Sveikos mamytės ir tėveliai
Gal esate kas patėvis ar pamotė, skamba žiauriai
Kaip elgetės su vaikais kurie nėra jūsų biologiniai vaikučiai. Leidžiat daugiau nei saviems o gal jis atstumtasis? Gal jam reikia dėmesio? O gal net nekenčiate jo ?

Aš pati buvau podukra tai buvo žiaurūs metai. Mama su patėviu pragyveno 7m.
Kol jis negyveno pas mus, o tik lankydavos lyg ir nejautė neapykantos. Bet kai apsigyveno prasidėjo pragaras man tada buvo 7m, broliukas 4m.
Jis tiesiog nekentė mūsų, drebėdavo iš pykčio dantis sukandęs. Viską ką darydavom buvo blogai.
Gyvenome kaime, tad išvažiuodamas į darbą mum užduodavo begalę darbų. Jei neatlikdavom, užsižaisdavom, oi kaip kliūdavo
Visą laiką buvom niekinami, prvardžiuojami, keikiami. Jis pats nemušdavo, bet priversdavo mamą tai daryti. Televizoriaus neleisdavo žiūrėti.
Kai lankėm mokyklą, viską darėm kad tik namo kuo vėliau pareitume. Gryžę turėdavom atlikti ukinius darbus, o po to namų darbai.
Kai mamai teko išvažiuoti į ligoninę, man tada buvo pasaulio pabaiga, klykiau ant kelių parkritus, nagais žemelę draskiau....
Tas laikas kurį prabuvom su patėviu, labai atsilėpė mūsų su broliu tolesniam gyvenimui.
Vieną dieną reikėjo važiuoti šieno grėbti, bet kaip visalaiką užtruko su taurele rankoje. Parvažiavo, o mūsų nerado, mes buvom išėję žemuogių pasirinkti į miškelį, ir nišgirdom kada jis parvažiavo.
Kai parėjom iš įsiučio pradėjo mus talžyti su guminiu batu. Mūsų kūnai buvo nusėti mėlynių, man trenkdamas pataikė per ngarą, negalėjau kviepuoti, brolui kaip vėliau sužinojom, lūžo rankos kaulas.
Vėliau kai mamos nebūdavo bandydavo priekabiauti.
Su broliu buvom net iš namų pabėgę, bet surado. Po kiek laiko buvau pabėgus pas tėvą, o jam viskas dzin.
Buvau sau pasakius, kas bus tas, bet savo vaikam neparvesiu patėvio.
Echhh gyvenimas padarė savo, mano sūnus turi patėvį. Atrodo viskas tvarkoj, suprantu, jis nemylės jo kaip tikras tėvas, bet didelės draugystės ir nematau
Kai bara jį, iškart apima mane baimė, kad neapykanta neįsivyrautų jų širdyse.

Tėvai išsiskyrė kai man buvo 2metai.Kai buvau 16 vasarą teko pagyvent pas tėvą,kaime,padėjom šienaut,močiutę 96metų paslaugyt reikėjo,tai pamotė labai manęs nemėgo...bet aš suaugau ir pasistengiau...dabar mano tėvai gyvena kartu,o pamotė liko ant ledo.
Mano vyras turi dukrą iš pirmos santuokos,mudvi puikiai sutariam,jei 14 metų.

nu as tai nepatyriau ka reiskia gyventi su pateviu ar pamote, bet cia kaip pasisake apie siaubinga gyvenima

mano vaikas ir neauga kartu su teciu, bet as tikiu kad patevis jam suteiks daug daugiau galimybiu ir vyriska gyvenimo pavyzdi nei kad tevas alkoholikas

Sveikos
atrodo kad aš čia išsiverkiau, neee, jau užgijo seniai, nors berašant ašarėlė nuriedėjo
Man labai gaila tų vaikiukų kurie turi tėvelius bet yra skriaudžiami, mano pažystama tiesiog nekenčia savo vyro mergaitės 11metų, nors turi du vaikelius pagimdžiusi nuo jo, kažkaip neimanoma žmogui paaiškinti kad negalima taip elgtis. Nes mergaitės adresu tokių žodžių pasako

Kaip fainai kai moterytės randa kalbą

o man jei atvirai labai sunku... esu pamote 2 berniukam vienam 5 kitam 13 pati laukiuosi pirmo vaikiuko... is tkro tai kazkokia katastrofa.... maziukas mane labai myli ir labai gerai priima, kaip vyras sako as esu jo geriausia drauge ir jam nereikia nei tevo nei mamos nei brolio, bet vyresnelis.... na as suprantu paauglyste ir visa kita.... bet moterys as tikrai isprotesiu... jau turiu susirasiusi visu moteru kriziu ir pagalbos moterims numerius, nes kartais jau galvoju kad tikrai nepakenktu man ta psichologo pagalba.... vyresnelis nuo pat pradziu daro viska kad mane isuitu is namu... jis yra labai islepintas ir labai nesavarankiskas ir gal tai mano vyro kalte jis labai puikiai manipuliuoja vyru... pavyzdziui as darauvalgyt o jis visa savaite nevalgo pagaminto maisto o issizyzia kad tevas jam pirktu ir sildytu picas saldytas, ir taip pvz visa menesy, jei pvz pasakyta vienuolikta miegoti zyzia pas teva kad eis 11.30 ir eina tada na net nemoku paaiskinti, ir jei ko nors neleidi visada tas pats o kodel o kodel ir vistiek issizyzia pas teva.... buvo toks laikas kai ateidavo pas mane paklausdavo ar leidziu pasakau kad ne tada cha ir man leis tevas ir eina prie mano akiu prie tevo ir taip kad as viska matyciau ir girdeciau issipraso.... o vyras apskritai gyvenime labai kietas (tiek versle, tiek mususantykiuose, tiek bendraujant su aplinkiniais) nesugeba jam pasakyti ne.... visi kalbejom kad zek ka darai, as, jo mama, sesuo, mano mama, aplinkiniai, o jam per viena ausy yeina per kita iseina.... arba dar blogiau vaikas ko nors praso vyras atsisuka paklausia manes ar as leidziu ir jei neleidziu jis vistiek leidzia.... vaikas visa tai mato.... pykstames su vyru tik del vieno - vyresniojo vaiko, galvoju bet niekaip nepamenu kad butume del ko kito susipyke kada nors.... isbandziau simtus visokiu taktiku - viska leisti, iseiti kai nebeistveriu, nekalbeti, kalbetis - aiskinti viska.... niekas nepadeda.... kartais nebezinau ka daryti, atrodo tikrai isprotesiu.... patarkit ka nors....

