O buvo taip!
Miegu ir sapnuoju,kad kraujuoju,jetus kaip sokau is lovos i WC,o ten tiksliai-kraujas, isisigandau visa,akys is baimes isoko,kojos virpa,skambinu vyrui,tas kaip zaibas namo parleke is darbo,kad dar mane rado vonioj plaukus dziovinant,ziuri i mane,gi gimdyt vaziuojam,o tu dar cia vonioj tupi,aisku visa laika verkiu,nes knibzda sirdy,kad kazkas jau negerai,nes tik 37 savaites su biskiu......?Pasiskambinu savo gydytojai,ta sako:- Vaikeli ,vaziuok tiesiai i gimdykla,as budziu siandien.
Na nuvaziuojam i gimdymo namus,apziuri,uzdeda dirza vaisiaus tonams matuoti,padaro ultragarsa,vyras susunka,kad kiausiukus mato,as net nesusipatoginau,o tas is laimes,nes baisiai sunaus nori....
Na taip ir nieko- paleidzia namo ,sako savaites begy jau gimdysi,nes cia kazkoks kamstis isejo,bet nieko baisaus nera....Na gryztu rami,vyras i darba,o as jau cia galvoju,kad dar savaite,tai galima pasitvarkyt,nusikabinu uzuolaidas,atsitempus stala is virtuves,kol uzuolaidos skalbiasi,dar ir pasiurbliuoju,paskui issilyginu 7 metrus,uzsikabinu,stala vel i virtuve ir nieko keisto iki 2val. nakties,tiesa uzmigau gal 12.30,o prabundu,kad kazkaip keistai jauciuosi,sonus skauda,ai galvoju cia gal koks radikulitas,guliu,nepraeina,uzsidegu naktine lampute-skaitau,nepraeina,pradedu sprest kyziazodzius-na vistiek skauda,pradejau rasyt tuos skausmus,ziuriu gi,kad tokie pasikartojantys...vyras miega-gerai jam,o mane nervas ima,vel pasiziuriu i vyra,dar daugiau pykstu,o skauda,bet gaila gi kelt-ryt juk i darba....Nu jau skauda-ziuriu,kad ne juokas,atsiklaupiau ant keturiu ir svyruoju,vyras parsimerkia ir klausia:-Ka cia darau?Skauda sakau,negaliu- jauciu gimdysiu tuoj,na taip su lengvais skausmais sulaukiam paryciu,vyras skambina i darba ,kad veluos,as mamai visa bliaudama,gydytojai.......
Na skuodziam sesta ryto Savanoriais i Krikscioniskus.....
Atvaziuojam ,skambinam i duris,ileidzia,net neprisimenu kas ir liepia laukt gydytojos,laukiam beveik valanda priemime,atnesa kazkokius popierius,isnesa,laukiam dar pusvalandi atvaziuoja mama ir gydytoja,o mes vis dar priemime ir niekas i mus nekreipia jokio demesio,kaip tada pasijauciau blogai,kad taip galima nehumaniskai elgtis,kaip skauda baisiai sonus,o dar reikia 1.5 val laukti,kol kas paziures kolidoriuje.Tiesa ,kaip mama atvaziavo,tai jau veiksmas pajudejo,nes ji medike ir dirba salia Centro poliklinikoj...Na laukiam,atvaziuoja gydytoja ir jos akys-isoko,ka jus cia veikiat klausia,kodel niekas vaisiaus tonu nematuoja?O mes laukiam,laukiam,o skauda negaliu,tai is kart apziuri,pamatuoja vaisiaus tonus ir snibzdasi su mano mama ir vyru,oi negaliu kaip siutas eme,na ir pareiskia,kad as dar negimdysiu,cia kazkokie prieslaikiniai,suleis magnio ir paguldys i ligonine,ligonine-zodis baisiausias,pradedu verkti keik pajegiu,kad neguldytu,mama ramina,vyras ramina,gydytoja ramina-negulsiu nors tu ka,na prisnekina pagaliau.....Vel popieriai-pildom,klausia telefono-neatsimenu,adreso namu -nezinau,vyras itaria ,kad gal jau man pasimaise,zodziu- sokas.......na nusiraminu ir guluosi,apsirengiu pizama,palydi mama i palata,tik vis dar verkiu,oi kaip verkiu,palata buvo tuscia,na iseina mama,galvoju nusiraminsiu,va dabar gulsiu ir pamiegosiu,ba nemiegojus beveik,na atsigulu-isitaisau,guliu ir toks karstis kaip dave,jauciu kad slapia,jetus galvoju,dar ir prisim****** is streso,bet kazkaip per daug.....Jetus palatoj viena,is lovos islipt bijau,galvoju gal kas negerai,ar negalima,saukiu ,kad kas ateitu niekas neateina,skambinu mamai,pas mama kazkokia higienos komisija poliklinikoj,jos nera kabinete,saukiu kazkam,kad as gimdau,o niekas neateina,nezinau su kuo kalbejau,tik uz keliu minuciua atlekia mama su mano gydytoja...Na ka sako,einam i apacia-i