Norėčiau padiskutuoti apie šią ligą, gal yra ją patyrusių, papasakokit, kaip gydėtės.. Šiaip gal norit pasidalinti išgyvenimais..

Sveiki, niu va as turiu tokia "dovanele" galiu bendrauti tik su gerais draugais, nes sveciai man tiesiog atima energija apskritai nemegstu bendrauti su siek tiek tolimesniais nei draugai zmonemis. Ir visada ir visur susikauscius bunu ir isitempus visuomet atrodo kad mane kazkas nuolatos stebi Tik kaip vaduotis is viso sito nezinau

Aš irgi gyvenu su šita problema, man net į gatvę išeiti nejauku, tikrai atrodo, kad visi stebi Su žmonėm bendrauti labai sunku, pastovi įtampa, nerimas labai išvargina. Ėjau pas psichologus ir psichoterapeutus, gėriau vaistus, bet nepadėjo. Na bet žadu vėl eiti, kažką daryti vis dėlto reikia. O kaip jūs gydotės?

Na nzn ar man sociofobija,bet kai ilgiau namie pasedziu tikrai kazkas ima darytis,isejus i gatve baisu prasilenkt su zmonem buna,i akis paziuret... Kiek pamenu taip visa gyvenima.Ir dar raudonuoju labai jau sito tai anksciau tiesiog nekenciau,kaip gadino gyvenima man..bet dabar daug kas pasikeite,nes tiesiog nustojau skirt tiek demesio tam kas ka apie mane pagalvos.o va su ta zmoniu baime tai ne nepraejo. .
Kazkur skaiciau kad nereikia kovot su tuo,o pamilt save toki,suprast.bet tai lb sunku buvo

o gal tai nepasitikejimas savimi? as kartais taip jauciuosi,bet tik delto,kad su vyru pjaunames ir jis mane dergia visokiais zodziais, po to as isejus i gatve manau,kad ir kiti taip apie mane mano todel jauciuosi nejaukiai...

na taip gal,bet kodel taip buna tik ilgiau pasedejus namie tada?kazkaip lb ypatingai baisiai nera,bet pvz bijau praeit pro vyru kompanijas,bijau kad uzkabins,kalbint ims o as pasidarysiu raudona lyg buciau kokia sventa mergele

turejau viena pazystama, kuri aiskiai kamavo sociofobija.. viesose vietose tisiog drebedavo, delnai demem izmusti nuo nervu budavo..

Kadangi jis i vln, tai kreipesi i vasaros 5 II skyriu.. ten nemokamai del depresiju, fobiju ir pan konsultuoja.. neguldo, tiesiog ateini is ryto, pabuni pusdieni ir vel eini namo..

Kaip pasakojo tai ten jam net idomu budavo, nes sutiko panasiu i save..

Sveikos!
As turiu sita beda 100%! Bet net ir su pazistamais nebegaliu bendraut. Tiesa sakant, man atrodo, kad as butent ir bijau isejusi kur nors sutikti pazistamus. Cia viskas del to, kad bijau atkreipto demesio i mane. Baisu, kad ziuri i tave, baisu, kai kazko paklausia! Tada as jauciu klaikia itampa, pradedu raudonuoti (man taip jauciasi) ir tada apima ta baisi baime, kad dabar zmogus ar zmones mato mane tokia sutrikusia, galvoja, kad as kazkokia idiote ir t.t. Vienu zodziu, bijau kontakto! Kai dar eini kur nors tarp nepazistamu, tai nieko, nors ir tai labai vargina tas ju ziurejimas (nes as labai auksta, tai visi is karto spokso tiesiog naturaliai.. as irgi visada pasiziuriu i auksta zmogu, bet tai mane vistiek is proto varo..) Uztai visa laika sedziu namie.. Negaliu eiti i darba.. Uzpuole depresija ir dar baisiau - prasidejo panikos priepoliai...

