kai skaudėjo apie 1mėn. spenelius, tai ne kas buvo, o dabar malonu, kai nesidrasko ir pienas iš kitos krūties neskaudžiia bėga, šiaip bendrai paėmus, visai patinka , o kai pagalvoju, kad tai paskutinis kartas patirt, tai ypač brangintina, reikšminga

man malonus

ishskyrus pachia pachia pradzhia su pirmagimiu, kai krutys ishpampo ir striju acirado (su antruoju jau zhinojau, ka daryti...). o toliau - gryna pasaka. jokiu speneliu nukandzhiotu, jokiu skausmu, nieko. vaikai ramuchiai, pajede, man virtuvej trintis nereikia.... o kur dar biustas kaip pamelos anderson - ir dar nemokamai

na apie nauda vaikui ir bla bla bla net nekalbu, nes visos pachios zhinot

As tai jauciu ipatinga artuma mazyle godziai traukia skanuji pieneli ir blizganciom akelem ziuri i mane, as nusisypsau ir Gretute trumpam nustoja zyst ir nusisypso man Jauciuosi fantastiskai, kad galiu maitinti savo dukrele pati, ji ne karto dar nera gavus misinelio as buteliuko

As dievinu siais akimirkas: savo stebuklelio sypsena per miegus, kuomet jis zysdamas net paleidzia kruti, jo antakiuku suraukima, veiduko israisku kaita ir t.t Juk visa tai baigsis............ Megaujuosi tuo kiekviena karta maitindama.

Na pirma menesi kol susireguliavo pienelio gamyba, tai didelio smagumo nebuvo , bet dabar tai tikrai jauciuosi palaiminta, kai taip gardziai valgo pieneli, ir kaip Bambolino sake dar padares pertaukele padovanoja placia , pasijauti kaip devintam danguj. Dabar kartais pagalvoju, kaip bus sunku ir liudna abiem, kai reiks baigt matinima krutimi

siaip maitinant krutimi tikrai pajunti neapsakoma artuma su mazuliu ir tuomet supranti kad duodi jam tai kas skaniausia ir gardziausia. Aisku pirmaji menesi malonumu tai tikrai nepavadinsi bet kai viskas susireguliuoja tai visai nieko. Tiesiog tai ir pats pigiausias ir sveikiausias maistelis. As uz maitinima krutimi ir tikrai sutinku kad tai sirdziai miela.

Malonus.Ypač kai vaikinukas jau paaugęs ir sugeba emocingai džiaugtis. Sulaukęs krūties tokį džiaugsmo šūksnį išleidžia,Tuoj įsitikini kaip jam tai svarbu ir miela. O nuo to mamai taip gera ant dūšios


Šaunuolė ,Lengvute, Įdomu padalyvaut tavo apklausose ir paskaityt ką gi mano kiti

Aš darausi priklausoma Tikrai man labai patinka, tokia ramybė būna dar kai vaikas miega Tikrai nuostabus jausmas...

Pirmaji menesi zindymas buvo tuputi skausmingas procesas. Malonumas tebuvo toks, kad po to pienas nebespausdavo krutines . Bet po truputi daresi vis maloniau maitinti, o dabar megaujames abu

Nepatyriau jusu aprasomo malonumo, nors labai jo laukiau. Pirmus du men. ziauriai skaudedavo, kol ta piena ispesdavo, nes labai jau sunkiai sunkesi, labai mazai pas mane latakeliu, kentedavau dantis sukandusi. Nepajege mazylis pieno normaliai istraukti, tai anksti "uztrukau", ka padarysi dabar, nelemta... Taciau mums artumo netruksta- tam pajusti yra daug kitu budu, aciu dievui

Na pirmos pora dienu buvo ne kas... Laimei uzmate sesute ligoninej iki pusliu nutrintus mano spenelius ir uz galvos susieme... Klausia, kodel nesakiau, kad nesiseka zindyti???
Greit padave man i palata tokia moteriskute, kuri "shvieziena"s apmoko "naturaliu" dalyku. Kankino ji mane ten ilgai liepdama ismokti visokias maitinimo pozas, bet viena dalyka ikale galvon tikrai visam gyvenimui: Maitinant krutimi NETURI skaudeti. Jei skauda - tikras zenklas, kad kazka darai ne taip kaip reikia. Pasirode, kad maniskis neapziodavo visos alveoles, o drocindavo tik pati pypsiuka is kurio naudos - kaip is ozio pieno. Kai ismokau ta alveole sugrusti jam i burna - baiges visos bedos, tuo paciu ir pieno atsirado tiek, kad nors tvenkini tvenk .

