Na tai, kai baigsiu savo literatūrą reiks pasiskaityt ir šią ...

na pas mano vyra problemos su jo grikiais taip vadinamais,ju ir per mazai ir per leti. Gerem ir vitaminus,ir vaistus. Na rezultato norimo nesulaukem,praktiskai viskas kaip buve. O ir dar labiau suletejo,tik tiek kad ju padaugejo zodziu
o siaip tai kai pradedu as taip depresuot ir jam vis sakau kad tau ne motais ir tau dzin kad mes negalim susilaukti savo mazylio tai jis daznai sako: o kas as padarysiu jei nervuosiuosi? kaip yra taip yra. Negi,sako,reikia eiti ir rekti visam pasauliui kad negalim susilaukti mazuliuko?
Na siaip yra tiesos jo zodziuose,negali nieko sakyti. Man bent jau kartais uztenka kai as depresuoju kad jis man galva paglosto,prisiglaudzia,apkabina. Kazkaip tada gera pasidaro.

mergyt jei jsusu nepastojimo priezastis yra tik TB grikiukai ir vitaminai nelabai padejo,natur nepavyksta nebesikankinkit kreipkites i vaisingumo spec ir tarkites del IUI, tai didelis zingsnis link svajones!

Labas visoms.
Kažkaip nebeištvėriu neparašius po paskutinių dienų įvykių.
Kodėl mes tokios kantrios, merginos? Ir kas nutiko šitai šaliai, kur moteriai, visom išgalėm bandančiai pastot, po punkcijos suteikia nedarbingumą su aborto "ligos kodu" ? Kai supranti, kad jos sveikatos istorijoj bus įrašas ABORTAS, nors ji dar tik trokšta pastot. (ir nežinia ar pavyks kada nors)
Kas nutiko, kad kita likimo sesė miršta ant operacinio stalo paprastos, mums beveik visoms atliktos procedūros metu, eidama to paties tikslo link. Skaudu.
Akmens amžius kažkoks.
Kas mėnesį, mokėdama mokesčius ironiškai žiūriu į tą- Ligos ir motinystės draudimo grafą.
Na, ligos, tiek to, gal susirgsiu. O gal, jau didelę gyvenmo dalį, sergu. Nevaisingumu. Bet valstybei nusišvilpt. Negydo. Ir akivaizdu, kad nebegydys, nei manęs, nei Jūsų visų. Motinystės išmokų irgi niekad negausiu. Valstybei nereiks išlaidaut gydant ir mokslinant mano neįvykusius vaikus. Jaučiuosi tokia melžiama karvė. Tik tokia mano funkcija čia- mokėti mokesčius. Velnias, kaip pigiai atsieinu mūsų valstybei.
Juokinga, bet buvo mano gyvenime metas, kai didžiavausi esanti sąžininga ir tikėjausi, kad mano šalis bus sąžininga su manim. Optimistė.(kvaiša)
Čia šiaip, pabumbėjimas toks.
Sėkmės visoms. Teišsipildo troškimai.

Prie viso šito dar labai trūktų mokesčių bevaikėms šeimoms... Sovietmečiu buvo gi tokie. Ir mano ankstesnė viršininkė mokėjo, patyrusi persileidimą su dvynukais

su musu valdzia ilgai to laukti nereikes

geriau neanalizuoti, nes...prazilti gali nuo LT politikos

Švilpa prtitariu visom keturiom.. deja, tokia jau "rūpestinga" mūsų valstybė... trūksta žodžių..

Kokia neteisybė!

aga, vat butent del tokiu sudu ( atsiprasant) lietuva ir pirmaujua savizudziu sarase... vien atmosfera kokia, vien tai, kad zmones turintys issilavinima isvaziuoja bele kur, nes cia negali pragyvent... sutinku su nuomone

Kadangi tema vadinasi "Kertele musus sieloms....", tai pasiguosiu...

