Man labai patinka posakis - "lazda turi du galus", - savo kailiu esu patyrus.

Ištvermės tau, ir kuo daugiau gražesnių dienelių jūsų gyvenime . Anksčiau ar vėliau, jei labai labai tuo tikėsi, įvyks stebuklas!



Labai graži istorija . Daugiau tokių žmogučių, ir pasaulis bus gražesnis!

Manau,kad posuniai ar podukros nera blogai,pats du bernus turiu.Juk ir mano sunus,kazkam posunis

Man reikia patarimo jusu patyrusios pamotes

arteja laikas kai su MB vaziuosim poilsiauti. Jis nori, kad ir jo vaikai vaziuotu savaime suprantama (jie gyvena su savo mama), o man tai butu pirmas kartas kai isvaziuotume visi kartu ilgesniam laikotarpiui, savaime supramtama, kad as labiau noreciau be ju vaziuoti, gal kam ir ziauriai skamba, bet man ne! Kaip nuteikti save, kaip itikinti, kad butina juos pasiimti, kaip prisiversti tai padaryti, nes jei as pasakyciuau, kad nenoriu, tai mb atsizvelgtu i mano nuomone ir greiciausiai neimtu, bet as zinau kaip jis to nori ir kaip jam sirdele skaudes kai ju nebus salia... o kitos seimos bus su vaikais. Is mano egoistines puses as visai su jais nepailsesiu nu ir kaip dabar elgtis, ptotas tai supranta kaip, o sirdele ne

O ar ryztumeisi rimtiems santykiams su moterimi, kuri turi du vaikus?

Seniai seniai ruošiausi tekėti už žmogaus , kuris turėjo 13 metų sūnų. Berniuko motina buvo mirusi.Sėdėjome trise kavinėje, kalbėjome apie ateitį - praeitį ir aš vaikiui sakau: Žinau, kad niekada nevadinsi manęs mama, bet ir nereikia, nes mama yra tik viena ir mes dažnai lankysime jos kapą. Aš galiu pasiūlyti tapti mano draugu, jei tu to norėsi, pažadu visada padėti bėdoje ir visada bausti už prasižengimus. Žinau, kad tau bus sunku, bet ir man bus nelengva. Mes kartu mokysimės bendrauti ir suprasti vienas kitą. Aš tikiu, kad mums pavyks, o tavo tėtis mums padės.
Už to vyro neištekėjau, turiu kitą, tas vyrukas irgi turi, bet jo sūnus, dabar jau 23 metų, dažnai aplanko mane. Aš mylėjau tą vaikį ir dabar jį myliu.

Labai grazi istorija uz sirdies griebia

... taciau vaikai ne visada gal tokie geri kaip Tavasis buna...

Vaikai tokie, kokiais mes juos padarome. Perskaiciau visa tema, is pradziu labai gailedama Pilietesvakares.. Taciau toje seimoje ne ji pati didziausia auka.. Taip, jai labai sunku, bet dar labiau kencia tas niekieno nemylimas berniukas. Vaikai nemoka ateiti ir pasakyti: "Mylek mane, man to truksta labiau nei maisto, labiau nei bet ko kito pasaulyje.. Priimk mane, suprask, uzjausk - as juk tik vaikas, pasiklydes sudetinguose suaugusiu zmoniu tarpusavio santykiuose " Vaikas to nepasakys. Jei pakalbesite su psichologais, jie paaiskins, kad kuo lbiau vaikas neklauso, kuo jis blogesnis, reiskia tuo labiau jam truksta demesio, tuo baisiau jis jauciasi viduje, sirdyje. Jie tik parodyti to nesugeba.
Sitas berniukas jauciasi atstumas, niekam nereikalingas. Jis jau didelis, pakankamai didelis, kad suprastu, jog visi del visu konfliktu visa beda vercia ant jo, bet per mazas, kad sugebetu rasti pats iseiti is sitos situacijos. jauciasi uzspeistas kaip zveriukas i kampa, todel ir kovoja, kovoja su visais, kurie aplinkui, nes yra isitikines, kad niekas jo nemyli, kad jo nenori... Jam netik dabar blogai, jam bus blogai ir ateityje, nes neismoks bendravimo meno, nes visa pasauli pasamoneje laikys savo priesu, nes pasaulis dabar pries ji nusistates..