Ne lasho nemalonumo neapturejau

O man žiauriai patiko. Vieni privalumai.Ragnez išvardijo.

As taip pat prisidedu prie daugelio nuomones, kad maitinimas tikrai malonus ir mielas sirdiai dalykelis , net tik vaikeliui bet ir mamytei. Ir linkiu visoms mamytems, kad sis procesas truktu kiek galima ilgiau .

o mums nebuvo jokio malonumo. 5 savaites maitinau pati o poto nusprendziau uzteks ir daviau misinuko nors taip norejau maitinti pati, bet dukryte verkdavo ti pamacius kruti, o valgydama tiesiog zviegdavo patraukus pora kart, tada spjaudavo kruti, o poto ir vel griebia, patraukia ir spauna verkdama. Nemaciau dukrytes laimingos per ta laika, be to pasidare labai nervuota, suprakaituodavo, uzkimdavo. Ko tik nebandem,keitem padetis, ziurejausi maista, niekas nepadejo. Svorio ir tik 450g. per ta laika priaugo Pavydziu jums mamytes kad galite maitinti pacios savo maziukus. Nepalyginsi to su maitinimu krutimi, bet man malonu kai dukryte godziai pavalgius misinuko nusisypso .. ir sunkeja po truputeli kas diena

Man buvo malonu, nors ir mastitų sočiai turėjau, ir dantukai dukros aštrūs. Jaučiau pasitenkinimą, galėdama duoti savo vaikams tai, kas geriausia..

Tiesiog pavydas ima, kaip kitoms mamytems maitinimas eina kaip per sviesta- ir vaikas is karto tiesiog ima ir ciulpia kruti taip kaip reikia, ir apzioja taip kaip reikia, ir pienas bega tiek kiek reikia, ir viskas paprasta ir aisku, ir nereikia nei nervintis, is kailio nertis, nei dviracio isradineti... Ir tiesiog pikta, kaip man su visais trim vaikais, maitinimas krutumi buvo kazkokia vargo vakariene, asaru pakalne ir nervu sistemos isbandymas Susinervinau...

Persiprasau

Na, man tikrai nėjo kaip per sviestą, nes mastitai kankino. Kai maitinau trečiąjį, buvo 6 mastitai.
Mano piene buvo auksinis stafilokokas. Ir vis vien maitinau.
O pirmasis vaikas nemokėjo žįsti. Teko kantriai mokyti.

Man tai labai malonus procesas Ir kuo toliau, tuo malonesnis darosi Visos problemos pradžioj, mastitas jau pasimiršo...

Labai dziaugiuosi kad maitinu savo pupa jau metus. Labai to troskau. Pirmomis dienomis buvo sunkiau kol ismokome taisyklingai paimti kruti, speneliai nukentejo, veliau karteli buvo guzeliu kuriuos sekmingai isnaikino dukryte. O didesniu bedeliu del maitinimo nepatyriau. Taigi abi megaujames siuo malonumu

Na pirma savaite buvo.. ka as zinau..Galvojau mirsiu Speneliai nukramtyti..mazoji nemoka apzioti Nu bet po truputi, po truputi..abi ismokom..Ir dabar ..Didesnio malonumo neteko patirti

Žinoma . Tai mano dabartinė nuomonė. Prieš 11 metų galvojau kiek kitaip. Tada reikėjo maitinti pagal griežtą grafiką. galvojau nusišausiu. Vaikas iš bado, o aš nuo skaudančių ir išpampusių burbulų ir vis žiųriu į laikrodį - kada praeis nustatytos 3,5h. Bet vistiek maitinau iki metų, kol pats nebenorėjo. Dabar, kai matinimo režimas laisvas - labai . Tik va viena bėda - priprato čiulpti natūralią

Man tai vienas moloniausiu pojuciu, net dabar kai mano lialkai jau 13 menesiu nenoriu to atsisakyti. Man taip malonu jausti savo kudikelio artuma, ziureti i jos cepsejima ir is malonumo primerktas akutes...zinot zindymo metu daznai rieda asaros is laimes, kad esu sio stebuklo mama.

