Nesuprantu kartais savo vyro, jau penktas mėnuo kai bandau pastoti, bet nesigauna nieko. Jau atrodo aptarėme, kad pradėsime vaikelį, viskas gerai ir vaistus pradėjau gerti vaisingumą skatinančius. Bet "užeina" jam tokie momentai kai pradeda sakyti, kad vaiko nenori, nebus kaip jį išlaikyti, ką tada darysim jei nebus pinigų. Aš pati labai noriu vaikiuko, bet tik kad jo nesuprantu, kaip su juo pasikalbėt ar tikrai laikas mums pradėti vaikelį? Ar čia kokia vyrų baimė, kad jaunystė baigias reikės įsitraukti į tą buitinį gyvenimą ir pamiršti pramogas?

Keista... Susidaro ispudis, kad pries pradedami planuoti abu sutarete tuo klausimu
Galbut vyras jauciasi nesaugiai, kad tuos kelis menesius leliukas dar neiseidavo? GAl pradejo abejoti savo vaisingumu ir vyriskomis galimybemis? Del to ir sako, kad gal dar anksti - tai butu kaip priedanga?

Sunku spresti

O mūsų šeimoj priešingai ko gero... Regis, abudu labai norim ir t.t. Bet mane kartais suima tokia panika, kai jau ima atrodyti, kad gal pastojau, kad siaubas Pradeda atrodyti, kad dar reikia to, to ir ano. Kad dar noriu pakeliaut, dar noriu velnias žino ką padaryti. Atrodo, kad visas mano gyvenimas bus baigtas. Būsiu visiškai suvaržyta. Negalėsiu nieko daryti, ką darydavau anksčiau. Va taip. Tai gal ir tavo vyras panašiai jaučiasi?

Nenorejau pradeti naujos temos, nes klausimukas labai panasus. Mes kartu jau 9 metai, bet apie vaikus vyras tiesiog net galvoti negali. Jam prasideda nervinis priepolis -verkia. Prie tokios busenos prisidejau ir as jau kelis metus vis ji kalbindama, kad laikas bega man jau 31 . Kas met jo nervai neislaiko. Jis sako, kad bijo vaiku^ baisu, kad verks, baisu, kad nesupras ka jam daryti.. Jis vaika aplamai pripazysta uz zmogu tik nuo tada kai galima bendrauti "normaliai" - 5-6 metu. Pats vaikysteje buvo kel;iu metuku, kai gime sesutes dvynes - nejo sesuciu paiureti 3 men. !!!! Manau tai buvo jo mamos kalte, kuri neverte bendrauti su sesemis. Dabar tikriausiai jam irgi baime. Mylimes tik su sargiu. Pasitaike pora kartu, akd sargis nuslydo ir liko pusiau kelyje tai jis nervinosi iki tos dienos kol prasidejo menesines.
Apgauti nenoriu - esu per daug atvira su juo, todel negaleciau meluoti, kad vaikiukas netyciukas. Isiskirti norejau (buvo tokios mintys kile), bet kad labai jau didele ta mano meile. Dabar pergyvenu del savo amziaus, gal bus per velu, gal nepastosiu jei jau planuosim ir daugybe panasiu klausimu neramina. Jis tai mato ir pats del to griauziasi, taciau ryztis vaikui vis tiek negali.

Ka mielosios patartumet sioje situacijoje&

Žinai, kate0 čia jau panašu į psichologines problemas. gal reikėtų nueiti pas psichologą?

Nebezinau, gal reiktu su juo apie psichologa pakalbet, tik jau buvo su juo musu patirtis, tai psichologe man ir jam paskutinio pokalbio metu tiesiai sviesiai pasake: nesuprantu as jusu vyro.

Tai nuo to laiko psihologu pagalbos atsisakiau.

Ka ten kalbeti apie vyrus, as galiu pasakyti apie save.
Antro leliuko sirdis laaabai nori, pati nedirbu ir vyras nelabai nori,kad dirbciau, finansai taip pat leidzia taip, kad labai rimtai ir nesisaugom, bet kai viena menesi velavo mmm galvojauis protesiu , keles dienas bijodama, kad .

klabejau su vyru ir si mintis nera jam atgrasi. Tik noreciau kad padetumet Kaune gera psichologa susirast (kad po terapijos kursu nepareikstu reziume: zinot as nieko nesuprantu) nu ir aisku nebrangininka.

Na jau tiksliai, kad nepasisekė su psichologu. Tokiems licenzijas atimt reikia
Kadaise pačiai teko susidurti su jais. Teko bendrauti su viena psichologe, kuri man tikrai labai smarkiai padėjo. Peržiūrėjau visas knygeles savo užrašų, bet niekaip neradau jos pavardė, o pati niekaip neatsimenu. Ji anksčiau dirbo Kumelių gatvėj, dabar ten viskas persikėlė į Gertrūdos. Klinika Medgintras. Gali pabandyt paskambint gal netyčia žinos dar jie ką nors. Nors kažin.
Na, jei tik prisiminsiu, tai būtinai parašysiu. Tikiuosi, kad gal dar kas nors galės tau pasiūlyt kokį gerą. Nes pas bile kokį tai labai greitai atmuša visus norus..