Eilini karta atsivilkus toms parazitems mm asaros teka upeliais, dirbti negaliu, blaiviai mastau ir suprantu...juk 8 metai nebuvo jokio "kibimo" natur-tai kaip ir per naivu tiketis kas menesi stebuklo....nu bet kas menesi tas pats per ta pati: daugiau nei puse menesio mintys "o gal?"....."o gal si karta pavyko?".........tada pozymiu atradimas susijusiu su nestumu...ir o siaube ...asaru pakalne, minciu kratinys, kuris isbalansuoja mane keliom dienom nerealiai.....Po to vel ratas sukas is naujo...................................
Nekenciu tokios busenos......zinau,kad cia turbut hormonai tomis dienomis daro savo darba.....negaliu su niekuom net bendrauti tomis dienomis normaliai......
Maniau, kad uzimtumas padeda atsikratyti tokiu minciu...............deja man ne.....
Dirbu,........kiekviena vakara einu i mokslus (jau baigiau du bakalaurus, dabar baigineju magistra).....vis tiek tos mintys zudo mane
Nu ziauriai liudna kasko man siandien.................

Dijav,
nepaguosiu pasakydama, kad suprantu tave, bet taip yra.
Kitoks tas musu likimas, bet kai ateis TA diena ir mes supuosime savo mazylius, visa kelia, kuri praejome vertinsime kitaip, esu tuo tikra.
As pati jau 5 metus gydausi nevaisinguma, kiekviena menesi tikiuosi stebuklo, bet stengiuosi sau ir MB musu gyvenimo nepaversti nenutrukstanciu gamybos procesu. Ieskau kitu pomegiu, laiko praleidimo budu, sirdziai mielu uzsiemimu. Nelengva pramusti ta isisaknijusi nora pastoti, bet turime stengtis dar ir del to, kad teigiamos emocijos yra tikrai geriau, nei pastovus stresas, skausmas, sirdgela, savigrauza....Nesupyk ant manes, jei mano mintys pasirodys tau nepriimtinos siandien, bet pamastyk apie tai kai siek tiek aprimsi
Rasau labai nuosirdziai, nes zinau, ka reiskia toks gyvenimas.

Labai tikiuosi pasimatyti Vaisingumo asociacijos organizuojamuose susitikimuose su psichologe. Ateisi?

Aciu Tau
Ir as neparodau to savo liudesio (ir siaip megstu pati viena "issilaizyti savo problemas"), gal cia siandien tokios juodos labai mintys uzklupo, tai isipasakojau....o ir kas labiau supras jei ne Jus??...esu isitikinus NIEKAS kitas ,kuris nesusidure su nevaisingumu net isivaizduoti negali kokios kartais mintys uzplaukia
Pas psihologa uzsirasiau savo mieste nuo birzelio......bandysiu aiskintis del savo tokiu neprognozuojamu emociju.....Kai lankiausi pries 5 metus del tu problemu...sake,kad normalu, kad viska as puikiai suprantu ir pati sugebu pasidaryti isvadas......ir del tu karts nuo karto pasirodanciu asaru...sake gerai......kad issiverkiu, kitaip sako butum kaip grazi gele, bet supuvus viduje.........
Nu va nusisluosciau asaras..................vaziuoju del savo magistrinio darbo pas darbo vadova.....negaliu pasirodyti su asarom akyse....galvos ,kad del mokslu cia man stogelis nuvaziavo .........
po to grizus namo dar nuverksiu posmeli (irgi kur pasislepus, kad neikas nematytu)...ir kaip sakoma rytas uz vakara protingesnis.........lauksniu naujos dienos ir sviesesniu minciu....................

Susitikimas su psichologe - šiek tiek patikslinimų

Nevaisingumas daro įtaką visoms žmogaus gyvenimo sritims – santykiams su partneriu, su šeima, su draugais, darbui , karjerai, finansams, laisvalaikiui...


Vaisingumo asociacija kviečia visus norinčius į susitikimą-diskusiją tema „Psichologinės pagalbos poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, prasmė ir galimybės“ su psichologe Romena Kačiniene.

Birželio 5 d. 11 val.

