Laba diena,

norėjau paklausti kokią realią įtaką daro antidepresantai moters nėštumui, vaisiui. Pvz.: Deprexetin. Vieni gydytojai sako, kad pagimdo ir netokius vaistus gerdamos, bet man tai neskamba labai rimtai Labai rūpi ar negali būti apsigimimų, psichinių sutrikimų intelekto.
Būsiu labai dėkinga už visus atsakymus

Na, negi niekas is mamyciu nevartoja?

yra vaistu aprasai inernete (vaistai.lt), yra oficialusis vaistu registras. Paieskok. nes abejoju, ar kas tiksliau atsakys. Giminaite serga kazkokia psichikos liga (lyg ir depresija - slepia), kartais gydoma stacionare. Tai nieko, isnesiojo, tik pati nemaitino. Koks vaistu rezimas pas ja buvo, nezinau.

na, bet logiskai mastant, tai yra vaistai veikiantys psichika...Abejoju, ar visiskai galetu jokios itakos vaikuciui neturet. Zinau, kad maitinant tikrai negalima, yra tokiu daktaru kurie labai kategoriskai pasisako rpies antidepresantu vartojima maitinant, o juk nescia tai dar glaudziau su savo vaiku susijus nei matinanti.. reiktu psichiatro klausti. O tau niekas kvalifikuotai nepasako? reiktu pas koki rimta psichiatra nueiti, siaip tai as nerizikuociau tikrai...

Tai zinai, lengva pasakyti "nerizikuociau". Be vaistu negali buti. Siandien visa interneta uzsienio bandziau isknaisiot. Tipo nera per daug pavojingi. Bet del maitinimo tai neraso nieko. Nors vaistai praeina ir pro placenta ir patenka ir i motinos piena..

Kuuzia, o tu bandei kokiu nors homeopatiniu vaistu paieskoti arba pas homeopata pasikonsultuoti? As kazkaip labai skeptiskai ziuriu i tuos antidepresantus. Kiek zinau moteru juos vartojancius, tai vartoja po 10 ir daugiau metu. Jei jie butu tokie veiksmingi, manau, zmogus turetu kazkada pasveikti, o ne desimtmeciais ant tu vaistu kaboti.
As pati turiu depresija. Buvo metas, kai nebesugebedavau naktimis uzmigti. Nusipirkau homeopatiniu tableciu ir vel miegu, o kai issimiegu ir visa kita daug lengviau. Buna labai geru dienu, buna labai sunkiu, bet jos buna ir antidepresantus vartojanciom. Svarbiausia yra seimos ir draugu parama, kad butu kam issikalbeti, kad butu galima paprasyti pagalbos, kai visai viskas juodai atrodo. Pvz. buna dienu, kai atrodo gyventi nebenori, tada pasakau vyrui, kad man blogai, tai jis ta diena daugiau demesio skiria, vengia konfliktu, o ta diena pasibaigia ir kita diena ziurek jau visai nieko. Anksciau nieko as jam nesakydavau, tik budavau visa sudirgusi, o cia ziurek ir konfliktas del kokio mazmozio uzsiplieskia (vyras gi irgi zmogus). Tada jau budavo pasaulio pabaiga, nors venas rezkis.
Cia tik mano nuomone ir kaip as pati su ta beda tvarkausi. Dar tikiu, kad organizmas turi savu resursu su ligom kovoti ir stengiuosi neskubeti su rimtais vaistais.

Bandziau, nebuciau bandzius nesakyciau, bet nepadeda man homeopatiniai, geriu ne viena menesi juos, kad nuspresciau, kad gryztu prie senuju vaistu. O man yra ne depresija, o panikos sintomas, tai nera visiskai tas pats. ech.... Toks gyvenimas...

Reikės mums kada susitikt ir supanikuot drauge , gal praeitų
Aš jau nusprendžiau antradienį eiti į tą "Neuromedą", nes su žmonėm nebeišeina normaliai bendraut...

man homeopatiniai irgi nepadeda.kartais tikrai norisi nusišaut.nebenoriu nei su nieku šnekėtis.vis tiek niekas nesupras

ir as nepastebejau, kad homeopatiniai duodu kokios naudos. uzmiegu pastoviai trecia nakties, keliuos devinta.... atrodo,jau ir turi taip buti....

