Leta, žinok tikrai širdyje labai užjaučiam tave...bet kažkaip nebedrąsu sakyti paguodos ir užuojautos žodžius....gal tai ir neteisinga

Oi, Agut, ištaisyk prašau temos pavadinimą

Daiva, as gi juokauju o kai juodos dienos buna tai juodai ir juokauju jeigu zadate euromergeles humora priimti uz gryna piniga..butinai pastarkite su gydytoju arba vaistininku




Leta pritarsiu panoms, kad reikia mest ta gilinimasi i skirtingas schemas o imtis saves..prie visu tu paminetu tyrimu dar siulyciau ir gimdos biopsija pasidaryti...enzho..pamastymams turi mazhumele laiko o pasiskaityti...tai rytoj tada tau atsiusiu jau busi biskuti nurimusi galesim pasianalizuot

gryzau i uzdaryta tema ir perskaiciau tavo paskutine zinute atleisk... pasakem ne tuos zodzius kuriu tau sia minute nepyk....tos uzuojautos as tiesiog nebegaliu nusakyti kitokiais nei jau pasakytais zodziais..bet juk tu zinai..i mano pety visada gali pasiremti nepyk...ir kalbekimes

Taigi žinau, kad juokauji Tačiau bent jau aš, kai man labai chrenova, jumoro visiškai nesuprantu (gal kai ir nechrenova nesuprantu - nežinau ), todėl nu galvoju kad tos, kurioms blogai, kaip nors ne taip nesureaguotų O vat dėl gydytojo, tai tu čia irgi gerai pastebėjai - paprastai tokiais atvejais, kai ir į jumorą nebereaguoju, lendu į vaistinėlę

Leta...
zinau, kad Tau reikia paguodos zodziu...O mes ju jau nerandame...Kartais nera zodziu, lieka vien raides... Bet zinome, kad tik labai, labai stiprios daro 5 IVF-us...Stiprios issilaizo ir eina toliau...
Kai jau atrodo, kad nebegali buti blogiau, visada prisimink, kad vis tik gali buti ir dar blogiau...Va taip lietuviskai cia Tave paguodziau...
Bet vis tiek laikykis...

Leta

Pritariu Daivai, nepasiduok, išbandyk kitą kliniką, kitą šalį. Aš irgi už Piterį. Kol leidžia sveikata, fizinė ir dvasinė, reikia bandyti, nenuleisk rankų. Ypač vilties teikia nedaryti tyrimai Blogiau būtų jei viskas padaryta, o priežasčių nėra.

Sužinoti kitą nuomonę visada gerai, bet tikriausiai niekas neneigs, kad VK tikrai geri specialistai savo srityje. Lieka kita šalis. Po 5 IVF pinigų kaip suprantant ne fontanai, na bet pinigai uždirbami.
Tyrimai na ką jie duos. Mioma yra, bet neoperuojama. Jau trys skirtingi ginekologai sakė, kad netrukdo pastojimui. Kiaušintakių man nereikia, vistiek daro IVF su ISCI. Uždegimų niekada nebuvo, jokių problemų ar ligų man iš visos niekada nebuvo, kas liečia gimda, kiaušintakius ir pan. Na ras endemetriozę ir ką. Vis tiek IVF daryti. IVF juk pats savaime nesiskiria.

Aišku dabar padarysiu viską, bet vistiek nieko nepasikeis. Reikės vėl daryti IVF.

Leta, o perskaitei skyreli "iveikiau nevaisinguma". Itariu kad perskaitei....na bet jeigu kartais neperskaitei - perskaityk.