O man rieda asaros is skausmo Taip skauda kai traukia kad nezinau net ka daryt.Maitinu tik savaite ir vis tikiuosi kad ateity praeis tas skausmas ir galesiu dziaugtis jog maitinu pati.

Tai gal blogai krūtį apžioja vaikutis? Turi į burnytę paimti kuo daugiau krūties, ta prasme ne tik spenelį, bet ir rudą laukelį. O jei gerai apžioja, tai tikrai sulauksi to laiko, kai speneliai apsipras ir nebeskaudės

Man zindymas be galo malonus ir naudingas dalykas,nes mano mazoji nepripazista ciulptuko,tai krutis labai pravercia kelioneje.Mes dabar gyvename Suomijoje,i ja vaziavome automobiliu apie 14valandu.Dukrytei buvo 6menesiukai,todel, kai tik ji uzsinoredavo valgyti arba miegoti, maistelis budavo cia pat ir visada siltas Nors pradzia buvo be galo sunki,beveik du menesius kasdien tepdavau spenelius bepanten tepaliuku.Veliau atsirado pirmieji dantukai,tai kartais ir ikasdavo Taciau del tokios palaimos,kuria jauti kai mazyle zindo su pasicepsejimu verta pakenteti

žindydama jaučiu tik malonumą , ir pati pradžia buvo praėjo be nukandžiotų spenelių ir nemokėjimo žisti-protingas vaikas pasitaikė
žindymas tai ne tik malonumas, bet ir patogumas, o kur dar neapsakoma nauda vaikučiui(jokios sintetikos)

nu nesuprantu...pasiskaiciau ir nusprendziau, kad turbut as is viso ne moteris
jeigu butu atsakymo variantas 'labai nemalonus' tai garantuotai rinkciausi ji. man bjaurios sunkios krutys, pieno lasejimas, maitinant man skaudedavo - nors tu ka, nors ko tik as neisbandziau. is pradziu tiesiog asaros begdavo. ir dukroms jokio kaifo nuo to nebuvo. ir stresas amzinas, kad nezinau, kiek vaikas suvalge ir kada vel valgys. nu kosmaras istisinis, o be to, amzina baime, kad nespesiu pati pavalgyt ir pieno nepasigamins tiek, kiek reikia (akurat taip ir gaudavosi)
abi dukras maitinau iki 2,5 men. ir dziaugiausi, baigus sita nemalonia procedura, nes pieniukas naturaliu budu dingo ir pirma, ir antra karta. buvau nusiteikus kentet bent jau iki puses metu, bet kai baigesi - nenusiminiau nei sekundes.
as ir sakau - tikriausiai as is kitokio molio - kai paskaiciau, koks tai yra dziaugsmas, tai nustebau begaliniai

tai gal galetumete tas pozas aprasyti? kaip maitinti, kad kuo maziau nepatogumu butu?

Praeis..man irgi pati pradzia buvo skaudziausia..Palaipsniui ismoksit abi..

Tikrai nesi viena tokia, gal tiesiog kitos nelabai drįsta rašyti, kad nėra malonu. Oi kaip aš pavydžiu šitom mamkom, kurios jaučia tik malonumą. Tikrai tikrai. Ai man tai tapo įprastu dalyku, nu reikia ir tiek, o didelio malonumo aš čia nematau. Mano gražuolė kai pradeda valgyti, tai be pusvalandžio papo nepaleidžia. O jeigu aš ką turiu padaryti, tai jau kaip matau, kad ne valgo, o žaidžia, bandau kažkaip nukreipt dėmesį ir atimt "žaisliuką", tai ta paleidžia dūdas, nu ir galiausiai abi žiauriai sunervuojam ir "susipykstam" Va taip pas mus su tais malonumais
Bet jau kai turiu laiko, tai leidžiu įsikandusiai papulį būt nors ir valandą.