Ziauru. As pati turiu sia problema, tarp zmoniu jauciuosi susikauscius ar siaip jokia- tiesiog tyliu. anksciau buvo tiesiog nesveika baime kalbet pries auditorija, dabar lyg baisu, bet susitvardau niekas ir nemato, kad bijau bet didziausia beda tarpasmeninis bendravimas, gatvej susitikus pazistama zmogu kartais net apsimetu, jog nematau as jo

Puikiai suprantu tave!!! As anksciau irgi bijojau tik kalbejimo pries auditorija, bet siaip tai labai kompaneiska budavau - draugai, vakareliai, naujos pazintys!!! Man patikdavo, kad i mane ziuri, patkdavo, kai budavau demesio centre. Na bet kas dabar yra, tai nesuprantu!!! Kokios priezastys tos klaikios baimes, kuri mane suzlugde iki paskutinio laso!!! Dabar sedziu susisukus kaip sraige namuose, tapau paranojike, panikos priepuoliu auka, su visais nutraukiau rysius, liko tik pora senu draugiu, kurios zino, kas man yra, bet ir tai susitinkam tik pas mane namie viena karta i menesi.. Kiekvienas isejimas kur nors - tai maziausiai dvi dienos klaikios itampos pries tai.. Ir lygiai taip pat, niekas is salies ne nepasakytu, kad as nepasitikinti savim ar pilka pele, ne! Nes as ir stengiuos iskelta galva eiti, bet kas tuo metu viduj darosi.. katastrofa... Uztai nervai nebelaiko visai..
Papildyta:
Kaip su tuo kovoti?! As vis dar ruosiuosi eiti pas psich., bet jeigu man tai nepades.. Juk vistiek visa darba reikes padaryti paciai, persilauzti paciai.. O kaip???!!!

zmoniu, isejimo is namu baime nebutinai turi buti sociofobija, panasios itampos busenos buna ir prie kitu psichologiniu problemu. bet kuriuo atveju, jeigu tai pradeda trugdyti gyventi (eiti i darba, i parduotuve) tai jau zenklas, kad problema pazengusi, kad neiseina paciai susitvarkyti ir reikia ieskoti pagalbos.

"psichologija Tau" perskaiciau straipsni toki - kad tu kurie vengia bendraut niekas nemegsta, ir tai tiesa yra as tai visa laika jauciu

as irgi panasiu bedu isivariau, kurios man trukdo gyventi normalu gyvenima dirbt ir mokytis. tai va turiu tokia beda negaliu garsiai skaityt. kaip mokykloj liepdavo garsiai skaityt visada pradedavau verkt, visa pradedavo must raudonis. nors seip mokydavaus gerai. dabar bijau universiteto ir t.t.

Nemegsta todel, kad jiems is salies atrodom "pasikele".. Vengiam bendravimo be priezasties, uztai tie "sveikieji" nesuvokia, kas darosi ir viska tuoj pat nuraso antipatijai..

teisybe, mane pastoviai kaltina, kad susiraukus vaikstau, nors tai netiesa tiesiog nzinau ka daryt

Is tiesu.. As irgi pradejau pati nuo saves zmones stumti, o dabar va ir likau beveik viena.. baigiau studijas, tai dabar turiu galimybe istisai sedeti namie ir nebebendrauti.. Labai blogai...

o apie darba kolektyve negalvoji? as dar mokaus bet mazai su kuo ten bendrauju.. isivaizduoju kad ir darbe nepritapsiu. nezinau gal cia pasitikejimas savim labai suslubaves o gal pasitikejimas kitais. nors lankiau psichoterapija esu kokia buvau, nusivylus jauciuos

Galvoju.. Ir dar labai kalta jauciuosi, kad apskritai nedirbu.. Tokia visuomenes atmata.. O as kaip tik vis planuoju eiti pas specialistus ir aisku man paskirs psichoterapija, bet tai jei nepades?! Kaip tada gyvent toliau.. As irgi manau, kad cia su tuo pasitikejimu savim kazkas.. As tai labai saves nevertinu ir nemyliu..

