Sveikos, mamytes. Jau visa savaite daugiau nieko negaliu galvoti. Gi mano sunus turi sesute.
Jai tik 9 menesiai ir jos mamytes istorija lygiai tokia pat kaip mano. Net musu vardai vienodi. Butu linksma, jei nebutu graudu. Gi sita moteris - antroji mano buvusio vyro zmona. Ir taipogi - ex. Kai mes skyremes, mano vaikui buvo puse metu, kai skyresi jie, ju vaikui buvo keturi menesiai...

Taigi, butu gal ir ne taip liudna, bet sita moteris tapo vienisa ir jos situacija nepavydetina - ji gyvena provincijoje, pries dekreta nedirbo, taigi ir pinigeliai labai mazi. Darba nezinau, kada susiras. Gaila man jos nuosirdziai, nes zinau, kad "tetukas" ir "seneliai" ja tikrai nepasirupins. Taip ji turi tevus, aciu dievui, kurie dar dirba ir gali ja paremti, bet kai sian snekejomes, tai tos pagalbos vos vos uztenka...

Kaip manote, koks mano vaidmuo turetu buti siu zmoniu gyvenime?

Teoriskai - jokio vaidmens, praktiskai - kiek gali, tiek padek

mano nuomone - gali palaikyti moraliskai. o is kur tu apie ja suzinojai?

As irgi manau lygiai taip, kaip Libra. Jokia cia tavo atsakomybe ar privalomybe kazkaip padeti. Kita kalba apie pacios norus. Jeigu zinai, kad gali ir to nori - padek.
Kaip tokius parazitus zeme nesioja

tegul ji paduoda ji alimentams, o tu paduok uz alimentu nemokejima, kai sio reikalo imsis antstoliai, jam bus blogai. bet taip jam ir reikia nebus daugiau noro gyventi neatsakant uz padarytus darbus. reikia gi ji pamokyti, kad dar uz kokiu 5 metu neatsirastu dar viena nelaiminga moteris, kuria jis paliks pacia sunkiausia akimirka tokiu budu galima bus apsaugoti kitas moteris nuo jo, nu jau bent pasistengti apsaugoti. dar - idekite jo nuotrauka i koki internetini psl. ir parasykite apie ji koks jis yra kiskite jo nuotrauka visur, kur tik bus leidziama, jei ne jis tai visvien atsiras kas ji pazista ir pamatys.
na saldus gi tas dalykas KERSTAS

o jei rimtai, tai tu nesi niekam nieko skolinga, nebent jei gali sau tai leisti. jei turi tam laiko ir atliekamu finansu. padek kuom gali, bet negrauzk saves jei to negalesi padaryti. tu nesi atsakinga uz savo ex padarytus darbus. mano pozicija siuo klausimu tokia.

p.s.: o kaip tu apie ja suzinojai?

Labai įdomi situacija O ta moteris nebuvo tavo sugriautos šeimos kaltininkė? Sakyčiau tada kad srebia ką privirė....
Man tavo kaip samarietės vaidmuo nepriimtinas Niekuom nepadėčiau - tau padėjo tavo EX visokios EX? Ir nepyk už kategoriškumą - bet tai jau paliktų žmonų klubo užuomazga... Vieno vyro žmonų

Suzinojau is savo mamos - jai paskambino tos antrosios zmonos mama. Jos gi abi savo dukras isleido uz to pacio durniaus... Taigi, antroji uosviene norejo pasiteirauti mano mamos, kokios buvo problemos, kad mes isiskyreme. Paaiskejo, kad labai analogiskos. Taigi, jos abi pasidejavo, o po to mama papasakojo man.
Kadangi mano ex-vyras antra zmona sutiko praejus 5 metams po musu skyrybu, tikrai nejauciu jai jokiu blogu jausmu. O tos vargseles situacija zymiai blogesne buvo nei mano. Ju vedybas uosviai slepe nuo visu draugu, giminiu ir kaimynu. Taigi, ji jautesi kaip vagis. Tik antspaudas pase primindavo, kad tai ne sapnas... O i klausima, kodel vyras isiskyre su manim, aiskino, kad tipo as ji apgavau - vaikas ne jo, mano tevai priverte ji mane vesti ir pan. Zodziu smeize mane kaip galejo.
Na, bet del to nepergyvenu, tegul sneka ka nori.
Del alimentu tai kaip ir noreciau uzvirti kose (jai jau taip pat priteisti alimentai). Man jau nemazai skolingas bicas. O dabar du vaikai... Tik dabar jis Anglijoje ir galbut kazka nelegaliai dirba, idomu, ar tokiu atveju suranda ir deportuoja?

