Nors daug temų forume būtent apie anytas, bet paskęsta balsas tyruose..Taigi manoji problema.
Aš noriu paklausti, kaip ne mylėti, bet kaip išmokti pakęsti savoanytą. Jaučiu net, kad jai noriu atsilyginti už visas gyvenimo skriaudas (ji neprisidėjo prie jų tiesiogiai), bet tokio tipažo žmogystos. Tokios bobos kurios visur turi "blata", yra tiesiog pasaulio bambos, viska žino geriausiai, ir neklaustos puola patarineti, skaičiuoja visų pinigus, nekreipdamos dėmesio daugiau į nieką. Ir iš viso jų požiūris į gyvenimą toks sugadintas, beviltiškas, kad negaliu kentėti, norisi išrėkti viską į akis ir sulyginti su žemėmis. Parodyti, kad man ji š..daugiau niekas. ir tik vyro gaila, kad pas tokią dvasios ubagę turėjo savo vaikystę ir brandos, supratimo formavimosi amžių praleisti.
purtausi, kai reikia į svečius eiti. Niekada neveidmainiauju, ignoruoju ją. Pats faktas, kad turiu tiek neapykantos, man nepatinka. Ant piktadarių taip nepykstu, moku tvardytis ir atleisti, mąstyti ir atsiriboti nuo žmogaus. Bet čia gi kas dabar darosi...nebežinau...

kad ir kaip moterys pyktu ant savo anytu, vis gi jos uzaugino savo sunus butent tokius, kokius jus dabar mylite.

Apie anytas yra keletas temelių - visoe pasisakiau. Čia lyg nauja. Tai pasikartosiu -nemyliu savo anytos, na kažkiek ir nekenčiu - ji veidmainė, o savo sūnų užaugino nepilnaverčiu pasipūtėliu, ko pasekoje jau 7 metai bandau atvest jį į protą, kol kas sekasi neblogai. Kai aš laukiausi, mūsų pajamos buvo 550 Lt per mėnesį ir pusę jų ji pasiimdavo savo reikmėms, įkalė į galvą savo sūnui, kad vaikai turi išlaikyti tėvus, už mano akių darė visokias nesąmones - ėmė paskolas savo sūnaus vardu ir pan., kai buvo didelė bėda - apkaltino mane, nors buvo prisidirbęs jos sūnelis. Kai paprašiau savaitę pagloboti dukrą - ji ėmė iš manęs pinigus... Na pačios supraskit - kaip tokį tvarių gali mylėt????

Tai ir nemylėkit jūs jų. Meilė tarp anytos ir marčios-kažkas iš fantastikos pasaulio...
Jei,norit, ir nekęskit. Tik,neužmirškit,kad neapykanta kenkia jūsų sveikatai.Ar anytos to vertos? Matomai,svarbios jos jums, jeigu tokius stiprius,kad ir negatyvius, jausmus joms jaučiate.
Pasistenkite būti ABEJINGOS joms.NEGIRDĖKITE IR NEMATYKITE. Anyta tegul kalba apie ratus,o marti,tegu mandagiai išklausiusi ,kalba apie batus. Bent jau aš dabar stengiuosi taip reaguoti. Nors, ojojoj, kokie jausmai manyje kunkuliavo...
Su amžiumi, patirtimi ateina ir protas. Nors kipšas dar vis kartais savo nagelius ima ir iškiša...
Na, ir kaip žinote, -parodomas abejingumas žmogui yra kur kas blogiau už neapykantą.

Juk tą ir sakiau, kaip atsikratyti to jausmo. Ne vardan anytos, o vardan savęs. Kvaila taip sėdėti ir nekęsti. Mylėt net nesiruošiu, to net nesvarsčiau

O tai ką, abejingai būti nesiseka? Erzina tave jos egzistavimas? Čia jau nieko nepadarysi-bus ji tavo gyvenime ilgai. Ir ne tik ji.Gavom mes vyrus su visu kraičiu-jo mylima ar nemylima gimine...
Aš stengiuosi įsivaizduoti,kaip reaguočiau į visiškai svetimo,mažai pažįstamo žmogaus tokį (kaip anytos) elgesį. O gi niekaip. Mintyse pagalvočiau, kad nevertas mano dėmesio žmogus. Taip ir apie anytą reiktų galvoti, jei jau taip jos nekenti.
Nežinau,ką dar patarti.Belieka tik NEMATYTI IR NEGIRDĖTI.
O gal ji labai sena? Apie senus žmones turiu atskirą nuomonę. Su jais reikia elgtis kaip su 5 metų vaikais. Bet čia tur būt netinka...

