Situacija man pazistama...tik pas mane yra variantas toks, kad kai gyvenom su uosviais, tai vaikas girdedavo, kaip jo tetis kreipiasi i MAMA. Tai vaikas ja irgi pradejo mama vadint PVZ saukia: "Mama?", as sakau ka? o jis - ne ne tau, kitai mamai nu sirdele kazkur suskausta o svarbiausia, kad anyta matau labai patenkinta ir praktiskai niekad nesako, as baba(taip ja vadinam), o ne mama. tai as vaikui sakau, as esu tavo mama, o tavo baba yra tecio mama jis ta jau puikiai supranta, bet vistiek dar kartais vadina ja mama

As manau, kad nereikia dramatizuoti, vaikas truputi paaugs ir viska supras. Svarbiausia yra tai, kad mociute ir mama ji myli o tuos pavadinimus sudelios, ateis laikas viskas susistatys i vietas. As tikrai sitoj situacijoj nedaryciau is muses dramblio. O gal Jus siek tiek pavyduliaujat, kad is vengrijos mociute mama vadina bet tikrai nusiraminkit ir nesureiksminkit, viskas bus gerai

Manyciau, kad rimtai. Visur materialistu pilna, kurie net meile ivertina tik dovanu kiekiu ir brangumu. Uzjauciu tokios moters vyra ir jos anyta.

Na as niekad niekam nepalikau vaikelio kitoj lovoj O dar tokio mazycio gerai jei ramiai miega suauges zmogus,siuo atveju anyta,o jei ne,tai....ai ...tiesiog visokiu istoriju girdejus,tai patiem baisokoka guldytis salia leliuka,o ka kalbet apie kitus.
Mes pasikvietem mb mama pirmam prausimui,nes tipo nesugebesim patys....bet tai buvo pirmas ir paskutinis kartas.Nepatiko mums abiems,ne tik man vienai,kaip ji maude,sluoste,tai daugiau nekvietem,nors ir siulesi,tiesiog tikslios dienos nesakydavom kada maudysim,o paskui sakydavom,kad jau maudem,ir atprato nuo sios pagalbos .

Man tai širdis plyšta kai anyta, norėdama pasirodyt prieš kitus (čia taip elgiamasi tik tuomet kai yra pašalinių žmonių šalia) prie vaiko šneka: "mama nemoka tavim rūpintis" arba "žiūrėkit, mama atėjo, o vaikui visiškai dzin, nereik mum mamos" ir t.t.
Trūks man nervų gysla kadanors, viskas jau ant liežuvio galo kaba....

na tikrai..baisu..man jau būtų seniai trūkus.Mes su anyta gerai anksčiau sutarėm, bet ji subtiliai irgi bando parodyti, kad maždaug "apseisim be mamos, sakyk, mama, aš turiu savo reikalų"..ir kelias val nepaleidžia iš rankų, dukrytė pervargsta nuo jos, o jai dzin. Po to kai būna irzli, nori miego, tai jau suvarto "o kodėl kažin visos mergaitės labiau tėčius myli", nes tipo vaikas pasisuko į tėtį nuo manęs tą kartą, nesvarbu, kad visalaik apsikabinus mane. Fui, negaliu, net susinervinau. Na bet ji pati dėl to kentės, nes aš vis mažiau noriu važiuoti ten, o jau apie vaiko palikimą nei kalbos. Bet pastebėjau ką griežčiau pasakau, tai klauso, o jei pajaučia neryžtingumą, imasi vadovauti tuoj..Miegoti vienoj lovoj neleisčiau niekad nei už ką. Vyras gavo velnių kai atkišo savo mamai vaiką pabučiuot, man tiesiog bjauru, gal čia toks iškreiptas motinystės instinktas, bet mane ima nervas kai kas nors išskyrus vyrą ją liečia, laiko ir tt.