Beveik iki trijų metu miegojom visi 3 kartu vienoje lovoje.
Dabar gyvenam naujame name ir vaikelis turi atskirą kambarį. Jis ten mielai miega, bet šalia nori, kad būtų mama. Jeigu prabudęs neranda mamos pradeda verkti, tenka vėl bėgti pas mažąjį. Kiekgi galima lakstyti iš vieno kambario į kitą.
Gal kas susidūrėt su panašia problema? Gal turit patarimų?

Mums dar tik 2 metukai ir 3 menesiai, bet i savo lovyte mazyle miegoti viena neina ne uz ka , tik kai ji uzmiega mes ja perkeliam i jos lovele. Taciau nakti, ji pabunda ir vel atkeliauja pas mus
As jau neismanau kaip ja ismokinti miegoti savo loveleje, jau net nekalbant apie kita kambari

Nezinau ar cia taip visiem vaikam, bet mano seses trimeciui padejo: pasakojimas kad pas vaikucius ateina grazus mazi elfai ir vaikuciui atnesa sapneli, kad gerai issimiegotu ir augtu didelis didelis( cia istikruju laibai ilga istorija su pagrazinimais), o kas baisiausia tuos mazus padarelius gali matyti tik labai mazi vaikai , nes suaugusiejiu jie bijo o kaip vaikutis su jais nedraugauja tada neauga , bet jau mano ir seses vaikams padejo miegoti savo lovytese

p.s elfai karts nuo karto po pagalve padeda dovanele

Sveikutes mamytes:)

Gal nepatarsiu nieko paguodziancio, bet domiuosi raidos psichologija ir isvada tokia vaikuciai bijo vieni miegoti, bent jau ankstyvaja vaikyste jie turetu praleist su teveliais viename kambaryje, visai kas kita lova, mazutis turi tureti savo lovyte, o atskiroje lovyteje miegoti, nerasunku pripratinti, jei lovyte pastatytumete prie savo lovos uztektu nakti tik istiesti ranka ir nereiketu lakstyt is kmbari i kambari... Beja kodel rekomenduojama vaikucius isileisti i savo erdve, ogi todel, kad istremtas i atskira kambari jis bijo, nors gali sito ir neparodyti, o is situ baimiu atiranda visokiausios fobijos... Pati situo puikiai isitikinau, nes mano zuikiui jau 3 su trupuciu, o miegame viename kambary. Nors buvome ji perkele i atskira spec. jam skirta kambari, ten vienas jis jautesi labai blogai...

Gal ne visiems tas pasirodys priimtina, bet palaipsniuj jie patys atpras ir nores savo atskiros erdves...

Mano vyresnioji savo kambari miegot isikrauste 4su trupuciu, kai persikelem i nauja nama kur ir jai buvo kambarys dar pora men. miegojo pas mus, bet savo loveoje, bet as vis ja kalbinau kad jau kai nupirksim stala ir lentynas tada ir eis miegoti pas zaisliukus. Ta diena kai jau kraustesi pernesiau lova pietu miegui, diena labai dziaugesi, o atejus vakarui Taip graudziai verkiancio savo vaiko nebuvau maciusi , bet mes su vyru susitarem nenusileisti. Kalbinau raminau gera valanda as ja, ir paskui dar pora vakaru bande prasyti bet jau be asaru. Ir viskas dabar jau net klausimu nekyla. Aisku nakti kartais tenka nubegt, nes susapnuoja ar gerti uzsimano. Na bet vieni miegamuoju dziaugemes neilgai dabar ten kita isitaise minimum 2metam

Ir mes turejom ta pacia beda. kai sulauke vyresnele 3 metuku, pasiulem jai miegoti su savo draugais, t.y. zaislais, nes jiems vieniems liudna. Aisku, is pat pradziu sutiko, bet kai tik reikedavo miegoti-iskart asareles Tada mes jai pasiulem miegoti prie svieseles: kartu pirkom naktine lempute, ji pati issirinko boruzele ir dar pirkom toki liuks dalyka , kuris ir dabar jai tarnauja. Manau, matet ne viena toki Chicco meskuti: kai ji apkabini, sviecia, o kai vaikutis uzmiega, rankytes atsileidzia ir jis nebesviecia. Kadangi turim dar mazesne musu lovos okupante, tai ir jai ta pati meski ruosiames pirkti. Mums padejo, gal ir jums pades. Sekmes
Beje, kunigunda, musu vyresnele taip pat Beatrice

Tiesa pasakius negirdejau apie tą meškutį. Parašyk Paja, kur toki meškuti galima nusipirkti ir kiek jis kainuoja (apytikriai). Dėkoju.