Pilietevakare, suprantu, kads sunku (ypac Jusu padetyje, kai naua gyvybe jau beldziasi). bet pameginkite kai nieko nebus namuose, o tik judu, pasikviesti ji ir pakalbeti. Skau pakalbeti, o ne pasikalbeti, nes gali buti, jog teks kalbeti vienai, gali buti, kad jis atrodys abejingas ir net nekreipiantis demesio i jusu zodzius, bet jis jus tikrai girdes. Pakalbekite su juo, kaip su sau lygiu, kaip su asmenybe. Papasakokite, kad jus pradeda suprasti, jog ir jam sunku, kad tikites, jog galbut nors truputelis ir jis supras. Paprasykite jo pagalbos, kad dviese jus abu pasiektumete, jog seimoje butu taika ir jusu abu pasijustumete laimingi. Panaudokite ir auksinius Daivos41 zodzius - tai labai protingas patarimas. Niekada ne per velu pradeti gerus santykius. Kam kenteti abiems, jeigu galetumete buti abu draugais?
Paskaitykite temas, kur mamos guodziasi kaip neklauso ir isdykauji savi vaikuciai ir pamatysite, jog nedaro jis kazko super tragisko. Neklauso, izeidzia, bet tai ne todel, kad jis ne jusu kraujo, taip nutinka ir su savo "asmeniniais" vaikais (ypac paauglysteje). Tai nera gerai, bet juk su savuoju megintumete ieskoti bendros kalbos? Megintumete rasti iseiti ir nepasakytumet, kad jo issizadat? Isvaro is kantrybes visi vaikai:ir savi ir svetimi.
Geriausias metodas: pameginkite save isivaizduoti jo vietoje, jo situacijoje ir paklauskite saves: ar jus noretumete tureti TOKIA pamote, kuri sioje situacijoje pasielgtu BUTENT TAIP? Pvz. pagaminote maista, bet jam dabar nesinori (o gal sirdyje norisi, bet vidus vercia maistauti, atsisakyti.. Kokios reakcijos labiausiai noretumete jo vietoje is savo pamotes? Kad pakeltu triuksma? Kad tyliai vaidintu iki sirdies gelmiu izeista zmogu? Kad priverstu valgyti? Kad paskustu teciui? o gal kad paprasciausiai pasakytu: nesijauti alkanas? Gerai. As pdesiu i saldytuva ir jeigu panoresi veliau - mes pasildysim. Sutarta? na o jeigu pasakys, kad jam neskanu ir jis aplamai sito "slamsto" nevalgys? kaip reaguoti? O kaip noretumete kad jusu pamote reaguotu? Kad pakeltu triuksma? Kad tyliai vaidintu iki sirdies gelmiu izeista zmogu? Kad priverstu valgyti? Kad paskustu teciui? O gal velgi atsakytu nekeldama balso: Gerai, gali nevalgyti jeigu tau neskanu. As noreciau pagaminti ka nors tokio, kas butu mums visiems skanu. Gal gali man patarti? O gal galetume drauge kanors "sumeistrauti"?
Jei darysite tai saziningai, manau ilgai neteks laukti geru rezultatu. Zinoma nesitikekite is pradziu jo pagalbos, jis ilga laiko po tokio pokalbio jus stebes, megins kantrybe, nores isitikinti ar jus tikrai taip elgsites, kaip kalbejote. Jeigu sita isbandyma islaikysite - turesite drauga, pagalbininka. Ir tai jus galite padaryti be tecio pagalbos, juk jus jau suaugusi, protinga moteris. Galbut is leto, bet jeigu sieksite nuosekliai susidraugauti, jeigu stengsites suprasti, kad ir jam sunku - ateityje pati dziaugsites, kad pasiryzote ir sugebejote nekenciamame posunyje atrasti jautru vaika ir drauga. Juk kai gims mazylis, sitas vaikas neisgaruos.. O ir kazkur mokytis kol isvaziuos (jeigu isvaziuos) tai dar nemazai laiko praeis. Ar verta visa ta laika kankintis? Ar verta pergyventi ir bijoti, kad neapykanta jums, jis neperkeltu i jusu mazyli? Juk jam dabar atrodo, kad butent jus atejote ir sugriovete JO gyvenima, o jis bejegis ka nors pakeisti. Cia buvo ir daugiau patarimu: "Pamotes diena", bendri pietus ir t.t. Pasinaudokite jais.
Nebent jums tik norisi, kad mes gailetume, uzjaustume, bet nemegintume padeti, patarti..
Atleiskite, jei parasiau ne tai, ko tikejotes, bet labiau noreciau pameginti padeti rasti iseiti, nei siaip guosti...

pilietevakare, sunku net skaityti jusu kancias. taciau beskaitydama pagalvojau, jei jau viskas isbandyta, tai kodel nepabandyti su tuo paaugliu susidraugauti. suzinokite kas jam patinka, nueikite kartu i krepsinio ar futbolo rungtynes, nuvezkite pasivazineti kartingais ir visa kita veikla, kuri palieka sypsenas berniuku lupose. svarbiausia praleisti kokybiska laika kartu ir surasti kazkur nesirisanti rysi.

tam paaugliui taip pat turi buti nelengva. kai issiskyre mano tevai, as visad pavydedavau net niekam nematytam savo ibroliui, kad sis turi mano teti. ir tikrai butu sunku myleti savo pamote, kuri "isskyre" seima ir atskyre mamyte nuo tevelio, net jei jie nebebuvo kartu. nes vaiku svajones beribes, visada svajodavau kaip mano tevai gyvena kartu ir kad viskas gerai, bet velgi mano svajonese atsirasdavo JI ir viskas duzdavo i sipulius. taciau niekada nejauciau tai moteriai neapykantos, netgi priesingai. esu dekinga mamai, kad si niekada nekalbejo negraziai apie ja ar dar kaip nors neformavo isankstinio nusistatymo. daznai susitikdavom su pamotes seima, si gamindavo maista, paragindavo aptingusi teva aprupinti dovenelemis ir t.t...

pilietevakare ir kitos, jeigu norit sutarti su tais vaikais, reikia pirma suprasti ka jie patys isgyvena.