O del padejimo, tai jus visos teisios - neprivalau to daryti. Be to, dziaugiuosi save ir vaika islaikydama. Daugiau manau apie moraline pagalba ir tiesiog rysiu palaikyma.

O kai bus trecia, tikrai bus galima kluba steigti

Padarom jam linčo teismą

padarom
o kaip?

SIMOMAMAVILMA> davai tikrai jo nuotraukas visur pavarom. nesvarbu kur, ar ten kur automobilius parduoda, ar kur butus. dzin. svarbiausia, kad jo veidelis isgarsetu

Nemanau kad tai gera iseitis

tai ne iseitis - tai KERSTAS

Merginos, nejuokaukit, sitaip
Cia juk zmogaus teisiu pazeidimas - galit prisidaryt nemalonumu
Galvokim taip: kiekvienas anksciau ar veliau atsiims uz savo nuodemes ir nesaldu... oi, kaip nesaldu jam bus tada! Manau, kad jis jau gerokai "pasisude" sau gyvenima, kada nors gailesis ir tai bus atpildas uz visas del jo pralietas asaras.

Truksta gale prideti "Amen"

Taip, Viktute, saldus tas kerstas...
Bet tikrai gali buti nemalonumu.

Bet va, jei jis atvaziuotu, tai tikrai kviesciausi visas jus linco teismui

As jam va taip

o paskui va taip

o paskiausiai

uz visas!

o as netikiu tuom, kad kazkada turetu atsigrezti padarytas blogis pries ji padariusi, nu netikiu. o zinot kodel? nes dar nemaciau, kad taip butu

Skaiciau jusu postus ir vis galvojau - ka is tiesu jauciu. Jusu ivairiapuses nuomones ir palaikymas leido i situacija paziureti is ivairiu pusiu. Aciu Jums

Ir kazkaip lygtai jau rikiuojasi mano jausmai i stalciukus. Nezinau logiskus ar ne, bet savo blondinej galvoj kartais logikos neieskau. Tai va, mano mintys mazdaug tokios:
As i sita situacija ziuriu is dvieju pusiu. Viena - mano ex-vyras ir jo tevai. Tai lyg mano praeitis. Ir tas naujas leliukas - tai dabartis.
Kazkaip mano samoneje tai nesusisieja i viena visuma - abu dalykai labai atskiri. Viena - mano jausmai mano buvusiajam. Jei labai labai isiklausau i savo sirdi, tai is tiesu nenoriu nei matyti jo, nei sapnuoti, nei kaip kitaip isileisti ji i savo samone. Net kersyti nenoriu. As ji isbraukiau. Istryniau. Isvaliau is savo minciu ir prisiminimu. Ir nenoriu - nenoriu, kad jis griztu net i viena sapna, net i viena svajone ar prisiminima. Man jis NEEGZISTUOJA. Jo nebuvo ir taskas. (Nezinau, kaip tas mano vaikas atsirado - gal is sventosios dvasios )
O apie ta leliuka galvoju, kaip apie savo sunaus sesute. Sviesiai ir siltai, netgi su kazkokiu svelnumu ir ilgesiu. Noriu ja pamatyti, pakalbinti, pamyluoti. Negaliu pasakyti, kad tas vaikas man visai svetimas, nors taip is tiesu ir yra. (gal laikas paciai antra leliuka isigyti ).

Nezianau, gal tai tikrai labai nelogiska, bet galvodama apie ta mergyte visai nenoriu galvoti apie savo ex.

Gal tai nenormalu?