Katineli, ju turetu buti tose zaislu parduotuvese, kurios prekiauja Chicco produkcija. Mes pirkom, berods, pries 3 metus Kotrynoje, Vilniuje. Kaina, jei gerai atsimenu, apie 70 Lt. Tikrai nesigailim Pries kokias dvi savaites maciau tokiu Cipoline, Akropolyje, tik i kaina demesio neatkreipiau

Nu kadangi Vilnius man toli, tai reiks nuvykus į Kauną paieškoti...

Na, Katineli, nemaciau kur gyveni, todel ir rasiau, kur konkreciai mes pirkom
Sekmes

Ir musiskiai abu uzmiega pas mus lovoje, o paskui nakti vel atiena....
Labai sunku tilpti visiems keturiems, bet kaip ikalbeti, kad nakti nevaiksciotu?
Dar musu vyresnioji praso ziureti televizoriu pries uzmiegant, o tada isitraukia ir ilgiausiai ziuri ir nemiega...

Mes keturmetę dukrą į savo kambarį kraustėm labai ilgai ir pamažu (jautri labai pas mus ji). Iš jos lovos išėmėm čiužinį ir padėjom mūsų miegamajam netoli durų, vėliau tas čiužinys labai lėtai (tikrai daugiau nei mėnesį) keliavo į kitą tolesnį kambarį, buvo net koridoriuj kol galų gale atsidūrė jos lovytėj. Per visą tą laiką gulėdavau su ja ant čiužinio kol užmigdavo. Kol būdavo mūsų miegamajam čiužinys ir naktį pas prabudusią priguldavau. Paskui tariausi, kad leistų man pabūt kuo trumpiau ir tik prieš metus ji pradėjo užmigti viena ir man nebereikia lakstyt į jos kambarį (pati pas mus ateina jei prabunda). Oi sunku su tuo išėjimu į kitą kambarį- ir dabar jei tik kas leistų ji pas mus miegotų.

Mūsų sūnelis tai su mumis nebenori miegoti. Kartais net prašau, kad pasiliktu su mumis, bet jis net minties neturi jIS žino kad turi savo lovą, bet niekaip niįtikinu, kad reikia miegoti vienam. Buvau palikusi šviesą, sutarėm , kad miegos vienas ir apie elfus pasakojau, ir kitaip bandžiu sudominti. Sutarėm. "Tu mama išeik aš miegosiu vienas". Po 10 minučių girdžiu " mama ateik aš noriu miego"...
Ir dar būtinai turi jis miegoti su mama, nei tetuko, nei močiutės jam nereikia.

Nu mes irgi ilgai kankinomes su sita problema. Pradzioje gulejo lovyteje salia musu lovos, bet nakti miegodamas persisverdavo per krasta ir uzsokdavo ant musu..tada pasiguldem pas save...nes nakti issigasti nerealiai, kai ant taves uzkrenta kazkas ir aisku, baisu, kad vaikas nesusizalotu. Paskui jau pirkome jam atskira lova jo kambariukyje. Lova pusantro auskto, kad po ja butu galima nama sstatyti ir kopetelemis i ja lipti..ir ka? Ogi paguledavau su juo pamiegodavo, o kai suprato, kad as paskui iseinu i savo lova eme gudrauti. Sako: tu miegok ir iskeliauja meigot pas teti. kankinomes kokius metus taip (nuo 3 metu amziaus) Dabar susitarem, kad as ji atsinesiu i savo lova kai eisiu miegot. kadangi jis uzminga, tai ji atsinesu tik ryte pries keldamasi i darba, kad jis pabustu salia musu. Aisku buna, kad pabunda ir parkeliauja su visa manta anklode, pagalvem ir keliais zaislais, nes vis delto lovos vodurys vis dar jo teritorija.