Oi, sorry, blogai parašiau, turėjau omeny "kitą kliniką kitoje šalyje", nes skirtingose šalyse skrtingi požiūriai, o vienoje šalyje skirtingose klinikose visgi panašūs... (Bent jau man taip pasirodė )

nu nepyk, bet rašai keistai, gal praeis kažkiek laiko , atrodys kitaip
Labai užjaučiu tave, kad nepavyko penktas bandymas, ir tikrai nesinori tik mokytti, bet būk gerutė, parodyk daugiau iniciatyvos, ir pasistenk pakeisti požiūrį, nesakyk, kad vistiek nieko nepasikeis, pasikeis, tikrai pasikeis. Labai tau linkiu

Vogčiomis įlindau į jūsų temelę, prašau nepykit Paskaitinėjau ir negalėjau išeiti nieko neparašius
Pažįstų moterį, kuri po septynerių nesėkmės metų pagaliau auginą gražų ir sveiką sūnelį. Svarbiausia yra tikėti ir nenuleisti rankų. Aš tikrai tikiu kad svajonės virsta realybe.

Nuoširdžiausiai linkiu kiekvienai patirtį motinystės džiaugsmą ir ne po vieną kartą.

O speranzai noriu pasakyti, kad esi visiškai normali. Aš net augindama savo, sugebu pasibaisėti kitų vaikų elgesiu (jau nekalbu ką galvodavau kol neturėjau vaikų). Bet su savu yra kitaip, nematai blogo elgesio, priešingai - džiaugiesi kiekviena naujai iškrėsta zbitka Tu tikrai būsi supermama savo mažyliui.

Gal ką privers susimąstyti

Gyvenimas toks trumpas! Perskaitykite, tai teužims pora minučių, bet tai jums patiems tik į gera! Mažutėlis pasakojimas, kuris privers jus pamąstyti.
Mažytė išgyventa istorija.
Mano draugas ištraukė savo žmonos komodos stalčių ir iš jo išėmė mažyti paketėlį: „Tai nėra paprastas paketėlis, – tarė jis, – tai – puikūs apatiniai“. Jis numetė popierių ir apžiūrinėjo šilką ir ažūrinius mezginėlius. „Aš tai nupirkau, kai mes pirmą kartą važiavome į Nidą. Jau bus 8 ar 9 metai. Bet ji taip nė karto jų ir nepanaudojo. Ji norėjo juos išsaugoti ypatingai progai. „Ką gi, aš manau, kad būtent dabar ir yra tas metas“. Jis priėjo prie lovos ir pridėjo šį paketą prie kitų daiktų, kurie po laidotuvių tapo nebereikalingi. Jo žmona buvo ką tik mirusi. Atsisukdamas į mane, jis pasakė: „Nieko nelaikyk ypatingai progai. Kiekviena tavo gyvenimo diena yra ta ypatinga proga“.
Aš visad galvoju apie šiuos žodžius – jie pakeitė mano gyvenimą. Šiandieną aš skaitau daug daugiau nei anksčiau, o valau, šveičiu mažiau. Atsisėdęs savo terasoje gėriuosi peizažu, nekreipdamas dėmesio į piktžoles darže. Aš praleidžiu daugiau laiko su savo šeima ir savo draugais ir mažiau laiko darbe. Aš supratau, kad gyvenimas yra patirčių visuma, kurią turime įvertinti. Nuo šiolei aš nieko nesaugau, nelaikau. Aš naudoju savo krištolines taures kasdien. Jeigu tik užsimanau, aš apsirengiu savo naująjį švarką, eidamas apsipirkti. Savo geriausius kvepalus aš nebesaugau švenčių dienoms, aš juos naudoju kada tik kyla noras. Tokie posakiai, kaip „vieną dieną“ ir „kitą dieną“ po truputį ištremiami iš mano žodyno. Jeigu tai verta, aš noriu matyti, girdėti, daryti tuos dalykus DABAR.
Aš nesu visiškai tikras dėl to, ką būtų dariusi mano draugo žmona, žinodama, kad jos rytoj čia jau nebebus (rytdiena, kurią mes visi priimame lengvabūdiškai). Aš manau, kad ji būtų pasikvietusi visą šeimą, artimus draugus. Galbūt ji būtų pasikvietusi keletą senų draugų, tam, kad susitaikytų ar atsiprašytų už buvusį seną kivirčą. Man patinka mintis, kad ji galbūt būtų ėjusi pietauti į kinų restoraną (jos mėgiamiausi patiekalai). Visi šie mažyčiai dalykėliai labiau rūpėtų, jei žinotume, kad mūsų valandos jau suskaičiuotos. Mane jaudina tai, kad niekada nebematyčiau savo draugų, su kuriais turėjau susitikti „vieną dieną“. Kad negalėčiau parašyti laiškų, kuriuos ketinau parašyti „artimiausiomis dienomis“. Man nepatiktų tai, kad nepakankamai dažnai savo artimiesiems sakydavau kaip aš juos myliu.
Dabar aš nieko nebevėlinu, nenustumiu ar nelaikau nieko, kas galėtų suteikti džiaugsmo ir juoko kiekvieno iš mūsų gyvenimui. Aš pats sau sakau, kad kiekviena diena yra ypatinga. Kiekviena diena, kiekviena valanda, kiekviena minutė yra ypatinga.