gal pamėginkite ignoruoti viską, kas susiję su to vaiko auklėjimu. jei tėvui atrodo teisinga sūnui kažką leisti, tegu leidžia, nekreipkite dėmesio. gal vyras šiokią tokią kaltę jaučia prieš sūnų, tai bando išpirkti ją nuolaidžiavimu, kad tas tik dar labiau nepasišiauštų ir ko neiškrėstų. šiuo atveju jūs tam vaikui esate svetimas žmogus, kuris iš kažkur atsiradęs bando savaip reguliuot jo gyvenimą. jūs neprivalote to daryti. tas vaikas turi savo tėvą, ir kaip supratau, savo motiną.

Bandziau ir ignoruoti, deja nieko is to nesigavo... lygiai po 2 savaiciu vyras parejes y lova nakty praverkdavo puse nakties, sako kaip man sunku su vaiku nesusitvarkau, visa laika pykstuosi, nebezinau kaip gyventi ir t.t. tada pasakiau kad kai as neistverdavau, jo nesubarusi tu dar sokdavai ant manes saukti, o tau ar butu malonu jei dabar as po kiekvieno jusu konflikto dar tau priekaistauti... tada buvo gerai menesy, jis suprato kaip man nelengva ir visa kita bet po to ir vel viskas is pradziu....
patikekit manim nenoriu as nei jam kai ko reguliuoti, tegul gyvena ir nelenda man y akis ir viskas....
bet visada as uzkliunu arba del kai k esu kalta arba dar kazkas...
as tik noriu kad mane gerbtu ir gerbtu tai ka as darau....
pvz jis ateidavo ir mosuodavo man su ranka palei veida atseit trenks ar kazkas panasaus, man asnemiskai tai visai nemalonu, o kai vyras pasakydavo nu tipo nedaryk taip, jis sakydavo as tik zaidziu ir toliau, viena karta sakau pabaik, kita karta skau pabaik, o jis as nieko nedarau as tik zaidziu, sakau vyrui man skaudu kad jis taip daro as ne koia piemenke kad man palei veiida mosuotu, vyras sako - na jis juk vaikas jis tik zaidzia ir vel viskas toliau... kol viena karta neistveriau uzsidariau kambaryje ir blioviau iki nzn kiek, tada jis rado mane nusibliovusia, ilgai kalbejomes aikinau kad mane tai zemina, skaudina ir visa kita... tada vyras pagaliau rimtai pakalbejo su sunum ir pasake gana, tokiu zaidimu pas mus nebus tai skaudina kitus zmones....
tai tik vienas pvz ir tokie yvykiai tesiasi ne po diena ir ne po savaite o pora menesiu- pusmey
arba eglute nemuose negera as kalta - nes plastikine o ne tikra buvo, nes papuosta burbulais o ne angeliukais ir t.t.
mes pvz sakom ateik su mum papuosi eglute visi kartu ir t.t. jis sako kodel tureciau, ko ji ne tokia eglute nupirko ir kas cia per zaisliukai....
kotletu mano nevalgo del to kad kepu ne taip kaip jo mociute, sumustinius karstus ne taip kaip jo mama, kepsniu nevalgo nes kepu is jautienos o ne kiaulienos (nors net nezino kuo jautiena nuo kiaulienos skiriasi) pvz kai pareina is mokyklos y pavakare pvz 4val sakau ar nori ka nors valgyti ne sako nealkanas, o kai gryzta tevas kokia 5 val sako ji manes nepamaitino, tada vyras ant manes pradeda staugti, kad vaikas nevalges...
vakar visa vakara nesikisau nesikisau, issikalinejo nesakiau nieko....
vakare 11 val vyras pasake eiti jam miegoti, sako man dar 10 min reikia, sakom ok uz 10 min turi guleti lovoj, tada sako nu uz 15, sakom gana baik issidirbineti prasei 10 gavai 10 ir is vis 11 yra tikrai velus laiaks gulti y lova, tai jis atsistojo prie manes ir vyro ir 5 minutes zyzia nu 15 nu kodel ne nu siaip nu taip, as sakau vietoj 5 minutes gincu galejai daryti ka norejai tas 5 min, o jis man sako ka tos 5 min pakeis miegoti eisiu 15 po, sakau dabar rodau ka tai keicia - kadangi 5 min nieko nekeicia miegoti eini tuoj pat, nebereikia tau likusiu 5. aisku manes jis neklauso, bet vyras pasake girdejai kas tau pasakyta eini y lova, ten tada susidraske dar jis su vyru nes nesirenge pizamos ir t.t. syryt atejo atsiprase net manes ( cia per 3 metus koks 3 kartas)
o sian vel tas pats, susikibo su vyru ir manim tiek kad vyras isveze jy pas mociute... (cia 2 karta gyvenime)
pirma karta gyvenime kogero vyras jam nepirko traskuciu - jie gryzo namo is miesto as iskepiau vakarienei kepsniu, o jis pasake man negalima traskuciu ir picos (nes kai ignuorodavo mano maista issiprasydavo tevo saldytos picos ir taip visa laika) as nevalgysiu ir kepsniu,
sakau ar tau maza buvo vakaryksciu barniu, sako maza ir toliau savo....
tai tiek isnervino kad pasakiau jei tau mano maistas netinka eik gaminkis pats, lai tau gamina mama, mociute ar dar kas nori lai ydeda ir valgyk ta maista o prie mano pagaminto nesiartink... tada jis vel vyrui zyze zyze kol tas neistvere sako kraukis daigtus vaziuoji pas mama arba mociute rinkis jei tau pas mane blogai jei tau netinka mano maistas ir viskas ka as darau buk ten kur tau padarys geriau...
vaikas yra 2 kart isvezamas pas mociute abu kartus buvo del maisto...
istikro kad ir kaip stengciausi vistiek darau kazka ne taip...
tik gal koky menesy (is 3 metu) vyras pastebejo kad jis kabinasi prie manes, ir tai nemato kai nenori.... bet vitiek jau yra mane apgynes... juokingai skamba bet tai tiesa.... 1.5 metu as net nemiegojau vienoj lovoj su savo vyru nes to neleido vaikas... as rasau ir verkiu, nebezinau nei kaip gyventi... tikiuosi viskas pamazu pamazu bus y gera... bet nebezinau ar istversiu iki to gero.....
kaip as daznai sakau - gyvenu su 13 metu uosviene... ir tai visai ne pokstas o ziauri tiesa....

