Sveikos, mamytes,
ieskau moterisko patarimo... Moterisko, nes cia labai subtilus dalykai..

ZOdziu, musu mociute (vyro mama) gyvena Kaune, mes Vilniuj. Kai gime sunelis, ji kartais atvaziuodavo mums padeti - kai vyras budavo komandiruotej, ji nakti praleisdavo su manim ir suneliu, duodavo man issimiegot, pati pasiemus suneli i kita kambari (miegodavo ant dideles isskleistos lovos abu).

Zinoma, is tikruju tai ji ne tiek man padet noredavo, kiek pabut su anukeliu - ji is tu mociuciu, kur buna isproteje del savo anuku..

Dabar suneliui 3 men, jis miega puikiai, nakti maitinti pasiimu i savo lova ir ismiegam abu iki ryto. O mociute vis kai tik nera vyro prasosi i svecius ir as zinau, kad vel nores miegot su anuku, nors mano nuomone jis turi miegot arba savo lovytej arba su tevais, o ne su mociute.

Va siandien ji vel nores prasytis atvaziuot, o as bijau jai pasakyt, kad net jei ir atvaziuos pabendraut, tai nakti vaika migdysim lovytej arba pas mane lovoj.. Na ji labai jautri, gal ir neparodys, bet tikrai isiszeis..

Padekit, gal cia as per griezta - tegu miega jie vienoj lovoj? O jei ne, kaip jai pasakyt????
Susipainiojau visai...
Aciu visoms...

Niekam nepatinka, kai girdi kažką neigiamo savo adresu. Savo mamai nėra lengva pasakyti, tai ką jau kalbėti apie anytą... Bet jei tylėsi visą laiką, tai pyktis ir nepasitenkinimas augs tavy ir tai tave vargins, pradėsi vengti susitikimų ir pan. Kaip suprantu, tai tu jau nuo ryto baiminiesi, kad anyta prašysis į svečius... Man atrodo, kad kartais geriau pabūti "bjauria" ir pasakyti savo nuomonę, nei kaupti baimę ir nepasitenkinimą, juk dėl savo kūdikio stengiesi.

o gal tegu pats vyras su savo mama pasikalba?

O man atrodo nieko čia blogo, kad kol ji bus, vaikutis su ja miegos. Pati pailsėsi ir išsimiegosi. O ir vaikutis vis augant, labiau pratinsis prie svetimų. Bus gerai tokia patirtis, kai norėsi kada nors kur su vyru išeiti.
O kodėl pirma tau tai buvo gerai, o dabar nebegerai?

niu zinot,jauciu man irgi nepatiktu..juk kiekvienas turi savo lova,savo teritorija ir joje gyvena o gal ne tik miegojime su mociute esme,o gal ir pati mociute jau ikyrejo

Džiaugtis tiktai reikia, kad močiutė tokia geranoriška: pati neprašyta atvyksta padėti. O ne problemų ieškoti, ten, kur jų nėra.

niu matai,as irgi dziaugiuos kai pas mus sveciu buna ar mociute ,ar dar kas..bet jei tai vyksta per daznai tai manau jau nera normalu..juk jauna seima pati turi savo gyvenima,mokosi priziureti mazyli..zinoma gerai,kai mociute nori padeti,bet kaip mano mb sako seneliai nori jaustis reikalingi,bet viska reik daryti su saiku aisku cia tik mano tokia nuomone,niekam jos neprikisu

Todėl man ir kilo klausimas: kodėl anksčiau jai buvo gerai, o po trijų mėnesių nebegerai?

tai gal buvo gerai kol atsigauni po gimdymo,supranti kad ir pati moki priziureti leliuka,o dabar pradejo ikyret..nors musu stebukliukas dar tik pakeliui,bet jau ispejom mociutes,kad jei reikes pagalbos patys kreipsimes.. o gal mamyte nenori,kad leliukas isleptu,ir po to noretu visa laika miegot ne savo lovytej.. o kur ta pati mamyte dingo?

anksciau budavo gerai, nes mazius blogai miegodavo nakti - tai reikdavo nesiot, ramint, migdyt, o dabar jau tos problemos nera - vakare gal sunkiau uzmiega, bet paskui nakti miega puikiai...