Normalu! bent jau as taip manau.
tau nebutina draugauti ir rupintis tavo ex 2 zmona. Niekas neliepia tau rupintis ir tuo leliuku. bet manau, sazininga butu, jei tavo sunus zinotu, kad turi ta sesute. Va tik nezinau, ar reikia jam dabar aiskint kaip, kas ir kodel. Visgi gal jam idomu butu pabendraut su sesute.
Gal as taip sakau, nes pati esu vienturtis vaikas ir man iki siol labai liudna, kad neturiu broliu ar seseru...
O jei suzinociau, kad mano dukryte turi sesute ar broliuka, leisciau jiems susidraugaut (jei aisku kita puse nepriestarautu)

Žinai, viktut, dar Biblijoj parašyta : "Palaiminti, kurie tiki nematę". Todėl nebūtina matyti. O kad žmogus išoriškai atrodo laimingas tai dar nieko nereiškia.

SimoMamaVilma, vyrai turi vyriska logika, moterys isvis neturi logikos
Todel nebandyk susigaudyti jausmuose, nes dar labiau susipainiosi. Tiesiog leisk tai moteriai suprasti, kai jai tikrai bus laba isunku, ji tures i ka atsiremti nors moraliskai. Ir as labai uz vaiku bendravima

As savo sunui jau pasakiau, kad jis turi sesute - maza mergyte, kuri taip kaip ir jis nera atsakinga uz suaugusiu gyvenima, ju paklydimus ir aplinkybes.
Is pradziu reakcija buvo neigiama. Bet gal kokioms 5 min. Kai pasakiau, kad jam nereikia i tai ziureti sudetingai ir galvoti apie tai, kaip ji nuskriaude tetis - tiesiog dziaugtis, kad turi sese ir kad ji - jo kraujo, maniskis nusprende, kad nori ja pamatyti ir bendrauti.

Jei labai labai isiklausau i savo sirdi, tai is tiesu nenoriu nei matyti jo, nei sapnuoti, nei kaip kitaip isileisti ji i savo samone. Net kersyti nenoriu. As ji isbraukiau. Istryniau. Isvaliau is savo minciu ir prisiminimu. Ir nenoriu - nenoriu, kad jis griztu net i viena sapna, net i viena svajone ar prisiminima. Man jis NEEGZISTUOJA. Jo nebuvo ir taskas.


Gerai pasakyta.Pas mane tas procesas "trynimo" vyksta dabar.Dar per mazai laiko praejo kad neskaudetu.Bet manau kad nenoreciau matyti jokiu mano ex vaiku.Taip jie mazi ir nekalti del suaugusiu bet nenoriu NIEKO kas susije su juo.Gal dabar taip ziauriai sakau nes dar skauda,bet noriu istrinti viska kas su suo susije visam laikui negryztamai...
O vaikam jei bus tokia situacija(jei jis turetu kada vaiku) pasakyciau kai bus pakankamai dideli ir patys sprestu ar bendraut ar ne Bet tai jau be manes...

Ir dar norejau pasakyt kad saunuole SimoMamaVilma gera sirdi turintis zmogus,bet gal man po tiek laiko irgi gerumas ateis?

SIMOMAMAVILMA> gali atiduoti drabuzelius, is kuriu Simas jau isaugo, bei zaislus, su kuriais jis jau nezaidzia. tai ir butu tam tikra materialine pagalba. o siaip tai saunu, kad turit sesute butinai aplankykit

Zinai, Rasuole, man sis "trynimo" procesas vyko kokius 4-5 metus. Tai be galo alinantis ir sunkus valymas. Ir pakilti virs visko buvo labai sunku. Kazkada norejosi susigrazinti... Kazkada norejosi kersyti...
Dabar nenoriu nieko. Dziaugiuosi sia atsiradusia tustuma. Ji ramina ir teikia vilties, kad bus galima ja kazkuo uzpildyti. Nes kol skaudejo, nieko negalejau isileisti i sirdi. Kova su mano viduje isisaknijusiu ex buvo tokia skaudi ir sunki, kad virto i kova (vidine) su visais vyrais.


Bet kas ejo - praejo, kas gijo - uzgijo.