Ko jus norite is tu homeopatiniu vaistu, tai tie patys normalus vaistai, tik atskiesti desimt kartu, tai ka jie jums pades?..Sveicarijoje tokius net uzdrausta pardavineti, nes realiai jie niekuo nepadeda, placebo efektas ir tai daugiau padeda nei homeopatija :-) apsisvieskit truputi zmones, pries vartodami ka nors, ar isvis verta tai vartoti

...o gal vietoj chemijos vartojimo vertėtų pabandyti labiau savo ir mažylio sveikatą tausojančius metodus? Panikos, depresijos, nerimo atveju žymiai geriau veikia kalbamoji terapija - t.y. psichologo konsulatcijos. Ir efektas ilgalaikiškesnis...nes problemos dėl kurių nerimaujame nepradingsta vien tik todėl, kad mes jas po vaistų doze paslepiame, ar ne?

Del to, kad psichologas padeda labiau nei vaistai tai visikai nesutinu, nes pavyzdi pries akis turiu...mano darugei buvo depresija su sizofrenijos pradzios pozymiais, ir be vaistu nieko nebutu buve ir joks psichologas jos nesugebejo istraukt, nors vazinejo net po kelis miestus pas skirtingus psichologus... cia siaip nuo zmogaus priklauso...kas geria homeopatinius vaistus tai tikrai geriau tuos pinigus isleistu psichologui, nes nuo tu vaistu nulinis efektas. bet toks zmoniu tipas kaip as, rinktusi normalius vaistus geriau nei kazkoki smegenis plaunanti psichologa

....uf, kažkoks pichologas buvo smarkiai ant nuospaudos užlipęs, jei vadini juos smegenis plaunančiais ? (tu tikra, kad tai tikrai buvo psichologas, ne psichiatras, neurologas, parapsichologas ar kažkas dar kito, nes, žinai, žmonės šiais laikais labai mėgsta maišyti ir kiekviena pardavėja per Tv skelbiasi, kad ji turi būti psichologė, nes kitaip tašės žmogui neįsiūlys nusipirkti )
Šiaip tai tu labai teisi - apvaldyti šizofrenijos progresavimą be vaistų - šiais laikais vis dar nėra įmanoma, bet tai bene vienintelė psichinė liga, kuriai iš tiesų reikalingi vaistai (tikiu, kad psichiatrai su tuo labai nesutiktų, bet kitaip jiems juk darbų nebeliktų, ar ne? ), tačiau net ir tokiu atveju psichologinė pagalba gali padėti žmogui prisitaikyti greičiau prie savo būklės ir kiek įmanoma greičiau grįžti gyventi savo gyvenimo, į savo šeimą.
Kita vertus depresijos ir šizofrenijos sumesti į lygiavertę krūvą tikrai nevertėtų. Apendicito niekas negydo žolelėmis, jį operuoja ir taškas. Bet jei turim gripą, tai jau visai kitas reikalas - kiekvienas geras šeimos gydytojas pasakys - vaistai gali sumažinti simptomus, bet, kad pasveiktum turi stengtis pats - griežtai gulėti lovoje, gerti arbatėles, prakaituoti, vitaminus ryti saujomis ir t.t. Lygiai taip pat ir su DEPRESIJA - reikia savų pastangų, kad iš to liūno išsikapstyti. Vien minimalūs fiziniai pratimai daro stebuklus smegenų cheniniam balansui, nepalyginamai greičiau, nei suveikia antidepresantai, ir jokio pašalinio poveikio