ir siaip jau kai vaikas didesnis nebera ir mamai to nuovargio, kaip budavo pirmus pora menesiu, kai kiekviena diena - isbandymas...

niu tai jei tu nedrysti tegul vyras savo mamai paaiskina kas ir kaip

Na ką gi, jei jau priėmei ir naudojaisi pagalba iš pat pradžių, manau, dabar taip pat turėtum kartas nuo karto patenkinti močiutės norą būti su anūku. Aš irgi įsižeisčiau, jei žmogus tik pasinaudotų situacija dėl savo patogumo, o paskui pasakytų: "Čiau, braške, vaikas paaugo, prašome mums daugiau netrukdyti". Kad ir kaip ten būtų, pagalba irgi turi savo "kainą". Ją priėmus, paskui jau negražu ir nesąžininga žmogų atstumti, kai tos pagalbos nebereikia.

nu ką aš žinau man toks požiūris keistas: kai blogai, tai prašom, atvykit. O kai gerai, ačiū nereikia.

Kas per daug, tas nesveika
Papildyta:


Gal temos autorė irgi yra tokios nuomonės. Jai dabar pagalbos nereikia, nori tvarkytis pati ir nenori, kad anyta be reikalo važinėtų

Tą ir sakau, kad man tokia nuomonė, rodo tiesiog nepagarbą vyro mamai. Kai pagalbos nebereikia, tai ir močiutė nereikalinga anūkui

niu matai,as galvoju,kad ir mociute turi tureti biskuti supratimo,kad neikyreti,anukas yra,kad juo dziaugtis,karts nuo karto priziureti,padeti aukleti,bet ne tam kad auginti..uzaugino mociute savo vaikus tai tegu tik dziaugiasi anukeliu,o ne augina ji

nu, pagal temos autorės parašymą aš taip ir supratau: kad močiutė kartais atvyksta prižiūrėti anūką, pasidžiaugti juo. Ji juk kitame mieste gyvena, ir atskirai nuo šeimos
Visa problema, kaip rašo, yra tai, kad nenori, kad anūkas miegotų su močiute. Aš kažkodėl galvoju, kad problema yra didesnė nei tai. Ji galbūt visai nenori, kad ta močiutė atvažiuotų. Nes kitu atveju, nematau problemos imti ir pasakyti, kad dabar vaikas gerai išmiega visą naktį SAVO lovytėje

Aš labai gerai suprantu temos autorę. Mūsų močiutė irgi be galo įsimylėjusi anūkėlį. Bet mes taip tarsi juokų forma pasikalbam ir aš savo nuomonę neskausmingai pareiškiu jai. Ir nieko.
Tikrai, nebijokite draugiškai tarsi tarp kitko pakalbėti apie problemą. Nesamonė, kad vaikas su močiute miega, reikia arba su tėvais arba savo lovoje migdyti. Reikia pasakyti, kad jam ramiausiai miegot su mamyte, o kai paaugs, tai galės pats rinktis, gal tada ir su močiute norės. O šiaip tai tikrai močiutei labai dėkoti reikia už pagalbą, nes manau jums pasisekė, kad turite pagalbą savą, o ne svetimą. Aš tai beveik kasdien pagiriu saviškę, reikia ar nereikia.

TIK NESIPYKITE

butent! as tikrai nieko pries kad ji dziaugtusi anuku ir kada tik nori atvaziuoti - mielai prasom, ir patys i Kauna nuvaziuojam, ir jai padekoju visada, pagiriu, mazu smulkmenu padovanoju, rodau demesi, tikrai nera taip, kad isnaudociau. Sakau, jautrios abi labai, tai abi ir stengiames kuo geriau
bet va su tuo miegojimu vienoj lovoj, kai tas jau nebebutina, tai jau sunku susitaikyt..
tai ir galvoju, kaip cia pasakius..
Papildyta:


nu va, jauciu tu labai teisingai ivardinai mano problema - as tikrai uz tai, kad mociute dziaugtusi anuku, kad tarp ju butu tvirtas rysys, kad myletu vienas kita, bet auginti sao vaikus turi tevai. O miegojimas vienoj lovoj jau priklauso auginimui, o ne pasidziaugimui, mano nuomone
Papildyta:
[quote=mamymamy,2007 06 27, 09:39]
Aš labai gerai suprantu temos autorę. Mūsų močiutė irgi be galo įsimylėjusi anūkėlį. Bet mes taip tarsi juokų forma pasikalbam ir aš savo nuomonę neskausmingai pareiškiu jai. Ir nieko.
Tikrai, nebijokite draugiškai tarsi tarp kitko pakalbėti apie problemą.