Kad tai alinantis ir sunkus valymas jau jauciu.Man laikas eina taip letai kad atrodo as jau visa amzinybe viena,kad as jau per ta trumpa laikotarpi pasenau ir niekada neatsigausiu,kad visi aplinkui laimingi o as viena su savo vaikais tokia pazeminta ir sutrypta ir tokiu "kad" dar daug.
Laukiu tos raminancios ir vilties teikiancios tustumos.Zinau kad ji ateis ir as busiu laiminga,zinau kad pakilsiu del vaiku del saves,zinau ir suprantu protu... bet dabar visa dusia sopa.

Aplankem savo sesute

Labai jaudinaus, bet kai susiruosem i Palanga, paskambinau savo ex antrajai ex. (Beje, mes bendravardes - abi Vilmos). Pasakiau, kad vaziuoju i Palanga ir, jei ji nieko pries, uzvaziuosim su sunyciu. Ji apsidziauge.
Nuvaziavus labai graziai prieme, nukrove stala, jos tetis brendziuko istrauke...
Pasedejom visi - mes su sunum, sese, antroji Vilma, jos tevai ir sesuo. Labai faini zmones. Buvo labai lengva bendrauti. Simonas akiu negalejo atitraukti nuo seses...
Isipasakojom, isiliejom...
Man sis vizitas labai padejo, nes supratau, kad tikrai nepadariau klaidos isiskirdama. Tapau dar labiau uztikrintesne ir savim pasitikinti...
Be to, manau, kad ir antrajai Vilmai padejau, nes daug papasakojau apie ta vejo palaiduna, jo vaikyste, santykius su tevais ir kt. Ji beveik nieko nezinojo ir ta nezinia ja kamavo. Dabar, zinodama realia situacija, gali i ji ziureti ne tik su pykciu, bet ir kaip i gyvenimo auka (tevas ji musdavo iki samones netekimo). Kai zinai tokius faktus, gali zmogui atleisti. Tada lengviau gyventi.

Zodziu, tikrai sitas vizitas buvo naudingas visiems.
Ir mano vaikui. Matydamas ir zinodamas tiesa, gal nekaltins manes uzauges, kad atemiau is jo teva.

O kai buvom kryziaus kalne, nupirkau vaikui kryzeli ir pasakiau - padek ir paprasyk Dievulio ko nori, palinkek ko nori tau brangiems zmonems, jis labai susikaupes tai dare:
Uz mane, mama
Uz mociutes sveikata
ir... uz sese.

Manau, kad tai kas vyksta, visus mus moko buti geresniais

Kazkaip labai jau daznai galvoju apie ta vaika. Net kelis kartus per diena ja prisimenu

turi saves paklausti, ka tau reiskia is tiesu sis faktas, jog tavo vaikas turi sese...ir apskritai kokie jausmai kyla apie tai galvojant...

Nebuvau tavo kailyje, bet gal dar pabusiu Bet kaip vienturte galiu pasakyti, kad labai visada troskau tureti ka nors-sese ar broli. As daznai pasvajodavau, kaip faina, kad kazkur dabar atsirastu mano sese :)Tik tas tetis mano labai jau padorus siuo klausimu
Turbut ir tavo sunus dziaugiasi. Jam ji yra labai labai svarbus zmogutis jo gyvenime

Labai sunku ivardinti. Bet jei saziningai, tai jauciu ten dalele saves. Tai lyg mano nuo vaikystes susikurto seimos modelio tasa - labai norejau tureti sunu, o po to dukryte. Ta mergaite - mano vaiko sesė. Tikru tikriausia sesė. Mane tai labai jaudina. Geraja prasme.
Nezinau, ar dar kada nors turesiu kita vaika, tad labai noreciau, kad tie vaikai bendrautu.
Neslepsiu, bet noreciau ir as tame bendravime buti ne tik kaip šešėlis.

Taip, mano sunui ji taip pat labai svarbi. Jis, kai suzinojo ta fakta, sureagavo labai neigiamai. Jam labai suskaudo sirdele, kad tas tetis, kurio jis net nepazista turi ir myli kitus vaikus.
Bet kai suzinojo, kad sesė, kaip ir jis auga be tecio, tai jo sirdele atsileido ir prisipilde svelnumo tai mazai mergytei, kuria jis gali vadinti sese.
O kai buvom susitike, jis tokiom akim ziurejo i sese - tikrom vyresnio brolio akim, sauganciom ir pasiruosiom ginti ja nuo bet ko.
Gaila, kad sese gyvena tolokai ir negalim dazniau matytis...