Aga, labai nuostabi istorija O kaip daznai mes pamirstame kad gyvenimas vyksta cia ir dabar, sia minute. Laukiame visada kazko. Ech, zmones...

Na pas mane tai nelinksmos naujienos

Nereikalingi man pasirodo nei laparaskopija, nei hiteroskopija, nei dar ten kas ką siūlytė. Kitas specialistas pasakė, kad šie tyrimai tikrai nepadės rasti nepastojimo priežasties. Tarp kitko visos jūsų vardintos problemos tikrai matosi echoskopu. Pvz. polipus įtarti galima iš gleivinės vaizdo. Man sakė galiu daryti nors ir tris laparaskopijas jokių polipų ten nėra.

O liūdniausia, kad pasiūlė pamastyti apie tai, kad jau laikas sustoti ir galvoti apie alternatyvius variantus. Po tiek IVF ir su tokiais gerais embrionais tikimybė pastoti sumažėjo iki 10 proc. ir greičiausiai yra tokia gili genetinė problema, kurios Lietuvoje tikrai niekas neįvardins ir nesuras. Va jums ir nenuleisk rankų
Nors man geriau teisybė, nei beprasmis organizmo ir nervų alinimas, kad tik pinigus ištraukti.

Sh............. tikrai.Tikrai labai sudetinga.Stiprybes,Leta.

O kokia nors 4 stadijos endometrioze negali trukdyti?
Nors cia jau gal siknoj smegenu ieskom...atsiprasau...

O ar jau tyretes pas genetikus? Gal tada ne Lietuvoje tai daryti?

Leta, užjaučiu

Jei ne finansai, galėtume išbandyti dar daugiau, bet...
suprantu tave, labai labai skaudžios ir jautrios šios problemos...

Matau, kad Leta išsiregistravo, mano mintys taip pat sukasi apie tai, vos kenčiu dar

Tik nesugalvok Ką aš be tavęs darysiu, kam verkšlensiu ir nervus gadinsiu? Neišeik

Labai liūdna Tikiu, kad Leta suras sprendimą ir sugrįš kada nors pasipasakot kaip sekasi...

Nu blin.... apsižliumbiau.
Kiek šiame forume skausmo.... ir kartais džiaugsmo (netgi gana dažnai)..... Vis noriu mesti viską, nebelįsti, neskaityti, nebedraskyti širdies, bet ir vėl pradeda rūpėti, kaip meginoms sekasi.................
Sėkmės visoms

Suprantu, susidraugavome, draugų palikti negalima
Stengsiuosi susitvarkyti su savo jausmais ir visko per daug nesureikšminti.

