aš pirmos nuo 6mėn. nemaitinau, nes pastojus ir gydytoja neleido, o su antra, nes nuo 7mėn. jau vargino tas maitinimas, sveikata prastėjo o ir šiaip jo labai sumažėjo.
Turbūt didžioji dauguma nebemaitina dėl žindymo technikos žinių stokos, nenoro, dėl kokių nors vaistų ar pan, papasakokit.

Žinau, kad čia dauguma mamyčių maitina kuo ilgiau, tad mano požiūris turbūt bus pasmerktas. Abu vaikus maitinau iki 9mėn. Nutariau, kad užteks. Man nėra priimtina, kai jau vaikštantis ir gerai kalbantis vaikas puola atseginėti mamos iškirptę. Be to ir gydytoja mane nuramino, kad nuo 9mėn mamos pienukas jau nėra toks gyvybiškai svarbus, kaip iki tol. Vaikiukas daugumą maisto medžiagų jau gauna iš kitų produktų.
O be to su pirmuoju maitinant labai augo svoris, buvo vasara, taip norėjosi truputį palengvėti , o kai mažajai buvo 9mėn susirgau ir teko gerti stiprokus vaistus. Taip savaime ir gavosi.

as maitinau iki 15 men. nutraukiau maitinima nes ziauriai igryso, o ir didele jau ji. planavau zindyti iki 12 men. tik va tas nujunkymas uzsitese dar 3 men. nes sunku buvo susikaupti ir nujunkyti

as maitinau iki 5,1 men. norejau ilgiau, bet vaikas nuo keturiu menesiu gaudavo kieta maista(nepykit , neiskenciau, idomu buvo kaip reaguos)ir pradejo mazeti pienelis, nes jam labai patiko valgyti su saukstu pieno nenoredavo.pastebejau, kad mazai priaugo ir pradejau daduot misinuko...taip ir baigesi

Kodėl nustojau maitinti? Todėl, kad sūnus daugiau nebenorėjo jau. Maitinau iki trumpai prieš antrą gimtadienį ir būčiau tikrai maitinusi ilgiau, jeigu jam būtų to reikėję. Man maitinimas buvo malonus, neturėjau nė vienos problemos, nė vieno skausmelio su juo susijusio... O pieno ir šiandien dar yra - įtariu, kad labai sėmingai "atsistatytų" reikiamas kiekis, jeigu būtų reikalas vaiką maitinti . Beje, krūtinės tai beveik reikia su žiburiu ieškoti .

Maitinau 15 menesiu. Igriso iki gyvo kaulo, nes Mantui niekada nepatiko is kruties valgyti, kadangi pieno zveriskai daug ir jis varydavo srove vos paemus kruti. Su laiku ismokau nuleisti ta pirmaji gusi i "antpapius" , bet nemeile sitam darbui vis vien isliko. Galedavau pamaitint tik tuomet, kai budavo apnudes. Nusibodo man su juo kariaut ir uzdariau kromeli. Vaikas net apsidziauge, kad mama nebelenda prie jo...

norejau maitint iki 1,5-2 metu, bet mazhei buvo 15 men, kai rimtai susirgo stomatitu, zhisti labai skaudejo, ir atsisake; kol sirgo - 10 dienu nusitraukinejau (iki tol niekad to nedariau...), paskui pasveikusiai visaip bandzhiau isiulyti - ir mieganchiai, ir nemieganchiai - bet pradeoj ignoruot mano krutine ir taip daro iki shiol... Viena vertus, pakankamai paprastai tas atjunkymas ivyko, kita vertus - liudna, kad jai su pieneliu jokiu saldzhiu asociaciju berods ir neliko ...

Beje, ta pati menesi ir pastojau, nes buvau pamirshusi fakta, kad baigus maitint ciklas daugumai issiderina...

maitinau tik 3 menesius. O nustojau todel, kad nabenorejo mano lialius.

Turbūt būsiu viena iš nedaugelių mamyčių, kuri pati nutraukė maitinimą. Nustaojau maitinti pati, kai sūneliui buvo 3,5 mėn. Priežasti buvo viena ; vis smarkiau berdavo nuo mano pienelio, o aš valgyt iš viso neturėjau iš ko rinktis: ir taip buvau gyva vien batonu ir dar kokiom kruopom Ir gydytoja pati palaimino tokį mano sprendimą, nes bijojo, kad gali gautis labai didelė alergija

Dukrą maitinau iki 1m 7 mėn ir pamačiau, kad jai jau ne pienuko reikia, o tik ritualo. Išvažiavau 5 dienom, o kai grįžau, nebedaviau. Tuoj priprato prie karvės pienuko, ir viskas gerai.

aplinkiniai suzinoje, kad dar maitinu, pasibaiseja, mazdaug kada baigsi maitint , gana jau vaikas didelis ir jam tas pienas yra vandenelis ir t.t. vaikui viso labo 19 men . netrukus menesiui zadu isvaziuot pasisveciuot i Vokietija pas seseri ( su vaiku). ir vis pagalvoju gal butu neblogai atjunkyt per ta menesi . istikruju dar svarstau apie tai, dvejoju, ar verta jau pabaigt zindyt. bet is kitos puses jau noretusi, nes kartais vargina, kai mazius vis praso ir praso pienuko, kai reikia gert daug skysciu (kartais nuo ju net bloga buna) ir dar, kaip maziu ipratint gert kitus skyscius?gal butu iseitis nupirkt piena nuo 1 metuku?sultis,arbatas ir kt skyscius isgeria labai nedaug. gal kai baiginesiu maitint, jis gal prades gert ju daugiau? padekit issprest sia painiava ir padekit apsisprest

Mamos pienukas visuomet pats geriausias vaikui. Koks vandenėlis? Tai ,kad ant papo nėra etiketės,kurioje surašyta pieno sudėtis,nereiškia,jog jis prastesnis už mampienio pakaitalus miltukų pavidale.

