Mano duktė per visą savo gyvenimą ne karto nebuvo užsienije, net Estija jai atrodo baisi. Anot jos už Lietuvos ribų tuno blogis: teroristai, žudikai-maniakai, sukčiai, baisios ligos (jų tiesiog epidemijos) ir stichinės nelamės. Duktė nesutinka niekur važiuoti nei su mumis, nei su klase. Mes jos niekad niekuo negąsdinom, tuos baubus ji paėmė iš laikraščių ir interneto. Patarkite, prašau ką man daryti, kaip įkalbėti dukrą važiuoti į poilsinę kelionę. Iš anksto dėkoju už pagalbą.

ji netiki kai jus sakote, kad nieko blogo nenutiks ? keista kas ja galejo taip prigasdinti, kad net jumis nepasitiki
siaip as neklausciau nori ar ne

Tikrai keista, manishke tai lektu visur ir visada...
TauRe, kai turesi didele mergaite, tai gal tada kitaip kalbesi .

Prie viso to, ką duktė perskaitė žiniasklaidoje prisideda viena tragedija. Pernai, kai mes buvom Nidoje prie mūsų akių nuskendo vokietis. Jis buvo jaunas, sveikas ir blaivus. Duktė vėl sugalvojo sau prietarą, tipo jisai nuskendo nes maudėsi ne gimtinėje.

Šiaip mintis kilo: lai susirašinėja su kuo nors iš užsienio
Aš pvz. paniškai bijodavau važiuoti autobusu per Neries tilta įvažiuojant į Jonavą. Vis galvodavau, kad tiltas suluš ir mūsų autobusas įkris. Tos kelios minutės, kol pervažiuodavom tiltą, būdavo baisus išgyvenimas. Nebuvau nei skendus, nei ko išsigandus. Nežinau iš kur ta vandens ar šiuo atveju avarijos baimė.

Ačiu, Jurgyte, auksinis pasiūlymas Duktė netgi labai nori susirašinėti

Dar paklauskite saves, ar Jus tikrai ne nerimaujate, kad reikia isvaziuoti i tolima kelione, ar kai reikia dukra isleisti viena i uzsieni (su klase) ir del galimu nelaimiu. Kartais buna, kad vaiku baimes buna labai susijusios su tevu nerimu.
Kuo daugiau kalbekite su ja apie busima kelione, paskaitykite, kur vaziuosite, ka matysite- kad teigiamos emocijos ir laukimas atsvertu nerima.

Didelis ačiu už patarimą. Susimąsčiau: aš tai visada rami, bet močiutė daug ko bijo, sako tai prie vaikų...