Mes irgi turim problemele!
Pas mus tai labai ivairiai buvo su miegojimais,tai savo lovytej kokius du menesius miega,tai pas mus atsikrausto,na dabar tai jau tapo didziule problema,i savo lovyte uz jokius pinigus neina miegoti,uzmiega tik musu lovoj,as mieganti pernesu i lovyte ,tai jeigu neatsibunda tai pamiega truputi ir nakti vistiek ateina pas mus i viduriuka,o jei pabunda kaip paimi isnesti i jo lovyte,tai pradeda verkt,kad nenori,nori su mama ir teciu,o miegojimas dabar tapo kazkoks kosmaras,man ir mano vyrui,nes vaikas taip spardosi,ir kuiciais miegodamas,kad nakti as kelis kartus pasoku nuo jo ispyrimu,taip pat ir vyras,mes kokybiskai neissimiegam,apie atskira kambari vaikui,net nesvarstom artimiausius metus,lepuneliui butu stresas baisinis.......bandem ir lovyte prisistumt salia lovos,net ranka galejau ji glostyti,vistiek lipo pas mus su didziausiom asarom,isbandem visokiu gudrybiu,vistiek -niekaip
Miegosim su vaiku iki mokyklos

Musu mazoji irgi lisdavo pas mus miegoti...Jei is vakaro ir uzmigdavo savo lovytej, tai nakti vis tiek parsikraustydavo pas mus Problema issprendem taip: nusipirkome sau nauja lova (sofa), o jai treciojo gimtadienio proga "PADOVANOJOME" musu senaja (irgi sofa). Ir ka jus manote?? Kiekviena vakara net minties nera prasytis pas mus - "einu i savo lovyte" Savo vaikiskoje loveleje prastai miegodavo, dabar manau, kad todel, jog jai mazai vietos budavo - dabar kukuliuojasi po visa savo nauja lova, nakti kai prabundu, dar tenka ir paieskoti, kurioj parapijoj ji nusivoliojus

Musu mazius jau didelis 4,5 bet deja jis dar miega su mumis viename kambaryje aisku savo lovoje , tai nepatinka aisku
bandem ji kraustyti pora kartu pas sese i kambary , bet net su sese miegoti jam baisu pamacius ji ir jo akis ,net klausimo nebudavo ar ji palikti ten ar ne imdavom atgal ir dar ilgai glausdavomprie saves ir aiskindavom kad labai mylim taip ir miegam kartu
Bet kai lieka pas mus seses mergaite jai 6,5 jie puikiausiai miega abu svetaineje vieni ir nera jokiu problemu, vat ir buk gudrutis zinok kaip ten yra ,kas pas ji ten galvoje dedasi, baisu nuskriausti savo maziu ,bet ir leist naudotis gudrumu irgi nesinori

Tie mūsų vaikučiai yra gudrūs. Mes vieną naktį buvom palikę pas pažįstamus. Tai nebuvo jokių problemų. Miegojo ir nieko nebijojo.

As savo ridika jau grieztai perkrausciau i savo lova,aisku tam paciam kambary,jau va penkios dienos uzmiega savo vaikiskoj lovytej,taip jis vadina savo lova ir ateina tik paryciais,tai dar nieko labai dvi dienas nenorejo,bet jau sekancias pats eina tiesiai i lovyte,kazkaip susikalbejom ,bet labai daug reikejo pasakoti apie jo draugus ,kurie jau miega vieni ir dar atskiruose kambariuose,gal padejo

gal ir neblogas dalykėlis, mano mažąjai jau 5 metai, o ji vis dar naktį ateina pas mane į lovą, net nebežinau ką daryti, reiks ir man to meškučio paieškoti:)

Mano mažasis jau 3 naktys kaip miega savo lovytėje, kurią atgabenome į savo kambarį. Pirmą vakarą atsigulęs verkė, po to ilgai kalbėjom apie draugus, kad jie miega atskirose lovose, na ir nusiramino. "Aš jau didelis ir miegosiu vienas" - nusprendė. Vėliau reiks bandyti iškeldinti ir į savo kambarį.
Svarbiausia miega neprabusdamas, kuo aš ir džiaugiuosi.