dekui labai!
bandysiu kaip nors juoku forma, draugiskai...

tai taip ir pasakykit mociutei,kad reikia,jog vaikutis zinotu kur jo lovyte,kur teveliu,kur mociutes..po to pripras lekliukas su kazkuo miegot ir tik bedos bus

sugalvojau!
as jai pasiulysiu atvaziuoti visam sestadieniui ar sekmadieniui ir praleisti su anuku visa diena - pabendraut.
nes ka su juo nakti - gi jis miega, o va diena tai ir pazaist su juo galiam, pabendraut..
anukui tai zymiai naudingiau

kaip manot, neskambes kaip isnaudojimas?
(nu gal as cia ir per daug sureiksminu viska, bet tikrai jautri mociute - na ji net ne mociute pagal amziu, o veikli moteris )...)

as nesuprantu koks gali but isnaudojimas,jei pasiulai pasidziaugt anuku? juk nenumeti vaiko pastoviai mociutei,nes pati kazkur turi eiti,o pazystu tokiu zmoniu

nu del miegojimo vienoj lovoj tai pilnai sutiku, ir siaip siulyciau tau vaika pratinti miegoti viena - ne paskui gali kilti didesniu problemu kai reiks atpratinti o ideja savaitgaliui puiki,as kai mano pupa maza buvo naudojausi proga, palikdavau mociutei kad ji pasidziaugtu - o mes su MB pailsetume

Manau, kad kai anyta nores miegot su vaikeliu, geriausia butu jai pasakyt, kad tau bus neramu, kai vaikutis miegos kitame kambaryje, kelsies nakti ir pan., nes jau ipratai miegot su juo kartu ar nubudus patikrint jo miega lovyteje (turbut ir lovyte salia?), o mociute tegu ramiai miega kitame kambaryje, nes tu jau nesi pavargusi.
As savo suneli auginu be niekieno pagalbos, na tik vyras kazkiek padeda, ir esu laiminga galedama su juo praleist kiekviena minute, todel nesugebeciau issimiegot, kai sunelis butu kitame kambaryje su mociute, jei jis ilgiau nakti miega pati instinktyviai nubundu patikrint kaip jis...

Aš taip pat sutinku su laukinuke. Pagalvok pati argi tau malonu bus kai pati tapsi močiute ir su tavimi taip pasielgs ? tiesiog leisk ir jai su anūku pabūti. O kai nebereikės jos tiesiog pasakyk " Ačiū jūs esate tikrai šauni anyta ir močiutė nenoriu jūsų įžeisti bet mes norim mažylį pratinti miegoti patį ačiū jums už pagalbą" Ir įteik rankų darbo saldainiukų (jų gali rasti drakono perle) arba ką nori ir tik pvž. saldainiukų ir tokį trumpą linkėjimą " Kad šis mano žingsnis nekartintų jjums gyvenimo" Va čia tokia mnao filosofina mnao draugei padėjo nežinau gal būt padės ir tau

apie miegojima su mociute nemanau nieko blogo,nes pati kai buvau maza daznai su mociute miegodavau kartu.Nebuk pernelyg griezta

Va ir pas mus tokia situacija buvo... Mes UK guvename ir vyro mama atskrido vos anukei gimus. Labai jai esu dekinga uz tai . Pati buvau gan silpna, tai ji daug padejo. Bet kai kuriems dalykams as nuo pat pradziu nubreziau riba. Pasakiau, kad maze miegos tik savo lovytej ir su tevais kambary. Anyta irgi noredavo maze nakciai pas save pasiimti. As tiesiog pasakiau, kad pati nemiegosiu jei vaikas ne su manim bus, net kai diena miegodavau ji su manim turedavo but. Zodziu mociute padedavo namu ruosoj, o as su vaiku pati susitvarkydavau. Aisku ji ir bendraudavo, zaisdavo su maze
3men kudikis nera jau toks mazas ir gali iprast miegot ne savo lovoj, tada mociutes geri norai jau ''meskos paslauga'' virstu, taip ir paaiskinciau