Ne, ji nėra labai sena dabar į pensiją išeina- manau durniausias amžius. Senus žmones gerbiu, mėgstu padėti, paaiškinti. Turiu savo močiutę, kuria kartais kaip vaiku norisi rūpintis, pasakoju viską- man labai patinka.

Tiesiog jaučiu, kad anytą noriu žeminti. Iš tiesų, tai jeigu per visą gyvenimą nesuprato, kad nėra pati protingiausia ir gudriausia, tai ir aš neparodysiu. Negaliu net ramiai į jos nuotrauką žiūrėti, netyčia užkliūna akis, tai net nusipurtau.

Aš noriu atsikratyti to jausmo, nes vos tik kalba apie ją pasisuka, ar skambina (man niekada, tik vyrui), tai susiraukusi tą laiką prasėdžiu. Visa tai jau metai ir daugiau tęsiasi, nejaugi niekada nesugebėsiu tikrai nekreipti dėmesio ir būti abejinga?

na o as tai labai myliu savo anyta ji tokia gera supratinga visad padeda gal su anukele ir mazai pabuna bet vis tiek labai gera.... bet uz tai vyro tevas vat jo tai tikrai nekenciu.fu

KOPA, suprantu tave. Man panasiai dabar gaunasi. Kol su vyru dragavau, na gal pirma pusmeti, kol dar kartu negyvenom lyg ir viskas liuks buvo. Man net patikdavo su jo motina bendrauti. O dabar kuo tolyn, tuo blogyn. Mane net nupurto kai jos varda isgirstu. Ir tai ne siaip mano kaprizas, tiesiog moteryte gyvena ir elgiasi taip, kas ne tik man bet jau ir jos sunui ne visada patinka.
Gerai tik tai, jog gyvename skirtinguose mietuose. O vyrui esu pasakius- kadangi dabar mano ir anytos pozriuriai laaabai skiriasi, as nenoriu su ja bendrauti. T.y. jei ji issireikalauja vyro, jog jis duotu telefono rageli man, as is mandagumo paklausiu kaip ji gyvena, bet vaziuoti pas ja nevaziuoju. O jei buna taip, kad vyrui reikia uzsukt pas mama trumpam kokiu tai reikalu, as tuomet masinoj laukiu. Ir man dzin kas ka pagalvos!

O aš savo anytą labai myliu, ji puiki moteris, labai ją gerbiu ir puikiai bendraujam, žodžiu, pas mus kažkas iš fantastikos srities
Tačiau baisios marčios ir anytos tarpusavio neapykantos prisižiūrėjau kai buvau paauglė - mano mama ir jos anyta, mano tėvo motina, tikriausia gerklę viena kitai perkąstų Kiek žinau, jos dabar nebendrauja, nors tėvo motina gyvena bute virš mano tėvų Šiaip jau, nieko baisaus abipusiame ignore tarp anytos ir marčios nematau, bet būdama pauglė prisiklausiau tokių kalbelių apie savo močiutę (nes mano mama nevisda būna korektiška ir aš net ją galiu suprasti), kad oi oi oi. Gal iliustracijų čia nreikia.
Mano "pasakojimo" moralas tox, kad tuos negerus santykius tarp mamos ir močiutės vis tik dažnai nujaučia/mato/supranta vaikas (kalbu iš savo patirties). Reikia gal kažkaip stengtis neperduoti tos savo neapykantos/negatyvaus požiūrio savo vaikams, kaip ten bebuvę - ir anytos anūkams.

Na taip, lengva man kalbėti, turint puikią anytą

Ech...Nenoriu daugiau NIEKADA matyti savo anytos, bet.... teks... gal net ir senatvėje slaugyti ...gal net ilgai... Nes Ji - vyro MAMA......