sorry,kad isikisiu,bet as is supermamos turbut negaleciau issiregistruoti lankausi cia po kelis kartus per diena,aisku,as tiek daug nepatyriau,kaip Leta,man darys "tik" 3IUI...laukiu jo,bet nebijau taip,kaip bijojau tu dvieju buvusiu ir manau,kad bus lengviau net nesekmes atveju...as irgi liudziu,kai kazkam is mergaiciu nepasiseka ir dziaugiuosi kiekviene jusu sekme,kaip kad dziaugciausi del savo sekmes...visosjus cia esancios man suteikiat stiprybes,o jusu atkaklus siekimas tikslo neleidzia sustot ir man...dabar zinau,ko man truko,kai po kiekvieno nepasisekusio IUI zliumdavau po kelias valandas...o sunkiausia budavo tai,kad niekas manes nesuprasdavo ir negaledavo paguost taip kaip jus galit,nes jie to NEPATYRE...ir niekas to nesupras,as net savo mamai kazkada verkdama parasiau zinute,pasakyt jai buvo sunku,kad ji nors ir mano mama,bet jai to nebuvo ir ji manes negali suprasti,ji svajojo apie vaikucius ir jos svajones pildesi,o manosios dar stovi vietoje,nors atiduociau bet ka,kad jos taptu realybe...ir kai kas bando man sakyt,kad IUI ir IVF tik pinigu ir sveikatos svaistymas,atsakau,jog nieko nedarydama as isproteciau,beje,kol cia nebuvau prisiregistravusi,tai sakiau,jog IVF niekada nedarysiu,nes per brangu ir mazai sansu pastot,isvaziavau i uzsieni uzsidirbt butui ir dar keliems IUI,bet radau SUPERMAMA ir mano planai pasimirso,dabar susiplanavau vaziuot savo 3IUI,veliau,jei reikes,darysiu ir likusiasIUI ir IVF,viska,ka reikes,kad sulaukciau savo stebuklo,kaip jus jo sulaukiat,tik labai tikedamos ir eidamos i prieki ir nesekmes atveju zinau,kad turiu JUS,kad galiu cia issikalbet ir pasiguosti,to man labiausiai truko,ACIU jums,kad esat