Vat jeigu tau pačiai, BiteMaja, kada nors tektų susidurti su endogenine (paveldėta per kelias kartas ypač) depresija, tada suprastum, kad kai kurių depresijos rūšių gydyti vien psichoterapija neįmanoma. Ir šiaip skaičiau vienoj knygoj, kad psichoterapija didžiausią efektą pasiekia tada, kai vaistai jau būna gražinę šiek tiek jėgų, energijos ir nuotaikos. Nes ne visi gali užsibarikaduoti kokiam pusmečiui, gulėti lovoj ir neišeiti iš namų, laukdami psichoterapijos poveikio. Laikas per daug brangus.
O endogeninė depresija plinta sparčiai, nors yra manoma, kad pasaulyje ją turi apie 2 proc. žmonių. Ir tai jau nemažai.
Galėčiau ilgai diskutuoti, bet turiu dirbti. Kiekvienas gyvenam kaip išmanom, taip, kaip jaučiamės laimingi.

Cituoju biteMaja99: "apvaldyti šizofrenijos progresavimą be vaistų - šiais laikais vis dar nėra įmanoma, bet tai bene vienintelė psichinė liga, kuriai iš tiesų reikalingi vaistai (tikiu, kad psichiatrai su tuo labai nesutiktų, bet kitaip jiems juk darbų nebeliktų, ar ne?" Psichiatrai sutiktų (manau ir jų kolegos), nes vaistų skyrimas, parinkimas (ir pan.) yra labiau jų sritis, negu psichologų ar psichoterapeutų. Be šizofrenijos yra kitų psichinių ligų, kur vaistai būtini. Nemanau, kad gydytojai su kažkuo sutinka ar nesutinka, priklausomai nuo jų specializacijos, ir psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai dirba ne vien su šizofrenija sergančiais žmonėmis, tad visa tai apie ką parašei - prielaidos.
Taip pat minėjai "kalbamąją terapiją" kaip atsvarą medikamentiniam gydymui. Visų pirma, psichologai ištiria, analizuoja, įvertina, apibendrina asmenybės ypatumus, sunkumus ir t. t., bet "neterapina" (nebent psichologas ar psichiatras yra baigęs psichoterapijos mokymosi programą). Psichoterapija užsiima psichoterapeutai (grupine, individualia, šeimos), tik paskutiniu metu psichoterapeutai vis dažniau naudoja farmakologines priemones. Dažniausiai, žmonės lankosi pas privačius psichoterapeutus, kur valanda žmogui gali kainuoti 80-100 Lt, kitos paslaugos gali kainuoti daugiau ar mažiau (pvz.: psichodiagnostinis asmenybės ištyrimas, grupinė psichoterapija ir kt.). Psichoterapijos seansai vyksta bent kartą per savaitę ir tai, dažniausiai, viena iš sudedamųjų gydymo dalių (jei kalbame apie sunkius atvejus).
Kalbant apie "chemijos" vartojimą, depresija - ne vien bloga nuotaika, ašarų pakalnė ar nenoras gyventi, bet ir biocheminiai pakitimai mūsų organizme, kurių galime ir nepastebėti. Pvz., triptofano trūkumas, šią aminorūgštį gauname su maistu, organizmas pats negamina, iš triptofano gaminamas seratoninas ir melatoninas (o jau už šių medžiagų pusiausvyrą atsakinga kankorėžinė liaukutė esanti smegenyse), tų pačių B grupės vitaminų trūkumas, tad pradėk netinkamai maitintis arba badauti ir "susilpnės" ne tik kraujas, imunitetas, bet ir psichologiniai sutrikimai galės išryškėti; nemiegi - sutrinka pulsas, kraujospūdis ir kt.; vartoji alkoholį - kenčia širdis, kepenys, skrandis ir t. t. Pagaliau, įvairios psichosomatinės ligos, pavyzdžių - aibė, juk depresija dažnai lydima apatijos, nemigos, panikos, nerimo priepolių; anoreksija, bulimija sergantys žmonės dažnai serga ir vienokia ar kitokia depresijos forma, vartojantys alkoholį ir t. t. ir t. t.
Sergantis sunkiomis depresijos formomis žmogus gali kelias dienas lovoj išgulėti nesikėlęs, nevalgęs ir žodžio netaręs, tad ar "kalbėjimas", fiziniai pratimai ir "žolytes" tokiu atveju gelbės? Ar rimtus miego sutrikimus, panikos priepolius, sunkias depresijos formas, psichosomatines ir kitas ligas tuo išgydysim? Apie visa tai galima vadovėlius rašyti, o čia - tik padraikos nuotrupos. Tad "bendram biocheminiam organizmo fonui" vaistai padeda, nors galime to nepastebėti. Žinoma, vaistai negydo priežasčių, kurios ir yra svarbiausios.
Tiesiog skaitydama forume paliktas žinutes, pagalvojau, kad daugumai žmonių depresija - tik madingas žodis, todėl dažnai į ją žiūrima pro rožinius akinius...
Atsiprašau, jei klydau