Birželio 12 d. 11 val. (pageidaujančioms atvykti su vyrais, rekomenduojame rinktis šią dieną, nes taip jau pasiskirstė, kad šią dieną užsirašė daugiau porų, tad bus smagiau vyrams )

Susitikimai vyks Vaisingumo asociacijos patalpose (Žirmūnų g. 143 - 121 kab., Žirmūnų seniūnija, Vilniuje). Vaisingumo asociacijos nariams paskaita nemokama. Kitiems dalyviams kaina 20Lt.

Pasirinkite Jums patogią dieną ir registruokitės tel. 8683 71632 arba el. paštu: ruta@vaisingumoasociacija.lt

Nuo rugsėjo galėsime pasiūlyti pastovius užsiėmimus, tad labai džiaugsimės, jeigu atvyksite susipažinti ir padiskutuoti apie tai, kas rūpi Jum, apie tai, ką mes galime padaryti dėl Jūsų

Iki susitikimo,

Vaisingumo asociacija
www.vaisingumoasociacija.lt

Sveikos...

Galbūt Jums juoką sukels mano mintys, bet šiandien jaučiu, kad sprogsiu nuo visko ir reikia išsipasakot.. Nepastojame metus, o aš jau pavargau ir esu nevilty. Sakysit mažai? galbūt... O man labai daug mėnesių laukimo, tikėjimo ir vilties.
Turiu gerą darbą, mylintį vyrą, turėčiau džiaugtis gyvenimu, bet be vaikelio negaliu..
Pirmieji bandymų mėnesiai buvo kupini vilties, ryžto, tikėjimo, o dabar teliko nusivylimas, neviltis ir nežinojimas. Nebesusitvarkau nei su emocijom, nei su savimi. Nebežinau ką daryt toliau... Pavydžiu, jei galit suimti save į rankas ir liepti tikėti stebuklu.. O aš nesugebu ir tikiu, kad vaikelis neateis jei depresuosiu, bet kaip sau padėt?

Uzjauciu tave, as ta pati perejau
man padejo veikla,kuo daugiau veiklos.Padeda uzsimirsti,maziau galvot apie tai.
Jei esat abu sveiki,ir tiesiog nepavyksta kolkas,nenusiminkit,pasimelskit,uzdekit zvakute,nuvaziuokit galu gale pas Povila i piramide, gal bent sieloje ramybe atrasit ..
Bet jei nesityret dar,tuomet mars pas vaisingume specialistus.Pradekit nuo vyro,istirkit grikius.Jei ok - ieskokit priezasties savyje.

Man jau 11 metų, na ir ką, gyva juk į žemę neįlįsį.
Manau tau reiktų kreiptis į specus ir pirmiausia nustatyti priežastis. Sėkmės

Tyrėmės.. jo grikiai 50 proc. judrūs ar kokie ten, na žodžiu sakė, kad vaisingas 50 proc. O pas mane lyg ir viskas ok, išskyrus ureaplazmą, kurią dabar abu gydomės. Tiesa, dar netirti hormonai ir netikrintas kiaušintakių praeinamumas, bet tai palieku ateičiai, nes kol kas tiesiog nėra finansinių galimybių.





Kas liečia vaisingumo specus, tai net neįsivaizduoju kur reikėtų kreiptis, kad nesukišt pinigėlių į balą. Kol kas dar tikimės, kad tik ureaplazma mums kiša koją.

Kristut - nuoširdžiai užjaučiu, o svarbiausia, kad suprantu. Skaitau - ir atrodo, kad pati rašiau. Jaučiuosi taip pat.. Negaliu pastoti 11 mėnesių (neskaitant to, kad nesisaugom daug ilgiau) ir nieko. Kiekvieną mėnesį ašaros, kai sužinau, kad ir vėl NIEKO... Pradžioje dar galvojau, kad tik dar truputį pasistengti, palaukti reikia ir tikrai viskas bus gerai. Bet laikas eina, o lialiukas nenori pas mus ateiti. Vis galvoju, gal dar ne laikas. Bet o kada tas laikas ateis? Man jau 27, o vyrui 36. Turim išsilavinimus, abu dirbam, abu norim. O juk yra tokių, kurie palieka vaikelius. Tai kodėl pas tokius žmones vaikeliai suskuba, o pas mus ne?
Gal kas patars nuo ko pradėti tuos visus tyrimus (šiaip gydytoja sakė, kad pas mane viskas gerai. Tokioms, sakė, tik gimdyt..)?
Linkiu visoms svajonių išsipildymo

Ačiū mergyt aš tavo bendraamžė - man 26, o MB - 24. Mes matyt esam toj pačioj stadijoj, nes tai, ka tu pasakoji man irgi iki skausmo pazystama
O kas tau jau yra daryta?