Pirma zindymo savaite tikrai nebuvo jokio malonumo. Speneliai skauda nors verk, skutys tikrai dideles ir po nakties net skausmingos...
Bet po to viskas susitvarko ir susinormaleja. Man maitinti tikrai patinka, ypac kai zinau, kad tai geriausias maistas, koki kudikis gali gauti. Dziaugiuosi, kad maitinu pati jau 3,5 men. Maitindama jauciu, kad darau gera savo mazytei, todel tas maitinimas ir tampa maloniu uzsiemimu.

Pradžioj to didelio malonumo daugumai turbūt ir nebūna, viskas pasikeičia, kai vaikelis pradeda daugiau reaguoti į aplinką, kai atpažįsta papuką, parodo, kad jo nori, siekia rankutėm, bando įsikišti į burnytę arba "išsiaiškint" kaip čia tas pienukas bėga

man asmenishkai (be jokiu bla bla bla apie motinos pieno geri vaikui) didzhiausias malonumas buvo, kad maitinant krutimi nereikia trintis vortuvej ir valgyt gaminti - jokiu buteliuku, chiulptuku, mishinuku, termosiuku, shildytvu, sterilizatoriu, pusiaumiegom shliauzhimo nakti i virtuve mishinuko shildyt ir tt ir tp... didele tingine ash matyt

erina, tu mazhiau galvok apie darbus, kai maitini. nu kur tau reikia skubet, lekt? atsipalaiduok, pailsek... dzhiaukis proga ramei sau zhopa padejus tinginiaut... nu nepabegs tie darbai. uzhtat didele tikimybe, kad tavo prie papo uzhmigs, paguldysi, ir be klyksmu ir skubos ramiai pasidarysi tuos savo darbus.... patikek manim

kad tu zhinotum, kiek ash knygu perskaichiau, kol savo pirmagimi maitindavau... grynas kaifas ir neduota tokiai ramybei ir atsipalaidavimui pasikartot

Nu net pavydas suėmė Būna laimingų žmonių

tai galioja tik pirmojo vaiko maitinimui iki mazhdaug 4 menesiu. nes paskui anas pradejo dometis aplinka ir griebt tas mano knygas o antrasis ish vis laiko maitinimuisi negaishdavo, pavalgydavo per 10 minuchiu - bo turejo rimtesniu reikalu (ty., stebeti broli)... nepatikesit, bet ash pasiilgdavau to lyrinio kabejimo ant papo...

tai reiks dar truputeli ,kol priprasiu.o kruti tai gerai paima,gydytojai ligoninei ziurejo kol gulejom,bet vistiek skauda

SEKMES tau FORTUNA siam dideliam darbe.
As kai prisimenu savo matinimo karjeros pirmus du menesius kosmaras, o ne maitinimas ten buvo, tik viena gerai kaimyne gera turejau kuri visais klausimais, kas liestavo maitinima padejo, jei ne ji tai nezimau ar buciau
maitinusi : geda2:.
Vyras matydamas, kaip mes su dukrele kankinames liepdavo duoti buteli ir viskas.

Kai prisimenu pirmuosius 2 menesius, tai nesuprantu, kaip istveriau
Mano vaikinas neeme papo, tai nusitraukinedavau kas 3 valandos ir girdziau is buteliuko. Budavo nakti atsikeli pusvalandi pries maitinima, sterilizuoji buteliuka, nusitrauki ... maitini, uzmigdai, isplauni buteliuka ... miegui likdavo max 1,5 tarp maitinimu, ypac pradzioje neiseidavo greitai viska padaryti
Ir tikrai nesigailiu - dabar vaikinui 8,5 menesio, vis dar valgo beveik vien tik mano piena. Uzaugo didelis 11,5 kg (nors gime tik 3). Tikrai vertejo tuos 2 menesius pakenteti, juolab, kad ir entuziazmas pradzioje dar gerai 'vežė'.
Tiesa dabar vel juodas sunkumu ruozas prasidejo tiksliau nesibaigia - naktiniai valgymai po 4-5 kartus. Pasidariau zombis, na bet nutraukti maitinimo negalvoju, vis tikiuosi kad 'ir tai praeis' (cia is kazkurios forumietes 'pasiskolinau', labai jau patiko uzrasas atavare).

Nu žinai raganez, visiškai su tavim sutinku. Gal suprasiu kad žindymas malonus, kai baigsiu žindyt ir pasiilgsiu to artumo. Aš tai žindydama sugebu tik teliką pažiūrėt. Ot skaityt man kažkaip nelabai išeina.