su apgailestavimu turiu pripazinti, kad vaistu kultura musuose yra labai stipri....kaip ir pakankamai mechanistinis poziuris i zmogaus kuna ir dvasia. Tokiu atveju, nenuostabu, kad uzuominos apie tai, kad gal bent jau tokius sutrikimus kaip ivairios nerimo formos arba depresija vertetu, pasiremiant pasauline tyrimu praktika, pradeti gydyti psichoterapija, sunkesniais atvejais dengiant vaistais, bet nelaikant ju pirminiu ir vieninteliu gelbejimo ratu visoms situacijoms spresti, nesulauka didelio pritarimo. Taciau dziaugiuosi tuo, kad forumuose galima diskutuoti apie siuos poziurius.

Papildyta:
su apgailestavimu turiu pripazinti, kad vaistu kultura musuose yra labai stipri....kaip ir pakankamai mechanistinis poziuris i zmogaus kuna ir dvasia. Tokiu atveju, nenuostabu, kad uzuominos apie tai, kad gal bent jau tokius sutrikimus kaip ivairios nerimo formos arba depresija vertetu, pasiremiant pasauline tyrimu praktika, pradeti gydyti psichoterapija, sunkesniais atvejais dengiant vaistais, bet nelaikant ju pirminiu ir vieninteliu gelbejimo ratu visoms situacijoms spresti, nesulauka didelio pritarimo. Taciau dziaugiuosi tuo, kad forumuose galima diskutuoti apie siuos poziurius.

Visiškai pritariu. Apskritai laikau, kad kol dar žmogui gali padėti tik psichoterapija, tai jam tikrai nėra depresija, arba labai lengva.

labai norėjau įkišti trigrašį, kad mintis, kad psichoterapija gali padėti tik lengvos formos depresijos atveju, nelabai atitinka šiuolaikinių tyrimų duomenų (kaip beje, kalbant ir apie kitas psichologinių sunkumų rūšis). Pvz. kognityvinė ir interpersonalinė psichoterapija rodo pakankamai gerus rezultatus tiek vidutinės, tiek stiprios depresijos atveju, be to, psichoterapijos privalumas - ilgalaikiškesnis pasiektų teigiamų rezultatų išslaikymas, lyginant su vaistais. Taip pat į psichoterapiją atsisukama, kai depresija nepasiduoda ISSR. Na, bet čia jau prasideda mojavimasis statistikomis, o tai įsitikinimų nelabai veikia

Na as galiu papasakoti apie savo atvejį-pastojau vartodama puse minimalios antidepresantu dozes, gydytoja pasiule iskart nutraukti ir tiesiog bandyti gelbetis psichoterapija bei augaliniais preparatais-na ziuresim kas is to gausis... Tik labai abejoju kad puse minimalios dozes labiau kenktu leliukui nei pastovus nerimas... Beje, temos autore noriu padrasinti, kad tiiikrai antidepresantai ne tie vaistai kurie gali kazkuo pakenkti labai leliukui, tiesiog jie nerekomenduotini-taip issireiske mano ginekologe, kai jai papasakojau apie tai, kad pastojau vartodama vaistus Beje leliui dar tik ketvirta savaite, taip kad laaabai jau nedaug jis tu vaistuku gavo, baisiau kad nutraukus nerimas nesugryztu ir leliui nepakenktu

