Taigi, cia kazkaip pastaruoju metu vis susiduriu su tuo terminu. Emocinis intelektas EQ. Sako, jis gali buti svarbesnis uz IQ, zinias ir protinius sugebejimus... Ar jus ka nors apie tai zinote? Gal kaip nors lavinate savo ir vaiku emocini intelekta?

Yra knyga Daniel Goleman "Emocinis intelektas. Kodel jis gali buti svarbesis nei IQ". Turiu, bet dar neskaiciau.

E-IQ: emotional intelligence quotient. Cia sioks toks testukas (ne vaikams), suprantantiems anglu kalba:
http://www.utne.com/interact/eiq.html

O cia IQ testas : http://testas.8m.com/svarastis.html

yra kaip minimum 2 storos knygos, pavadinimu "Emocinis intelektas"(kitur, verčiant tiksliai iš anglų kalbos, tai vadina emocine išmana), geriau skaityti knygas angliškai, nes mūsų vertimai "nusigrybauja" .Truputį teorinio info galiu pametėt, nes apie tai rašau , taigi:
Harvardo universiteto Žmogaus raidos laboratorijos psichologas L.Kohlbergas sukūrė moralės pažintinės-struktūrinės raidos teoriją. Šioje teorijoje išskirti trys moralinės sąmonės lygmenys, kuriuose-devynios moralinės sąmonės stadijos, kurios gali būti testais identifikuotos kaip būdingos asmeniui. Šios devynios stadijos – svarbiausi asmens kokybės rodikliai. Kohlbergas įrodinėjo, kad moralinė sąmonė įtakoja asmens intelektinių gebėjimų apimtį ir jų plėtotę. Taigi yra trys asmens kokybės rodikliai: moralinės sąmonės stadija, intelekto koeficientas, emocinės brandos koeficientas.
Pažymėjus moralinę sąmonę (MS), intelekto koeficientą (IQ) ir emocinės išmanos koeficientą (EQ), galima pavaizduoti anot Platono, skirtybių harmoniją, arba-kitaip vadinamą-idealų būvį, asmens kokybės schemą.
Emocinės brandos koeficientas EQ, lygiai kaip ir IQ, gali būti nustatomas specialiais testais. Kai EQ menkas, galima kalbėti apie emocinės inteligencijos stoką. Kyla teiginys: trečiuoju asmens kokybės rodikliu turime imti individo moralinės-etinės sąmonės stadiją, kurios santrumpa tebūnie MS. Tuomet turėtume trijų rodiklių sistemą, nusakančią asmens socialinę, turbūt taip reikia ją vadinti, kokybę: IQ, EQ, MS. Manytina, kad šie trys rodikliai tarpusavyje susiję. Hėgelis XIX a. pradžioje pastebėjo, kad iš pradžių auklėjimą lemia motina, nes moralė vaikui turi būti pridiegta kaip jausmas. Taigi MS ir EQ bus susiję grįžtamuoju ryšiu. Kita vertus, moralinei-etinei sąmonei ugdyti reikia veiksmingo pažinimo, kuris, be kita ko, turi apimti L. Kolbergo moralės kognityvinės-struktūrinės raidos teoriją. Taigi MS ir IQ taip pat bus susiję, o ryšio pobūdis dažniausiai, eventualiai net visada, yra grįžtamas.
Kad ir nedidelę gyvenimo patirtį turinčiam asmeniui emocijos ir jausmai veikia intelekto sprendinius, o šie žadina ar slopina emocijas. Tad IQ ir EQ sąryšis neturėtų kelti abejonių.
Rodikliai MS, IQ, EQ – svarbūs žmogaus mokslo raidos etapai. Moralinės–etinės sąmonės stadija čia yra aukščiau, nes ji laikoma svarbiausiu, arba baziniu (gr. basis – pagrindas) rodikliu. Aukštos moralinės, faktiškai – etinės, sąmonės asmenys turi realistišką ir tvirtą savimonę, yra atsakingi, suvokia savojo pažinimo ribas, būtinybę kontroliuoti ir valdyti emocijas, žino saviugdos būtinumą per visą gyvenimą, vertina sąžinę, teisingumą, kritiškai ir kūrybingai žvelgia į tikrovę. Ir apskritai per visą šį vadovėlį yra laikomasi A. Šopenhauerio nuostatos: ,,visos būties vienintelis pagrindas ir vertinimo kriterijus – žmogaus veiksmų moralumas”.
Intelektas - žmogaus sugebėjimas tikslingai veikti, racionaliai mąstyti, panaudoti turimą patirtį.
Daugelis šio fenomeno tyrinėtojų mano, kad pagrindinis intelekto bruožas yra sugebėjimas greitai susigaudyti naujoje situacijoje. Ne mažiau svarbūs ir tokie jo komponentai:
· erudicija-žinojimas apie viską po truputį ir apie truputį-viską;
· sugebėjimas logiškai mąstyti;
· mokėjimas suprasti žmones.
IQ pagrindas – vidutinė 100 taškų vertė; žemiau jos patenka paprastesnioji, o viršum jos – intelektualioji visuomenės pusė. Pasiskirstymo kreivė yra visiškai simetriška, t.y. gaunama “varpo kreivė”. Intelekto koeficientas nustatomas duodant tiriamam asmeniui atlikti įvairaus pobūdžio užduotis: rūšiuoti sąvokas, užbaigti matematines skaičių eilutes, dėlioti geometrines figūras, atmintinai mokytis žodžių sąrašus, vartyti vaizduotėje kūnus ar kt. Standartinis yra Binė ir Saimono (Binet-Simon) testas. Gaunantis 130 taškų, laikomas nepaprastai gabiu, o gavęs 140 – ant genialumo slenksčio. Pasirodo, dauguma ypač gabių žmonių yra neįprastai gyvybingi, stabilios psichikos ir net fiziniu požiūriu sveikesni už vidurkį. Tačiau dėl IQ tebevyksta diskusijos, ypač įvairių atsiliepimų susilaukia atradimas, kad IQ dažniausiai būna įgimtas. Mat tik tariant, kad intelektas dažniausiai priklauso nuo socialinės aplinkos įtakų, galima viltis, kad pavyks žmones išugdyti ir padaryti nuovokesniais. Sykiu toks aiškinimas pateikia ir guodžiamą galimybę teisintis visiems, kas stokoja intelekto, neva, ne gabumų stygius, o priešiška aplinka kalta, kad jie atsiliko talentų lenktynėse. VII dešimtmečio pabaigoje Džensenas Eisenkas pateikė matavimų duomenis, rodančius, kad paveldimumo įtaka individualiems intelekto skirtumams sudaro 80 proc. Eisenkas rėmėsi Kirilo Berto tyrinėjimų rezultatais. Howard Gardner 1985 m. apibendrina šios srities tyrinėjimus ir skiria tokius paskirus intelektus: asmeninį (gebėjimą suprasti kitus žmones), fizinį kinestezinį (judesių koordinavimą), kalbinį, matematinį loginį, erdvinį (gebėjimą vaizduotėje kurti virtualius daiktų paveikslus ir jais manipuliuoti) ir muzikinį intelektą. Šių intelektų atskyrimas yra daugybės be galo gudrių testų ir sudėtingų tyrinėjimų rezultatas. Tačiau intelektas dar turi papildyti papildyti kūrybingumas. Taip pat svarbu ne vien matyti artimus dalykus, bet ir sujungti vienu požiūriu tolimas sąsajas. Kūrybingi žmonės įstengia kombinuoti net prieštaringus dalykus, priešingomis kryptimis, permąsto ir priešingą savajai nuomonę bei randa joje priimtinų dalykų.
Kūrybingumas, humoras, polinkis į analogijas yra struktūros požiūriu giminingi bruožai. Aukštojoje kultūroje yra įsigalėję reikalavimai: savižinai, savianalizei, savų įgymių, galių, gebėjimų pažinimui, išplėtojimui, pritaikymui. Taip pat negalima į jausmus ir emocijas žiūrėti atsainiai. Emocinis intelektas – ypač svarbus gebėjimas, pasireiškiantis:
· pripažįstant savo jausmus. Savivoka, jausmo atpažinimas jo reiškimosi metu yra emocinio intelekto pamatas;
· valdant emocijas. Gebėjimas valdyti jausmus, pakreipti juos tinkama linkme labiausiai priklauso nuo savivokos;
· siekiant tikslo. Siekiant užsibrėžto tikslo, svarbu suvaldyti savo jausmus, kad išliktume dėmesingi, kryptingai elgtumėmės, gerai atliktume darbą ir būtume kūrybingi;
· įžvelgiant kitų žmonių jausmus. Empatija, gebėjimas įsijausti į kito žmogaus būseną, tai dar viena iš emocinės savivokos kylanti savybė, būtina bendraujant;
· žmonių tarpusavio santykiuose. Bendravimo menas glaudžiai susijęs su gebėjimu valdyti kitų žmonių jausmus.
Emocinė išmana – svarbi pažinimo ir saviugdos sritis. Emocinės išmanos svarbą asmenybės raidai ir gyvenimo sėkmei XX a. išaiškino amerikiečių psichologas D.Golmanas. Joje slypi dar menkai paliesti psichinės stabilizacijos ir žmogaus saviplėtos resursai.
Aukštesnės moralinės sąmonės suformavimas turi didesnę reikšmę nei emocinė išmana ar intelekto gebėjimai...