Lava, tai ir dabar dar nusitraukineji?

Neeeeeeeee
Nusitraukinejau tik pirmuosius 2 menesius, vis bandydama mazaji pripratinti zisti papa Taip po truputi ir prisipratinau Tik labai daug kantrybes reikejo (ypac kai tekdavo naktimis kas 3 valandos keltis ir nusitraukineti), net nezinojau, kad tiek jos turiu.

Rasydama norejau padrasinti mamas, kurioms maitinimas yra sunkokas pradzioje. Reikia tiketi, kad susitvarkys ir susitvarko (bent jau man taip buvo, nors ne karta apsibliaudavau).

Na o kai pradejo imti papa, tai po kurio laiko jau buteliuko nebeeme ni ni ir po siai dienai neikisu (vaikinui jau greit 9 menesiai sukakos). Vat tokie tie musu vaikai - tai papo neima, tai buteliuka stumia tolyn ir susigaudyk ju mazose galvelese

Lava, mano situacija buvo panasi. Nusitraukinejau pirma menesi, vis bandydama mazaji pripratinti zisti. Kai ismoko, pradejo pats zisti ir as nustojau nusitraukinet - tada labai greitai pradejo mazeti pieno kiekis. O kai sumazejo- vaikis vel atsisake zisti , nu ir vsio. finita la komedia

nu posakis
O aš tai nepasakyčiau, kad matau čia malonumą. Čia mano nuomonė.

Ele, man daug kas sake, kad 2-3 savaites nusitraukinejimo ir paprastai pienas pradeda dingineti, po to jau nebepadeda ir zindimas. Na man tfu tfu tfu proneslo.
Puikiausiai isauga kinderiukai ir ant misinuku, mane pacia mama maitino tik 3 menesius, po to pasibaige pienukas - ir isaugau be problemu su dirbtiniu maisteliu.

Gali vaikutis kuo puikiausiai išaugti ir su mišinukais, bet gali būti ir taip, kad mišinukai tik prišauks daug bėdų. Mane irgi mama trumpai maitino savo pienu, dėl to vaikystėje turėjau baisią alergiją karvės pienui Aišku, tada mišinukų nebuvo, bet ir dabar dažnai skaitau, kaip mamos anksti nujunko vaikiukus, o paskui prasideda didelės problemos su tais mišinukais (alergijos ir pan.)

Egliuke, aisku, kad mamos pienas vaikui geriausia - mes kaip ir visi zinduoliai esame sutverti savo vaikus maitinti savo pienu.
Bet ka daryti mamoms, kuriu maziukai is pradziu neima kruties (pvz del to, kad per anksti gime ir jiems per sunku zisti). As nusitraukinejau 2 menesius, kol mazius iprato zisti, tai man galima sakyti pasiseke, kad pienas nesibaige - sekmingai maitinu iki siol. Gan daznai pienukas nuo tokiu nusitraukinejimu greitai baigiasi. Na ir tenka tada misinukais maitinti - tikiuosi, kad gal jau jie geresni nei buvo musu kudikystes laikais.

Labai suprantu Ele, kuri taip ilgai nusitraukinejo (oi kaip zinau, kad tai nelengva) ir vis vien pienukas baigesi. Turbut apmaudu labai buvo

as sutinku jog mamos pienaspats geriausias maistas bet jeigu nera tai ir maisteliai dabar tikrai geri,tai sakau iš savo patirties

Pirmąją savaitę buvo sunkoka, tiek sūneliui, tiek ir man, kol išmokom abu, kaip tai daryti. Dabar maitinti vienas malonumas. Smagu žiūrėti, kaip valgydamas sūnelis nusišypso nuoširdžia bedante šypsena, kaip sugniaužia mano pirštą putliais mažais pirštukais... Manau, kad žindymas labai suartina mamą su jos vaikeliu.

psichologiskai, gal ir tureciau dziaugtis.bet kaip sakant "sveikam kune- sveika dvasia" o kai maitinant pastoviai suka ir baisiausiai skauda nugara,kurios pasekmes jauciu diena is dienos, tai jokio malonumo nejauciu