Gal reiketu pabandyti pas kita psichologa tau nueiti? Cia kaip su vaistais - reikia rasti ta savaji psich., kad butu efektyvus gydymas.. Nezinau tiesiog,labai jau daug kantrybes reikia tokiems dalykams.. Manau, kad pagrindinis darbas turi vykti paciam su savim.

Justee, ar bijai psichoterapijos? konsultacijos nepades, jei eisi is anksto zinodama, jog eini veltui.. jokiu "bet" ar "jei" ir t.t. neturetu buti, jei esi isitikinusi, kas nori ka nors savyje pakeisti. Ir delsimas Tavo, lyg tai kazko lauktum.. Gal Tu dar nepasiekiai ribos, kuri reikalinga pokyciams..?

Bijoti, tai as visko siuo metu beveik bijau. Kiekvienas pajudejimas is namu kelia baime, bet taip testis irgi nebegali. Del ribos jus teisi, manau, kad ja pasiekiau, nes jau nebezinau, kaip dar gali buti blogiau. Todel kreipsiuos bet kokiu atveju pas spaecialistus. Tik mane kamuoja abejones del paciu specialistu, ar ju nereikes labai daug ieskoti, kiekvienam paliekant po 100 lt. Pinigu as tikrai neturiu, nes ir nedirbu, todel noriu pasverti rizika ir tureti kuo maziau nuostoliu. Manau, kad kiekvienas, kuris neturi normaliu pajamu, taip galvoja ir trypcioja vietoj. O del psichoterapijos efektyvumo neabejoju ne kiek, nes tikrai zinau, kad tai vienintelis budas man atrasti priezastis viso sito, kas vyksta dabar.

Kaip laikosi sio forumo dalyves? Kaip jauciates, kokios nuotaikos?

Sveiki, aš irgi turiu žmoniu baimę dar vadinama sociofobija galvojau kad aš tokia viena esu.Kai kalbu su svetimais žmonemis raudonuoju,dėlto mažai bendrauju,nors kai priprantu prie žmonių,su kuriais ilgiau dirbu tada visai nieko buna,kiti galvoja, kad esu mandra.Kas nors dar parašykit apie tai.

Labas!
Pergyventi ir man ta pati tenka, kai reikia bendrauti su zmonemis.. Tiesa sakant, man dar blogiau bendrauti su jau pazistamais zmonemis kartais.. O gatveje tai nuolat atrodo, kad i tave ziuri ir jei kas nusijuokia, tai atrodo, kad is taves. Ar kazka kalba ir paziuri i tave, tai jau atrodo, kad apie tave ten kazka negero sneka. O dar as bijau maniaku labai. Jei tik koks diedas baisesnis pasiziuri, tai atrodo, kad savo galvoje jau planuoja kokia baisybe.. O dar neseniai toki klaiku filma pazriurejau, tai dbr klaiku..

O tau nustate psichoterapeutas sita diagnoze?

Aš buvau nuejusi pas psichiatrą ir išrašė vaistų,gėriau pusę metų,kol gėriau vaistus tai jaučiausi neblogai, bet truputį priaugau svorio. Radau kažkur parašyta apie sociofobiją,pagalvojau,kad viskas sutampa.Svarsčiau ilgai ar eit pas gydytoją, nes buvo nepatogu,gėda, dar kas pamatys,bet ko labiausiai bijai tai tas ir nutinka,ir pamatė o dar draugė tai teko aiškintis,bet nelabai suprato,sakė gal neturi kas veikt, tai ligų ieškai.Kam taip nėra tai ir nesupranta.