cia taip pat praverstu psichologines zinios ir mokejimas prieiti prie zmogaus gelmiu. as nueiciau pas ta paaugli pasikalbeti. nueiciau kai jis vienas, atsisesciau ant jo lovos ir pasikalbeciau kaip gera drauge. juk zinau, kad sitas zmogutis kazko piktas, jam liudna, jis pavydi, jo seima isardyta. gal jis troksta tokiu pat dalyku kaip ir pavargusi pamote, kad kas prisiglaustu, paglostytu galvele, paimtu uz rankos ar duotu draugiska "penkis". reikia zingzniukas po zingsniuko eiti prie vaiko kalbetis su juo, leisti jam issikalbeti. sakyti zodzius, kaip "as tave gerbiu, as tave myliu (nereikia to bijoti), tu man labai rupi".

svarbus dalykas kuriant rysi yra kokybiskas laiko praleidimas dviese...
Papildyta:

tik parasiusi perskaiciau ir Sindy pasisakyma. taip, svarbiausia yra kalbetis, ieiti i vaiko padeti ir isgyvenimus, paziureti i viskas jo akimis ir pabuti dviese, taip statant jsu abieju bendravima ir rysi...

Sveikos sindy ir primavera, rasau jums atsakyma:
visu pirma tas vaikas tikrai jauciasi mylimas... as labai stengiausi jam daznai kartoti, kad as atejau buti drauge o ne pamote kad as jy myliu ir visaip stengiausi rasti kalba su juo, aisku ne del to jis turejo pasijusti mylimas ir net nezinau ar jis tikrai pajuto mano meile (nes galbut jis tai traktavo kaip bandyma jam ytikti) taciau jis puikiai zino kad uz vis labiausiai jy myli tetis ir gali mano vyru manipuliuoti (ka zinoma jis labai sekmingai ir daro visa laika: kai kada net pats pasake pats kaltas kad man viska leidi... arba o tetis vistiek leis, arba negalima buvo pries minute o dabar jau tetis leis, as visada visko jo isprasau... arba as esu teciui numeris vienas ir jis klausys manes....) buvome nuvaziave ir kartingais vazinetis ir y kina ir y krepsiny pradejau vaikscioti (rungtynes) ir netgi formule vienas ziureti.... nepadejo niekas - kvieciu y baseina kartu, neina be tecio, y kina kvieciu irgi neina su manim, jei kur vaziuoja tai tik su teciu ir apskritai tada mane pastato y tokia padeti kad gal tu isvi pabuk namuose, arba vaziuojam is kur nors tai jis sako parvezam ja namo o tada eisim kasio pazaisti.... niekada gyvenime nekaltinau to vaiko kuo nors, as apskritai tos nuomones kad visa kur suklysta suklysta suauge aukledami vaika, nes jie formuoja vaiko asmenybe... tai buvo ilga laika vienturtis vaikas labai lauktas mano vyro ir labai nelauktas jo tikrosios mamos, uztai mano vyras viska jam leidzia, myli ir nusileidzia ir isvis net nezinau kaip paaiskinti neaukleja jo net elementariausiu etikos taisykliu: pvz ateina kaimyne tai jis butinai turi sedeti ir klausytis ir vis kistis y pokalby kad patrauktu tevo demesy... tevas kalba tel su savo verslo partneriais jis pradeda rekti ant tevo ir visa kita... as tik pries puse metu pasiekiau kad jis bent jau indus iki kriaukles nusinestu.... patikekit ir tai buvo gana nelengvas isbandymas
Del to nejimo su manim niekur nezinau ar jis mane ignoruoja ar neina del to kad neduok dieve mama niekada nepamatytu, nes vis rekia kad uzmus mane ir mano vyra.... arba galbut susideda abu dalykai.... net kai bunam iseje visi 3 jis eina per kokius 5 - 10 metru nuo musu... niekada nera ejes salia manes...
As labai daug kartu bandziau su juo kalbeti ir kalbetis... budavo ir taip kad as pradedu kalbeti o jis pakyla ir nueina, budavo kad pradeda bumbeti po nosim nieko negirdziu nieko negirdziu ir t.t. buvo kad ziuri telika ir nieko nesako, buvo kad rekia ant manes o as vistiek bandau susitarti... buvo netgi taip kad kazkada klause (na bent jau apsimete kad klauso (tv aisku buvo ydomiau), bet as dekinga ir uz tas pastangas apsimesti nemanykit kad as nieko nebandziau o tik noriu atrodyti auka ir kad manes gailetu.... man to nereikia, as tik labai noreciau ramybes ir seimos....
del to maisto gaminimo ir pamores pasakymo kad pagaminsiu kaip tau skaniau ir visa kita: 2,5 metu gamindavau 2 patiekalus pusryciam pietum ir vakarienei: vienas man ir vyrui kitas ko uzsimanydavo vaikas, nes jam niekada nepatikdavo ka siaip gaminu, tiksliau jis to net neragaudavo... apie nevalgyma as is vis tos nuomones kad jei nenori nereikia kai uzsimanys pats pasiims, tik mano vyras ne tos nuomones jis butinai vercia valgyti tada kai laikas (vaikas paprastai visa diena nenori valgyti) uztai ir prasideda konfliktai...

