Sveikos mamytės. Nutariau parašyti savo gimdymo istoriją. O buvo tikrai labai baisu. Nuo pat mažens turėjau didelį baimės jausmą , kuris manę vedė iki beprotybės. Bijojau visko; likti viena namie, man iš tos baimės , kaip būna mažiems vaikams net vaidendavosi. Pastojau . Visą nėštumą jaučiau baimę, buvau nervuota, kai liko vos pora mėnėsių iki gimdymo nemiegojau naktimis, nes bijojau, tesiog bijojau skausmo, paskui prisigalvodavau , kad jei netyčia mirsiu, kas žiūrės mano vaikelį, ir taip be galo be krašto. Adatų baimė, kraujo ėmimas iš piršto, gimdos kaklelio patikrinimas, viskas baigdavosi stresu. Kai jau atėjo gimdymo laikas, vaikelis neskubėjo ateiti į pasaulį, todėl akušerė pasakė, jog reikės skatinti. O dieve, vėl mane purto ir taip smarkiai, kad negaliu sustoti, juk leis į veną vaistus. tenka tramdytis, nors niekaip neišeina. jau patys daktarai matė, kad čia ne vaidyba, gražiai įkalbinėja, užkalbinėja dantį. Aš jau laukiau, kad greičiau viskas baigtusi, bet ateina daktarė ir praneša man, kad reikia kirpti, nes vandenys nebėga. man begalinis šokas, manę kerpa o aš maldauju , kad man įleistu nuskausminamųjų, tesiog pati nepagimdyčiau. Jie sutiko, prasidėjo gimdymas. ir vėl problemos,perplyšau labai smarkiai o vaikelis gimė ir aš negirdžiu jo gražaus verksmo, tik girdžiu , jog šaukia, kad reikia gaivinti. Aš pakėliau galvą ir pamačiau savo mažą kudikėlį visą mėlyną, aš gulėjau ir žiūrėjau į lubas, ir laukiau jo verksmo, ašaros redėjo skruostais. Po kelių minučų aš išgirdau vos girdimą verkimą, tada supratau, jog viskas pasibaigė. Žinau, kad mano sūnelis labai norėjo gyventi, todėl jam pavyko, ir dabar galiu didžiuotis, jog vystosi labai sparčiai, ne pagal savo metus, žingeidus. Jis mano vienintelis turtelis.
viskas gerai kas gerai baigiasi
O jis ir gimė, kaip nurodyta tavo info "Pirmas vaikas:Emilis 2002-02-29"? Klausiu, nes 2002 m. vasaris turėjo 28d.
Gražu
Svarbiausia, kad yra sūnelis, kad ir kaip sunku jums buvo - jau viskas praeityje. Sėkmės jums.
Sveikinu su sūnelio gimimu, tau reikėjo daug pastangų, kad dabar turėtum savo didžiausią džiausgsmelį
aš irgi bijojau skausmo, bet jo nejaučiau, jaučiau tik palaimą, kad tuoj turėsiu savo auksą...
QUOTE(juluka @ 2007 06 21, 12:51) Sveikos mamytės. Nutariau parašyti savo gimdymo istoriją. O buvo tikrai labai baisu. Nuo pat mažens turėjau didelį baimės jausmą , kuris manę vedė iki beprotybės. Bijojau visko; likti viena namie, man iš tos baimės , kaip būna mažiems vaikams net vaidendavosi. Pastojau . Visą nėštumą jaučiau baimę, buvau nervuota, kai liko vos pora mėnėsių iki gimdymo nemiegojau naktimis, nes bijojau, tesiog bijojau skausmo, paskui prisigalvodavau , kad jei netyčia mirsiu, kas žiūrės mano vaikelį, ir taip be galo be krašto. Adatų baimė, kraujo ėmimas iš piršto, gimdos kaklelio patikrinimas, viskas baigdavosi stresu. Kai jau atėjo gimdymo laikas, vaikelis neskubėjo ateiti į pasaulį, todėl akušerė pasakė, jog reikės skatinti. O dieve, vėl mane purto ir taip smarkiai, kad negaliu sustoti, juk leis į veną vaistus. tenka tramdytis, nors niekaip neišeina. jau patys daktarai matė, kad čia ne vaidyba, gražiai įkalbinėja, užkalbinėja dantį. Aš jau laukiau, kad greičiau viskas baigtusi, bet ateina daktarė ir praneša man, kad reikia kirpti, nes vandenys nebėga. man begalinis šokas, manę kerpa o aš maldauju , kad man įleistu nuskausminamųjų, tesiog pati nepagimdyčiau. Jie sutiko, prasidėjo gimdymas. ir vėl problemos,perplyšau labai smarkiai o vaikelis gimė ir aš negirdžiu jo gražaus verksmo, tik girdžiu , jog šaukia, kad reikia gaivinti. Aš pakėliau galvą ir pamačiau savo mažą kudikėlį visą mėlyną, aš gulėjau ir žiūrėjau į lubas, ir laukiau jo verksmo, ašaros redėjo skruostais. Po kelių minučų aš išgirdau vos girdimą verkimą, tada supratau, jog viskas pasibaigė. Žinau, kad mano sūnelis labai norėjo gyventi, todėl jam pavyko, ir dabar galiu didžiuotis, jog vystosi labai sparčiai, ne pagal savo metus, žingeidus. Jis mano vienintelis turtelis. Sveikinu
Labai svikinu tave sulaukus savo džiaugsmelio
šaunuolė
viskas praeity, svarbiausia, kad sūnelis auga sveikas ir stiprus
SVEIKINU,
Džiaukitės mažuoju vaikeliu
gerai, kad viskas baigėsi gerai.
Tikiuosi daugiau nebebijosi nieko
Sveikinimai nugalejus baime ir linkejimai, kad ir toliau sunelis augtu sveikas ir stiprus
Sveikinu
Svarbiausia , kad buvo nugalėta baimė ir dabar gali džiaugtis savo stebuklėliu
QUOTE(Šypsenėlė24 @ 2007 07 03, 01:43) Ar ne tiesa, kad visas baimes ir skausmą užgožia džiaugsmas auginant sveiką, protingą ir gražų sūnelį? Linkiu padovanoti sesutę ar broliuką savo vienturtėliui. Sėkmės jums visokeriopos!!! QUOTE(Rasa G. @ 2007 06 21, 13:07) viskas gerai kas gerai baigiasi O jis ir gimė, kaip nurodyta tavo info "Pirmas vaikas:Emilis 2002-02-29"? Klausiu, nes 2002 m. vasaris turėjo 28d. jis gime 2004 02 29 matyt ne taip irasiau, seip gimtadienis kas 4 metai |