kai skaudėjo apie 1mėn. spenelius, tai ne kas buvo, o dabar malonu, kai nesidrasko ir pienas iš kitos krūties neskaudžiia bėga, šiaip bendrai paėmus, visai patinka
man malonus
ishskyrus pachia pachia pradzhia su pirmagimiu, kai krutys ishpampo ir striju acirado (su antruoju jau zhinojau, ka daryti...). o toliau - gryna pasaka. jokiu speneliu nukandzhiotu, jokiu skausmu, nieko. vaikai ramuchiai, pajede, man virtuvej trintis nereikia.... o kur dar biustas kaip pamelos anderson - ir dar nemokamai na apie nauda vaikui ir bla bla bla net nekalbu, nes visos pachios zhinot
As tai jauciu ipatinga artuma
As dievinu siais akimirkas: savo stebuklelio sypsena per miegus, kuomet jis zysdamas net paleidzia kruti, jo antakiuku suraukima, veiduko israisku kaita ir t.t Juk visa tai baigsis............
Na pirma menesi kol susireguliavo pienelio gamyba, tai didelio smagumo nebuvo
siaip maitinant krutimi tikrai pajunti neapsakoma artuma su mazuliu ir tuomet supranti kad duodi jam tai kas skaniausia ir gardziausia. Aisku pirmaji menesi malonumu tai tikrai nepavadinsi bet kai viskas susireguliuoja tai visai nieko. Tiesiog tai ir pats pigiausias ir sveikiausias maistelis. As uz maitinima krutimi ir tikrai sutinku kad tai sirdziai miela.
Malonus.Ypač kai vaikinukas jau paaugęs ir sugeba emocingai džiaugtis. Sulaukęs krūties tokį džiaugsmo šūksnį išleidžia,Tuoj įsitikini kaip jam tai svarbu ir miela. O nuo to mamai taip gera ant dūšios
Šaunuolė ,Lengvute, Įdomu padalyvaut tavo apklausose ir paskaityt ką gi mano kiti
Aš darausi priklausoma
Pirmaji menesi zindymas buvo tuputi skausmingas procesas. Malonumas tebuvo toks, kad po to pienas nebespausdavo krutines . Bet po truputi daresi vis maloniau maitinti, o dabar megaujames abu
Nepatyriau jusu aprasomo malonumo, nors labai jo laukiau. Pirmus du men. ziauriai skaudedavo, kol ta piena ispesdavo, nes labai jau sunkiai sunkesi, labai mazai pas mane latakeliu, kentedavau dantis sukandusi. Nepajege mazylis pieno normaliai istraukti, tai anksti "uztrukau", ka padarysi dabar, nelemta... Taciau mums artumo netruksta- tam pajusti yra daug kitu budu, aciu dievui
Na pirmos pora dienu buvo ne kas... Laimei uzmate sesute ligoninej iki pusliu nutrintus mano spenelius ir uz galvos susieme... Klausia, kodel nesakiau, kad nesiseka zindyti???
Greit padave man i palata tokia moteriskute, kuri "shvieziena"s apmoko "naturaliu" dalyku.
Ne lasho nemalonumo neapturejau
O man žiauriai patiko. Vieni privalumai.Ragnez išvardijo.
As taip pat prisidedu prie daugelio nuomones, kad maitinimas tikrai malonus ir mielas sirdiai dalykelis
o mums nebuvo jokio malonumo. 5 savaites maitinau pati o poto nusprendziau uzteks ir daviau misinuko
Man buvo malonu, nors ir mastitų sočiai turėjau, ir dantukai dukros aštrūs. Jaučiau pasitenkinimą, galėdama duoti savo vaikams tai, kas geriausia..
Tiesiog pavydas ima, kaip kitoms mamytems maitinimas eina kaip per sviesta- ir vaikas is karto tiesiog ima ir ciulpia kruti taip kaip reikia, ir apzioja taip kaip reikia, ir pienas bega tiek kiek reikia, ir viskas paprasta ir aisku, ir nereikia nei nervintis, is kailio nertis, nei dviracio isradineti... Ir tiesiog pikta, kaip man su visais trim vaikais, maitinimas krutumi buvo kazkokia vargo vakariene, asaru pakalne ir nervu sistemos isbandymas
Persiprasau
Na, man tikrai nėjo kaip per sviestą, nes mastitai kankino. Kai maitinau trečiąjį, buvo 6 mastitai.