Ai, as tai manau, kad dar daug lemia zmogaus isprusimas ir tolerancija. Ir pergyventi del to, kad pamatys ir ka pagalvos, tikrai negalima!!!! As tai tiems, kurie pamato arba siaip artimesni yra, is karto pasakau, kas man ir kaip, tada ir paciai lengviau pasidaro. O jei nepriima taves tokio, koks esi, tai neverta ne bendraut su tokiu zmogumi.
O del tos sociofobijos, ar tau psichiatras tokia diagnoze nustate? As irgi maniau, kad man sociofobija, nes prisiskaiciau apie ja ir viskas atitiko, bet tai daugybe tu paciu pozymiu tinka daugybei sutrikimu! Po siandieninio vizito pas psich. issiaiskinau, kad as tiesiog neturiu vidinio ego ir dabar man ji reikes uzsiauginti, tam , kad myleciau save, galeciau pakovot uz save, negalvociau kas ka pagalvos apie mane, galu gale nebijociau viena iseiti i gatve. O beje, ar zinote, kad bijojimas skambinti telefonu irgi yra sociofobijos pozymis, bet tai man atrodo, kad tokie dalykai iveikiami. Skambinsi 100 kartu - drebesi, o ziurek jau 101 kartas nebetoks baisus, o 200 kartas jau net nebegalvosi apie tai, kad skambini. Taip ir su kitais pozymiais. Arba jei tave - arba tu juod
Vienu zodziu - reikia kovoti su tuo. Beje, vaistai - tikrai ne iseitis! Jie tik kuriam laikui. Reikia salinti priezastis, del ko ta baimes busena kyla. Vat taip!

Aš naršydama internete radau tokį puslapį : mindgasmic.com Šiaip įdomu pasiskaityti atrandi ir atsakymus į kai kuriuos klausimus.

justee, o tu buvai pas psiciatra ar psichoterapeuta? ar tau psichiatras paskyre vaistu?

O tau justee ar skyrė vaistų ar pačiai reiks kovoti.Man sakė,kai aš buvau,kad vaistai dažniausiai nepadeda sergant sociofobija,bet pabandyt galima,nu gerai sakau pabandom,tai nieko labai ir nepadejo,o jeigu butų sakęs,kad padės,tai gal ir padėtų,aš manau,kad svarbiausia tikėjimas.Dar norėčiau pabandyt hipnozę, tik nežinau kur tai daro?

taip, buvau, taigi rasiau jau. Ir man ji nieko apie sociofobija nepasake. Vaisu skyre nuo nerimo ir panikos ataku.

kuo gera hipnoze? Lietuvoje yra hipnoterapeutu asociacija

Aš skaičiau,kad padeda hipnozė atsikratyt baimių,nerimo.

Sociofobija iš esmės skiriasi nuo kitų fobinių sutrikimų, tokių kaip, pvz., šunų baimė.
Hipnozė kartais neblogą efektą turi gydant izoliuotas baimes, o tikrai naudinga gali būti įveikiant priklausomybes (bet irgi ne visuomet). Sociofobija paprastai reiškia, kad baimė apima daugybę gyvenimo sričių ir šiaip jos diagnozė dažniausiai būna kartu su kitais sutrikimais (dažniausiai - asmenybės ir/ar nuotaikos). Tagi hipnozė šio sutrikimo atveju mažai efektyvi.

As jau rasiau pries tai, kad man psich. nieko apie sociofobija nepasake. Tai as net nezinau, ar ji yra pas mane. Siaip pastebejau, kad kai pradejau dazniau eiti is namu, tai nebebijau taip. Ir parduotuvej ramiau jaciuosi. Na bet as uzsisedejus namie buvau baisiai. Praktiskai metus neiskisau nosies. Tai nezinau, ar ji man yra ar ne. Manau, kad tai issiaiskinsiu, kai pradesiu lankyti psichoterapija. O vaistu skyre nerimo su panikos atakom sutrikimui gydyti. O sociofobijai vienintelis gydymas - psichoterapija, as manau.

Šiandien einu į naują darbą,tai labai jaudinuosi,atsikėliau anksti,miegas neima visai.Kokie nauji Žmonės,kaip mane priims ir joms kokia atrodysiu,nes dirba vien moterys.Svarbiausia kad neraudonuočiau kalbėdama,nes kai pradedu raust,tada mažiau kalbu.O tada kiti galvoja,kad esu pasikėlusi.