pries gimdyvine palata,nueinam liepia rengtis ,na nusirengiu-atnesa kazkokius naktinius ,kurie man mazi ir suplyse iki tos vieteles:),mama aiskina,kad taip ir turi buti,ligoninej geresniu negausiu,na vyksta apziura,apziuri,sako kaklelis dar nei biskio neatsiveres,ilgai tesis viskas..Padaro klizma...brrrr.Paskambinu vyrui,tas atvaziuoja,gydytoja klausia,ar dalyvaus gimdyme,sakau taip,tai sako ar tapkes turi,na aiksu,kad NE,tai namo vaziuoja tapkiu pasiimt,pries tai dar speja akis pavartyt pamates,kaip mane aprenge,mama bega i darba,ba ta komisija.....Na ateina sesute,pabuna,prileidzia kazkokiu vaistu,laseline pastato skysciu,pamasazuoja nugara,dar viena gimdyve atveza,ta guli knyga skaito,nes gimdys jau 8 vaika,skauda ir labai....bet kentet dar galima!
Pagaliau atvaziuoja vyras,atbega per kiemeli mama,gydytoja siulo epidura,o as ne,cia nieko ,jei toks skausmas -iskesiu,vel snibzdasi mama su gydytoja(girdziu mama porina epidura ir viskas) ,ateina moteriske baltu chalatu ir ikalba mane darytis epidura,perskaitau visus popierius-pasirasau ir nuveda i operacine,is baimes sirdis kala,prijungia aparatus kazkokius,liepia nejudet,nes jei sujudesiu bus blogai,is baimes net nekviepuoju,pagaliau viskas sekmingai,gaunu porcija vaistu ir dingsta skausmai,akyse prasviesejo ir laukiam,guliu ant kazkokios lovos,kur tik kazkokia cerata patiesta,atnesa anklode-uzkloja,nes sakyciau labai jau salta ten buvo,palata baisu net,zaliuzes suluzusios,uz sirmos ginekologine kede,baseinas kazkoks is plyteliu surudijas,aplinka baisi-nejauku,guliu su tais suplysusiais naktiniais,vyras salia sedi,viskas taip ramu,speju ir nusnaust,ateina paklausia,ar dar neskauda,sakau jau biski,vel porcija vaistu-ramu.....Na ir taip guledama labai uzsimaniau kakoti,sakau einu i Wc-padarysiu,sesute,kur eini,kas yra,sakau -taip susigedus-kakoti noriu,stok,atgal,gulk-pasiziuri,viskas gimdom,o pasirodo man ir skatinamus sulasino,tik,kad as net nezinojau ka ten man lasina,rankoj laseline,per peti epiduro zarnele kazkokia kabo ,pyle ka norejo:))))Nu jau guliu,o kakoti noriu,net laikau atsigulus,gydytoja aiskina,kad nesteneciau,ba kazkas plis,bus negerai ir t..t..labai klausau,nes drauge ten dirbusi akusere,leipe tik klausyti gydytojos,tada viskas bus daug lengviau per gimdyma,o man tik galvoj,kad tik isgirsciau ka sako....Dar guliu,bet jauciu,kad jau negaliu,pati nueinu i gimdykla ir guluosi ant stalo,sakau nebegaliu jau noriu stumt,vyras perbales,mama is nervu visa raudonais plemais ismetyta,kojines nutraukia,prausia lyg tais,as prasau vandens ,slaugute aiskina,kad negalima gert,as rekiu,kad man leido,o man leido gert kiek noriu,paduoda kazkokia stikline-salia stovejusia,as negeriu,nes sakau,kad kazkas gere is jos,mama pripila vandens,jetus kaip pagalvoju,nu krite buvo ant proto.
Tai gyd. liepia isikabinti i rankenas ,viena koja jai i krutine isiremiau ir stumiu is visu jegu,liepia sustot-sustoju,antra karta vel -matosi jau galvyte,zvilgsnis i vyra,kurio zvilgsnio nepamirsiu visa gyvenima,akys kupinos nenusakomu jausmu,ir dar vienas kartas stumimo su pertrauka ir gime mano vaikiukas,neverkia,klausiu kas yra,mama aiskina,viskas gerai,bet matau raudona visa,as verkiu,na ir pagaliau isgirstu savo maziuko verksma,bet toki tylu,nes gime su du kart apsivyniojusia virkstele,tai kol nuvyniojo,istrauke is nosytes kazka ir suplojo per uzpakaliuka,tada tik pradejo verkti....Pasvere,suvyniojo ir vyrui padave,o jis zmogus is laimes apsiverke,priejo prie manes pabuciavo ir sukuzdejo:Aciu uz sunu!
Vyras po gimdymo buvo kartu,vaikutis buvo isnestas,mane i palata,jis i parduotuve man jogurto,bananu ir sulciu,(kazko labai uzsimaniau valgyt)tai is manes isvaziavo tik apie 11 valanda vakaro......Smagu atsimint!