As saviske anksti perkeliau i kita kambary kokiuy 1.5-2 (neatsimenu jau, bet zinau kad ne vyresne kaip 2), o atskiroj lovoj gulejo nuo pat gimimo juk patogiau, o beto is karto priprato ir jokiu problemu, dabar atsikelia nakti nueina i tualeta, padaro ka reikia ir gryzta atgal i lova, aisku lova buna pilna draugu draugeliu, bet ir gerai ne taip liudna miegot Nepykstu kai kartais issigandus atlekia i musu lova, leidziu pagulet o veliau isnesu atgal, seniau atlekdavo ir rytais, dabar dar kartais irgi atlekia, bet jai jau geriau apsirengt, isijungt multikus ar siaip zaist, auga tie musu vaikai

Musiskis nuo 3metu ipratintas eiti miegoti 19:30 pries tai zinoma knyga paskaitome,jeigu as migdau tai vokiska skaitau,jeigu tete lietuviska tada atsibuciuojame,atsimyluojame ir sviesa issijungia.Po keliu minuciu vaikas kietai miega.
O naktim tai karts nuo karto ateina.Dabar isigudrino ,kad nemytytume kaip jis ateina,tai vyrukas sliauzti pradejo.Bet tie atejimai irgi reteja.

Mano vaikas jau nuo 5 menesiu miega savo atskirame kambaryje. jis tiesog neatsimena, kad buvo kitaip ir visada nori eiti miegoti i savo kambari i savo lovyte. kartais, ypac rytais pasimegauja tevu livos siluma ir jam to uztenka.

Prisijungsiu prie jusu,mamytės,su mūsų patyrimu.
Dukrelė iki veik trijų metukų gyveno kartu su mumis lovelėje,kol įrengėme jai kambarį,nupirkome didelę lovą...Ji pasijuto didele,labai džiaugėsi ir drąsiai issikraustė iš tėvelių lovos.Tiesa,iš pradžių užmigdavome abi kartu joje,paskui pabėgdavau vis anksčiau,po vakarinės pasakėlės.Ji puikiausiai išmiegodavo visą naktį ir dabar mąstau,kad labai greit priprato miegoti viena.
Na,o mūsų keturmetis sūnus,ne taip paprastai "išėjo".Nors istorija turėjo pasikartoti,įsigijom puikią dviaukštę lovą abiems vaikams.Jie kartu,linksmiau,na,ko bereikia?Visus metus užmiega ten,bet kasnakt pareina pas mus su vyru,įsiverčia į patį viduriuką ir apsikabinęs miega toliau...Kiekvieną vakarą derasi,kad miegos tik su mama...Užmiega,aš ramiai grįžtu i savo lovą,o mano "draugas"paryčiais jau ir čia. Jis neverkia,bet vis ateina ir ateina pas mus .Sakysit,reikia tiesiog imti jį ir grįžti kartu į jo lovelę?Ir aš taip manau...Naktį nesumoju taip pasielgti,paprasčiau miegoti čia,kartu.Savaitgaliais dar ir sesytę priimam,ech,vieną kartą auga...
Nedarom iš to tragedijos,suvokiam,kad vieną dieną išaugs,juk neis iki paauglystės...
Va,visai šviežias vakar vakaro Benuko prašymas:
-Miegok,su manim,mama.Neik pas tėtį,gerai?Nes man irgi reikės eiti...

Mes perkraustėme kai mažoji buvo gal trijų metukų. Entuziazmo ji aišku nejautė.

Tiesa, anksčiau ji atsiguldavo mūsų kambaryje ir savo lovytėje laukdavo kol mes ateisime miegoti. O dabar jau žino, kad nebeateisime, taigi tenka kartu pagulėti kol užsnūs. Panašu, kad toks užmigimo būdas jai pasirodė priimtinesnis. Blogiau, kai jai nesinori miego ir tenka šalia gulėti valandą-dvi

Naktį ji nepabunda, tad ir neatsikrausto pas mus. O vat iš vakaro kartais sugalvoja. Atrodo, palieku miegančią, einu pati miegoti ir jau žiūrėk atbilda į mūsų lovą.

