Labutis, visoms! Tikrai idomu, kaip sekasi zinutes autorei. Labai tikiuosi ji surado iseiti is tokios padeties ir yra laiminga su savo mazuoju zuikeliu

. Juk jau pora metu praejo... As irgi atsiduriau panasioje situacijoje, tik tiek, kad jis ne musulmonas. Po truputi renkuosi informacija skyrybu tema, kad neisokciau is valties, kol nesu tikra, kad galiu pasiekti kranta

. Taigi kaip suzinojau is ambasados darbuotoju, norint issivezti vaika is jogyvenamosios vietos (kur jis registruotas), neuztenka tik paso, reikia tureti ir teisme patvirtinta susitarima tarp tevu, kad vaikas pakeis gyvenamaja vieta, priesingu atveju tetis turi teise reikalauti grazinti vaika ir net gali apkaltinti neteisetu vaiko isvezimu. Vat tik nezinau, kaip butu, jei grizus atostogoms i Lietuva priregistruociau Lietuvoje, ar reiktu tecio sutikimo.
Gyvenant Anglijoje (nezinau kaip Lietuvoje), jei vyras smurtauja, reikia kreiptis i policija, ar i medikus (jei neduokdie iki to prieina) ir rinktis irodymus, kad vyras agresyvus. Jei ateityje prireiktu bylinetis del vaiko globos, visi sie rastai padetu prisiteisti vaiko globa.
Beje, Anlijoje yra daugybe organizaciju, galinciu padeti tokiose situacijose. Pvz CAB (Citizen Advice Bureau), Womens Refuge ir t.t.
Ir is patirties galiu pasakyti, jei nepasitiki savimi ir visko bijai, kaip ir as, padeda prisiversti daryti tai, ko bijai, "perlipti per save", kartoti sau "as galiu", "as sugebu", "man pasiseks" ir pan. Kartoti sau kol pradesi tiketi tuo. Ir verta pradeti svajoti apie grazia ateiti, kuo detaliau isivaizduoti save laiminga ateityje. As pasijauciau daug geriau ir "grazios" mintys suteikia man vilties, kad gyvenimas gali buti grazus

.
Sekmes visoms mamytems