Mano piene buvo auksinis stafilokokas. Ir vis vien maitinau. O pirmasis vaikas nemokėjo žįsti. Teko kantriai mokyti.
Man tai labai malonus procesas
Labai dziaugiuosi kad maitinu savo pupa jau metus. Labai to troskau. Pirmomis dienomis buvo sunkiau kol ismokome taisyklingai paimti kruti, speneliai nukentejo, veliau karteli buvo guzeliu kuriuos sekmingai isnaikino dukryte. O didesniu bedeliu del maitinimo nepatyriau. Taigi abi megaujames siuo malonumu
Na pirma savaite buvo..
Žinoma
Man tai vienas moloniausiu pojuciu, net dabar kai mano lialkai jau 13 menesiu nenoriu to atsisakyti. Man taip malonu jausti savo kudikelio artuma, ziureti i jos cepsejima ir is malonumo primerktas akutes...zinot zindymo metu daznai rieda asaros is laimes, kad esu sio stebuklo mama.
O man rieda asaros is skausmo
QUOTE(fortuna_ @ 2005 02 09, 15:28) O man rieda asaros is skausmo Tai gal blogai krūtį apžioja vaikutis? Turi į burnytę paimti kuo daugiau krūties, ta prasme ne tik spenelį, bet ir rudą laukelį. O jei gerai apžioja, tai tikrai sulauksi to laiko, kai speneliai apsipras ir nebeskaudės
žindydama jaučiu tik malonumą
žindymas tai ne tik malonumas, bet ir patogumas, o kur dar neapsakoma nauda vaikučiui(jokios sintetikos)
nu nesuprantu...pasiskaiciau ir nusprendziau, kad turbut as is viso ne moteris
jeigu butu atsakymo variantas 'labai nemalonus' tai garantuotai rinkciausi ji. man bjaurios sunkios krutys, pieno lasejimas, maitinant man skaudedavo - nors tu ka, nors ko tik as neisbandziau. is pradziu tiesiog asaros begdavo. ir dukroms jokio kaifo nuo to nebuvo. ir stresas amzinas, kad nezinau, kiek vaikas suvalge ir kada vel valgys. nu kosmaras istisinis, o be to, amzina baime, kad nespesiu pati pavalgyt ir pieno nepasigamins tiek, kiek reikia (akurat taip ir gaudavosi) abi dukras maitinau iki 2,5 men. ir dziaugiausi, baigus sita nemalonia procedura, nes pieniukas naturaliu budu dingo ir pirma, ir antra karta. buvau nusiteikus kentet bent jau iki puses metu, bet kai baigesi - nenusiminiau nei sekundes. as ir sakau - tikriausiai as is kitokio molio - kai paskaiciau, koks tai yra dziaugsmas, tai nustebau begaliniai QUOTE(Jenifer @ 2005 02 09, 21:09) nu nesuprantu...pasiskaiciau ir nusprendziau, kad turbut as is viso ne moteris jeigu butu atsakymo variantas 'labai nemalonus' tai garantuotai rinkciausi ji. man bjaurios sunkios krutys, pieno lasejimas, maitinant man skaudedavo - nors tu ka, nors ko tik as neisbandziau. is pradziu tiesiog asaros begdavo. ir dukroms jokio kaifo nuo to nebuvo. ir stresas amzinas, kad nezinau, kiek vaikas suvalge ir kada vel valgys. nu kosmaras istisinis, o be to, amzina baime, kad nespesiu pati pavalgyt ir pieno nepasigamins tiek, kiek reikia (akurat taip ir gaudavosi) abi dukras maitinau iki 2,5 men. ir dziaugiausi, baigus sita nemalonia procedura, nes pieniukas naturaliu budu dingo ir pirma, ir antra karta. buvau nusiteikus kentet bent jau iki puses metu, bet kai baigesi - nenusiminiau nei sekundes. as ir sakau - tikriausiai as is kitokio molio - kai paskaiciau, koks tai yra dziaugsmas, tai nustebau begaliniai Tikrai nesi viena tokia, gal tiesiog kitos nelabai drįsta rašyti, kad nėra malonu. Oi kaip aš pavydžiu šitom mamkom, kurios jaučia tik malonumą. Tikrai tikrai. Bet jau kai turiu laiko, tai leidžiu įsikandusiai papulį būt nors ir valandą.