neturiu ko patart, nes neteko turėt tokios situacijos, bet labai tave užjaučiu, o juk tu dar laukiesi, nervintis negerai, gaila labai, kad nesupranta nei vaikas (manau pas jį paaugliškas maištas dabar), nei tuo labiau vyras (o jis manau, tikrai bijo priekaištaut labai vaikui, pataikauja, kad skyrybų skriaudą sumažintų, bet gal aš ir klystu)
laikykis, manau praėjus kurim laikui, na metam kitiem, situacija pagerės, vaikinukas paaugs, gal mokintis kur išvažiuos, gal pats susipras ir nebepuls taves

(o kodėl jis negali gyvent su mama, jei ji yra, gal taip problema išsispręstų)

jooo...o as galvojau, kad man jau blogai... tai kas bus,kai jam bus daugiau meteliu?...
na bent pasistenk,dabar kol esi nescia tiek nesijaudinti-lialiui nepakenkti...

na mes ir auginam 8-metu mano vyro sunu ir jau bendra savaiteles dukryte....sutariam..neznau..kartais gerai,kartais visai chrenovai...kartais norisi i viska spjauti ir eiti savo keliais...matyt pas mus pati didziausia problema-tevelis (manau,kad pas jus tas pats).jaucia kalte pries vaika,kad mama jo neaugino...kiek buvo konfliktu pradzioje tai sakes... ent esu gavus antausi.. nes vaikas nenorejo is sveciu eti namo...uzsikauke... mano kalte-vaikas per mane jauciasi nelaukiamas ir nemylimas...ir dar buvo pasakyta,tokiu k...kaip as pilna,o vaiko jis neleis niekam skriausti..va tada tai as kaukiau. bet siaip ne taip praejo...atleidau..bet sioks toks priesiskumas vaikui atsirado...
na dabar jau siek tiek kitokios problemos...vaikas patingintis...ir del to vel kalta as...sneka grubiai..as kalta..rekauja ant kitu vaiku-spekit kas kaltas?
siandie vel apsizliumbiau...as neleidziu namie zaist su kamuoliukais..pirma karta paprasiau kad nezaistu nes sudauzys ka, antra jau sakiau,kad atimsiu,trecia karta atemiau..ir taip dar du kamuolius. vyras aiskino kad perdedu. kol buvau ligoninej gimdziau-iskule liustra su futbolo kamuoliu....atemiau visus tada ir ismeciau.paprasiau vyro nepirkt daugiau..vakar patyliukais vyras nupirko ir parveze...dar kamuoliuku...ir taip tyliai tyliai,kad as negirdeciau...ir cia tik vienas pvz is daugelio..jau bijau,kad kada partruksiu...o a tada nezinau,kas bus...

va ir galvoju,ie dar kesiu... nezinau...

sveikutes....
erosi skaitau tavo pasakojima ir matau savo seima... jei atvirai laukiu nesulaukiu kada gims mano leliukas tikiu kad tai bus kone vienntelis mano issigelbejimas... bent jau gyvenimo dziaugsma turesiu....
su kamuoliais pas mus situacija velniskai panasi... pvz dabar puse vienuolikos o jis ramiausiai bumsina kamuoly y grindis (gyvenam bute 4 aukste)... as jau praradus vilty kistis, o vyras 3 kart pasake baigti, tik niekam tai nerupi... o tiesa pasakius to jo pasakymo per ta bumsejima net nesigirdi.....
na trenkes man tai nera ir aciu dievui, as buvusi dzidiste tai nzn kiek dantu jam po tokio bandymo liktu....
bet kazkaip nuo to nelengviau... sedziu dabar cia ir taip skauda sirdy, per visas tokias nesamones net ramiai lauktis negaliu ir dziaugtis savo auganciu vaikeliu...
2 kartus vos nepersileidau - manau kad daugiausia tai ytakoja nervai....
is tikro net nebezinau kaip gyventi, velniskai myliu savo vyra, bet lygiai taip velniskai daug skausmo isgyvenu.... vyro sesuo man ir sake vienintele tavo viltis pagyvensi tada kai jis iseis mokintis....
kartais taip noreciau, kad kazkas apkabintu kaip vaikysteje mama ir nieko nesakytu, o as tik bliauciau ir bliauciau....
Papildyta:



vaiko mama yra atskira tema... jei atvirai nenoriu nieko blogo kalbeti apie zmones, bet apie ja paprastai pasakau ant sergancio psichiskai zmogaus pykti negaliama... ten tokia moteris kad ka as zinau... seniai sakiau vyrui apribok jai teises, ji ta vaika traumuoja, o jo nuomone vaikui reikia mamos.... jei atvirai cia kita labai skaudi tema... galk uztejks vienos kad man nesiseka buti gera pamote....

Man pazystama si situacija, jie gyvena su savo mama, bet kai ateina, tai uztektinai panervuoja mane. Is pradziu buvo viskas lyg ir niekur, bet dabar atsirado nesveikas pavydas is maziaus puses man. Maniskio vaikai irgi panasaus amziaus, bet as atvirksčiai - su vyresniu susikalbu, o su mazium ne. MB siule atostogas kartu su jais - bet as issisukineju ir sakau, kad as vis dar nepasiruosus ir dar nereikia vaiku traumuot. Nezinau kaip su jais bendraut, nes ju mamyte nelabai ka gero juos mokina, vien kai jie kalba su MB ir parenka toki nesveika inoringa tona, kad atseit tevas mus paliko, tai viska mums turi dabar pirkti, tai mane siutas ima
Bandau nutyleti kas man nepatinka, bet ne visada man pavyksta

PILIETEVAKARE---siulyciau istatyti namuose kameryte(ir ne viena),tegul pafilmuoja pora savaiteliu,poto parodyk savo vyrui,kaip atrodo situacija jusu seimoje ziurint is sono.Gal tada pamatys kokias klaidas daro PATS TETIS.Tuo paciu galite pradeti lankytis pas siemos psichologe.Svetimo zmogaus,gal paklausys labiau,gal mokes isaiskinti situacija,kuri tikrai nepavydetina.
Nes tik tecio valia ir auklejimu bus galima pakeisti situacija jusu seimoje,jei neatsipeikes,jus kentesite(ir jusu gimes vaikutis,nes gali buti neapykanta naujam broliukui) ir toliau,tol,kol sunus neiseis gyventi savarankiskai,o ir gyvendamas savarankiskai gali apkartinti jusu gyvenima
Stiprybes Jums

Isivaizduoju, kokie sunkus jum su broliu buvo tie metai Paskui po tokiu smurtavimu ilgam lieka vaiku sirdyse randai, nepasitikejimas savimi...