Kazkada kai kalbejau su vaiku (cia ta karta kai bande apsimesti kad klauso) pasakiau kad kad ir kas nutiktu tarp manes ir tecio jis ne kaltas ir nera niekuo susijes su musu santykiai (kiek zinau buvusi zmona kaltino vaika del skyrybu) jei mes busim kartu tai tik del to kad mes to norime jei skirsimes tai irgi bus tik musu sprendimas ir jis cia niekuo detas ir as nenoriu kad jis galvotu jog kazkas vyksta del jo....

su psichologu bendravau nuolat kokius 1,5 metu... net skaitmeniny diktofona turejau yrasinedavau pvz 3 paras na palieku ant spinteles yjungta ir viskas, ir yrasineja 3 paras musu gyvenimo, jis nuolat klausydavo, jam net nakty skambindavau jei nezinodavau kaip pasielgti... jis pasake kad visu pirma keistis turi mano vyro poziuris y vaika o tik tada gali pasikeisti vaikas... dar pasake kad vaikas yra islepes ir labai meistriskai manipuliuoja savo padetim, dar pasake kad as apskritai kogero nieko nepakeisiu, zinoma dave labai daug patarimu ir visa kita, kaip bendrauti ka sakyti, visko laikiausi nuo a iki z... zinoma psichologas nesake kad as neklystu rode man ir mano klaidas, as vis dar stengiuosi ju vengti... tariausi su draugem, man jau toks jausmas kad viso pasaulio taktikas isbandziau nes kas ka patardavo ta ir bandziau daryti....

patikekit manim labai noreciau pasiekti kazko kad galeciau tureti normalu bendravima normalius santykius ir visa kita... tik jau nebezinau ar tai ymanoma... daug kartu kalbejau su savo vyru ir prasiau laikytis psichologo patarimu daznai tai bagdavosi ta pacia pokalbio diena... man apskritai atrodo kad jis nelinkes matyti savo vaiko klaidu... juk su juo kalbetis bandziau ne tik as ir sakyti jog kazkas yra ne taip bande ir jo mama ir sesuo ir daugelis aplinkiniu zmoniu kas ka pamate prasitardavo kartais - jis nereaguoja y nieka...

kartais tiesiog imu manyti kad nesu ju seimos dalis ir niekada nebusiu... aisku tai labai skaudu bet tai yra tiesa... jie yra seima o as esu pasalinis zmogus gaila kad tokio poziurio sulaukiu ne tik is vyresnelio bet ir is savo vyro ( visiskai kitaip reaguoja mazylis, jis tikrai bando ir padeti man ir pasipasakoja ir apskritai sako kad as geriausia jo drauge)... zinau kad nepriversiu zmoniu galvoti ir elgtis kitaip ir net nesiruosiu buti budeliu kuris mustruos ir vers pripazinti mane kaip savoseimos nary... tiesiog laukiu savo maziuko ateinant y sita pasauly... as irgi noriu tureti seima... noriu kad kazkas noretu mane apkabinti ir prisiglausti ir kad dar siek tiek myletu....

tas savaime suprantama. net normaliose šeimose taip būna, kad reikalingas "tėvo-sūnaus laisvalaikis" be pašalinių.

O mes si savaitgali buvom visi su MB vaikais isvyke. Pries tai nuteikinejau save, kad viskas bus gerai, graziai draugausim ir pramogausim. Bet gavosi taip, kad MB visa savaitgali vaiku norus ir nenorus tenkino, o as viena budavau: tai reikia ausyte isvalyti, tai desrele pasildyti, pasildo - jie rekia, kad nevalgys, reikia praustis - o jie aiskina kad tikrai nesipraus. Geriausiai buvo kai vienas is vaiku paskambino mamai ir pasiskunde, kad tevas kabinejasi, praustis liepia, kad jam cia labai negera ir labai jau jis nori namo. O paskutinis taskas buvo kai vyresnelis mane "debile" isvadino, nes buvo paprasytas lipti is masinos. Zodziu, galiu pasakyti tik tiek, kad manyje kazkas nutruko, kazkas pasibaige... jauciu negalesiu taip gyventi. Dabar namie tyla, nesikalbam, as nekalbu nes man skaudu, o jis - nes supranta kad is siu santykiu jau nieko nebus. Tikrai bandziau tuos vaikus priimti, bet jie patys atstumia savo elgesiu. Liudna

Linetablue, skaudu klausytis. ir dar skaudziau, kad vyrai nesupranta savo zmonu, nors atrodo turetu buti dekingi, kad jos sitaip stengiasi, lipdo seima, priima tuos vaikucius, taikstosi su ju uzgaidom. tokie vyrai turetu savo zmonas ant ranku nesioti, bet gaunasi viskas atvirksciai.
nors issiskyrimas gali iseiti irgi tik i gera, jei niekas ten nesiklijuoja. kam turi buti du zmones nelaimingi, jei isskyrus taptu 4 zmones laimingi. sunku, skaudu, bet kartais tai neisvengiama ir veliau iseina tik i gera. nepatarineju skirtis ar dar ka nors, bet jei prieita riba ir zmogus nebenori murdytis duobej, belieka keltis ir kopti aukstyn...

tikrai liūdna. iš vienos pusės, savo vaikui, kai tam reikėtų ausytę išvalyt, ar jis ožiuotųsi, tai ne pyktum ant jo už sugadintas pramogas, bet užsiimtum su juo, ramintum, aiškintum. kita vertus, savam vaikui nereikia nuolat įrodinėt, kad nesi jam priešas.

tikra tiesa, cia jau lyg kokia su vejo malunais. o cia reikia kovoti su vaikais ir irodineti savo padeti, bei reikalauti pagarbos, kuri turi buti savaime suprantamas dalykas is vyro ir jo vaiku puses. uzburta ratas. o laukti kol jie suaugs ir iseis i pasauli, per didele auka