Pirma zindymo savaite tikrai nebuvo jokio malonumo. Speneliai skauda nors verk, skutys tikrai dideles ir po nakties net skausmingos...
Bet po to viskas susitvarko ir susinormaleja. Man maitinti tikrai patinka, ypac kai zinau, kad tai geriausias maistas, koki kudikis gali gauti. Dziaugiuosi, kad maitinu pati jau 3,5 men. Maitindama jauciu, kad darau gera savo mazytei, todel tas maitinimas ir tampa maloniu uzsiemimu.
Pradžioj to didelio malonumo daugumai turbūt ir nebūna, viskas pasikeičia, kai vaikelis pradeda daugiau reaguoti į aplinką, kai atpažįsta papuką, parodo, kad jo nori, siekia rankutėm, bando įsikišti į burnytę arba "išsiaiškint" kaip čia tas pienukas bėga
man asmenishkai (be jokiu bla bla bla apie motinos pieno geri vaikui) didzhiausias malonumas buvo, kad maitinant krutimi nereikia trintis vortuvej ir valgyt gaminti - jokiu buteliuku, chiulptuku, mishinuku, termosiuku, shildytvu, sterilizatoriu, pusiaumiegom shliauzhimo nakti i virtuve mishinuko shildyt ir tt ir tp... didele tingine ash matyt
erina, tu mazhiau galvok apie darbus, kai maitini. nu kur tau reikia skubet, lekt? atsipalaiduok, pailsek... dzhiaukis proga ramei sau zhopa padejus tinginiaut... nu nepabegs tie darbai. uzhtat didele tikimybe, kad tavo kad tu zhinotum, kiek ash knygu perskaichiau, kol savo pirmagimi maitindavau... grynas kaifas ir neduota tokiai ramybei ir atsipalaidavimui pasikartot
tai galioja tik pirmojo vaiko maitinimui iki mazhdaug 4 menesiu. nes paskui anas pradejo dometis aplinka ir griebt tas mano knygas
tai reiks dar truputeli
SEKMES tau FORTUNA siam dideliam darbe.
As kai prisimenu savo matinimo karjeros pirmus du menesius maitinusi : Vyras matydamas, kaip mes su dukrele kankinames liepdavo duoti buteli ir viskas.
Kai prisimenu pirmuosius 2 menesius, tai nesuprantu, kaip istveriau
Mano vaikinas neeme papo, tai nusitraukinedavau kas 3 valandos ir girdziau is buteliuko. Budavo nakti atsikeli pusvalandi pries maitinima, sterilizuoji buteliuka, nusitrauki ... maitini, uzmigdai, isplauni buteliuka ... miegui likdavo max 1,5 tarp maitinimu, ypac pradzioje neiseidavo greitai viska padaryti Ir tikrai nesigailiu - dabar vaikinui 8,5 menesio, vis dar valgo beveik vien tik mano piena. Uzaugo didelis 11,5 kg (nors gime tik 3). Tikrai vertejo tuos 2 menesius pakenteti, juolab, kad ir entuziazmas pradzioje dar gerai 'vežė'. Tiesa dabar vel juodas sunkumu ruozas prasidejo tiksliau nesibaigia
Nu žinai raganez, visiškai su tavim sutinku. Gal suprasiu kad žindymas malonus, kai baigsiu žindyt ir pasiilgsiu to artumo. Aš tai žindydama sugebu tik teliką pažiūrėt. Ot skaityt man kažkaip nelabai išeina.
Lava, tai ir dabar dar nusitraukineji?