Isivaizduoju, kaip skaudina, zemina toks jo elgesys su tavim. Bet tu atsipalaiduok, galvok apie leliuka pivelyje ZInau, kaip sunku but saltai ir nekreipt demesio, bet tu juk stengies kiek gali! Ignoruok jo toki elgesi. Nenori valgyt, lai eina nuo stalo. O jus visi vakarieniaukit kartu. Nenori uzsiimt kazkuo kartu su jumi, nemaldauk jo, lai pats susipranta. Manau vaikas iskart pajus, kad tik nuo jo priklauso, ar jis dalyvaus seimos gyvenime




Cia jau tevo didziausia klaida, kad bet kokiu atveju jam nusileidzia Ir vaikas ta jaucia, manipuliuoja juo Kai maniskiai nemiega, tokiu atveju suguldau, isjungiu sviesa ir pasakau labos. Jiems nerimstant - pasiulau eit plaut grindu, sluot laiptines - kaip mat nurimsta



Vis pykstates del vaiko.... Mano mama patare, kad ir kaip blogai elgsis MB vaikiukas, stengtis man nepriekaistaut, nezemint tevo akyse ir pan. Nes vis tiek MB jo vaikas yra svarbiausias!

Papildyta:


Idomu, ka pats vaikas galvoja apie visa tai, apie tave Jis tarytum minta tavo nervais, barimu ir pan Pabandyk susikaupt, but konkreti, tiesiai sakyt, kas jame tau nepatinka. Pagal mane jis visai nepazines motinos silumos, gal to jam reiktu?... Pvz kazkokio pagyrimo vietoj barimo, pasidziaugimo kartu su juo Gal tai ir pakeistu ji, jei suprastu, kad tu KARTU su juo, o ne PRIES ji.



Cia jau vyro kalte, kad leidzia taip su tavimi elgtis Betir tau reiktu uz save pastovet. Nesakau, kad must iskart, bet as nenusileisciau Duociau suprast, kad ir as galiu jam tai padaryt, bet nedarau, nes jam TAI nebutu malonu.




Ne plastikines ar tikros eglutes esmej, juk svarbi pati svenciu nuotaika Gal butu iseitis, jo kambary papuost maza tikra eglute, visi tada butu laimingi...



Tavo pareiga tik paruost maista, jo - ji valgyt arba ne. Taip kad maziau pergyvenk, jei jam ner nuotaikos ar apetito. Tai jau JO problema!




Tikrai labai labai uzjauciu tave Vienintelis budas saltai reaguot, ignoruot jo toki elgesi. Atsibos jam visa tai, pamatysi




Nusiramink, vaikai auga ....



Manau to silto apkabinimo dauguma musu noretu, buna atveju, kai atrodo nebesusitvarkysi, viskas krenta is ranku, kazkoks chaosas...



Su kamera gera mintis, Bet kaip supratau, tevas ne karta pats viska mate. Gal tuo metu ir uztare savo zmona, bet paskui vel viskas is pradziu....
Geriausia manau apsilankymas pas psichologa, bet butinai visiems kartu!

pilietevakare, siūlau tau paskaityt gerą psichologo Rudolfo Dreikurso rašytą knygą "Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams". Pati auginu savo vaikučius ir vieną MB Man ši knyga labai padėjo.

Atejau pasiguosti
ka tik buvau aprekta MB, kad kaltinu jo vaikus nebutais dalykais, susirinko vaikus, trenke durim ir isejo
prasidejo nuo to, kad mazius pradejo zaisti prie duru ir jas rakineti, o pas mus labai nesaugi laiptine, taigi gavo pastaba is manes, kad taip daryti negalima, po to ziuriu, kad mano raktu duryse jau nera ir paklausiau kur padejo... na MB pradejo tada ant manes rekti ko as juos kaltinu ir kabinejuosi! blyn cia juk tik klausimas buvo, tipo as vargsiukus uzsipuoliau, ai, dar viena pastabele is mano puses buvo, kai atejo net nesisveikino, tada sakau-kai zmones ateina i siuos namus, visi sveikinasi, noreciau, kad ir jus tai darytumet. tai va, nezinau dabar kas bus ir kaip bus, nezinau net kada jis grys ir kaip toliau bendrauti ir su juo ir su vaikais

tik neisigask ir nenusileisk, tu irgi zmogus ir turi savo teises, jei nusileisi ir tik sokinesi apie juos ant sprando uzlips ir jis ir vaikai, ir didziausiam bardake turi buti tvarka, o jei jis negrys...... na vadinasi tiek ir tebuvai jam svarbi..... nesigrausk, o tiesiai sviesiai pasakyk vyrui kas nepatinka ir kas negerai...... jie gi vyrai, jie nesupranta, ir nemoka tarp eiluciu skaityti.....

Dabar viskas lyg ir gerai, graziai bendraujam toliau. Bet vakar as bandziau jam paaiskinti, kad as ju niekuo nekaltinu ir kad jis negali prie vaiku ant manes staugti, nes as aplamai jiems tuscia vieta patapsiu, bet jis nesupranta to jis mano, kad as pries juos nusistacius ir tipo ka jie bedarytu, tai man visada blogai. Bet taip juk nera, nes as suprantu, kad man reiks visa gyvenima tuos vaikus matyti ir bendrauti su jais ir neesu suinteresuota pyktis. O jis nesupranda, nes jaucia kalte, kad vargsiukus paliko gyventi su mama ir issiskyre siaubas, na ir kaip toliau viska delioti i vietas?

pries kazka pasakant, reiketu visuomet pagalvoti, jog bet kokia replika ar sakinelis istartas pamotes yra dazniausiai traktuojamas kaip priekaistas.

