sau kokiu nors lengvatu. Bet sese myli abi ir atrodo stipriai. Nors abi didziosios tarpusavy pjaunasi nemenkai

Edith. esi 100proc. teisi! Ziuriu mes vaikiukus kaip pagal plana gimde maniskiai irgi 94; 99 ir 05 metu gimimo. Ir su prieziura panasu. Didysis broolis savo noru paknekcina mazaja sesyte, kartais net kaip gelbetojai nuo buciniu, mylavimu reikia isikisti. Niekada neatimu is vyresneliu laisvalaikio, bet vienas kitam seimoje privalom padeti. Kitaip ugdysim egoistus.

Labai pritariu, kad vaikams uzkrauti broliu ar sesiu negalima. Vaikai gali padeti, jei tik jie nori. Vaikais rupintis yra tevu pareiga.

As irgi pritariu, kad vaikai turi vienas kitam padeti, o ne vieni kitus auginti. Vyresnelei labai smagu, kai jaunele, pvz., ka nors jai atnesa is kambario, o jaunele irgi buna patenkinta, patarnavusi vyresniajai. Tai kompensuoja tuos momentus, kuomet trumpam mazoji buna patikima vyresniosios globai.

Vaikus turi auginti tevai , o ne vyresnieji sesutes ir broliukai, kuriems tokiu budu yra sutrumpinama vaikyste ir jie imetami i suaugusiuju pasauli. Aisku, padeti priziureti mazaji broliuka ar sesute jie turi, taip issiugdydami atsakomybes, pareigos jausmus; bet nereiketu mazuju visiskai uzkrauti vyresniesiems.

VIENAREIKSMISKAI - NETURI