Ištiesų nieko ypatingo dar nedariau, tik kraujo tam tikrus tyrimus, echoskopiją (ten tikrina ar vyksta ovuliacija) ir tiek. Nesikreipiau niekur, nes dar turėjau vilties...

Siūlau negaišti laiko pas ginekologus, o kreiptis į specialistus. Didžiuosiuose miestuose jų tikrai yra. Sėkmės

Nuojauta , Kristut pažįstama iki negalėjimo , tai ką rašot
Bet jei tikit,kad viska stavrkoj, jei ginekologė sakė, kad viskas gerai, jei su vyrais viskas gerai, tikėkit sulauksit stebuklų
Myniau tik vietinių ginekologų kabinetų sleksčius, atlikom tyrimus sakyčiau paparsčiausius, jie rodė,kad viskas puiku, bet ... bėgo ne vieni metai... gydytoja, beja man ji labai patiko, sakė ,kad turbūt tai psichologinės problemos, kai labai labai nori, tai ir nėra..... Turbūt buvo jos tiesa...., nes gavus siuntimą pasikonsultuot su Vilniaus specialistais, kurie pasiūlė laparoskopiją, aš jos atsisakiau ir poporo smėn. sulaukaiu džiugiso žinios Užtrukom penkerius metus, bet dabar turim nuostabią dukrytę
Nors dabar vėl išgyvenu tą patį.... svajoju antrą kartą tapti mama.... bet tikiu,kad gal būt pavyks
Pasistenkit atsipalaiduot, negalvot, pasimiršt,mėgautis artumu, o negalvot,kad gal jau po šios nakties....o gal.... žinau sunku, labai sunku, bet..... linkiu sėkmės ir sau taip pat

Oj,mergaites,nepykit,bet dirzo gero Jums reikia!!!nes Jus panasios i tas,kurios verkia,bet nieko nesiima pakeisti.man tas nusivylimas taip pat pazistamas:savo stebuklo laukem daugiau nei 3metus,taciau tik paskutiniais metais ememes ryztingu veiksmu.ir dabar is savo patirties galiu pasakyti,kad negalima saves kankinti,kai net ne visus tyrimus esate pasidariusios.nezinau kuo Jus jau domejotes,taciau cia gi SM registruojates i sau tinkancia tema ir siekiat kartu savo tikslo.galu gale yra google.mergaites,nustokit saves gaileti ir imkites veiksmu.
sekmes Jums.

Aš šiek tiek 'paprieštaraučiau'. Ką reiškia imtis veiksmų? Manau visos mes dedame maximalias pastangas pasiekti to, ką stvajojame turėti n+k metų... Šiuo atveju reikia dviejų žmonių....ir viena čia nieko nepadarysi....aš pvz. kartais noriu staugti vilku, kaip noriu savo dukrai jos maldaujamos sesutės....bet dėja....yra svarių priežaščių...vyras nori palaukti....dar mokslai 'kabo'....o ir finansai krizės metu ryyyyyyškiai prastesni...vokelis pilnėja vėžlio greitumu....
Skaudu, ir nemėgstu būti neužtikrinta....skaudžiausia yra tai, kad svajodavai, pati neturinti nei brolių nei seserų, kad tavo vaikas tikrai turės broliuką ar sesutę....
Ir tik pagimdžius dukrą, daktarei užklausus, kada grįšime, sakėme, kad po kelių metų grįšime sūnau...bet dėja...laikas skaudžiaiai spjovė į veidą....netgi labai....
Ir negaliu susitaikyti....ir nesiruošiu....tikrai dedu ir dėsiu pastangas..tikiu, kad praeis tam tikras laiko tarpas, ir turėsiu aš savo mažąjai broliųką ir/ar sesutę.....tikiu tuom...stipriai tikiu...
Nors širdis kartais plyšte plyšta, kai bendradarbės tik suplanavusios iš kart pastodavo ir jau išeina viena po kitos į dekretus....nepavydas, bet tik skausmas...ką kiekvieną kart pasakyti savo vaikui, kai ji paklausia: "mama, kada turėsiu sesutę"? Man belieka tik atsakyti: "kad kolkas nėra pinigėlių jai nusipirkti"....dėja, bet tai gryna tiesa.....
Skaudžiausia yra tai, kad negali išsikalbėti...skaudu, kad užgniauži viską savyje.....o kartais taip norisi artimo žmogaus tam, kad jis išklausytų, ir tu galėtum eiti pirmyn....