Jei veikutis daro kazka ne taip, tai vietoj to, kad ji sudrausmint, kad ir kaip graziai tai pasakytum, geriau prieik ir svelniai pasakyk kodel negalima zaisti su raktais, kad tu tai sakai, noredamo jam gero arba rupindamasi jo ir seimos gerove ir saugumu, o tada paimt raktukus.

kai zmones ateina i siuos namus, visi sveikinasi, noreciau, kad ir jus tai darytumet pasakei graziai ir tikiu ramiu nieko nekaltinanciu tonu, bet garantuoju 100% kad vaikai tai prieme kaip dar viena priekaista ir jiems iskart kilo priesiska reakcija. As neskau, kad si replika yra blogau, jokiu budu, jie privalo pasisveikinti ir taip parodyti tau pagarba, bet pirma ta pagarba reikia pelnyti. Nezinau kokia tavo situacija, bet vaikai matyt ziuri i tave kaip i isibrovele, ar moteri kuri megina uzimti mamos vieta. Manau, kad labai svarbu vaikams paaiskinti, kad tu nesistengi buti antroji mama, ar isstumti mama is ju gyvenimo, paaiskink jiems kodel esi siuose namuose...
Zinau, kad sedint prie kompiuterio monitoriaus labai lengva patarimus dalinti.
Linkiu stiprybes ir istvermes

dekoju uz patarimus ir Tavo nuomone

Ar galima šią knygą kur nors įsigyti? Ar tik bibliotekose rasti?
Praverstų ir man tokia literatūra.

Idealiausia būtų, jeigu tėtis nuo pat pradžių savo vaikams paaiškintų, kad tu esi lygiai toks pat autoritetas, kaip ir jis, ir kad tavęs klausyti būtina. Be jokių ten išlygų "kas kieno vaikas"... Bent jau pas mus taip yra. Aišku, labiausiai tai priklauso nuo tėčio

Oi zuikeliai,kaip man artima ši tema...kaip puikiai brangios pamotės suprantu jūsų vargelius ir jausmus.Nes pati esu Pamotė.Niekada net nesapnavau,kad ja tapsiu,bet ...Mano patirtis nėra gera.Ir iš karto noriu pasakyti,kad jeigu tik galit išvengti tos pamotystės,tai venkit-sutaupysit daug sveikatos.Mūsų šeimynėlė sudėtinė-jo vaikai,mano vaikas ir mūsų vaikas Kaip juokais sakydavau:bus taip-tavo vaikai su mano vaikais muša mūsų vaikus Tačiau išėjo kitaip.Jo vaikai ir mano vaikas myli mūsų vaiką,bet jo vaikai nekenčia mano vaiko.Žodžiu mano vaikas iš pirmos santuokos jiems yra kaip bjaurusis ančiukas.Jie galima sakyti atvirai jį ignoruoja.Man plyšta dėl to širdis.Pačioje pradžioje buvau nusiteikus optimistiškai-maniau viskas su laiku susitvarkys,apsitrinsim,suartėsim.Nuo pat pradžių jutau šaltuką ir savo asmeniui,bet labai mylėjau jų tėvą ir tikėjausi,kad ir mes vieni kitus jei ne pamilsim,tai pamėgsim.Tačiau laikas eina,o šiltų jausmų taip ir neatsirado.Deja.Bandžiau būti visokia;ir draugiška,ir motiniška,ir šalta(taip bandžiau parodyti,kad netoleruoju jų elgesio).Stengiausi neišskirti nei pirkdama,nei girdama,nei bardama.Nors tiesą sakant bartis privengiau,juk taip sunku pernešti tuos barnius.Gyvenam pas mane,buityje jie nepadeda niekuo.Viską darau tik aš,jei ką nors liepiu pasidaryti patiems sulaukiu baisaus nepasitenkinimo ir surauktų grimasų.Kiekvienu patogiu momentu pademonstruojamas šaltumas ir arogancija,ypač mano vaiko atžvilgiu.Kalbėjom ne kartą apie tai su vyru,bet jis sako:aš jų nepriversiu mylėti.Išgyvenu pragarą kasdien.Nors pas mus nesigirdi riksmų ir skandalų,bet gyventi nejauku.Žinau,daug kas pasakys;matyt pati daro kažką ne taip.tačiau atsakykit sau sąžiningai,kiek ilgai ištvertumėt matydami,kad jūsų vaikas yra neapykantos auka?

...o tas nepadėjimas būna net ir gerus santykius palaikant. Tarkim pas mus viskas daugmaž tvarkoj, bet vyro vaikas juk ir su motina turi matytis. Kadangi pas mus namie visas tvarkymasis vyksta savaitgaliais, kai vaiką motina pasiima, tai jis procese ir nedalyvauja. Pas motiną, aišku, irgi pramogauja, o ne grindis plauna. Žodžiu, žmogui visas gyvenimas kaip šventė

Pasakyciau, kad priversti myleti negalima nieko, bet gerbti siuos namus ir mano vaika yra privaloma, nes as gerbiu ir tavuosius.
Papildyta:

nu kas pas tave per vyras nu nepyk bet idiotas, tiesiog atrodo, kad jam niekas nesvarbu tik jo vaikai..... uzsiaugins tokius velnius besigailedamas ....... kol apsiks ant galvos ir dar toleteko paprasys Ir aplamai jis neturi jokios teises ant taves staugti , ar prie vaiku ar ne prie vaiku, suauge esat galit ir normaliai kalbet, kas cia per staugimai , as jam pasakyciau, jei as buciau pries tavo vaikus nusistacius, jie cia negyventu,,,, ir man atrodo, kad visa problema ne vaikuose, o tavo vyre, skystimelis geras, kad negali susitvarkyti su vaikais ir skaudina mylima moteri.....

merginos labai jus uzjauciu, skaitau ir matau vaizdus kurie dedasi pas mane.... atleiskit kad jus apleidau, man sesija dabar.... bet nuo kitos savaites manau vel daugiau galesiu cia pabendrauti....
Linkiu jums daugybes daugybes istvermes ir stiprybes, puikiai zinau ka tai reiskia.... man skauda sirdy kartu su jumis.....