Mano nuomone,jus nuo pat pradziu per daug leidot savo anytai.Tad db bus sunku jai pasakyti tai.Taciau turite pasiryzti.

na pas mane ir prolemele yr su kuklumu:) kai buvo vaikiukas beveik triju men., tai mociute sako, dar uz men.kai atvaziuosi, tai jau pasodint galesim, pakisim pagalviu... pasakyk mociutei, kad dabar esi pailsejus, ir vaikiukas gerai nakti miega. paakyk, kad jos vargint nenori. vistiek, koks ten poilsis su vaikiuku vienoj lovoj?

As tai pasakyciau. Juk tai ne del kazkokiu principu, o del paties vaikelio (as taip manau). Ir paciam vaikuciui yra geriausia tureti savo lovele, kurioje nakti miegotu. O teveliai turi irgi savo lovele, viskas paprasta. Nes paskui galit turetu problemele, kai vaikutis paaugs, bus keli metukai, tai vis prasysis i lova. mes kartu miegojom tik menesi, bet tik del silumos, nes buvo neisnesiona, o namie ziema labai salta, tai atsikeldavo ledine. Paskui tiktai lovytej, tai dabar uzmiegam tik ten, net nebereikia pasupti pries miega. Pavalgom vakariene, dar pazaidzia kartais su pakabintais zaisliukais ir pati uznusta. Siulyciau ir jums migdyti tik loveleje. O anytai taip ir pasakyk, kad turi priprasti prie savo loveles. Nereikia taikstytis su visu uzgaidom, reikia ziureti, kaip vaikuciui geriau.
Na maniske tai klauso viska, ka pasakau, nesikisa siaip jau, bet va jos vyras tai biski Kaip ir tavo anyta panasiai. Kai sveciuojames pas juos, ateina pvz is ryto, ir vos ne is ranku vaika lupa, tipo jus dar pamiegokit. O gal as visai nenoriu miego! Bet jam svelniai tariant p****, ka as sakau.
Papildyta:


Norejau panasiai pasakyt :ax

Nors mano mama daug dazniau mato anuka, bet neikyri. Niekad neleidau jai miegoti su dukryte, kad ir kokia pavargus buciau, visur iseidama pasiimu kartu, jei tik tai imanoma. Uzbreziau riba ir vsio. Dabar zino, ko galima, ko ne. O anytos vyro tai tikrai jau pradedu vengti, net i svecius nebesinori
Manau seneliai turi tik pasidziaugti anukais, o viska palikti tevams, nesikisti i buiti ir vaiku auginima, nes paskui prasideda santuokoj pykciai ir daznai skyrybos.

as tai gal ir bjauri bet pasakau viska tiesiai sviesiai savo anytai ir apie palikima vaiko jai tai nei kalbu negaletu but o apie miegojima kartu tai tuo labiau niekada nepalikciau savo anytai savo princeses nes baisu pagalvot ka rasciau

Mano nuomone, kad tu esi vaikelio mama ir buni su juo visa laika, todel turi teise zinoti, kas tavo vaikui geriausia! Is asmenines patirties galiu pasakyti, kai mano mama arba anyta bande keisti vaiko iprocius visada sakiau, vaikelis yra iprates daryti taip..., todel noreciau vengti pokyciu ir nedaryti sukretimo maziukui.

O aš iš vis nieko blogo nematau, jei pati pasakysi anytai, jog vaikelis turi miegoti savo lovytei. Kas čia dar gali būti per įsižeidimai? Tiesiog ramiai pasakyk (ir tai, tik tuo atveju, jei pati anyta pasiprašys, jog vaikas su ja miegotu), jog vaikas dabar daug ramesnis, jog pratinat jį miegot savo lovytėj, jam ten daug patogiau ir ramiau ir t.t.
Ir iš vis nesuprantu... Kaip protinga moterys, užauginusi savo vaikus galės prašyti, jog 3 mėn. vaikas su ja miegotų.. Nonsenas kažkoks...