biteMaja99, kodėl kitų išsakytoms mintims klijuoji etiketę - "įsitikinimai"? Kuo grįstas toks Tavo pranašumas? Gal Tavo pačios žodžiai tėra tik įsitikinimai, teorijos ir kognityvizmo reklama? Atleisk, jei klystu, tiesiog kognityvizmas - ne panacėja, o tik viena iš krypčių (mokyklų), be jos dar egzistuoja kitos: humanizmas, biheviorizmas, individualizmas ir kitos kryptys, kurios gal deklaruoja visai kitką. Beje, galima būtų kokią nuorodą į tas kognityvistų statistikas? Ačiū.

Labutis Viktorija,

apgailestauju, jei mano žodžiai paskatino Tave ar kitas dalyves blogai jaustis, tikrai neturėjau tokio tikslo . Suprantu, kad tema labai jautri, todėl būsiu dar atidesnė, ačiū už pastabą

na, o grįžtant prie pagrindinės temos - ar nėščiajai vertėtų vartoti antidepresantus - su didžiuliu tikėjimu (tiek pagrįstu praktine patirtimi, tiek teoriniais šaltiniais ) norėčiau išsakyti nuomonę, kad tikrai vertėtų pirmiausiai išbandyti kalbamąją terapiją. Kad ir kokios mokyklos atstovas būtų jūsų psichologas ar psichoterapeutas, visų jų bendras siekis - geresnė žmogaus savijauta. Eina jie į tai nebūtinai tuo pačiu keliu, užtrunka skirtingai laiko, bet šis procesas neturi šalutinio poveikio nei mamytei, nei kūdikėliui . Google paieška padės surasti daugiau informacijos apie įvairias kryptis ir suprasti, kiek jų teorinės nuostatos atitinka jūsų pasaulėžiūra .

Na, jeigu dėl to klausimo, kad psichoterapija galima gydyti ir labai sunkius psichikos sutrikimus, tokius, kaip šizofrenija, sunki depresija ir kt., tai tikrai tam yra būdų. Bet, kitas klausimas, ar daug psichoterapeutų sutiktų to imtis? Su žmonėmis, turinčiais sunkių sutrikimų, tiesiog labai sunku dirbti. Pradedant tuo, kad jie gali būti nepajėgūs ateiti tuo pačiu metu į terapiją, kad ir kartą per savaitę (jei kas nors lankėte psichoterapiją, gal ir patys pastebėjote, kad atsiranda visokių priežasčių, "pamiršimų", nenorėjimų eiti ir t.t. kaip tik tada, kai reikia eiti pas psichoterapeutą ). Na, aišku, ir kontakto ypatumai, bendravimas, kuris patį terapeutą stipriai išsunkia... Kitas dalykas - kiek pats žmogus yra kritiškas ir nori priimti pagalbą? Man asmeniškai yra tekę bendrauti su šizofrenija sergančiaisiais, tai iš tų kelių žmonių vos ne išvadą galima daryti, kad kai pradeda sakyti, kad gerai jaučiasi ir nenori gerti vaistų, ir nereikia pagalbos - tai praktiškai reiškia ligos paūmėjimą .

Na puiku kai yra tam nerimui priezastis, o pvz kai uzeina PA visai be priezasties, apie ka tada kalbet, nes problemu kaip ir neturi

Na, lengviausia kalbėti apie tai kaip antidepresantai kenkia ir t.t. kai neturi pats nei panikos atakų nei kitų panašių susirgimų. Ir tikrai pikta, kai žmonės su tuo nesusidūrę siūlo realiai bile ką šiaip kažkur kažką pasiskaitę.