Lili* Aciu uz palaikyma..
Labai linkiu tau antrojo stebuklo laparoskopija pasiule man ir paprasta gine, tik del tam tikru priezasciu jos dar nepasidariau.. Jau treciadieni eisiu tartis

Juvijo suprantu ka nori pasakyti.. Mano atveju tikrai taip nera - esu cia nuostabioj temoj su labai draugiska ir palaikancia komanda. Tiesiog kartais pavargsti ir sustoji, o tada reikia siek tiek laiko, kad vel sukaupti jegas, atrasti motyvacijos ir vel pirmyn.. Tikiu, kad ta puikiai zinai
Suprantu, kad ryztingos priemones - ne tada, kai verki apsikabinusi pagalve ir gailiesi saves, o ieskai specialistu pagalbos, taciau tam, kad atlikti tyrimus reikia netik laiko, bet ir pinigeliu Kas ne taip greit ir pavyksta ;)Sekmes ir tau

Samanta stiprybes tau ir jegu..

as netaikiau konkreciai kazkam.tiesiog kalbejau apie tokia padeti,kai verki apsikabinusi vyra,nori to mazo stebukliuko,bet neini tirtis.ir gaili saves,savo seimos,nors ne nezinai realiai del ko gaili.
tikiu,kad sunku ir norisi kazkam issipasakoti.tikiu,kad dabar su finansais sunku,taciau taip pat tikiu,kad turi gera drauge,kuri tikrai Tave supras ir pades islaukti si sunku perioda.ir gal,kai zinosi,kad siuo metu lesos neleidzia,atsipalaiduosi ir ivyks stebuklas.sekmes Tau ir stiprybes





svarbiausia nepasiduoti,mergaites,nepasiduoti.

Mergaites, visoms aciu iz palaikyma
Lili, is visos sirdies linkiu sulaukti antro stebuklo

Juvijo, dirzo gal ir reiketu , tačiau pradžioje labai norėjosi supratimo Labai baisu pradeti problemos paieskas. Nors tu sakai, kad "Jus panasios i tas,kurios verkia,bet nieko nesiima", tačiau bet koks gydytojas pasakys, kad reikia visus metus stengtis, o tik po to kreiptis i specialistus pagalbos. Supranti, butent dabar atejo tas laiko tarpas, kada turiu suprasti, jog aklai tiketis stebuklo nebegaliu. Reikia imtis veiksmu... Man sie laukimo metai (MB tik siuos bandymo metus nori vaiku, anksciau jis sake "dar nelaikas" ir todel man tas laukimas pavirto tikru kosmaru: is pradziu bandymai itikinti vyra, kad mums vaiko reikia (tiesiog turi problemu su savo buvusia sutuiktine, kuri neleidzia matyti vaiko, del to bijojo, kad as pasielgsiu lygiai taip pat)), dabar vel naujas isbandymas - suzinoti priezasti ir kovoti su ja nezinia kiek laiko... Laikas, laikas, laikas... Iskankino galutinai mane...

Bet kuriuo atveju as tvirtai tikiu, kad susilauksiu savo stebuklo Ko linkiu visioms
Papildyta:
Samanta, gal reikia palaukti kokius metelius ir ziurek, kazkas pasikeis? Ir tavo dukrytei Dievulis padovanos broliuka ar sesute? Ar ilgai jum mokytis reikia (vyras mokosi, ar tu, gal abu?). O tevai, ar galetu padeti, jei ka?