nu kas man daros? verkiu ir verkiu susilaikyti neimanoma kai toks grozis gimsta aukit diduciai

jooooop, prisiminimai apie gimdyma isties ispudingi.. .nejau istikruju tuose gimdymo namuose taip baisu buvo? as ten pat gimdziau 2003 metais, matyt spejo aptvarkyt aplinka. ko gero as ten negimdyciau tada, jei buciau pamacius ta pati vaizdeli.... net siurpas perejo kunu... bet dabar tie g namai jau pakankamai grazus, aisku jims dar toli iki mazylio g n aplinkos. taciau svarbiausia, kad vaikutis gime sveikutis. su tuom jus ir sveikinu

Šaunuoliai!!!! Aukit dideli ir laimingi, ir ses4s nepamir6kit pasikviesti

Ui asareles nuriedejo, taip graziai papasakojei viska, bukit sveiki

Istorija ispudingai grazi.
Aplinka ten bent jau pries kelias dienas tai vis dar tragiskai nekokia. Priesgimdymine palata panasi i rusi, kur visi nereikalingi daigtai sugrusti buna. Net silto vandens nera. Per visa siena isilgai yra vamzdis, kuris visas uzia, nes is antro auksto leidziamas vanduo burbuliuoja pastoviai. Vienu zodziu nieko doro, tik gimdykla padoriausiai atrodo. Visa kita dvelkia caro ruriko laikais. Vienoje palatoje net stovi zidinys, pasijunti kaip pries kara.