Pasakysiu iš savo patirties.
Panikos atakas turiu seniai - stažas jau gal ir virš 10 metų.
Antidepresantus irgi geriu bile kiek laiko. Dabar jau tuoj bus lygiai trys metai kaip lankau psichoterapiją. Jos realų poveikį, kad ji man padeda apsisaugoti nuo panikos atakų,kad smegeninė išmoko šiek tiek apsisaugoti pajutau po 2 metų. Tai ką daryti tuos du metus kol pradėsi justi poveikį? Lipti sienom ir nebegyventi? Kitas dalykas psichoterapija yra labai brangus malonumas. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę sau leisti kelinti metai kas savaitę skirti 80 lt - Paskaičiuokit kiek tai yra mėnesį. Čia yra Kaune, Vilniuj girdėjau dar brangiau yra. Ir ačiū dievui, kad patekau pas gerą psichoterapeutę. O labai baisu yra užtaikyti ant bet ko. Taigi, elementariai - vaistai kainuoja paprasčiausiai pigiau. Ir labai norit tikrai neišeis taip, kad negersi vaistų, lankysi psichoterapiją ir dings tavo visos bėdos. Taip nebus.

Dabar aš laukiuosi, jau keturi su puse mėnesio. Ir pastojau gerdama antidepresantus ir dar kažkur septynias savaites gėriau. Kadangi ilgą laiką (apie pusę metų) neturėjau jokių panikų atakų ir gerai jaučiausi gydytoja patarė po truputį mažinti ir nutraukti. Apsilankiau ir pas klinikų psichiatrų - aišku patarimas tas pats, jeigu gerai jautiesi - nutraukti bent jau nėštumui. Ką sako daktarai, kad tikrai būna atvejų kai reikia gerti ir nėštumo metu gerti ir tai nėra jau tokia didelė tragedija.
Labai džiaugiuosi, kad kol kas tikrai gerai jaučiuosi ir nepuola nerimai ir panikos, nors stresų tikrai buvo visokių. Aišku, kaip sako, kad nėščiosioms visokie hormonai susitvarko taip, kad gerai jautiesi. Labai norėčiau tikėtis, kad apskritai nebereikės grįžti prie vaistų, be deja visko gali būti. Niekas nieko negali garantuoti. Nebent galiu tikėtis, kad psichoterapija jau man veikia ir gal...
Visada yra geriau negerti jokių vaistų nėštumo metu, yra faktas kaip blynas. Bet...

Ir ginekologai ir psichiatrė mano patarė darytis genetinius tyrimus. Dariausi ir pasigailėjau. Echoskopija gera, o kraujo tyrimas parodė Dauno sindromo tikimybę. Kai jau patekau pas genetikus (pirmą genetinį tyrimą dariausi privačiai) ir poto pas kitus protingesnius gydytojus tai išgirdau, kad Dauno sindromui ar pan antidepresantai neturi jokios įtakos. Vat ką jie turi, tai cheminę įtaką kraujo tyrimo rezultatams. Taiva, prasinervavau pusantro mėnesio, atkentėjau ir vaisiaus vandenų tyrimą, kuris kažkaip nelabai pavyko ir man po to pilvą skaudėjo tris dienas baisiai. Ačiū dievui, visi tyrimai geri galutiniai. Turėsim mergytę. IR jeigu dar kada lauksiuosi antrą kartą tai tikrai nesidarysiu jokių genetinių tyrimų, nes tai tik nervų tampymas, nebent bus kokia tikrai rimta priežastis tam, o antidepresantai - nėra rimta priežastis.

Tai tiek.

Viskam, ka parase Kuuuzia pritariu 100 procentu tik gal man su savijauta nestumo metu ne taip pasiseke-nerimukas kaip ir nepuola, bet jau jautrumas tai tragiskas, bet koks piktesnis zodis depresija varo na dar tik 9 savaiteles mums, tikiuosi kad viskas dar pasikeis, nes tas jautrumas tai uzknisantis ziauriai-vos ne depresija kazkokia

As esu tokioje pacioje padetyje - pries nestuma 3 metus geriau antidepresantus. Budavo stiprus panikos priepuoliai. Labai dziaugiausi kai sia vasara pavyko sekmingai juos nutraukti ir pastoti. Tik va dabar... Man 21 sav. ir vakar buvo pirmasis panikos priepuolis po sitiek laiko. Labai issigandau. Nezinau ko tvertis. Man taip pat nepadeda jokios psichoterapijos, saviitaigos ar homeopatiniai vaistai... Kaip bus toliau - nezinau. Bet be galo bijau. Gal kas susidure su panasia situacija, zinote kokiu vaistuku galima vartoti nestukems - depresukems, bent jau PA metu? Suprantu, kad be gyd. rekomendaciju ir konsultaciju nesiimsiu saviveiklos, bet... Tiesiog noriu zinoti, kad ne viena tokia esu. Aciu.

