Prieš gera pusmetį sūnus (6m.) pradėjo bijoti tamsos.Nenueina vienas net į tualeta vakare,o kaip einam kartu visada liepia eiti prieš jį.Visur uždarinėja duris,sako,kad niekas neateitu.O blogiausia,kad pradėjo nakti keltis ir sako,kad už durų yra pabaisa.Po kiekvienos košmarų nakties aš jam gražiai paaiškinu,kad pas mus pabaisų nėra ir per tv rodo netikras pabaisas.Bet atrodo,kad nelabai veikia

Greiciausiai yra kazkoks nerimas, susijes su jusu santykiais su vaiku (tik vaikas to dar negali ivardinti). Paziurejau, kad jus laukiates kito vaiko, ar vaiko baimiu pradzia negali buti su tuo susijusi? Gali buti susijusi ir su kokiu nors issiskyrimu, ar kokiu kitu reiksmingu pasikeitimu vaiko gyvenime. O gal su jusu padidejusiu nerimu del ko nors. Jeigu nepraeis, nueikite pas psichologa.

As is savo patirties galiu pasakyti, kad gal iki 13 m. pati bijodavau tamsos. man iki siol yra baisu lipti i kokias tamsias palepes ar eiti kokioje gatveje neapsvietoje. Kiek anlizuoju pati save, tai galiu pasakyti, kad is vaikystes tikedavau pasaku herojais velniais ar pabaisom, kad jie egzistuoja. Dar turejom tokia dede kuris megdavo mus pagazdinti.

Pasiskaičius psichologes komentara,aplinkiniais keliais bandžiau kalbėti su vaiku.Ir supratau,kad tikrai susija su mano antru nėštumu. Jis labai pradėjo rūpintis manimi,labai padeda tvarkytis namuose.Bet kartu labai bijo likti nuošali, ir karta pasakė,kad dabar jis mano padėjėjas,kol nėra brolytės(jis taip vadina sesyte.nors dar nežinom ka turėsim).Todėl,kad ir apsipykstam visada duodu suprasti,kad jis man toks pat svarbus kaip brolytė.MŪSŲ PROBLEMA PO TRUPUTI SPRENDŽIASI.

TAi saunu sekmes ir kantrybes belaukiant brolytes