Tada mums padeda tėtis. Jis ateina, apžiūri, kad jo vieta užimta ir pasako, kad eis ieškoti kitos lovos. Tada mažoji išsigąsta, kad tėtis netilps ir jos lova sulūš ir skubiai lekia atgal

o man tik 6 ir miegu viena

Tikrai? Aš pažįstu vieną šešiametę, kuri be jokių problemų ar didelių įkalbinėjimų jau nuo 2 m. viena miega savo kambaryje ir savo lovelėje

Jau esu i kazkuria tema rasiusi, kad mums jau penkti metukai, bet miega kartu su mumis, nors bandziau kelti i savo kambary kuriame miega vyresnelis, bet mazylis pamiegojes pora dienu nusprende grysti pas mus o ir tos pora naktu naktu nenkokios, eidavau nakty padet jam miegot , mat jis nusispardydavo , budavo salta ir tada nubusdavo, o jei dar uzsimanydavo, kad jam kojyte ar nugaryte kas pakasytu, o salia nieko nera... tada tiktas vargas jam juk pas mus geriau ir apklostom ir nakty iskasinejam ir taip jauciu jis ilgai, ilgai dar miegos su mumis nes susitarti niekaip neina ir ko tik nezadejom, ir ko tik nesnekejom, bet pas ji vienintelis sakinys, KAD AS MAMA IR TETI LABAI MYLIU IR MIEGOSIU SU JUMIS taip ir miegam tryse...

Oi kaip pavydžiu toms, kurių vaikučiai miega savo kambaryje, nes mums kol kas taip nepasisekė. jau ketveri, o vis dar kai pradedi kalbėti apie miega savo kambarėlyje, pradeda skūstis, kad jis dar mažas, dar naužaugo ir ta lova jam per didelė. Kadangi senelis padarė vidutinio dydžio lovelę, tai ir nėra ko į tas didelių vaikų lovas gult, juk su tete ir mama kambaryje smagiau

Aš ir pavydžiu mamoms, kurių vaikučiai išmiega visą naktį ir nepabunda. Mano Gabijai greit ketveri, miegoti jos kambaryje pratinasi jau kokie metai beveik. Jautrus tai vaikas, gal dėl to taip ilgai.. Bet kartu ir gudri, naktį pati ateina pas mus į lovą ir aiškina kad jai nepatinka vienai miegoti. Nežinau net ką daryti- klykinti ją?
Patiko idėja su tuo meškučiu- reiks ieškot, gal Klaipėdoje rasim? Kad tik padėtų.

Cia jau mamos gal rase, bet mums padejo tai: kai buvo 3m 4 men, isejom i parduotuve pirkti lovos vaikui ir komodos. Aisku, visi kartu. Apvaiksciojom visa baldu centra "Skraja", ciupinejom, diskutavom, klausinejom vaiko nuomones. Ir jam kazkaip patiko, isijaute, kad cia jo bus,kad tai gerai. Aisku, kai atveze ta nupirkta lova, maciau, kad nejaukiai jauciasi, bet labai padejo pagyrimai. Gyrem, kad labai grazi lova, kad oho koks saunuolis jau didelis berniukas jis. Ir zinot, prisipazinsiu, kad pirmomis naktimis labiau uz ji pergyvenau, masciau, kaip jam ten. O jam ne motais - viskas buvo puiku. Buciau zinojus, kad taip lengvai pripras, buciau bandziusi anksciau.