Gal galetumet parasyt interneto tinklapius, kuriuose yra rasoma apie emocini intelekta, jo iveikos strategiju ir ugdymo treniruociu mokuma?Aciu

Neseniai maciau knygyne pirkti knygele su zaidimais - pratimais emocinio intelekto ugdymui.

O nuo kokio amžiaus galima lavinti vaiko emocinį intelektą?

Man rods jį nuo pat pradžių lavini būdama su savo vaiku, jam šypsodamasi, jį ramindama ir t.t, tik kad visokių tokių knygų neskaičius

Tikrai, toje knygeleje buvo zaidimu su kudikiais iki 6 men. Bet manau, kad kiekviena normali mama taip ir naturaliai su vaikais zaidzia Vyresniems ten jau visokie specialus zaidimai grupelese. Daugiausiai nekoknurenciniai.

kokia ta knygele? parasykite jei gali i az, nes nesvisas temas seku,,, aciu

na, man irgi teko kiek pasidomėti šiuo "nauju" fenomenu. Taigi, pilnai sutinku su Patieška, kad būdama su vaiku, skatindama jį išreikšti savo emocijas ir jausmus (net ir tuo atveju, jei jos nėra tau priimtinos - tokios kaip pyktis, susierzinimas etc.), tu kartu ugdai savo vaiko EQ. Žinoma, tu ir pati turi būti atvira savo jausmams bei emocijoms, nes kitu atveju vaiko to padaryti tikrai neišmokysi.... Žodžiu, mokydama vaiką atvirai reaguoti į jį supančią aplinką, tu kartu skatini ir jo EQ vystymąsi...

Kaip tik dabar skaitinėju. knygą Dr. Lawrence, E.Shapiro "Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą"...Visai nieko..Aišku nemažai dalykų žinoma ir šiaip iš bendro išsilavinimo..ir iš motiniškų instinktų.. ..Bet visai įdomu palčiau paskaitinėti ir pasidomėti..Nemažai ir naujo parašyta..ir žaidimai vaikams vyrensiems aprašyti..

Taciau dauguma toje knygoje nurodytu zaidimu man kazkokie "pritempti" ir nenaturalus atrodo. Toks jausmas, kad reiketu puse dienos aiskinti vaikui, kokios to zaidimo taisykles. O pati knyga man patiko, nors kai kuriuos skyrius praleidau.

IQ Nejuokinkit gerai... Tiems testukams galima labai paprastai pasiruošti. Vyro teta ėjo darbintis- ir ten nustatinėjo IQ tai ji padarė labai paprastai: pasiėmė kelias knygeles (nežinau iš kur jas gavo: vienos rusų kalba kitos lietuvių... trečios anglų) ir persiskaitė: o užduotėlės vos ne kryžiažodžių tipo.... ir panašiai- na turiu namie knygutę vaikišką apie galvosūkius- ten irgi tokių užduotėlių radau. Tai štai nuėjo ji į tą testuką: ir sakė nei vienos kitokios užduoties nebuvo- teko "specialiai" privelti klaidų- kad genijum nepavadintų
IQ dabartinis nustatymas net sudilusio skatiko nevertas. (nors pasakius tiesą- būtų įdomu pasiskaičiuoti)

Ups....kalbam apie EQ

Buvau viename seminare - "Emocinis intelektas", kuri vede patyres psichiatras. Tai zinokit paliko labai dideli ispudi ir tiek peno apmastymams..Aiskino kuo svarbus EI, kaip valdyti savo emocijas,kodel reikia jas valdyti, kokius zmogaus kuno kalbos zenklus kaip suprasti ir kaip nukreipti savo mintis tinkama, pozityvia linkme ir daug daug dalyku..jeigu turit galimybe, butinai nueikit, galima tikrai nemazai suzinoti ir nustebinti save

pirma karta apie toki girdziu

Nu kai pasiziuri kad daugeja tevazudziu tai verta visiems pradet dometis emocinio intelekto lavinimu

EI- daiktas nenaujas, bet dabar Lietuvoje madingas. Uz tai turime buti dekingi amerikieciams. Tiksliau- ju prezidentui B.Klintonui, kuris pasigyre, kad Kaledu proga zmona jam padovanojo knyga apie emocini intelekta. Tai buvo gal pries koki desimt metu. Tada JAV staiga visi eme linksniuoti si termina. Na, o per desimt metu ta mada atejo i gudziaja Lietuva.