Įdomu, kas darosi mano vaiko širdelėj - ji turi sesę, kuri auga ir su tėčiu, ir su mama. Labai ją myli ir labai nori ją lankyti. Bet kokios emocijos ją užpuola, kai pavaro nuo sesės (tipo, jai reikia pamiegoti, o tu važiuok namo), neįsivaizduoju. Ir tradicinėj (normalioj) šeimoj kyla problemų, kai atsiranda mažesnis vaikas, o čia.... painiojasi kažkoks svetimas vaikas ir taip pavargusiai mamai po kojomis Šią vasarą dukra daug laiko praleido kartu su savo močiute, jos naująja marčia (t.y., tėčio naująja žmona) ir sese, tai net neįsivaizduoju, su kokiomis emocijomis grįš. Kaip ir neturiu teisės neleisti vaikui matytis su sese, bet iš kitos pusės... yra buvę ir nerealiai blogų emocijų sugrįžus iš viešnagės pas tėtį...

Isivaizduoju kaip tu nerimauji... Turiu viena drauge is vaikystes, kurios tevai issiskyre kai jai buvo kokie 4.Neperseniausiai kalbejausi su ja, ka ji jaute vaziuodama pas teveli i sodyba ilsetis su savo naujaja sesute. Sake, tada budavo laiminga, nesijaute atstumta, nes salia buvo mylinti teta visada (tecio sesuo), (tavo atveju, gal tai galetu buti mociute?), bet grizusi verkdavo naktimis, kad mama nematytu, labai ilgedavosi tevelio ir prisigalvodavo sau visokiu kaltinimu, kodel ja paliko. Stebek ja ir daug kalbekites apie viska, nezinia kaip vaikui gali pasirodyti..
Bjauri situacija gaila vaiku, bet neleisti su tevu bendrauti, jei tai normalus bendravimas, gi irgi neiseitis...belieka laukti kol suaugs ir supras..

Tu šaunuolė. Beskaitant net ašarų kamuolys gerklėj užstrigo. Žaviuosi drąsa

labai teisingai pasakei, as taip pat manau, kad butentdel tokiu jausmu, tau taip svarbu buvo aplankyti mazyle. kagi, tik stiprybes ir kad tavo geri norai ir ketinimai savo vaiko ar, ateityje ir vaiku, bei tos mazyles butu kitu suprasti teisingai....tiesiog kad nebutu tu nesusikalbejimu gadinanciu santykius tarp zmoniu...

As irgi siek tiek nerimauju, kad mano geri norai nebutu ivertinti neteisingai. Bet tebunie viskas kaip bus... Jei kada nors kam nors trukdys mano demesys, sugebesiu viska palikti taip kaip yra...
Aciu uz supratima

prasom, ner uz ka

as pavyzdziui kaip antroji savo vyrui, tai viliuosi, kad kai turesim mes savu vaiku, tai dabartiniai du, labai juos myles ir jie visi gerai sutars.

Taip, gali ir mums taip nutikti. Juk antroji ex - jauna moteris ir anksciau ar veliau nores sukurti nauja seima. Gali buti, kad tada teks pasitraukti... Tikiu, kad butu skaudu ir man ir vaikui.
Dieve, tie musu vaikai tiek turi iskesti!

as tai tikiuosi, kad jeigu jus taip dabar graziia sutariat, tai manau kad ir ateity bus viskas, ok, tik jeigu kas ne taip-geriausia, susedus atvirai pasikalbeti, issiaiskinti kaip viena ir kita puse mato ir masto apie ta pacia situacija. ir viskas bus ok

SMV, zaviuosi tavo kilnumu. As tikriausiai taip negaleciau.
Sakai, kad su antraja Vilma ir jos seima buvo lengva ir miela bendrauti. Tai gal paprasciausiai tapkite draugemis, mamomis, kurios dalinasi rupesteliais, viena kita palaiko? Neuzsidarykite to palaiduno buvusiu zmonu vaidmenyje.
Laimingai jums visiems!