Viskas bus gerai!!!! Laikykis!!! Bet tai tu drasi, jei gali eiti net i darba ir dar nauja!!! Man tai i parduotuve nueiti stresas! Beveik nevaikstau niekur viena. O apie darba tai vapse net nesvajoju kol kas. O tai tu pergyveni del to, kad israudonuosi? Ir del to bijai? Ar yra dar kas nors?

Aš dar turiu laiko tai dar parašysiu.Mane labiausiai ir trigdo, kad raudonuoju,tada labai susikaustau.Nedirbt tai labai nuobodu,aš nebuvau tikra,kad priims, bet darbas tai neblogas kosmetikos pard. Mane visur palaiko vyras jis stuma visur. tai bandyt visada galima ir reikia.Ir tu bandyk,nes kas nerizikuoja, tas negeria šampano.Mes normalūs žmonės,gal net ir jautresni už kitus.malonu turėt bendraminčių dabar jau turiu eit.

Saunuole,sekmes tau,stiprybes,na ir drasos!:)
Bet ir darbas kaip suprantu ,konsultantes kokios,iseina labai glaudus kontaktas su zmonemis?tai matyt nera dar taip blogai,jei pasirinkai toki darbeli
P.S.Parasyk,kaip sekasi.

manau, jog su baime galima kovoti i samoningai gilinantis i save ir savo pasauli, man hipnoze asiciuojasi su atsakomybes perkelimu kitam zmogui (pvz. operacija)

Sveikos, grižau iš darbo 2 dienas jau atidirbau,truputį sunku,nes daug ko ir nežinau,bet kolegės fainos labai draugiškos. Baisu, bet bandau save nugalėt.

Sveika justee įdomu sužinoti kaip tau sekasi gydytis nerimą?

Sveika!!!
Na, zinok, visai neblogai. Jau dvi savaites kaip geriu antidepresantus. Raminamuju taip ir nepalieciau. Nerimas atslugo, nebesinervuoju del smulkmenu ir pasaulis neatrodo, kad tuoj sudus i sipulius ar kad is proto iseisiu. Nebebijau taip zmoniu, nebesijaudinu pries eidama kur nors taip stipriai, net pati stebiuosi. O dar kas labai faina, kad jauciuosi laimingesne, tiesiog atsibundi ryte ir dziaugiesi isaususia diena. Ir su draugu nebesipykstu tiek ir nebeniurzgu del nereiksmingu dalyku. Vienu zodziu, pradedu prisiminti, kokia anksciau buvau - linksma ir norinti gyventi. O kaip tau sekasi?

Aš dirbu parduotuvėje vis dar mokausi nes reikia daug, žinių žmonės klausinėja nu žinai kaip kosmetikos parduotuvėje, šiaip tai buvo iš pradžių daug baisiau bijodavau žmonių,pažiurėt į akis baisu budavo, bet ištikrujų tai pripranti.Baimė tai dar niekur nedingo,bet save drąsini kartais ir paraustu,tik gal truputį mažiau.

Tai gerai vistiek, kad bent dirbi!!! Man tai kazkaip nelabai dar atrodo realu kur nors eiti dirbt, nors ir noreciau visai, bet kazkaip tas barjeras man neleidzia.. O siandien kazkaip nerimas sustiprejo, jauciu vel panikos gresme, tik aisku, jau ne tokiais mastais, kaip anksciau.. Mane labai kankina baime, kad cia tik laikinai tie vaistukai man pades ir paskui viskas vel bus taip pat baisiai kaip anksciau..

justee o kaip tau sekas psichoterapijoj?