Nors ir kaip isizeis, geriau pasakyk dabar, nes po to kai tylesi, tylesi, susikaups daug pykcio ant jos ir issiliesi dar labiau. Juk ji mociute ir turi suprasti, kad su anukais niekas nemiega. Suprasciau, jei atvaziuotu, siek tiek pabutu su vaiku, priziureti padetu, bet miegoti... Man truksta zodziu, nes as niekada neleisciau net savo mamai su savo vaikais miegoti.

Pritariu siai nuomonei ir manau,kad butu teisingiausia kad pakalbetu vyras,nes cia juk jo mama jis ja pazysta kur kas geriau.Pati taip pat turbut neisdrysciau to pasakyti savo anytai Sekmes!!!

nesuprantu ko reikia bijoti?juk anyta ir zmogus na nejaugi su ja negalima ramei pakalbeti ir sudeti visus taskus ant i

jei tokia anyta kaip manoji,tai ji nesupranta kaip cia kiti bando ja mokint,juk tik ji gali visiems kasti o jei ir ramiai pasikalbeciau tai turbut pasakytu,kad akis draskiau todel sitas drbas jau mb tenka..issiaiskina jie tarpusavy ir vel gerai

as tai kalbu tiesiai sviesiai,neinu per aplink su anyta jei negalima-tai negalima,jei galima-tai galima.ir nera jokiu pykciu.as tik pati zinau kas mano vaikams naudinga o kas ne.gal biski per siurksciai cia pasakiau,bet taip yra pas mus,ir mes puikiai sutariam,ir manes nekvarsina savo caro maro laiku patarimais

aciu labai visoms uz patarimus ir palaikyma!
jei idomu, parasau trumpai, kaip viskas buvo
pasakiau as jai juokais, kad gal jus pas mus atvaziuokit savaitgali, tai bus idomiau su mazium nei nakciai..
ji vis tiek norejo nakciai, tai juokais sakau, ok, bet mazius miegos savo lovoj. Ji sako, ok, kaip tu pasakysi.
na ir miegojo mazius lovytej, paskui pas mane lovoj, bet ryte anyta buvo susiraukus, kad atseit ji atvaziuoja su misija man padet, o turi miegot, kai as su mazium nakti "vargstu"
tai as sakau, ok pasnekekim, juk sutinkat, kad mazius turi miegot savo lovytej arba su tevais, o ne su kitais zmonem. Na, ji sako, kad sutinka, bet paskui vis tiek puse dienos buvo be nuotaikos..
tai nezinau, jauciu dar teks grizt prie sitos temos...

na svarbu, kad pasakei, o kad susiraukus, tai cia jos reikalas, tevai augina savo vaikus kaip nori ir nereikia niekam kistis

Bet reikia pripažinti, kad jau leidus kištis į tą vaikų auginimą ir priėmus pagalbą, vėliau daug sunkiau pakeisti padėtį, neįsivėlus į konfliktą. Daug paprasčiau iš karto nubrėžti ribas - kiek galima aplinkiniams kištis, o kur jau ne jų reikalas. Gal geriau pakentėti tuos kelis sunkesnius mėnesius ir tvarkytis savarankiškai, jei žinai, kad paskui tos pagalbos tikrai norėsi atsisakyti .

Sveikinu su pirmu žingsneliu!Tik mano nuomonė ir patyrimas sako,kad vaikutis turi miegoti tik savo lovytėje,net ir ne su tėvais.Kodėl:
1-greitai pripranta ir paskui bus oi-joj kaip sunku atpratint,
2-tokia situacija-su vyru norisi vienumos,vaikelį migdot atskirai,o jis prasibudinėja ir reikalauja miegoti su tėvais,
3-jei iš karto miegos tik savo lovytėje,tai anyta mažiau"sielosis"kad martelė vargsta,
4-jei miegos savo lovytėje,tai bus proga pasakyti anytai,kad taip jokio vargo nėra,ir vaikeliui kokybiškas miegas,ir mama rami matydama savo vaiką,o grįžęs vyras,anytos numylėtas sūnytis bus patenkintas,kad močiutė nepavargo.
Man tas močiutės noras tik miegoti su anūkėliu atrodo mažiausiai nesveikas,mano mama ir tėtis tuo labiau mėgsta dieną žaisti,miegas labai intymus dalykas,ne liga kažkokia.Gal anyta priekabių ieško?Kažin ar grįžus jos sūnyčiui nesiskundžia,kad martelė kažką ne taip?..O ką pats šeimos galva mano?