o man siek tiek liudna, kad vyro dukra nenori matyti savo broliuko jai tik 11, tikiu kad tai negalutinis apsisprendimas, galbut paaugs ir pakeis nuomone, mes palauxim

gal jinai įskaudinta jaučiasi? juk ji dar vaikas, nereikia pykti. reikia jos širdį po truputį bandyti šildyti. gal keletas metų praeis, kol supras, kad tai - jos broliukas.

dabar as tikrai nepyxtu, bet neslepsiu kai pirma kart isgirdau pagalvojau nenori nereikia ir nematysi ( juk mes tik zmones kupini emociju ) . mes tikrai palauxim, o jei ji ir nenores, as priimsiu tai kaip asmenybes apsisprendima. bet musu sunus tikrai zinos , kad turi sesyte

O man atrodo čia ne tiek mergaitės nenoras, kiek jos mamos.

geras poziuris
daznia buna taip, akd paauglysteje, vaikai "eina" kaip sakoma, ieskoti savu saknu, domisi praeitimi ri yra labia linke bendrauti. Jeigu atejus tam norui, anksciau ar veliau, jus ja priimsit,sutiksit bendrauti, tai manua bus labia daug viseims geru akimirku. kIp sakoma, kara laimesit, jo nezaide, jus, o ne ex...

beto, galima pvz, kiekveina karta esant progai, kviesti ja pas save. Pagaliau, viena karta tikrai ji patikes, kad norit ja matyt, kad bendrautu su broliu

Labutis, istorijos tikrai graudžios ir pamokančios.Norėčiau papasakoti savo istoriją.Gal ji truputį ir panaši, bet...Į mano šeimą įlindo svetima moteris.Bet tai buvo tik pradžia Aš kai sužinojau, kad mano vyras"Na lieva" eina ilgai stengiausi išsiaiškinti kodėl?kas?kaip?Jis po to prisiekė, kad suklydo, kad viskas baigta.Aš kaip moteris atleidau, nenorėjau savo dukrytės palikti be tėvo.Bet...Bet vieną dieną sužinojau tokį dalyką, kad vos nenumiriau.Mano vaikas turi sesę, kuriai jau beveik trys metai.Taigi mano damai dabar 5 metai, o jos sesei 3 metai.Aš joms draugauti nedraudžiu, o be to tai būna retai.Taip tas vaikas nekaltas, bet toks skausmas širdyje, kad...Tai va taip jos pabendrauja.Tik labai įdomu kas bus kai jos abi suaugs?

uzjauciu

o jus susituoke ir CMB ir Baznycioje? Kaip suprantu jis nuslepe si fakta nuo taves dar preis santuoka, taigi, jeigu vistik viskas pasisuktu skyrybu link, galetum kreiptis i Baznytini tribunola del santuokos anuliavimo.
Is tiesu skaudu kad tiap viskas susidejo, bet gerai kad netrukdai jom bendrauti. Jos uzaugs, ir tures savo nuomone siuo klausimu ir jos bus didziosios teisejos.

Mes susituokėm ir CMB ir Bažnyčioje.Ne mūsų bendrai dukrai 5 metai, o jo su kita 3 metai.Taigi maniškei buvo metai kai jo draugužė pastojo, o aš apie tą mergaitę sužinojau tik po 2 metų.Po to aišku išsiskyriau.Nuo šio įvykio praėjo 1,5 metai apie.Tada dar jis gyveno su manimi, o po mano išėjimo pasiėmė jas abi pas save.Žinot kas blogiausia, kad jie abu bando įkalti daug dalykų vaikui į galvą, kurių ji dar negali suprasti, o jei manęs paklausia aš kartais net nežinau ką atsakyti.O dėl bendravimo aš neturiu moralinės teisės joms uždrausti bendrauti.Galiausiai neneoriu gyvenime tokios situacijos, kad mano vaikas mane smerktų už tai, jog neleidau bendrauti su savo sesę. Tikrai nenoriu, kad po keliasdešimt metų per "ATLEISK" laidą ieškotų.

Jei ne paslaptis, kas tau pranešė tokią naujieną?

Aš jį pagavau ant žodžių visai netyčia, o po to viską išklojo
Jis net oficialiai buvo pripažinęs ir pavardę savo davęs,Wa taip