Aciu ,mamytes,smagu pasidalinti ir savo gimdymo isgyvenimais,nes skaitinedama jusu gimdymo istorijas,kazkaip ikvepe parasyti ir savaja!
.....na gimdziau tai 2001metais,tai aplinka tikrai buvo ne kokia,tik va galvoju,kad gal jau atnaujino biski,aptvarke,paremontavo,nes ten lyg buvo zadeta,kad vyks remontai
....O palatos tai tiesa is pradziu kur gulejau ,tai tkioj didelej ir kriaukle buvo,na dar visai nieko,balkonas,bet paskui perkele i tokia,na tokia,net nezinau kaip issireikst,palata gal kokia 13 kvadratu,keturios lovos,sienoj kazkokios knygu lentynos su knygom,ar be,tai jau net nepamenu,o oro tai 0,tris dienas gulejau toj palatoj,tai tik karta isvale -isplove,dulkiu kamuoliai po lovomis,praejimai tokie,kad net lankytojai neturi kur noramaliai atsisest,o kaip visi plaukia per lankymo valandas,tai sausakimsa..... ........Dar kartu gulejo tokia viena moteriskele-na panele ,kurios vaikutis istisai reke diena -nakti, o jai ten nese rukytas vistas,morku su cesnaku salotas,tai ji ten valgo visa palata dvokia,
tam vaikiukui matyt pilvuka raize,nuo tokio mamos maisto pasirinkimo pieno moteriske turejo gal 5 vaikams,tai ji ten ir reke ant to vaikelio ir keike,nu zodziu ne kaip buvo is sono ziurint.Tik sukosi galvoj-greiciau namo!
Na aplinka tai nelabai,bet del personalo tai tikrai neturiu jokiu priekaistu
Na mes nesam kazkas tokio ypatingo,nereikia tokiu salygu kaip namie,na bet manau,kad kiekviena gimdyve turi teise gimdyti jaukesnej aplinkoj ir jaustis gerai,o ne prie saremiu dar matyti baisu aplinkos vaizda ir laukti gimdymo su suplysusiais mazais naktiniais-gulint ant ceratos Na,ar as neteisi?
Ai ,dar vienas toks na kaip ir juokas,drauge,kuri ten dirbo akusere,liepe pirmiausiai isideti i tase tapkes,nes sake tapkiu ten neduoda,yra macius,kaip gimdyves vaiksto su naktiniais ir zieminais batais

ispudinga istorija.........
beje, del tapkiu......... o ka, yra gimdymo namu, kur tapkes dalina? Kiek girdejau tai visur savo reik tureti......

Na as tai nezinau,ar dalina,ar ne? Bet drauge sake nepamirst ,kad nereiketu ant gimdymo stalo is ziemiu batu issokt

Ispudinga istorija.

kaip graziai papasakojai

Na jus cia visos taip graziai rasot As irgi neperseniausiai gimdziau,viskas vyko sklandziai ,vyras buvo salia nors planavo visai kitaip Sake neiskesiu kai matysiu kad tau skauda ,bet net nespejo susigaudyti kai musu mazyle isvydo si pasauli.Na bet dabar nesigaili kad buvo salia,nepakartojamas jausmas pamatyti visa tai
Linkiu visoms sekmes

Oi, kaip gražu
Sėdžiu, skaitau, glostau didelį pilvą ir ašaroju

Nu jooooo, as irgi zliumbiu ...