As papasakosiu savo patirti su vyro vaikais. Gal kam pades . Visu pirma nesistengiu jiems primesti savo tvarkos. Musu namuose jie lygiai tiek pat seimininkai kiek ir as ir kol konkreciai kuriam nors asmeniui pavojus gyvybei negresia tol as nesikisu, paziuriu pro pirstus. Na nepasiklojo ryte lovos, na ir tegul, MB neapsikentes subara, tada jau mikliai bega tvarkytis , neissivale pries miega dantu, na ir koks mano reikalas?? prie pietu stalo pareiskia, kad vienam tas, kitam tas neskanu, na tai tegul MB ir suka galva kuo cia juos pamaitinti , (dazniausiai uztenka tevo grieztesnio zvilgsnio ir viskas patampa labai skanu ). Visko pas mus buna, ir labai gerai ir katastrofiskai blogai, bet kad ir kas benutiktu visas pastabas sakau ne tiesiogiai vaikams, o prasau kad MB pasikalbetu su jais apie tai. Taip isvengiu "pamotes raganos" ivaizdzio, lieku geriausia zaidimu drauge o ir kai tevas duoda pastabas del vienu ar kitu dalyku tai ne taip skaudziai skamba. Pasak lietuviu liaudies patarles "Tevo ar motinos ranka lengva kaip plunksna"

Aciu uz patarimus mergaites

pas mus ne taip lengva, nes jie net zaisti nenori su manim, jei pastabas sakau MB, tai irgi bloga lieku. O baisiausia, kai jie taip pradeda elgtis, tai as jiems jau rimtai pati neapykanta pradedu jausti uzbustas ratas, bijau ju viesnages pas mus
Papildyta:



Tigris, is kur tokia kantrybe?

Aš gal būsiu nepopuliari, bet pasakysiu štai ką....
Kad nieko naujo tie vaikai nedaro... Vaikai, kaip vaikai... Su savo charakteriu, savo ožiais ir t.t. Dar ne tokių dalykų būna. O tave erzina tas, kad tai ne tavo vaikai Būtų tavo, pati lygiai taip pat aplink juos šokinėtum ir nematytum jokių problemų. Dar problema tame, kad pati vaikų neturi turbūt... Todėl vien tas vaikų zyzimas aplink, visas dėmesys skiriamas tik jiems, amžinas priešgyniavimas tave jau ima erzint...
Rimkdamasi vyrą, žinojai, kad jis turi vaikų... Taip kad teks arba kentėt ir su tuo susitaikyt, nes pakeist kažką nelabai išeis Kol vaikai nesuaugs, tol visad tu jiems būsi "priešė" Arba ieškot vyro be vaikų
Papildyta:


Tai kad tu pati, gal net nenori to pripažint, bet matosi, kad nelabai nori jo vaikų... Tai kodėl jie turi norėt būt su tavim, tavęs klausyt ir t.t.?
Gal kažkas ir pasikeis, kai turėsi savo vaikų.... Bet iki tol vargu...

nu nesakykit kartais savas vaikas taip žiauriai užsiožiuoja, tai irgi nežinai kur dėtis iš pasiutimo. o čia dar svetimas, kuris šalia visa ko, laiko tave įsibrovėle, priešu, nelaime ir kt. Neturinčiam vaikų žmogui, kuris nežino ką su tais vaikais daryt ir kaip prie jų prieit, tai tikrai nemenkas striokas.


pasikeisti tai pasikeis, bet kažin ar į gerąją pusę. gali atsirast dar didesnis pavydas, dar didesnis priešiškumas. dėl to autorei nepatarčiau planuoti vaikų su konkrečiu vyru

merginos perskaiciau jusu mintis:
sena niekse - as sutinku kad reikia tevo ir sunaus lasvalaikio, pokalbiu vyrisku ir visa kita bet tai ir turetu uzimti tiek kiek uzima lasvalaikis, o ne apskritai visa laika, kai MB ne darbe sedi...
LinetaBlue - kaip nuostabiai tave suprantu.... is savo patirties zinau, kad ir kaip stengsiesi bus tas pats s... pas mane padetis ta pati taigi gal net neverta stengtis... as tai bandziau daryti ne viena diena o 3 metus - deja nei gramo naudos sian nejauciu....
Tigriui noreciau pasakyti - pavydziu tau kad tavo vyras turi pikta zvilgsny ir nora drausminti - jei as saviskiui pasakau pastaba susijusia su jo vaikais as zertva kuri ju nekencia arba cia ne mano vaikai ir as nesuprasiu arba is vis as tik kabinetis moku.... beto pikto zvilgsnio jis neturi ir ju nedrausmina apskritai praktiskai niekada, net jei ant galvos man su kerzais stovetu butu norma....
Kazkam kas sake kad savus vaikus pakestum, o kad svetimas tai ir nepakenti - savam vaikui uz tokius issipisinejimus uzvaziuotum siknon karta ar du ir pasiustum y kambary nusiraminti, o kad cia ne tavo vaikas tai neduok dieve suduosi, subarsi ar kazkas tokio... teisme kogero is karto sedeciau vaiko teisiu deka...
Kai teki tai zinai uz ko teki - kad vyras turi vaiku, bet kai teki tai negalvoji kad teki uz tu vaiku o ne uz vyro o pagal vadovavima seimoje gaunasi kad galva seimos tampa vaikas tada vyras ir tu lieki kaip cia pasakius tarnaites vietoj.... o juk tekejai uz vyro....
Labai lengva dalinti patarimus, taciau mielai pasikviesciau y svecius bet kuria pora kartu per savaite arba jei norit kasdien... galetumet pacios savo akim viska pamatyti ir yvertinti.... gal tada suprastumet kad kartais ta pamote daro viska kas tik ymanoma, taciau niekas nepadeda....