Siulyciau knygeles apie EI skaityti kritiskai. Apskritai- populiarioji literatura labai apgaulingas daiktas- nugriebta roze nuo torto ir atiduota vaikams bovytis. O esminis geris daznai lieka suaugusiems.

Emocinis intelektas ir intelekto koeficientas- du zmogaus parametrai, kurie leidzia suvokti, su kuo turim reikala. O abieju parametru pagrindas- moraline samone. Sie trys komponentai ir leidzia ne tik ivertinti, bet ir suprasti zmogu ir jo poelgius.

Reikalas idomus, bet tinka labiau ne diskusijoms, o savisvietai.

teoriškai viską įmanoma išmokti, tačiau praktiškai? emocinis intelektas žymi asmenybės brandą. nežinau, kaip galima mažą vaiką mokyti jausmų. ar nerizikuojama padaryti dirbtines jausmų išraikšas? juk visi mes tokie skirtingi...

Šiaip rimtas testas intelekto koeficinetui nustatyti Lietuvoje yra tik vienas - WISC-III. Skirtas vaikams. Suaugusiems poliklinikose naudoja neatnaujintą, lietuviams neadaptuotą seną verstinį variantą. Beje, intelekto testai skaičiuoja IQ labai rimtiems tikslams O darbinimo agentūros dažniausiai naudoja Amthauerio metodiką, kuriai tikrai galima pasiruošti Nes tiesiog kažkada ši metodika buvo platinama kaip koks "Lietuvos rytas". Tuo tarpu wechslerio metodika yra griežtos tasakomybės psichologinis instrumentas




Įdomu, koks psichiatras vedė. Gal prisimenate pavardę?




Superinis komentaras. Šiaip visas patarimų psichologinių knygas reikia skaityti su įjungtu savo mąstymu. Nes kas tinka vienam, netinka kitam...




Emocinis intelektas, tiksliau jo turėjimas pakankamas , yra ir psichologinio atsparumo požymis. Tačiau ne jausti vaikus mokyti reikia. Jausmus reikšti - va čia užduotis tėvų didelė.

Kad užaugęs žmogus žinotų ir kaip pyktį konstruktyviai išreikšti, ir kaip pareikšti savo nuomonę, kaip būti atkakliam, kaip pasakyti ne, ir t.t. ir pan.

Rekomenduoju smagią knygelę:

http://www.mijalba.com/knyga.php?knygosid=75

Keliu temą į "dienos šviesą", nes labai įdomi ir aktuali .

Klausiau paskaitą apie tai. Skaitė psichologė.

Prašom pasidalinti įspūdžiais .

As perskaiciau sia knyga ir ji man labai patiko
Visiskai sutinku,kad EQ yra svarbesnis gyvenime negu IQ.

IQ ir EQ yra skirtingi dalykai, jie negali buti geresnis ar svarbesnis vienas uz kita. Visu pirma, IQ teisingai nustatomas iki 16m, veliau zmogus itakojamas patirties, aplinkybiu, ir rezultatai issikraipo. IQ testu yra daug ir skirtingu, as pati sprendziau gal 3 rusiu, o efektyviausi yra tie, kuriu atsakymais tu negali manipuliuoti, t.y. negali pasitreniruoti pries tai. Arba ismastysi teisingai, arba ne. Laiko buna pakankamai daug, ir treniruotis nera ten ka. Jeigu teste yra erudicijos klausimu - sis testas blogas. Priimant i darbus dabar daro kalifornijos testus, IQ priimant i darba nedaro (nebent Saraskino kontoros).
EQ mada i gudzia Lietuva gal ir atejo, o gal tik tuos pacius dalykus vadiname madingais vardais. Nieko cia naujo gudziam lietuviui, nes mes visada mokejom ir kita zmogu pazinti is jo elgsenos ir patys emocijas valdyti. O amerikonams reikia visko mokytis is vadoveliu, kuriuose viskas punktais surasyta. 10 budu kaip pagerinti EQ...