Sveika justee, o kiek laiko tau reikės gerti tuos vaistus? aš kai gėriau tai irgi buvo labai gerai, bet kai nustojau tai vistiek kažkas liko truputį pasitikėjimo daugiau atsirado gal nuo tu vaistų. Aš tau patarčiau namie nesėdėti,eik ieškoti darbo susipažinsi su naujais žmonėm užsidirbsi Savų pinigų nors ir nedaug, o gal tu ir nemažai užsidirbsi tik reikia bandyt.

na, zinok, as dar nevaikstau i psichoterapija.. labai finansai riboja kol kas.. kol kas bandysiu pas psich. lankytis bent viena kart i menesi, bet tai nebus ta psichoterapija.. gal pavyks veliau ja lankyt.
O tu ar vaikstai?
Papildyta:


Tai vat as ar nezinau, kiek laiko man reikes juos gerti.. Bet manau, kad kelis menesius tai tikrai. Greitai eisiu pas psich. vel, tada gal ir paaiskes, kiek tiksliau man reikes juos vartoti.
O del darbo, tai as dirbu namie, bet tai vistiek nepastovus darbas - viena menesi uzsakymu yra, kita jau nebe.. Tikrai svajoju apie kazkoki darbeli, bet labai jau nepasitikiu savo jegom..

Tai vat as ar nezinau, kiek laiko man reikes juos gerti.. Bet manau, kad kelis menesius tai tikrai. Greitai eisiu pas psich. vel, tada gal ir paaiskes, kiek tiksliau man reikes juos vartoti.
O del darbo, tai as dirbu namie, bet tai vistiek nepastovus darbas - viena menesi uzsakymu yra, kita jau nebe.. Tikrai svajoju apie kazkoki darbeli, bet labai jau nepasitikiu savo jegom..

[/quote]


kazkada man vienas zmogus pasake daryk paprastus mazus dalykus,bet svarbu kazka daryk :)svajones yra nuostabus dalykas ir jos turi galia issipildyti, bet reikia nors ir mazyciais zingsniukais zengti tos svajones link, prabudai siandien ir dziaukis nauja diena,nauja pradzia ir nustok galvoti kad nepasitiki savo jegom kiekvienas is musu moka kazka tokio, ko nemoka kitas, tu nuostabus zmogus, kuriame slypi dideles galimybes, tik svarbu leisti sau paciai buti tokiai kokia esi is tiesu,o kitu nuomone taves neapibrezia, nebent tu pati leistum tai padaryti, o mano vyras sako,kad gyvenime reikia daryti tai, ko labiausiai bijai...jei tarkim nemalonu praeiti pro kazkokia kompanija, praeik specialiai, tiesiog tycia perlipk per save, po keliu kartu net nepastebesi kad tai tave kazkaip neigiamai veikia, taigi svajok ir mazais zingsniukais judek savos svajones link

Aš turiu šitą bėdą, einu į psichoterapiją, bet kol kas man tai nepadeda. Nežinau, ar iš tiesų geras patarimas prisiversti kažką daryti. Man po tokių prisivertimų dažnai dar gilesnė depresija apima Va savaitgalį turėjau progą susipažinti su svetimais žmonėmis, tiksliau vyras mane kitiems pristatė, o aš jiems net į akis neišdrįsau pažvelgti Na kaip jums situacija, pristato jums žmogų, kuris net akių į jus nepakelia. Taip man nemalonu po to buvo, kad taip sureagavau, net nebenoriu daugiau tų žmonių sutikti. Ir kaip paskui dar ką nors bandyti?? Ar jūsų neapima panašios mintys?

bet cia keisti dalykai,ar tau taip buvo visada kad nedrisdavai bendrauti su svetimais, ar nuo kazkurio momento, juk pvz su vyru tai kazkaip susipazinai...

Taip, man daugiau mažiau taip buvo visada Nors nepasakyčiau, kad visada neišdrįstu pažvelgti į žmones, bet būna dažnai ir tokių situacijų O su vyru susipažinau per kažkokį stebuklą, tiksliau gal turėjo reikšmės, kad jis nekreipė dėmesio į mano baimes, mane daug kalbino, net jei aš ir rausdavau, negalėdavau į akis pažvelgti, ir aš palaipsniui pasijaučiau su juo drąsiau. Blogiausiai jaučiuosi, kai žmonės kaip nors pastebi ir neigiamai vertina mano tokį elgesį. Tada išvis susikaustau, norisi kuo greičiau dingti iš tos vietos