Šitas berniukas jau pakankamai didelis, kad suprastų savo veiksmų daromą žalą. Taip, gali būti, kad tam tikrose situacijose jis pasielgia impulsyviai, t.y. dar nėra tiek subrendęs, kad galėtų savo emocijas ir jų išraiškas visada sukontroliuoti. Tačiau tikrai yra pajėgus po to suprasti, kad pasielgė netinkamai. Lbiausiai jį patį žaloja ne meilės trūkumas, o auklėjimo trūkumas. Negaudamas teisingo įvertinimo ir bausmės už savo elgesį, jis taip ir neišmoks tinkamai valdyti savo emocijų ir jų išreikšti tinkama forma. O kai su palinkiniais elgiesi netinkamai, nieko keisto, kad ir jų reakcija būna priešiška.



Aš nesu jūs. Tačiau aš už savo šeimą kovočiau. Aš neleisčiau, kad mano namuose tvarką nustatinėtų ir nuolatinę įtampą keltų vaikas. Juk yra ir kitas vaikas (kuris beja irgi viską mato ir dėl namuose tvyrančios įtampos kenčia), kuris su jumis jau praleido 3 metus ir prie jūsų prisirišo, yra jūsų laukiamas kūdikis, kuris jau dabar dėl jūsų nervų yra žalojamas. Jie irgi jūsų vyro vakai, jis už juos atsakingas. Argi jie nenusipelno jūsų vyro dėmesio ir meilės. Jeigu jau nenutraukėte santykių kol nebuvo bendro kūdikio, tai dabar reikia atsižvelgti ir į jo poreikius. Šioje situacijoje aš ieškočiau būdų, kaip vyresnį berniuką kuriam laikui apgyvendinti kitur. Kaip suprantu, jis turi ne tik tėvą, bet ir motiną. Yra ir kiti giminės. Ir jam pačiam į gerą būtų tam tikras "išsimušimas" iš tėvo atmušinėtojo nuo pamotės vaidmens.

menka esu patarėja šiuo klausimu, bet viena tokia mintis kylo. neseniai perskaičiau knygą Dž. Grey'aus "vaikai kylę iš dangaus" (jei kur pamatysi - perskaityk, visai neblogų minčių yra), tai va ten buvo dėl santykių su paaugliais toks patarimas (kurio matau dar nesi išbandžius, todėl ir rašau ). Kai jau visai nekaip neina susikalbėti, reikia susikurti tokią situaciją, kur vaikas būtų ilgą laiką priklausomas nuo suaugusio (pvz. nueiti į žygį savaitei į kokį mišką, kur nėr civilizacjos ir jis nežinotų kaip elgtis, arba nuvažiuoti į kokią Afrikos šalį. aišku visa tai netavo padėty dabar, bet gal galima sugalvoti ką nors panašaus ). Nerašei, o gal aš praleidau, kiek tavo mažiui dabar laiko? gal pvz. nuvažiuotumet kartu į užmestį ir "sugestų" mašina, ir reiktų varyti namo pesčiom/autobusu? arba nueitumet į mišką ir "pasiklystumet"? Na jis turi pajausti kad jus šiuo metu tik dviese šiame pasaulyje, tu juo rupiniesi, ir be tavęs jam yra negerai. Tada atsirastų pagarba, o iš jos jau, duokdie, draugystė.

gal ir beprotiškas mano patarimas. bet kokiu atveju, sekmės tau ir ramybės. linkiu kad viskas susitvarkytų

aciu uz patarima, tokio dalyko dar tikrai nebandziau... manau kai bus galimybe reikes pabandyti... zinoma jei dar is vis jos sulauksiu....

paskolinkit pety ir deze serveteliu....

ka darysi?
galiu paskolinti dideli sepeti, pagelbes.

verkst norejau.... dabar jau nusiraminau aciu sepetys pravers kita karta gal

gal papasakok
papasakosiu ryt kaip man sekesi su vyro vaikais savaite leisti

siandien turiu sveciu, bet vakare prisesiu gal ilgeliau ir papasakosiu... beje as taip pat po atostogu savaites su vaikais....
buvo visko...
o is esmes oi kiek daug negeru dalyku....

lauksim pasakojimu.