turbut dauguma, kurie neturi vaikų turi kokį nors gyvūną.. Jį mylį, globoja....
Man teko "laimė" pamatyt, kaip atimama gyvybė.....
....mb turėjo nuvežt savo tėvus į laidotuves, o aš su jo sesers dukra likom prižiūrėt ūkį...Na ūkis neddelis tai susitvarkėm..... ta vat, ramiai sau sėdim žiūrim serialą kažkokį, staiga pralekia kažkokai mašina ( pro langą keliukas matosi) ir netrukus įlekia į trobą kažkoks diedas... aš persigandus visa, nu nesmagu, gi ne savo troboj esi, paklausė ar netrūksta šunų.. pažiūrėjau, abu savo vietoj, sakau ne... tai jis apsisuko ir nuėjo link mašinos.... Žiūriu.,kad jis nuo to keliuko į pievą įvairavo (priešais namo langus), išlipęs išsitraukė medžioklinį šautuvą... staiga šūvis.... aš apmirus stovėjau prie lango... nenorėjau patikėt kad ėmė ir nušovė šunį.... taip paprastai.... aišku, savotiškai užpsichavau tai ir dukterėčia pradėjo psichuot...
kiek vėliau, ėjom pavedžiot šunis, ko gero bobiško smalsumo vedama ėjau žiūrėti ar tikrai nušovė.. o gal ne.. Deja, taip..... Gražus šuva, toks juodas su rudu atspalviu.... gulėjo ant šono prasižiojęs o pro snukį kraujas su seilėm išsilejęs....
gan ilgai dvejojau eit užkast, ar palikt taip kaip yra....
vis dėl to ėjau... vienuoliktą valandą vakaro.... pavedžiojau dar kartą šunis, pasiemiau "šiupelį" iš daržnės ir nuėjau.... Dabar suprantu tėtį, ką jis turėjo išgyvent, kai kasė duobę savam šuniui... o aš kasiau duobę kažkieno šunėkui.... žiauriai sunku buvo, juk aš miestėtė, nepratus kastuvu mosikuot...... kiek sugebėjau tiek iškasiau duobę... ko gero sunkiausia buvo tą šunį įritinti į duobę, atsiprašinėjau, meldžiaus ir keikiau Dievą.... aišku, iš manęs duobaksė prasta, bet kiek sugebėjau tiek... žinot, tas vaizdas kai pradėjau mest žemes ant to šuns ir iš po žemių krūvos matėsi jo snukis išsikišęs.... nu siaubo filmas.... šiaip ne taip kaukdama "palaidojau" nabagą ir ėjau atgalios..... visa tai nieko palyginus su tuo kaip po to pasijutau.... man grįžus į kiemą ( šunys aplojo mane kaip svetimą, nors turėjo pažint iš tokio atstumo), vienas šunėkas iškart į būdą, o kitas lyg norėjo dėmėsio, bet užteko ištiest ranką kuria čiupinėjau mirusį šunį, iškart apsisuko ir nulindo kuo toliau... ir abu inkštė taip gailai....o aš stovėjau kaip kokia mulkė, lyg būčiau nužudžius tą šunėką......
jau kažkiek atsigavau, ir kažkiek guodžiu save kad tik aš temačiau..... o įsivaizduokit jei mažas vaikas būtų matęs kaip nušaunamas šuo? Kaip su vyru liūdnai pajuokavom, aiškini vaikui kad reikia mylėt gyvūnus, negalima jų skriaust o kažkas ima ir nušauna po langais kone.... ar norėtumėt tai pamatyt? ar kad jūsų vaikas tai pamatytų?

Žiauri istorija, bet manau tą šunį nuvošė, nes jį pervažiavo ir turbūt išgyvenęs nebūtų.... Bent tikiuos, nors visvien labai žiauru

ne, Agute, jis sveikas buvo...
buvo atėjęs toks mb tėvų kaimynas ( tėvas paprašė kad šis žolės papjautų triušiams) tai klausiau jo ar čia šunį nušovė... o jis, į mane kaip į kokią ufonautę pažiūrėjęs, tai jo, sako kelios dienos tas šuo laktsė po gyvenvietę, o tasai diedas tai medžiotojas..... tai jam kaip ir malonumas.... ir išvis pasirodė, kad tiem kaimiečiams ( aišku netaikau viems to, jokiu būdu) viskas labai paprasta.... pykšt ir nėra....
kita vertus.... sako, kad miestiečiai atveža ir paleidžia šunis..... kitaip tariant išmeta.....

Eina sau, tai jau tada žiauru...

Nu jo, su tokiu ziaurumu ir as esu susidurusi... Karta buvau kaime pas drauge, o ten labai didelis karpynas uzveistas yra ir kas diena atskrisdavo po kelis garniukus ar gandriukus, tiksliai nebepamenu , nu ir zodziu jie ten po kokia zuvyte sau issitraukdavo, tai zynokit kaimiesciai taip pat tik uz sautuvu ir i tuos paukscius piks pokst... nu zynokit vaizdas kraupus po kiema vaikai vaiksto, o jie is to pacio kiemo saudo... truksta zodziu...

na, nėra malonu kaip kone po langais kažkas tokio įvyksta... bet džiaugiuos nors tiek, kad tai mačiau tik aš, nors šoko ištikta pasakiau tai mergaitei kad šunį nušovė......
na ji po to labai ilgai vis šnekėjo, kad tai neteisinga, kaip tas diedas galėjo ir pan....
ir dar džiaugiuos, nors čia labai žiauru iš mano pusės, bet taip jau yra, manau gerai tas diedas šaudo,iškart nušovė... nesikankino šunėkas..... nors tiek gerai....