Sveikutes visos, ar kartely...
Kogero atejau atsisveikinti.... turejau labai sunkia diena... finale issiblioviau baznycioje (daugiau eiti neturiu kur).... Ir priemiau sunkiausia sprendima savo gyvenime... nusprenziau kad nebera augiau kam vieniems kitus kankinti ir ateo laikas iseiti is situ namu.... situ namu kuriuos kuriau pati, savo rankomis... Nuo kitos savaites issinuoosiu butuka koky nors susiradus ir tikiuosi bent likusius menesius mano pilvukas augs ramybeje ir meileje...
Linkiu visoms stiprybes ir istvermes (man jos pritruko)...
Jei tik kada turesiu galimybe, butinai jus cia aplankysiu....
Bukite laimingos ir as tikiuosi sugebesiu susikurti savo laime ir paaryti laimingu savo kudykiuka...

sunkus sprendimas, bet laikykis buk stipri, tu juk atsakinga ir uz busima kudikeli, neverk ir neraudok, iskelka aukstai galva, paziurek i veidrodi tu juk grazi moteris, gyvenimas nesustojo

Nepatikesit sy karta beveik visai nebeverkiau... ateina laikas kai (nors ir nenori) supranti jog jau laikas... ir kad ir kiek vilciu visada turedavai susitaikyti, buti suprasta jos viena diena dingsta.... suvoki kad tai tas zmogus kuris taves nenori suprasti, nenori buti tuo zmogum ant kurio peties tu verksi... tiesiog taip jau yra ir nieko nepakeisi.... nesakau kad lengva... is tikro velniskai sunku... bet niekas ir nezadejo kad viskas bus paprasta... issiskyrimas niekada nebuna lengvas... netgi netikiu kad jam tai lengva nors ir kaip jis noretu mane tuo ytikinti....

Nu cia tai baisu
Labai uzjauciu Tave ir jei galeciau palaikyciau stipriai stipriai iki dangaus
Neturiu jokio patarimo, nes zinau, kad pati jausciausi be galo siaubingai.
Nu bet blyn kokie tie vaikai moka buti slykstus! As pati kartais matau kaip maniskio visokias gudrybes suka, bet aciu Dievuliui, kad jie manes dar nors biski bijo, nes nera dar manes perkande.
Bet o tai Tavo vyrui ka nesvarbus i pasauli ateinantis mazas angelelis? Nu nesuprantu ka jis visai trenktas?
Stiprybes Tau

Kaip Tu pilietevakare?

Oi, mergaites, kiek pas jus skausmo... Dabar sunku iskentet, bet posuniai ir podukros uzauga (netgi labai greit) ir pasikeicia ju mastymas, tampa netgi labai gerais. Dabar juos tikrosios mamos dar nustatineja pries jus. Kad jums uztektu nervu ir kantrybes!

Pas mane beda paskambino vaiko motina ir sako, kad nesusitvarko su vienu is ju ir kad mb turi ji pasiimti pas mus gyventi as rasau disertacija, darbe pasiemiau net atostogas, kad daugiau laiko mokslams galeciau skirti ir viska super parasyti, o dabar gaunasi, kad reiks dar ta priziureti. Kosmaras kazkoks negyvenimas ir kaip man dabar elgtis? Galva ratais eina, todel prasau jusu patarimo. Man dar tik 2.. keli ir as tikrai neesu pasiruosus jo vaikus priziureti

As ir norejau pasakyti, kad buvusiosios manipuliuoja vaikais, visaip ardo nauja seima. Reikia geleziniu nervu visa tai iskest, kol vaikai uzauga ir patys supranta kaip elgtis.
Tikiuosi, kad cia irgi santazo atvejis, galbut ji nei nemano atiduot vyrui vaika, tik gasdina, megina tavo nervus. Juk ji puikiai zino, kad tau tai nepatiks. Kur tu matei normalia mama, kad atiduotu savo vaika kitai moteriai, juo labiau tai, kuri paverze is jos vyra? Labai nesipriesink, vyrui gali nepatikti, kad nenori jo vaiko, jis tai ji myli. Priimk, matysi, gal tam vaikiukui net nepatiks pas jus, ziurint kiek jam metu, gal dar mamos nores . O jei ka - priimk visa tai del to, kad tai jau tokia antros zmonos dalia, nelabai maloni

Manau reikia keisti man savo poziuri i visa ta situacija ir viska priimti kaip yra, kaip Tu ir sakai. Siaip vaikai jau paauginti ir mamos jiems nelabai reikia. Dabar situacija tokia, kad tipo jis lieka ten kur ir gyveno su mama, bet ir vel blogai elgiasi. Niu kaip duos Dievulis, taip ir bus. Viena paguoda man yra tai, kad mb labai atsizvelgia ir i mano nuomone ir kiek suprantu dabar del mano mokslu vaiko nepaims cia gyventi, nes zino, kad man butu per sunku. Skaudi man si tema, bet ka pasirinkom, ta ir turim, nors mb tikrai nuostabus zmogus
mergaites, stiprybes ir Jums visoms

pilietevakare, o kaip Tau sekasi, kur dingus?

Iskentek ta sunku perioda. Jei jam prasidejo paauglystes metai, tai pats maistingiausias laikotarpis, bet visiskai neilgas, po to bus lengviau. Vyras tikrai ivertins tavo geruma, busi labai laiminga

Labai protingi Tavo patarimai
Sutinku su viskuom ka sakai, tik kartais ne taip paprasta istyleti buna, nes as dar tokia kibirkstele - uzsiziebiu, o praejus kelioms valandoms pagalvoju, kad visai to nereikejo
Gyvenu ir mokausi, myliu savo vyra ir stengsiuosi del musu visu

O kaip Tau sekesi su mb vaikais? Nes as kartais net nezinau kokiai su jais buti, nenoriu buti per daug gera, kad uzliptu ant galvos, nes kolkas jie biskiuka manes tokia pagarbia baime prisibijo, nenoriu buti ir ragana jie abu berniukai ir kartais atrodo, kad jiems visai neidomu su manim bendrauti....