Butent taip as ir dariau, niekam nei nakti nedaviau kartu miegot, nei siaip kai verkia nekisu i rankas.

Na stai, svarbiausia - kad pasiryzai pasakyti. Na ir kas, kad nelabai patenkinta tavo anyta, bet uz tai juk tu patenkinta, ar ne? O tai ir yra svarbiausia. As savo tevams net nelabai daviau kistis i maziukes auginima. Pradzioj irgi mano mama prisistate, padeti norejo, bet as viska atvirksciai nei ji norejo dariau, tai siek tiek pykomes. Mano mama dar ir dabar kartais nori isikisti, bet as nuleidziu negirdom jos kalbas ir darau pagal save.

Tik as pasiginciju, o nenuleidziu. Nes dar ims ir sugalvos kanors padaryt, kai manes nebus salia

Toks jausmas, kad apie siaubūną maniaką kalbi. Dieve, dieve ims ir padarys ką nors

Nu ne kazka baisaus. Bet man neaptinka, kai kazka daro ne taip, kaip as noriu. Juk tai mano vaikas, zinau kaip noriu ji augint, kodel kazkas turi daryti kitaip? Nepatinka pvz, kad vis nori duot visokio maisto, kuri valgom mes. Ir pastoviai bamba, kad darzoviene be druskos jai neskani Jei nematyciau, tai ir idetu.

Tai išeitis paprasta: izoliuokis nuo visokių patarėjų ir nieks tau nieko nepatars. Aš, nesuprantu. Milijonas tų patarėjų buvo ir pas mane, bet kai nesureikšmini to dalyko, kai juokais nuleidi visus patarimus apie druską ir pan. tai kažkaip problemos nekėlė, nei, kad ryte uošvis vaiką kilnoja, nei, kad košė be druskos ir pan. Garantuoju, kad vaikui susirgus, ir kai nežinai už kurio galo griebtis, kad jam padėtum, visus patarimus ir pasiūlymus priimi mielu noru. Tai gal tiesiog reikia šiek tiek pakantesnei, atlaidesnei kitiems būti ir nebus bėdos.

Tai kad nesirgom dar (tfu tfu tfu per kairi peti). Na viena kita karta gali patarimus nuleisti juokais, bet kai ta pati girdi pastoviai, tai jau tikrai erzina Ir ar tau patiktu, kad kurnors (pvz pas uosvi) sveciuose isderina visa vaiko dienos ritma? Einam miegoti 21-22val, ten imanoma tik vidurnakti, ryte valgom 7-8, po to kartais dar pamiegam. O uosvis keliasi kad ir 5, vos vaikui sukniurkus (ir kaip jis girdi kitam kambary!) ir tempia vaika is lovos pazaist, nors ji visai mielai dar pamiegotu siek tiek pasimuiscius. Paskui po tokiu zaidimu paryciais pietu miegas nelaiku, vakare zirzimas... Na nezinau, kaip jums, bet man tai nepatinka. Juk vaikas turi zinoti,kas kada ir po ko bus, nes tuomet jauciasi saugiau nei po visokiu tokiu netiketumu. Anksciau kai grizdavom is sveciu, tai kelias dienas budavo nerami, dabar jau kazkaip nelabai ta pastebiu.

Naivumas tavo neišpasakytas Nelinkiu to labiausiai aišku, bet sirgs. Ir pamatysi, kaip griebsis tavo bet kokios pasiūlytos pagalbos.
Kas liečia ritmą: o tau savaime neaišku, kad bet koks pasikeitimas vaiką išmuša iš režimo: kelionė, aplinka, kitokie balsai, pačių tėvų elgsena kitokia. Visa tai išmuša vaiką iš vėžių, o ne uošvis. Kita vertus, jei važiuoju kur nors su vaiku, tai to ir tikiuosi, kad miegos greičiausiai ne savo laiku, valgys irgi ne ir pan. Jei nenori, kad išsimuštų iš ritmo, - nevažiuok. Jei važiuoji, prisitaikai, bet ne niurni ant kiekvieno kampo.