O mano savaite su MB sunumis (7, 8 bus rugpjuti, 10, 11 bus gruodi) galima sakyti praejo neblogai, kai pati pirma pradzia. Nes as su MB gyvenu tik viena menesi . Vyresnelis nevercia tiek daug kiek mazylis. Mazylis ka paeme ta ir numete, niekada nepakels. Savaitgali praleidome kartu namie. Kol tevas namie buvo, situacija kontroliuojama. Sekmadienio vakara tevas nuveze pas mociute, nes jam pirmadieni anksti i darba. Iseinu as is duso ir is koto isgriuvau, abu vaikai miega kambari. Klausiu kodel, o todel kad su Mrs Lori nori pasilikti. Ir jokiu budu ne pas mociute. Su atvaziavusia ryte mociute mazylis nevaziuoja. Siaip ne taip ikalbejau. Nes ir mociute ju pasiilgsta. Nepamenu kuria diena, bet tas mazylis isijaute i vaidmeni. Daro ka nori, meto ka ir kur nori. As jau nieko nebedariau. Grizo tevas, isvale. As pasakiau, kad su mazyliu daugiau nepasiliksiu, nes negaliu susitvarkyti. Net juokas paima, kai prisimenu ka isdarinejo. Ilekia su lazda i kambari (kaip per filma Suriko nuotykiai), o as ji veju lauk . Ten dar pradejo visaip issidarineti. Gavo per minksta vieta nuo tevo, tai taip supyko, kad ant manes pasake, Mrs Lori is mean woman. Isgriuvau is koto . Kita diena maniau jau nebenores su manimi buti, bet kur tau. Abu vel cia. Mazylis lauke po kiema ismete is dezes sunaikintus popierius. Jau maciau kad lipa supykes is masinos MB, kai pamate kas kieme darosi. Tai mazylis nese tuos popierius atgal i siuksliu deze.
Nera tokie blogi, tiesiog truksta disciplinos. Negaliu sakyti, kad nesutariu. Bet per viena diena pakeisti ir ju neimanoma, nes motina ju auklejimu nelabai uzsiima. O jie gavo is manes siek tiek demesio, tai vaikams pasake kad as esu ju mama O tevui pareiske kad namo nenori grizti.

LAURETA, nu ir linksma tau , 4 TB vaikai ir tavo 2, olialia

Mano dvi (mergaites) ir MB du (berniukai). Visu vaiku amzius skirtumas apie 3 metus

Neisiskaiciau

Nu ir nelengva tau , o jei dar vyresnelis nemeks mazuliuko , neduok Dieve .............
Kur dingus ?

Na mergytes pasiskaiciau as cia jusu istoriju ir labai dziaugiuosi kad pas mane problemos buna tik tada kai mano vaikino vaikui oziukas ilenda. Vaikui 5 metukai.
Pirmus metus bendravom labai sunkiai, vaikas is viso aplink mane metru apeidavo. Nei labas, nei viso gero. Bet po to vaikas apsiprato. dabar kai i svecius kokiai savaitelei atvaziuoja, tai saunus vaikas, ir mane pasitinka, kai is darbo griztu ir sutariam pakankamai gerai. Kartais buna, kad kai ateina laikas namucio vaziuoti, tai labai garsiai pareiskia nora likti pas teti ir mane gyventi sako man tu gera, tai as pas tave liksiu. O si ilgaji savaitagli pasiseke vienai dienelei i Klaipeda islekti prie juros, tai vaikas pareiske, kad ta diena jam buvo pati geriausia. tai panasu kad viskas gerai. Na o kai uzeina oziukas ir jis neklauso, ka nors blogai daro, tenka ir biski pasipykti. Bet stengiuosi be riksmu paaiskinti kodel negalima kazko daryti, aisku nieko jis neklauso. Na bet aciu dievui jo tevelis niekada neuztaria, ir jau jeigu as kazka sakau, tai mane palaiko tada as vaikui kokia puse dienos jau bunu nebe tokia gera, bet siek tiek apsiramina ir vel as jo drauge. Kai si savaitgali atsisveikinau su mazium, jis man ir sako, gal tu nevaziuok i ta darbeli , su mumis pasilik , mat maniskiui dabar atostogos ir jis su vaiku pas mociute pabus Tai tiek, na bet tikrai uzjauciu tas, kurioms su vaiku sunku susisneketi.

sveikutes simta metu cia nebuvau.... labai jusu pasiilgau...
noriu pasakyti - turiu nuostabia dukryte kuriai siandien 13 dienu - Vakare vardu mazoji...
pas mane kaip zinote vis dar pasitaiko visko, bet thu thu thu - mazoji siek tiek pakeite viska musu seimoje. Kas keisciausia vyresnysis vyro vaikas labai draugiskai ja priima ir dar labiau reaguoti y mane prdejo... pasitaria, ka nors grazaus pasako.... ateina vis sesute pamyluoja, sako duok man panesioti... eina tikrina ar miega ar nepabudo, laikouz rankutes kai keiciu pampersa... jei atvirai as apakus, ir labai labai noreciau kad tai nepasikeistu.... labai bijau kad tas grazus bendravimas laikinas.... na tikiuosi kad taip tesis visa laika ir bus ramybe namuose.... nesakau kad vis dar nepasitako kataklizmu musu santykiuose, bet juos vis lengviau isgyveni kai matai kad jis stengiasi, aisku ir man gryzo noras stengtis nusileisti ir t.t. man net atrodo kad vyresnelis gerokai pabrendo suprates savo atsakomybe uz sese ir t.t. ... papasakokit kaip jums sekasi....
ir aciu uz palaikyma kury visada cia rasdavau.... man jo labai reikejo jei ne jus nezinau ar buciau viska istverusi....


p.s. linetablue kaip tu gyva? ar viskas gerai pas tave?

kazi kur visos pradingot su posuniais ir podukrom?

as nedingau, tik mazute suryja daug laiko, tai reciau prisijungiu, pasakykit kaip jums sekasi? kaip laikotes? gal dabar kuriai is jusu sunku taip kaip buvo man... niekam to nelinkeciau....

na isties nera lengva, bet visada randu iseiti, nes pasiduoti nemoku.