Sėkmės

KATE0, kuo greiciau pas psichologa! Metai daro savo, kai vyras bus pasiruoses turet vaika, suds gali gautis... Tada eisit vel pas psichologa, kad vyro kalte gyvo nesugriauztu!
Tu gal pabandyk su juo pati kaip nors pasneketi: tipo metu jau tiek ir tiek, is pirmo karto gali ir neiseiti, esu beveik tikra kad neiseis, gal teks dirbti metus ar du, ir stenkites lankyti kokius draugus kurie vaiku turi (jei yra tokiu), tegul tie draugai pasakoja apie savo vaiku pirmus istartus zodzius, kokius tai bajeriukus... Kad vyras tavo po truputi po truputi priprastu is pradziu prie kalbu apie vaikus o po to ir prie pacio leliaus...

Maniskis taip pat nenorejo, Bet as uoliai beveik 2 metus vos ne kasdien kalbejau kaip noriu vaiku. Lankem draugu mazylius. Ir vyras priprato prie minties, jog ir mums lelkas nepamaisytu. Ir dar: kai gimsta vaikiukai, laaabai mazai vyru iskart su jais noriai bendrauja... Jie ju bijo, nezino kaip elgtis, kaip nuraminti... Bet po to ismoksta ir viskas buna liuks!

nu as tai jam jau zyziu ne 2 metus. O kad argumentuoju apie savo metus ir kita - tai jis sako as suprantu, nenoriu, kad tau butu blogai, bet as negaliu...

O draugas jo pats geriausias jau turi 2 lelius: 3,5 ir 1,5. Tai jis lyg susitares sako koks vargas, galejo ju taip anksti nebuti, bet ka padarysi. Myliu savo vaikus, bet noriu kad buciau laisvas. Sunku su vaikais.
O maniski kai pamato, kad tie pravirksta nori kuo greiciau dinkt is namu

Nu tada siulyciau vyra apgaut Ir nematau nieko cia blogo!!! Kazkaip manau, butu liuksinis tevas... tik per ilgai uzsisedejo!

nu buvau sumascius pries kokius 5 metukus: galvoju va mesiu gerti KT ir pastosiu o jam sakysiu kad kazkaip tabletukes suveike. Bet paskui gerain apmascius supratau, akd negelaesiu meluot ilgai vis tiek pasakysiu, o ji tai iskaudins. Nenoriu kad manimi nepasitiketu

Taigi sakei, kad sargiais naudojatės? Jeigu tabletukėm, tai vienareikšmiškai - negerk! Juk jis neklausia kaskart, ar geri, ar nemetei? Jeigu neklausia, tai ir nesumeluosi. Nesakyti tiesos dar nereiškia meluoti. O kai išaiškės, kad pastojai - tada ir pasakysi, kad tyčia taip padarei, nes nematei kito kelio. Tai bus ne melas, o tiesa. Žmogus turėtų susitaikyti, nes viena yra planuoti (gąsdina savo valia apsispręsti), o visai kita - "rasti" tai kaip duotybę. Turėtum sugebėti įtikinti, kad apgavai jį ne todėl, kad nemyli, o atvirkščiai - nes nori, kad tokių su jo genais būtų daugiau ). Na, galima dar bandyt tartis kitu būdu (beje, mano vyras pasiūlė, kai jam nupasakojau šią situaciją) - sakyk, kad iki 5 metų leliuką žiūrėsi tu pati, jam nė piršto nereikės judint. O kai sueis 5 - jis galės atskleisti visas savo vyriško bendravimo įmantrybes ir viomis pajėgomis reikštis kaip tėtis.

tai KT buvo anksciau dabar gumytes. O tai kad ziuresiu pati nepadeda. Panasiai jau anksciau sakiau. Rekia gal vis tik psichologo oa tai jau ir man nuo to stogas vaziuoja

Na, aš irgi nežinau ar galėčiau taip meluoti nemeluoti vyrui. Visuomet gąsdina klausimas, o jei jis žiūrės visiškai priešingai ir t.t.

Na, bet čia aš taip...

turbut labai didele dalis zmoniu kurie turi galimybe planuoti vaika, noulat jaucia ta vidini konflikta, kai vaiko lyg ir noris, bet vidui nuolat kankina mintys ar busim geri tevai, ka galesim duoti savo vaikuo, ar sugebesim ji uzauginti padoriu zmogumi. Tai nera blogai nes parodo kad mes turim atsakomybes jausma

Bet manau sitoj srity lengviau tiem kurie pastoja su netyciukais, kelio atgal nera, lieka susitaikyti, ir pradedi galvoti taip, nu visi uzaugina tuos vaikus ir ismaitina, reiskia as irgi sugebesiu
kai planuoji tai vis atrodo kad dar nelaikas, dar salygos netos, tai karjera nepasiekta ir dar milionai priezasciu.kaip sakoma kai nori pasiteisinti tai visada rasi kaip tai padaryti. o kaip daznai moteris kuri pastojo su netyciuku, prabegus keliem metam nuo vaiko gimimo pasako, kad tada kai ji pastojo ir buvo pats geriausias laikas pastoti.
kartais reikia, kad mus tiesiog kazkas imestu i viduri juros, ir tik tam kad pradetumem plaukti, tada nelieka laiko galvoti kad baisu jog nesugebesi........

manau vyra kamuoja blogos aplinkybes, na kitaip sakant jis yra blogu aplinkybiu auka....kodel jis taip elgias???pirma mintis i galva sove...del finansiniu problemu...taip yra daugeliui seimu. As tave suprantu, man paciai panasiai, as labai noriu vaikelio,na bet vyras irgi nori....bet finansines problemos kelia rupescius...Del to negalime pradeti...