Mes taip pat su dukrele ilgai miegojome kartu. Gal iki triju metuku. Priezastis atsirado, nuo to kad bute salta o salia mazyliai silciau. Veliau iprotis ir vaiko jau neperkalbesi. Kai tik nunesdavo miegancia i lovyte, tuoj po poros valandu ateidavo arba pradedavo verkti.
Viskas issisprende kai isikeleme i nama. Jai tada buvo trys su puse. Ta pacia diena as ja paguldziau i atskira lova kitame kambaryje, pasakojau kaip nuostabu tureti savo kambari. Pora dienu ar arba vyras pabuvome su ja iki uzmigs. Veliau guldydavome zaisliukus ir t.t.
Dabar jai bus uz savaites keturi. Ir jokiu problemu. Kartais atbega pas mus, leidziu pagultei penkias minutes o tada eina i savo lovyte kitame kambaryje.
Kartais net pati liepia iseiti is jos kambario nes ji nori miego. Arba vakar kokia valanda girdejau kaip dainavo visokias dainas. Tai nuostabu, kai pagaliau galime su vyru issimiegoti ir pasijusti sutuoktiniais

Nu as turiu dvi mergaites. Jos turi atskirus kambarius. Ir turi jos abi bendra balkona. Nu buna taip : paguldau jas, o veliau randu arba jos pas kazkuria kambari zaizdia nakti arba miega vienoje lovoje. Paima jos gudruoles ir pro balkona pereina i kitos kambari. Kas bus kai mokes kompiuteri ijungti... Tai nakti ir ijungines. Karta radau jaS ZIURINT nakti ziurint televisoriuu. Kazkoki sporta rode... Tai tetis ir as uzdraudem griestai nakti ka nors ijungineti ar zaisti kai yra laikas miegoti!!!
[Automated by GetSmile]

Pagalaiu baigėsi mūsų problema.
Iš pražių jo lovą atešėm į mūsų kambarį, o po to su visa lova perkėlėm ir sūnelį į jo kambarį. Ir miega. Žinoma , reikėjo daug kantrybės.Pirmomis naktimis šviesą palikdavom degant, o dabar nebėra problemų.

Tikrai sunku, kai neina su vaikais susitarti. Bet man neteko su tokia problema susidurti. Kai tik gavo savo kambarį, tai iškart suprato savo ploto reikšmę ir puikiausiai parpia. O antroji į vaikų kambarį buvo atkraustyta kai buvo pusantrų metų. tad miega abi sesės po savo stogu.

Turėjom ir mes tokią problemytę kol radome tokią išeitį. Kada vaikutis miegodavo savo lovytėje ryte pabudęs po pagalve rasdavo lauktuvių nuo sapnelio. Padėdavom tai saldainiuką tai jogurtą vienu žodžiu tai ką mėgsta vaikutis. Kada miegodavo ne savo lovytėje pabudęs nerasdavo nieko. Nors dabar sūnui aštuoneri o dukrytei ketveri su puse atskėlę vis dar patikrina po pagalvyte ar sapnelis nieko neatnešė. Aišku didysis jau supranta kas tas sapnelis o mažoji vis dar juo tiki. Dabar sapnelis vaukučius aplanko rečiau bet karts nuo karto vis dar pradžiugina kokiais gardumynais.

labai nebloga mintis ir mums reiks tai išmėgint. O tai nieks nepadeda.
O maniškė vis dar naktį atsibunda

Manau kad nė vienas vaikas per naktį neįpras miegot atskirai.Nieko baisaus,jei ateis pas jus į lovą...vieną savaitę,kitą...dieną pietų miegelio irgi reiktų bandyt atskirai naujon vieton paguldyt.Ir įpras,anksčiau ar vėliau...

Pripratimas miegoti vienam priklauso nuo vaiko. Mano dukros labai skirtingos. Vyresnėlė nuo mažens buvo savarankiška ir miegojo savo lovytėj mūsų kambary iki 4 metų, kol sesė nepradėjo belstis į duris. Tada perkėlėme ją miegoti į svetainę, bet ji labai bijojo tamsos, tai apie metus deginom naktinę lempelę, kol vieną vakarą pati ją išsijungė ir daugiau nebereikėjo. O mažoji, tai iš mūsų lovos neišlipa. Baisiai jau ji yra mamyčiukė, turi būtinai apsikabinus mamą užmigti. Dabar sesė kartais mamą pavaduoja ir labai nori pavaduoti, nes taip abi su sese vienoj lovoj užmiega, o po to tėvelis perneša vyresnėlę į kitą kambarį. Lauku nesulaukiu, kada sesės galės kartu atskiram kambary miegoti, bet kol kas vyresnėlė pirmokė ir jai ir taip pasikeitimų per akis. Palauksiu dar metus.

sveikos mamos as turiu kiek kitokia problema:kaip man save itikint,kad mano vaikas jau gali miegoti savo kambary? skamba gal ir juokingai,bet as taip ipratau kad jis miega musu kambary...mane kankina baime ir ilgesys...ar dar galiu ji pasilaikyt salia saves?kur ta riba kai privalesiu ji istremt?