o jei labai labai atvirai nenorėčiau daugiau tokių vaizdų matyt.... ko gero pirmą kartą buvau taip arti mirties (tiksliau mirusio) ir dar vienui viena.....

mūsų šeimininkas, kur mes nuomojamės prie mano akių jau du gyvūnėlius nušovė , vieną katę ir šunį, šunį žiemą nušovė, tas į pusnį įlindo kai pašovė, tai šeimininkas priėjęs su pistoletu šovė į jį gal penkis kartus, nes nematė kur jo galvą, buvo pusnį, tai buvo žiauru, sakiau kad taip nedarytų, ką mačiau yra baisu, sakiau kam taip žudė baisiai, tai jis sako kad išpradžių į nosį šuniui pataikė kelis kart, tai užtai nemirė niekaip domėjausi ar galima užkirsti tam kelią, bet pasirodo jeigu šaudoma savo kieme, savo nuosavybės teritorijoje tai jokių sankcijų nesiimama, nors aš ir nufotkinusi buvau

O man Leta, dviejose klinikose du skirtingi daktarai, po nesėkmingų bandymų tiesiog pasiūlė gyventi Suprantu, kad klinikoms labai svarbu teigiami procedūrų rezultatai, bet aš tikrai nepasiduosiu provokacijoms ramiai gyventi , nenuleisiu rankų ir dar kartą pabandysiu..n-tąjį kartą, nes jei skaičiuojant ir tuos atvejus kai nedaėjau iki puncijos-tai bus jau penktas

Papildyta:

Aš irgi panašiai pamastau, bet ir vėl nosį į SM įkišu -pažiūrėt kaip kam sekasi..nes apie save jau nebeturiu ką pasakyt..man toks jausmas, kas iš tų senbuvių-tik mes su Renata belikom "odinočkos"..na dar Aga, bet jai kaip sakoma dar viskas prieš akis

Speranza, na bet alkanas, niekieno neprižiūrimas šuo... O jei jis būtų vaiką užpuolės?

Na ir aš save pagal prisijungimo datą prie SM laikyčiau prie senbuvių.Jau trys metai kaip šiame skyrelyje ir nieko...
Man dabar toks tuštumo periodas užėjo, nebesinori po klinikas ir gydytojus vaikščioti...Na gal praeis tas atbukimo jausmas, gal dar atsiras viltis tapti

Panašiai labai ir man, Veronika. Liūdna viduj, nors šunim stauk. Nebežinau nei kur eit, nei ką daryt. Yra čia tų mūsų, senbuvių, kuriom vis niekaip ta laimė nenubyra.

yra yra...as gal ir ne 2003 registracijos..ale spejau prisivyti patirtimi merginos..nesiskandinam..dar pastojimo skrynele neuzsidare

"Nebežinau nei kur eit, nei ką daryt"
Kojines,
eik i susitikima...Pakraus energijos, protingu minciu gal isgirsi, o gal tiesiog pasedesi, pakalbesi, o gal paverksi ir nors truputi ant dusios palengves...

atsiprašau labai kad kišuosi į jusu tema,aįšku jus tikriausei tai ir pačios puikiai žinot,bet busiu rami jei priminsiu,žinau keleta poru kurios niekaip negalejo susilaukt savo leliuku buvo tesiog išproteja del pastojimo kiekvienas pasimilejimas buvo kaip jie isireikšdavo tesiog "vaiko darymas" bet vis nepavigdavo ir tik tada kai jie nusprende padaryt pertrauka,tik tada kada paviko truputi užsimirst vieni ju buvo išvike i kelione,ir tik tada jiem viskas paviko,viena daktaras pasake kai užsiciklini ant kažko iviksta tokia kaip atmetimo reakcija,taigi mergytes pasistenkit nors trumpam atsiribot,atsipalaiduot ir galvot tik apie save su vyru..gal ir jums tai pades?o der tai turbut irgi žinot bet pasakisiu kad spermos kokybe gerina cinkas,tai kad nupirkit savo vyrukams preparatu su padidintu cinko bei saleno kekiu kažin ar pasakiau ka naujo bet ka gali žinot.. sekmes nenukabinkit noses..