As jau baigiu su visomis problemomis susidoroti. Bet yra viena kurios turbut niekad neiveiksiu. Gal as ir nesveika, bet kai mano vyras apkabina ar pabuciuoja savo vaika mane tarsi elektra nupurto. Na nieko negaliu su savimi padaryti, bet..... sitoj vietoj pavydziu tam vaikui savo vyro demesio . Nebeismanau ka daryti .

Visur kitur viskas normaliai, draugaujam, kalbam, zaidziam, juokiames....ech...

o kodel taip?

Blyn, zinau kaip tas kvaila, bet pavydziu vaikui demesio . Na kaip nors ir tai iveiksiu.

Klaiku darosi tokiu istoriju klausantis. NIEKADA vyro su vaikais nesirinksiu!!! Is geros moters pikta pamote tapciau )))

Sveikute, man labai smalsu kaipTau sekasi? Ar susitvarkei su vyresneliu, ar normaliau elgiasi?
Sveikinu sulaukus mazosios princeses
O pas mus irgi visko buna, dabar buvo kiek ramiau ir geriau gyventi, bet kadangi vyresnelis daro cirkus mokykloj ir nieko neklauso, gali atsikraustyti pas mus disciplinos mokintis, tai nezinau kaip reikes elgtis ir aplamai ar galeciau taip gyventi, nes MB be galo daug dirba ir studijuoja, taigi as tureciau su juo uzsiimti visa laika

O jeigu vyras su vaikais pasirinks tave ? Kaip tada bus ? juokauju .

Bet gyvenime visko buna. NIEKADA nesakyk NIEKADA .

na ka brangioji labai uzjauciu tave.... bet bent jau pas tavo vyra yra suvokimas kad vaikas nera idealus ir ko jis pas jus gali atsikraustyti.... bet vistiek tau bus labai nelengva.... jei reikes palaikymo zinai kur kreiptis.... na o man thu thu thu pagerejo... vyresnelis labai pasikeite siek tiek pries sesutes gimima... as mastau kad tiesiog nustojo bandyti mus isskirti, ir tapo daug lengviau... myli sesute, manes klauso ( ne visada bet vistiek pasiekimas) kazkada isgirdau klausima gal tau reikia pagalbos?... tokie dalykai man atradimai uz tai esu laiminga.... pasisako kokias paslaptis ir t.t. dar vienas dalykas - vyras labiau stengiasi... manau kad visiems siems veiksniams susidejus man dug palengvejo... zinoma bambu ir dabar, nes kazko nespeju, paprasau padeti nepadeda, dar kas nors tada jau atbambu savo... su mazaja rutina gal dar tai ytakoja mno nuotaikas...
Zinau kad nuskambes juokingai - juk kiekvienai mamai savo vaikai geriausi - bet mano mzoji tokia miela... kartais pasiziuri kaip ruoniukas - tokia nekalta nekalta, o kai valgo tai kaip apzora tik zandai kruta.... tikras burundukas ji pas mane... nuostabi mergyte.... ydesiu jums jos nuotrauka zinau kad pizoniska girtis bet taip norisi - tai mano stebukliukas....


Papildyta:

Papildyta:
tigris - laikykis.

Pilietevakare, Tavo mergyte nuostabi ir vardukas nuostabus ir nieko cia pizonisko dziaugtis savo angeleliu
Pas mus aistros dabar aprimo, ziuresim kas bus toliau Sekmes Tau, o jei ka rasyk i az

Pilietvakare, kaip šaunu, kad viskas gerėja pas jus, o dukrytė nuostabi, ir kuo tokiau,- tuo gražesnė bus
Perskaičiau jūsų temą, tai matau, kad reikia daug laiko, kad kas nors keistųsi, bet vis tik įmanoma Ir kitos pamotės, mamytės, laikykitės, įsivaizduoju, kaip nelengva būna, bet viskas nuo jūsų ir jūsų vyrų priklauso, stenkitės ir gausite atgal su kaupu

reikia stengtis, nieks nesako kad nereikia.

na as paskutinius 3 mtus atsimenu kaip asaru ir skausmo metus.... kaip tose melodramose ir myliu ir kartu nebegaliu nes kazkas kliudo... beto nepasakyciau kad cia laikas viska keicia... bent jau mano atveju manau kad kardinaliai pasikeites gyvenimas pakeite ir musu santykius... ir manau taip yra daug kur kaip ir savo vyro moteris nelabai bepakeis, taciau jis visai kitoks gali buti su kita moterimi... kaip bebutu visoms linkiu kantrybes ir tvirtybes ir surasti saltiny is kurio semtis meile ir geruma, o jei tokio nerasit susiraskit gera psichologa - prireiks - jei ka visu telefoniniu konsultaciju numerius turiu klauskit pasakysiu, buvau nusirasiusi y knygute... del viso pikto... kartais galvodavau jau skambinti ir vel nusiramindavau....
ir siaip jau apskritai linkiu sutarti su posuniais/podukrom kaip as dabar sutariu su savaisiais

vasaros pradzioje, beveik pries gimstant treciajam suneliui sededama forume aptikau sia tema. skaitydama zliumbiau krokodilo asarom. taip buvo gaila Jusu is tikruju nuosirdziai, ziauriai nuosirdziai dziaugiuosi kad reikalai pajudejo i geraja puse sekmes, istvermes, kantrybes!

aciu uz palaikyma!!!!!! todel kad suprantu kaip jo reikia ir noriu pasakyti jei kuriai bus blogai kreipkites, as visada pasiruosu bent jau pabendrauti, palaikyti moraliskai