O mes vis dar meigam kartu,nors jau mano vaikinui beveik 5m. Buvo etapas,kaip mieganti isnesdavom i jo lovyte,bet tas truko neilgai,parsikrauste vel pas mus

nuraminai tu mane maniskis miega ravo lovoj,ji pristumta prie musu.tai ir mes dar turbut liksim kartu miegot.

3 metus Kleo miegojo su mumis dėl pačių įvairiausių priežasčių, o dabar nupirkome princesių superlovą. Žinoma ėjome tuos lovos apžirėti kartą per savaitę, patikrinti ar ji vis dar jos nori. Pagaliau vieną kartą Kleo per apsilnakymą parduotuvėje pasakė - "tai mano lova" Iškart užsakėme ir po 10 dienų ši lova jau stovėjo mūsų būte. Dabar net įtikinėti nereikia, kad į savo lovą eitų, pati eina ir atsigula, pati šviesą jau gulėdama išjungia. Taigi, mūsų pagrindinė priežastis buvo tokia, kad ji nenorėjo miegoti leliukiškoje lovoje su grotelėmis, o mes nepirkome vis naujos, nes nepirksi gi metinukui dviaukštę lovą, nuvirtų dar nuo tų laiptelių.

Manau reiketu tik kantrybes ir viskas laikui begant susitvarkys..

Turim turim tokių problemų.Dukra miegojo mūsų kambary, bet savo dar "leliukiškoj" lovelėj. Kai įrengėm jai atskirą kambarį, mielai užmiega savo lovoj, bet naktį būtinai ateina pas mus. Nusibodo - nuspardo antklodę,atseit jai per karšta. Ir jokie pasakojimai nepadeda.Buvom net saldainį padėję po pagalve,kai netyčia iki ryto išmiegojo savo lovoj, bet kitąkart tai nesuveikė.
Gal kas turi ypatingų receptų šiai problemai spręsti?

As tai vis save nuraminu,kad vaikyste tik viena karta ir ji labai trumpa,todel tiek vaikui,tiek mums reikia dziaugtis. Kaip greitai juk vaikai auga!

Pratinimas miegoti atskirai pas mus labai ilgai truko ir taip pat abu jautėmės be reikalo atskyrinėjami ir vieniši. Kad nebijotų vaikas, sukūriau pasakaitę apie meškiuką, kuris labai mažytis ir bijo vienas miegoti. Paguldėme meškiuką ir paprašiau vaiką pagloboti, pagulėti šalia ir pasaugoti. Vaikas taip įsijautė į globojimą, kad sėkmingai bemigdydamas meškiuką ir pats užmigo. Pradžioje atsibusdavo vidury nakties ir atbėkdavo pas mane. Rytą sutikdavom jau trise vienoj lovoj. Pamažu, per kelis metus viskas sustojo į savo vietas. Ne taip seniai jau ir kambarių duris pradėjome uždarinėti. Bet atviras laikiau labiau dėl savęs. Vos išgirstu kosulį ar kokį krepšt-tai ir lekiu žiūrėt. Kelis kart taip spėjau į prasidėjusią ligą sureaguot.

Pradejo miegoti atskirai, dažnai isgriuva is savo lovos... nusirita per miegus, neaukstai bet uztenka kad prasidetu naktinis skandalas dedam pagalvius aplink lova. o pratint nepratinom, tik labai graziom spalvom nupiesem "ta nepaprasta dovana - nauja atskira lova" kazkaip suveike tas fyntas

nezinau ar lt tokiu dalyku buna,bet mes airijoj pirkom tokia atlenkiama apsauga.ji pasikisa po ciuziniu,o diena nulenki zemyn ir jos kaip ir nera.nuo dvieju metu miega paauglio lovoj ir ne karto neiskrito