O kiek laiko lankai psichoterapiją?

Lankiau 1,5 metu. Be vaistu fono - jokio efekto nebuvo. Paskui 3 metai antidepresantai. Buvo viskas normaliai. Tik va dabar... Bijau jei vel atsinaujins tie priepuoliai su alpimu , vemimu ir t.t.

Aš lankau dabar jau truputis virš 3 metų. Dabar vaistų tik dėl nėštumo negeriu, bet kažkaip viskas gerai. Ir visą laiką lankiau psichoterapiją ir gėriau vaistus. Aš jau taip rimtai pasakiau, kad gal man visgi psichoterapija padėjo po dviejų metų lankymo jos, kai gyvenimas truputį subinę atsuko švelniai tariant, o aš išsiverčiau be panikos priepuolių. Tai sunku labai sakyti, kiek reikia laiko. Visgi manyčiau, kad pusantrų metų yra deja, bet nedaug dar
Galvoju, kad netgi kai pradėjau tik lankyti, tai man iš karto pasakė, kad prie visų nerimų reikalinga ilgalaikė terapija, o ilgalaikė tai yra 2-3 metai kaip minimum.

Man nebuvo taip gerai. Deja, be vaistu negelbejo jokios psichoterapijos. Gyvenimo dziaugsma pajutau tik pradejus juos vartoti. O paciai nestumo metu nebuvo jokiu PA?

Mane domina sita tema, nes jau 3-4 metai geriu venlafaxina nuo nerimo. kai buvau sumazinus doze iki 37.5 mg kuri laika jauciausi gerai, paskui prasidejo silpnos nerimo atakos. padidinau iki 55.5mg. dabar jauciuosi gerai. rudeni noreciau bandyti pastoti, nezinau kaip butu su tu vaistu gerimu.

manau joks gydytojas Tau nepasakys kaip bus. As taip pat rizikavau, vos nutraukusi AD - pastoti. Rasiau, kad 21 nestumo sav. buvo uzpuole PA. Kazkaip isgyvenau. Nerimas - nuolatinis palydovas, bet stengiuosi ji kazkaip prisijaukinti, bent dabar kol . O kas bus po gimdymo - taip pat nezinia. Zinau, kad neguodziau ir nepadrasinau, bet bent jau galiu pasakyti - Tu ne viena. Musu tokiu cia daug. Ir kiekviena su savo nepakartojama istorija.

Labas, merginos

atsiprasau, kad isiverziau i jusu tema. Bet kaip suprantu, esate susidure su depresija, tai noreciau isgirsti jusu nuomone

Mano vyrui daktaras diagnozavo depresija ir siulo gerti vaistus Jo mama sirgo stiprios formos depresija... daug su juo snekejom, kad sita liga yra paveldima, sakiau jam, kad man baisu, jog jam taip nenutiktu. Vyro mama mire pries puse metu, mes prardom kudiki, buvom prarade darbus, zodziu buvo juodas periodas ziema... Bet dabar darbus abu jau turim ir esam jais patenkinti. Viskas lyg stoja po truputi i savo vezes. Praejo puse metu po persileidimo, tai kaip ir galetume vel planuoti leliuka... Bet vyras vis karts nuo karto blogai pasijausdavo ir nutare, kad jam reikia apsilankyti pas psichologa (ar psichiatra, nelabai skiriu ). Palaikiau si jo sprendima. Jis liko patenkintas vizitu, tik tiek, kad isgirdom tai, ko abu bijojom tarsi jauciau, kad anksciau ar veliau paveldeta depresija pasireiks ir pas ji, bet isgirsti tai garsiai buvo labai skaudu... Na, jei gydytojas sako, kad reikia gerti vaistus maziausiai 6 men., tai reiskias reikia... BET... Noreciau planuoti nestuma artimiausiu metu ir bijau, kad vaistai paveiks vyro sveikata (lytine irgi) Gal jums kuriai nors teko su tuo susidurti? Po kiek laiko, nutraukus vartoti vaistus, atsistato organizmas?
Ir dar... labai bijau, kad ir musu busimas vaikelis paveldes sia liga