Aciu uz patarima (-us)

Aciu uz palinkejimus, bet tokius zodzius cia nekart rase ir apie vitaminus mes jau daug zinome. O tie zodziai "ATSIPALAIDUOKYTE" man kaip keiksmazodis jau

tik juoka sukeliau ane?taip ir galvojau
Papildyta:
nu jei atsipalaiduokit kaip keiksmažodis tai tada isitempkit

lera, panašu, kad problemų su vaisingumu neturėjai, tai kokio velnio čia patarimus dalini? tai sukelia tikrai ne juoką

lera,nemaciau ne vienos kuri butu nukabinusi nosi

nu blndz, patarimas labai geras, tik va igyvendint ji tai jau cia menas....gal kas turit patarimu kaip igyvendint ta patarima "atsipalaiduokit" ?
man K tai sake, kad yra nesamone versti save atsipalaiduoti, nes nieko nesigaus. Geriau jau atsipalaiduoti ir nesistengti atsipalaiduoti ir negalvoti kad privalau zut but atsipalaiduoti nu ir tt ir pan.

Laba

o kurioje vietoje ta vaistinė Liepų gatvėje? nežinau net...
beje, o tą mišinį gali vartoti net jei nori numesti kokis 10-15 kg...ar tik kai daugiau?

Nebūkime tokios piktos ir to velnio čia visai nereikia
Gal kaip tik žmogus norėjo duoti nors kokį patarimą, koks kiekvienam žmogui atrodo tinkamiausias. Gerbkime ir kitų nuomonę

oi aišku kur čia su geriausei ketinimais rašai iš visos širdies o čia gatavi akmenim užmetyt,galima pagalvot kad pasitičiojau iš jusu gerai jau pasigailejau kad čia užejau,na juoka tikrai nesukelia tiktai depresija...net nesistengiat atsipalaiduot ir itas kurios turi vaiku ir neturejo vaisingumo problemu galima pagalvot kad žiurit kaip i priešus...sekmes jums

nu nu, viskas gerai gi, o patarimas tai pats geriausias koks tik gali buti. Tik mums labai sunku to patarimo laikytis...tai ir esam tokios nervuotos uztat...gal gali parasyt kas tau padejo atsipalaiduoti ir pasidalinti kokiais nors konkreciais patarimais ir pasiulymais?

Paprastai žmonės piktai reaguoja į neapgalvotus ir šimtą kart girdėtus pasiūlymus. Beverčiais jų negaliu pavadinti, bet tik truputi ne tai auditorijai jie yra skirti. O tamstos vaisingumo būklė čia nieko dėta Nereikia taip piktintis

Iš tikrųjų, kas nepatyrė nevaisingumo problemų tikrai negalėtų aiškinti ar kas stengiasi, kas nesistengia atsipalaiduoti.
Niekas čia nenori pulti, bet patikėk manim, jei tau pastovei kas nors trintų skaudamą vietą tu irgi purkštautum, džiaukis, kad neturi tokių problemų ir atsipalaidavimas arba "geras" seksas (tokius patarimus mėgsta dalinti žmonės) nevaisingumo problemų neišsprendžia.
Aišku, atsipalaidavimas yra puiku, norėčiau kad man tai pavyktu.

man asmeniškai,lb padeda vanduo masažai,tie su alejais,(kur nuo galvos iki pirštu galiuku išmasažuoja)tad apamiršti viska pasaulyje,gali bandit net žoliniu raminamuju pagert,jeigu yra galimibe išvikt kurnors svetur ar bent i musu kurortus...