Suprantu tave, labai sunku yra persilauzti (kalbant apie poziuri i posunius) Man neteko jo vaiku augint, bet buvo labai ikyrus ju kisimasis tarp musu. Sudarydavo itemptas situacijas, bet man labai padejo anyta. Ji palaikydavo mane ir protingai patardavo. Tokiu situaciju patys vaikai nesugalvotu, sakydavo, kad cia tikrai buvusioji "deda pastangas". Tada, atvirksciai, as stengdavausi buti gera ir tolerantiska, kad tuo ja nuginkluociau. Niekada vaikams nieko blogo nesakydavau apie ju mama. Budavo ir man tokiu minciu, kad neistversiu, bet manau, kad man pavyko. Esu posuniu gerbiama, visai juos myliu. Rupinuosi jais, stengiuosi pamaitinti kai tik uzsuka, buna, kad kartu atostogaujam. Dabar jie jau suauge, tai viskas ok.
Viskas praeina, kas bloga irgi Laikykis!

Aciu uz gerus zodzius ir palaikyma. Stengsiuosi buti gera zmona ir pamote Beje,pasigirsiu...su anyta man irgi labai pasiseke, nuostabus zmogeliukas

Nu va, viska ka geriausia jau turi (vyra, anyta) (atrodo tik leliuko truksta, bet dar spesi). Iziurek tame pacia didziausia laime Ate!

sveikos merginos,
Man sekasi jei galima taip pasakyti gerai, auginu pilvely ir tiek, stengiuosi susigalvoti kokiu pramogu ar siaip bet ko kad tik istrukti is namu... pasilikau gyventi su vyru, bet atsiribojau nuo visko... turiu save ir savo pilvely kai nebuna jo sunaus namuose atrodo vel grysta siluma ir viskas gerai bet tik jis pasirodo viskas prasideda is naujo.... stengiuosi nebuti tuo laiku namuose susigalvoju kur nors vaziuoti ir visa kita, tik tiek kad siuometu esu priklausoma finansiskai nuo vyro tai ne visada viska galiu sau leisti, nes kiekviena karta prasyti pinigu..... pacios suprantate....
dabar rasau jums ir taip sirdele sopa, asareles rieda, tik net nezinau kodel... gal del to kad nesugebejau issaugoti savo seimos, gal kazka ne taip padariau, gal nemokejau aukotis del meiles, net nezinau.... nieko nesu labiau mylkejusi negu to vyro dievas mato... gal meiles ne visada uztenka....
net nezinau ka patarti toms kurios isgyvena ta paty ka ir man tenka.... bukit stiprios ir net nezinau is kur pasisemti tiek kantrybes
....
visada galvojau kad as esu stipri.... bet... mane sulauze vaikas, tikiuosi jus busit stipresnes, labai nuosirdziai jums to linkiu.....

Linetablue neysivaizduoji kaip tau pavydziu kad tavo vyras kreipia demesy y tavo nuomone..... buk stipri....

labai skaudi tema, rasau todel, kad darbe kartais tenka isgirsi apie sias problemas, ir zmones tikrai kencia, visad pagalvoju kodel taip yra ir ka galima butu padaryti... apie tai galiu kalbet tik is salies...
man atrodo visa laika reikia kalbetis, ir nedaryti "tarpininku" vaiko-tarp jusu su vyru, ir vyro-tarp jusu ir vaiku. Kuo daugiau kalbetis, visiems susedus, nuosirdziai, kartu spresti kodel taip geriau o ne kitaip... galbut pasisodinti ta vaika ir ziurint i akis jam pasakyti, kad jus norit su juo draugauti, paklausti kodel jis nenori, kas jam yra blogai, kuo jam nepatinkate? ka jis noretu gauti is jusu? gal kartais vertetu pasiimti ji i parduotuve kartu, leit issirinkti ka jis nori valgyt, kartu pagaminti valgy, o gal viena diena per menesi paskirti "pamotes ir vaiko" diena, kuria jus abu praleistumet, pasiimti kartais po mokyklos vaika ir nueit papietauti... ir tiesiog kiekviena diena jam sakyti-kad jums jo reikia, va, kaip jis jums padejo (net jei smulkmena kazkokia padare),koks jis geras ir t.t. Kartais galima sugalvoti ir teciui kokia staigmena kartu paruosti...
aisku kalbeti lengva... bet linkiu jums visoms dideles sekmes, kantrybes, jus visos saunuoles, kad stengiates Laikykites!

Pilietevakare kaip gerai, kad apsireiskei, siaip tai labai daznai as apie Tave pagalvoju Gal ir gerai, kad likai namuciuose...net nezinau. Pas mane panasi situacija, bet vyras labai atsizvelgia i mano nuomone, nes supranta, kad ir man nelengva. Dabar labai daug mokinuosi, tai savo maziu net neatsiveda namo, vaziuoja su jais i gamta, pas draugus, senelius ir t.t. Siaip labai senai juos maciau ir net kazkuria diena pagalvojau, kad gal net pasiilgau ju... paciai keista. Bet is tikruju as ir pati stengiuosi pakeisti poziuri i sia situacija ir neaitrinti tos zaizdos, nes taip lengviau visiems bus.
O gal Tavo posunis jau geriau po biskiuka pradeda elgtis? Juk mato kad ir pilvelis Tavo auga, supranta jis, kad Tu laukiesi...

Na mano abu posuniai zino kad as laukiuosi ir kas keisciausia maziukas labai domisi jam smagu galvoja vardus ir visa kita ir aiskina man kaip reikes auginti jy (tai daro labai graziai ir istikro jo pastangos mane labai pamalonina) kai zaidziam saugo mane kad niekas neuzgautu ir t.t. o vyresnelis.... cia tas mano sirdies zaizdele.... net neziuri y mane... nors vyras uzstoja dazniau pastaruoju metu....
Siaip tai ka zinau labiau kreipiu demesy y save nei y juos
To linkiu visosms kurios isgyvena ta paty
LINETABLUE labai tave suprantu ir palaikau !!!!