Finansiskai tikria sunku siais laikas, bet tikekimes, kad visos problemos pomazu issispres ir sveikinsime viena kita su ilgai lauktu

Na gal ir yra tokių porų/žmonių, kurie sėdi ir verkšlena nieko nedarant....bet manau jų, tokių yra minimumas....Ir jei ir taip, jiems vis tiek anksčiau ar vėliau laiko protas prašviesėja ir po biški pradeda tvarkytis, ieškotis, kaip išspręsti problemas.
O jums visoms ačiū, didelis ačiū už malonius žodelius Net maloniau pasidaro...Nenoriu saviškio bereikalingais žliumbimais užkraudinėti. Savo geriausiai draugei pasibėdavoju, o ir tos nenoriu, kaip ir mamos jaudinti ir trukdyti kas kart, kai sunku...
Mūsų problemos išties yra didelės. Laukti manau vienareikšmiškai yra beprasmiška....Laukėm jau ir taip nepilnus 5-kis metus. Padėtų tik IVF+ICSI šiai dienai. Na, gal po kokių metelių kitų ir nebereikėtų ICSI, bet tai manau didžiausias stebuklas ir būtų....Nors ką tu žinai, žmogau, kaip tam gyvenime ir kas gali nutikti....tikiu aš tais stebuklais, tikrai nuoširdžiai, bet jau šitoje situacijoje pavargau kiekvieną kart užsitęsus nelabūjų mėmių atėjimui fantazuoti....ir klausti....:"o gal" Vyrui dar 2 metai mokslų....Mamai viską esu išsipasakojus ir ji puikiai žino mano emocijas, kaip nori, ale neturi...Ji pas mane viena likusi, tėtės jau seniai nebeturiu...o ir finansiškai sakė 'paremtų', nors tikrai nesinorėtų, kad mama duotų pinigėlių 'ant anūkų' Juokas pro ašaras, kiek tas bent bandymas turėti vaiką kainuoja
Ėch...visoms mums būna ir liūdnesnių ir linksmesnių dienelių...tokios jau mes esam....
Beja juk ant dienų seimas priiminės ir įstatymą dėl dirbtinio apvaisinimo procedūrų....Ir dėkime viltis, kad jis būtų į mūsų naudą...
Ir dar, negaliu neparašyti/pasidalinti linksma istorija, kuri nutiko neperseniausiai. Jau tokia supratinga ta mano dukrelė O buvo taip: kažkurį vakarą vyrui sakau:"važiuosim parsivežti vaikų iš Latvijos (t.y.IVF`ą darytis, juk pigiau. odar ne duok Dieve jei LT nebebus galima šaldyti). Taip pasakiau prie savosios dukros. O ta kad atkirs mums su ašaromis akyse: "nenoriu latviškų vaikų!!!!Nesuprasiu ką jie šnekės...Ir į kambarį savo neįsileisiu. Galės pas jus likti kambaryje". Va ir šešemetės supratingumas

na pavyks pavyko pirma pavyks ir antra karta.gal tik reikia truputi nurimti,sudelioti mintis ,liudesi i stalciukus,o pasilikti tik vilti ir dziaugsma,tikejima.O dukrele Jums ta suteikia.
gal ir negraziai pasakysiu,bet pagalvoju,na man nors viena vaikeli kurio laukiu jau 10 metu...,o va jos turi ir dar nori...na nepykite bet kartais uzvaldo mane toks pyktis.Na manau tai naturalu.
Skaitau kitu mergaiciu pasisakymus ir verkslenimus,mergaites truputi nurimkite ir eikite pas specus,nors kazkuri rase ,kad nenori isleisti veltui pinigus.isleisi ir dar kiek jei reiks ir net nesuprasi ar tai veltui.nes darai ir moki ir neziuri kiek tik kad tas stebuklas ateitu.jau tiek isleidau bet rezultatu nulis .Finisas kad pinigu siuo metu nera ir nera ka daryti ,tik sedeti ir laukti.Tai tenka laukti ir taupyti ir tiketis stebuklo,kuriuo nebezinau ar tikiu.nes pamaciau kad tai nutinka kitiems tik neman.bet sirdyje vistiek viliuosi kada nors supuoti savo maza maza aukseli
sekmes visoms ir neliudekit,nes tai nepadeda.