Daug laimes jums visiems

skaičiau,juokiausi,o ant galo vos ne nerkti pradėjau
labai vaizdžiai papasakota

Ispudingai papasakojai,

Smagi istorija Sėkmės

Šauniai papasakota

Labai graži istorija . Aš irgi noriu savają papasakot. Maniškis pirmagimis, aišku, dar budamas pilvelyje, sugalvojo mane pažadinti savo beldenimais į šonus 1 val nakties. Kur gi bemiegosi, jei sąrėmiai kartojasi kas 10min, po to kas 5min, o dar į laikrodį vis žvilkteliu, užsirašau, ir vėl bandau užsimerkti. Jau atrodo sapnas ateis, bet vėl viskas nuo pradžių... Taip pramaudė iki pat ryto, kol vyras nepakilo ruoštis į darbą. Sąrėmiai jau buvo padažnėję - kas 3min. Vyras klausia: "Tai gal važiuojam?" Bet kaip tyčia sąrėmiai vienas po kito tapo tai dažnesni, tai retesni. Aš nesutikau, dar įmanoma kentėt, nors dėl viso pikto nuėjau praustis. Taip sulaukiau vyro, grįžusio iš darbo. Mane rado prie spintos, kroviausi daiktus ir vis permąstydavau tarp to laiko, kai nebuvo skausmų (4-5min), ar viską pasiėmiau. Ne duok dieve, jei ką pamiršiu . Tai vat, nuvažiavom į Panevėžio gimdymo namų priėmimą 18val. Pasakiau seselei, kad sąrėmiai kartojasi kas 5min, tai ji "gerai, guldysim". Aš tikėjausi, kad prieš tai ateis gydytoja ir apžiūrės. Išmatavo pilvelį, išklizmavo, surašė kalną popierių ir pakilom su vyru į 2ą aukštą. Nuvedė į 10 gimdyklą, paguldė į lovą, kuri pati išsilanksto. Aplinka buvo normali, sienos neaptrupėję. Gal po pusvalandžio apžiūrų kambaryje apžiūrėjo mane apsimiegojus gydytoja. "Oi, vaikeli, ilgai tau reikės vargti. Tik per du pirštus". Pagąsdino mane... Užsinorėjau į tualetą. O buvo gruodžio pradžia, šalta, o tualete kaip tyčia prapučiami langai, klozetas ledinis, be dangčio... Kol sušyla nuo sėdynės, kol atsipalaiduoji, kiek laiko praeina, kol padariau... po 5min vėl noriu į tuliką. Vyrui sakau, "neisiu dėl kelių lašų". Sakau, paduok man krūvą servetėlių (kur rankas šluostosi) ir prisidėjau... Kaip tyčia buvo ne 2 lašai, o taip juokas ima . "Greičiau paduok dar, perbėgs tuoj, lova sušlaps". Taip mums linksmai būnant, atėjo seselė ir suleido dar kažkokių vaistų, kad greičiau atsidarinėtų kaklelis ir tuo pačiu, kad pailsėčiau, nes sąrėmiai pavaikščiojus, pradėjo kartotis kas 2-3min. Tai buvo apie 22val.
Prieš 24val dar kartą apžiūrėjo ant kėdutės dar baisiau ir dar pikčiau atrodanti gydytoja, nes prikėlė iš miegų. Kaklelis atsidaręs tik tris cm. Galbūt dėl to, kad paskatintų atsidarymą, prakirpo vandenis (skaidrūs ir nedaug), bet man taip širdį užgavo, "kam reikėjo, gal būtų patys praplyšę", sakiau grįžus į palatą vyrui. Uždėjo klausytis tonusų, ir po 5 min stipriai sumažėjo širdutės darbas. Staiga puolė gydytoja prie durų kampe įrengtų mygtukų, kažką greit pasakė ir pro duris įlėkė kitą gydytoja... Bet greit viskas aprimo ir pasakė "jei dar sykį taip bus, darysim cezario pjūvį".
Po 24val prasidėjo patys stipriausiai skausmai, vienus jų vos galėjau iškęsti. Vietomis buvau praradusi sąmonę, negirdėjau nei ką sakė, nei ką darė. Dėjo vyras ir deguonies kaukes, ir ranką spaudė, bučiavo, ragino mane "pasistenk", bet man taip skaudėjo, kad net dejuodama vyro paprašiau, kad prašytų cezario. Blaškiausi po lovą, drebėjo kojos, o gydytoja man prie kojų atsistojus ir sako su tokia panieka kitai gydytojai "pažiūrėk, kaip dreba". Atsirado stumimo jausmas kaip noras tuštintis, bet neleido. Rangiausi lovoje kaip gyvatė.
Pagaliau 8cm. Kai pasakė, kad kai užeis sąrėmis galiu stumti, buvo nebesunku. Žinojau, kad tikrai tuoj viskas baigsis. Vienas stūmis, kitas, penktas, dešimtas... Į pabaigą net nebejaučiau sąrėmių, nebežinojau ar galima stumti, ar ne. Buvau tokia pavargus, jėgų liko vos vos. Bet kai vyras pamatė pasirodžiūsią galvutę ir man tai pasakė, nežinau kas, bet atsirado jėgų. Tik va, viena bėda, kad užstrigo petukai, teko traukti vakuumu (panašus įrenginys, kai užsikemša vonia). Paguldė tą mažiuką berniuką man ant pilvo (tik dabar pamačiau, kad jo nebėra, tik liko dauk rinkių skuros). Ašaros apipylė mūsų abiejų veidus. Kaip gražu buvo stebėti, kai jis kaip sliekiukas užslinko man prie krūtinės. Gera širdyje... Pagaliau mes šeima...

Grazi istorija

grazi istorija

Laukiu nesulaiuskiu dienos, kada ir as galesiu parasyt, jog "smagu prisiminti"

Saunuole mamyte

uz puiku darba!

Smagi istorija
saunuole mamyte