Buciau dekinga uz bet kokia nuomone

Labu,

aš tau pasakysiu taip, gali tik džiaugtis, kad turi tokį vyrą, kuris savo noru nueina pas psichiatrą. galiu tikrai garantuoti, kad daugumos su botagu nenuvarytum
Iš patirties galiu pasakyti, kad reikės gerti tikrai ilgiau nei 6 mėn vaistukus. Nes yra, taip, kad jau po to kai gerai jautiesi dar bent pusmetį berods reikia vartoti juos.
O dėl įtakos, tai nežinau, reikia klausti ir gydytojų, ir psichiatro ir ginekologo. Kitas dalykas, aš vartojau pati nėštumo metu dar pora mėnesiių ir mano mažylei (4,5 mėn) tikrai viskas gerai.

Šiaip ar taip, aš siūlyčiau bent pusė metų visgi jums susilaikyti nuo vaikelio planavimo, o tiksliau iki to laiko, kai tavo vyras jau jau gerai jausis. Nes nėštumas, būsima tėvystė bet kokiam žmogui kerta per smegeninę, ir tavo vyrui gali būti jau sunkoka, kai jis dar ir depresija serga. Geriau šitą laiką jūs tiesiog pasimėgaukit vienas kitu, išvažiuokit paatostogaut. Nereikia prabangiai, galima šampaną iš taurių gerti ir prie laužo ar po žvaigždėtu dangumi prie lietuviško ežero ar vidury miško

Sėkmės

Aciu Tau labai uz atsakyma
As irgi galvojau, kad dabar kaip tik butu proga dar pabuti dviese, nuveikti kazka naudinga darbuose, nukeliauti kur dar svajojam nukeliauti. O tada planuoti vaikeli...
Tik mane turbut veikia tai, kad visos drauges jau aplink gimdo, o as jau ir ne jaunikle - rudeni bus 30...
Bet turbut, kad geriausia dar siek tiek palaukti,o paskui jau kaip Dievas duos...
As irgi dziaugiuosi, kad jis pats ryzosi nueiti pas daktara. Nors mes kalbam daug ir atvirai, bet matyt to neuztenka. Labai tikiuos, kad vaistai pades ir nereiks ju keitalioti daznai

kam nors yra taip buve arba zino
geriau po 150 mg trittico retarrd
kita diena pakeliau antidepresantu ( trazodone ) doze iki 200 mg ir atsitiko kazkas keisto
tai yra pradeJo kunas virpeti ( kaip ir traukuliai )
labai didelis susiJaudinimas..
nuo ko cia gali buti?
beJe geriau daug antidepresantu
cipralex 10 mg, trittico retard ( pasikeliau iki 200 mg ) ir seroquel 300 mg
gal per daug antidepresantu ir taip atsitiko
ar kai keliant dozes gali taip nutikti ir cia nieko tokio?

http://www.youtube.com/watch?v=8f_lE3HdL4I
ar jūs savo būstuose turite bevielio ryšio įrangos, tokius belaidžius telefonus?
jų skleidžiamas elektrosmogas gali sutrikdyti melatonino -seratonino gamybą ir balansą.
dėl to gali vystytis depresija .
http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/...ojima_Svedijoje
pažiūrėkite,kaip koreliuoja antidepresantų ir migdomųjų pardavimas su mobilaus ryšio vystimusi .

nelaikykite šalia lovos jokių daiktų, įjungtų į elektros tinklą...