Niu laikykis mergyt jei reiks pagalbos ar dar ko nors, rasyk! Kiek supratau netoli gyvenam viena kitos

As auginu 5 metu vyro mergaite. Tiesa pasakius, buna visko. Atrodo, leidi daugiau vaikui, nes lyg ir nori save itikinti, bei aplinka, kad esi geresne nei biologine mama, kartais paaukleji daugiau, tarsi noredama irodyti paciai sau, kad sitoje seimoje kazka reiski.. Bet siaip, manau, vaiku nusiteikimas pries jus arba meile jums -pamotems, priklauso labai ir nuo jusu paciu. Kol vaikai neuzauga iki pilnametystes, kad ir vaiksciotumete ant galvos, vis tiek nebusite geriausia pasaulyje pamote lyginant su pacia blogiausia mama, ir nieko cia nepakeisite.
Sunkiausia turbut ne santykiai tarp vaiko, nes ju nuomone galima pakreipti ir siek tiek pakoreguoti, taciau paciu suaugusiu... Jei jau pamote tai visi taip ir seka kokia cia klaida padarysiu ir kada.. Negaliu nei pabarti labiau, is karto isvada- vaiko nemyliu ir skriaudziu, apie dirza is vis patylesiu, gink Dieve... Man lengviau gal del to, jog mano MB visada palaiko mano puse ir vaikui kala i galva tik geras idejas apie mane, o vaiko motina, jei taip galima pavadinti ja, nesikisa i musu auklejima, t.y. nori nenori, as savas salygas diktuoju is auksciausio boksto

O siaip visoms pamotems linkiu begalines meiles ir dideliu pastangu. Susimastykite- tiems vaikuciams daug sukiau nei Jums.

Na ir gyvenimėlis . Iš visos širdies - didžiausios kantrybės tau, ir kuo daugiau ramybės! Suprantu, kad myli savo vyrą, bet kaip kažkas iš rašiusiųjų minėjo - labai daug nuo vyro priklauso jo sūnaus elgesys. Pabandyk saviškio paprašyti, kad jis save pastatytų į tavo situaciją, kaip jis tuomet elgtųsi? Gal susimąstys ?

Aš irgi savo vyrui esu antra žmona, bet man pasisekė. Kai prieš 6-eris metus mes susipažinom, jis buvo jau apie 10 metų išsiskyręs, ir jo vaikai buvo 15 ir 16 metų, juo labiau gyveno su mama. Vyras supažindino mane su jais, o kaip jie reagavo į mane, net nežinau. Niekada neiškilo toks klausimas. Kai atvažiuoja tik pasisvečiuoti - visai kitas reikalas nei gyvenant kartu. Dabar mūsų santykiai draugiški ir viskas. Vyro dukra, kai laukiausi, labai domėjosi manimi, ir laukė savo sesutės gimimo .

O mano tėveliai taip pat išsiskyrę, ir tėtis vieną dieną parvedė pamotę. Iš pradžių viskas buvo gražu. Aš buvau suaugusi, studijavau, tai nedažnai apsilankydavau namuose. Norėjau, kad tėtis būtų laimingas ir džiaugiausi, kad jam bus smagiau. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojom. Sesuo su broliukais kiek iškentė ! Iš pradžių net negalėjau patikėti . Pamotė, mano broliukui, kai šis nenorėjo gerti arbatos, ją karštą, ant galvos išpylė .... Visaip kiršino mus su tėvu, nes jie susilaukė bendros dukrelės, ir tikėjosi mus išguiti. Žinokit tokių dalykų pridarė, jog net baisu pasakoti. Pvz., iš tualeto šiukšliadėžės ištraukdavo higienines priemones, užkišdavo už radiatoriaus, ar padėdavo į spintos lentyną, o po to atsivesdavo tėvą, ir sakydavo - čia tavo dukra (mano tikra sesuo) tokia nešvari! Ar galit įsivaizduoti?
Ir dar visokių nesąmonių. Iš pradžių tėvas tikėjo savo žmona, bet vėliau viską suprato, ir tai baigėsi.
Tačiau tėvas vistiek gyvena su ja, augina bendrą jų dukrą, o mes, visi jo vaikai, jau turim savo gyvenimus. Žinoma, tenka bendrauti, bet ne taip kaip galėjo būti. Nesuprantu, kodėl būna tokių žiaurių žmonių. Ji pati išaugo nuo vaikystės su pamote, ir buvo skriaudžiama, bet elgėsi analogiškai.

Laikykitės merginos. Reikia tikėti, kad ansčiau ar vėliau viskas bus gerai .

Skaitau visa tai ir is tikro slykstu darosi.... atrodo stengiesi darai viska ka tik gali kad bent kiek tave gerbtu ir siaip bent kiek myletu o cia kazkokia atsiprasau uz pasakyma idiote padejusi ant visko daro ka nori ir jai vistiek gerai.... kartais atrodo kad pamotes- posuniu santykiuose nera viduriuko.... arba vieni baisus arba kiti.....
Apie pasakyma spingalietas kad sunkiausia santykiai ne su vaiku o su vyru tai tikra tiesa.... pas mane su vyru kalbeta simta milijona kartu bet per viena ausy yeina per kita iseina.... viska dar kaip nors istverciau jei vyras sugebetu buti protingesnis tokioje situacijoje....
Dabar dar karta skaitineju ir pagalvojau gal ir man reikia buti tokia zertva pamote gal uz bausmes ir siaip sadizma issikovociau valdzia.... aisku juokauju... bet jau net nebezinau ko imtis gyvenime.... labai laukiu kada gims mano vaikiukas... tiesa pasigirsiu berots bus dukryte aisq cia tik 65 proc bet vistiek man smagu

Grazaus savaitgalio visoms

Sveikos.
Visos temos neskaičiau, bet noriu papasakoti apie save.
Kai man buvo šešeri, mirė mano mama. Aštuonerių jau turėjau kitą mamą , kadangi tėvas vedė antrą kartą. Prisipažinsiu, tėvas buvo blogesnis už antrąją mamą . Gal todėl ją ir vadinu mama, o ne pamote. Nežinau, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas, jei ne ji: visada palaikydavo reikiamu metu, padėdavo, daug ko išmokė. Tiesa, dar nepasakiau, kad ji turėjo iš pirmos santuokos sūnų , o mano tėvas - mane ir brolį. Nepabijojo moteris sunkumų auginti tris vaikus. O po poros metų pagimdė dar sūnų. Tai va, teko moteriškei auginti keturis vaikus, iš kurių du visai ne jos. Niekada jai nepritrūko motiniškos meilės nei vienam. Ir dabar ji pagal galymybes nori padėti man auginant dukrytę , kurią , suprantama, laiko savo anūke.
Tokia mano istorija