QUOTE(Ele @ 2005 02 11, 17:52) Neeeeeeeee Nusitraukinejau tik pirmuosius 2 menesius, vis bandydama mazaji pripratinti zisti papa Rasydama norejau padrasinti mamas, kurioms maitinimas yra sunkokas Na o kai pradejo imti papa, tai po kurio laiko jau buteliuko nebeeme ni ni ir po siai dienai neikisu (vaikinui jau greit 9 menesiai sukakos). Vat tokie tie musu vaikai - tai papo neima, tai buteliuka stumia tolyn
Lava, mano situacija buvo panasi. Nusitraukinejau pirma menesi, vis bandydama mazaji pripratinti zisti. Kai ismoko, pradejo pats zisti ir as nustojau nusitraukinet - tada labai greitai pradejo mazeti pieno kiekis. O kai sumazejo- vaikis vel atsisake zisti
QUOTE(Ele @ 2005 02 12, 15:20) Lava, mano situacija buvo panasi. Nusitraukinejau pirma menesi, vis bandydama mazaji pripratinti zisti. Kai ismoko, pradejo pats zisti ir as nustojau nusitraukinet - tada labai greitai pradejo mazeti pieno kiekis. O kai sumazejo- vaikis vel atsisake zisti Ele, man daug kas sake, kad 2-3 savaites nusitraukinejimo ir paprastai pienas pradeda dingineti, po to jau nebepadeda ir zindimas. Na man tfu tfu tfu proneslo. Puikiausiai isauga kinderiukai ir ant misinuku, mane pacia mama maitino tik 3 menesius, po to pasibaige pienukas - ir isaugau be problemu su dirbtiniu maisteliu. QUOTE(Lava @ 2005 02 15, 12:56) Puikiausiai isauga kinderiukai ir ant misinuku, mane pacia mama maitino tik 3 menesius, po to pasibaige pienukas - ir isaugau be problemu su dirbtiniu maisteliu. Gali vaikutis kuo puikiausiai išaugti ir su mišinukais, bet gali būti ir taip, kad mišinukai tik prišauks daug bėdų. Mane irgi mama trumpai maitino savo pienu, dėl to vaikystėje turėjau baisią alergiją karvės pienui
Egliuke, aisku, kad mamos pienas vaikui geriausia - mes kaip ir visi zinduoliai esame sutverti savo vaikus maitinti savo pienu.
Bet ka daryti mamoms, kuriu maziukai is pradziu neima kruties (pvz del to, kad per anksti gime ir jiems per sunku zisti). As nusitraukinejau 2 menesius, kol mazius iprato zisti, tai man galima sakyti pasiseke, kad pienas nesibaige - sekmingai maitinu iki siol. Gan daznai pienukas nuo tokiu nusitraukinejimu greitai baigiasi. Na ir tenka tada misinukais maitinti - tikiuosi, kad gal jau jie geresni nei buvo musu kudikystes laikais. Labai suprantu Ele, kuri taip ilgai nusitraukinejo (oi kaip zinau, kad tai nelengva) ir vis vien pienukas baigesi. Turbut apmaudu labai buvo QUOTE(Lava @ 2005 02 15, 17:10) Egliuke, aisku, kad mamos pienas vaikui geriausia - mes kaip ir visi zinduoliai esame sutverti savo vaikus maitinti savo pienu. Bet ka daryti mamoms, kuriu maziukai is pradziu neima kruties (pvz del to, kad per anksti gime ir jiems per sunku zisti). As nusitraukinejau 2 menesius, kol mazius iprato zisti, tai man galima sakyti pasiseke, kad pienas nesibaige - sekmingai maitinu iki siol. Gan daznai pienukas nuo tokiu nusitraukinejimu greitai baigiasi. Na ir tenka tada misinukais maitinti - tikiuosi, kad gal jau jie geresni nei buvo musu kudikystes laikais. Labai suprantu Ele, kuri taip ilgai nusitraukinejo (oi kaip zinau, kad tai nelengva) ir vis vien pienukas baigesi. Turbut apmaudu labai buvo as sutinku jog mamos pienaspats geriausias maistas
Pirmąją savaitę buvo sunkoka, tiek sūneliui, tiek ir man, kol išmokom abu, kaip tai daryti. Dabar maitinti vienas malonumas. Smagu žiūrėti, kaip valgydamas sūnelis nusišypso nuoširdžia bedante šypsena, kaip sugniaužia mano pirštą putliais mažais pirštukais... Manau, kad žindymas labai suartina mamą su jos vaikeliu.
psichologiskai, gal ir tureciau dziaugtis.bet kaip sakant "sveikam kune- sveika dvasia" o kai maitinant pastoviai suka ir baisiausiai skauda nugara,kurios pasekmes jauciu diena is dienos, tai jokio malonumo nejauciu
|