Aš manau visiškai yra natūralu taip galvoti. Va ta ir ta turi bent vieną....bet...nevisada visi žino, kaip tas pirmas atsirado...ir kodėl neišeina antras ar trečias...
Dukra atsirado prieš pat tai, kas ir sukėlė, kad daugiau natūraliai be šansų...
Bet, kaip viena mamytė čia, forume išsireiškė: "mes norime to antrojo taip pat, kaip ir jūs visos"....
Bet...tas tuštumos jausmas niekur nepabėga...dėja...ypač kai pradeda klausinėti: "kada turėsiu sesutę"...
O dėl to, kad mergaitės neeina, ir galvoja, kad taip išleis veltui pinigus....na nežinau...tikslas susilaukti vaiko....pinigai tikrai nebus į balą....
Žingsnis po žingsnio...dėti pastangas reikia...
Sėkmės visoms, mergaitės

Hebryt, patarkit koki gera speca (tik ne eiline gine, nes jau n kartu ten lankiausi, viskas OK, sako). Nuo ko pradet? Kad viska konstruktyviai papasakotu, paaiskintu veiksmu seka. Kad ir vyra kur nukreiptu...
Papildyta:
Pamirsu parasyt, kad esu vilniete..
Papildyta:
Samanta, istorija apie tavo dukrele isties labai pralinksmino
Prince, is kur semiesi kantrybes, vilties? Tikra saunuole, kad nenuleidi ranku

Nuojaute i vaisngumo, i eugenijos klinika kreipkis..o jei sunku su pinigeliais pas Klima, raudono kryzaisu polikl.jis konsultuoja nemokamai su siuntimu, jis man padejo..

na ka galiu pasakyti,sunku labai,net tiek laiko praejus sunku,tik dabar galiu kalbeti apie tai truputi ramesniu balsu,ir maziau asaru.Vis galvoja kad esu stipri,ne velnio,juokiuosi,bet sirdis plysta is skausmo,dizaugiuosi kitais vaikais ir viliuosi kad man atsius toki pati.Tikiu ir labai tikiuosi kad turesiu savo isvajota stebukliuka,nieko kito nelieka kaip tiketi tuom kaip tai butu sunku.Sekmes visoms ir neliudekite

Akutee, o siuntima pas gine emei? Viena ten buvai, ar su antra puse?

Nors klausei ne manęs, bet atsakysiu Aš vaikštau pas gyd. Klimą Tilto g. esančioje konsultacijų poliklinikoje. Pas jį konsultacijos nemokamos. Aš iš ginės paprašiau siuntimo ir taip pas jį nuėjau. Ėjau viena, o jei reikės vyrui tyrimų tai jis viską susakys, išrašys siuntimą

Aciu, Strazdane Reiks lekt kuo skubiau pas ji Kaip tau sekes pas ji, ar baisu buvo?

na matyt pirmą kartą visada šioks toks jaudulys, bet dabar jau įpratau. Jis toks savotiškas žmogus, bet man patinka... Žinoma ir to rezultato norėtųsi kuo greičiau, aš pas jį jau nuo vasario vaikštau

Tikekimes, kad labai greitai pranesi geras naujienas

Vajetau kokia baisi istorija...
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/kraup...e.d?id=48192557
Vyrui pasakiau, kad nenuostabu, kad po 18 metų laukimo stogas nučiuožė... Sakau ir man jau greit 18. Paklausiau ar labai man stogas važiuoja, sako, jau seniai

Labai baisi, zodziu nera...

Baisu ir liudna... labiausiai kazkodel ir bijojau gimdymo traumos leliukui,kai isnesioji sveikuteli,o gimdant per akimirka vaikelis tampa invalidu visam gyvenimui... O dar ta seima tiek metu,matyt,negalejo sulaukti kudikelio...

Aš tikrai tą moterį esu sutikus, nes mūsų sodai šalia, ir į tą parduotuvę vaikščiodavom