Nutraukti maitinimą gali būti sunku ne tiek dėl pačio pieno poreikio,bet dėl pačio vaikučio emocinės būklės. Kelionė jam gali vėliau asocijuotis su kažkuo prarastu labai brangius. Vien dėl šito psichologinio momento nerekomduočiau to daryti taip pasikeitus sąlygom. Psichologai dažnai akcentuoja,jog kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje išgyventos netektys vėliau gali išsirutulioti į nerimo sutrikimus ir depresijas.

Čia mano kaip profo nuomonė.

Maitinau savo grazuoles 4 men. Labai pavargau. Viena valgo, kita rekia, kosmaras. Viena dukra nelabai ir norejo, beto ja ziauriai berdavo. Atejo toks laikas kai pajutau kad programa minimum igyvendinta ir save galiu nebekankinti.
Bet jei bus trecias vaikas (vienas!) tai maitinsiu iki kokiu 9 men.

Maitinti nustojau 6 mėn. dukrytę Prašiau ir gyd. pagalbos ir patarimų, nes pastebėjau, kad pieno ėmė gan greit ir ženkliai mažėt, bet..niekas nieko nepatarė..bandžiau ir daug gert, ir žindžiau kada trik vaikutis kvykteldavo ir arbatėlių prisipirkau, neva gerinančių pieno gamybą, bet..vaikas vis labiau ėmė nerimti, aš dar labiau puoliau į paniką, gyd. griežtai liepė primaitint mišinukais, nes prisibijojo, kad nepakenkčiau kūdikiui, kuris ir taip gimė mažo svorio..Ai, prisimenu tai kaip didžiausią gyvenimo įvykį, bet kuris per greitai ir per daug paniškai pasibaigė..

pirmaji vaikeli maitinau iki 15 ar 16men, tikslai nepamenu. Gal ir galejau maitinti ilgiau, bet nano isitikinimu uztenka iki 1.5m. Gal as klystu ?
na bet psichologiskai as labai sunkai nuolat galvoju apie esanty kruty guzeli , kuri baigus maitinti reikia operuot ..todel kazkaip jau ir taip jis pas mane ilgai...
gal jum visa tai atrodys tik pasiteisinimai. Bet 1.5 vaikas manau yra nebetiek priklausoma nuo mamos..
O pats maitinimas man visada mielas, nes labai artumas su vaikuciu yra nuostabus

Na,buvau is tu ilgai maitinanciu,dukra valge pienuka metus ir 11menesiu---baigem,nes dukra susizeide lupyte ir negalejo valgyti.Uzteko triju dienu,daugiau nebereikejo...
O sunus gavo mamos piena lygiai tris metus...As vis ketinau baigti,bet neryztingai--isbandziau visokius neskausmingus budus---nesiseke;taciau kai pagaliau sau pasakiau "KIEK GI GALIMA"---susikaupiau,grieztai tariau "NE"--ne sykio nedaviau,nors vaikui ir man buvo sunkios dienos ir naktys.Kokia savaite liudejom...O tada ememe normaliai miegoti,normaliai valgyti,prazydom...
Suprantu,kad vaikui uztenka pieniuko iki metu...
Bet pas mus buvo kitaip.......................

Pradedu nuo vakar po truputi atpartinti. Svarbiausia priezastis ta, kad keliasi naktimis valgyt kas 2-3 val nuo gimimo, tai mane ir fiziskai ir moraliskai labai isciulpe, tai nutariau, kad gal uzteks Reikia ir apie save pagalvoti

Kol mano pupai nebuvo metukų, maniau, kad reikia maitinti kuo ilgiau - kiek vaikas nori. Tačiau kai jai jau buvo vieneri, mano nuomonė pasikeitė. Vaikas nemažas, viską valgo, gražiai geria iš puodelio, o mamos papas - tik "zabova". Retindama maitinimus baigiau maitint, kai maniškei buvo 14 mėn. Ir jaučiuosi gera mama, ilgai išmaitinusi dukrytę

Savo sūnyti maitinau iki 13mėn.Atpratinau,nes pradėjo organizmas streiką kelti ir prasidėjo skrandžio bėdos,kurias reikėjo rimtai gydyti.Jei viskas būtų buvę gerai,būčiau dar maitinusi,nors manau,kad ir taip neblogai.Paskui būtų didesnės atjunkymo problemos.

nustojau maitinti, nes maniskis griestai atsisake. Jam buvo 9 men. Sunkiausia buvo tai, kad reikejo pradeti gaminti jam atskirai. Buvau pratusi maista nesiotis su savimi. Kol pati maitinau jis kieta maista tik uzkandziams valgydavo. Pagrindas buvau as.

Maniskiui beveik 9 men. ir noreciau jau nutraukti maitinima Mano pienuka valgo tik ryte atsikeles, diena niekaip negaliu isiulyti Bandziau duoti misinuko ("Similac"), nei is tolo leprisileidzia, vaiposi
Merginos patarkit kaip reiketu atjunkyti? Ar visai nebeduodant lialiui krutines pienas savaime dingsta? Ar reikia po truputi nutraukineti? O kiek dienu visa tai vyks?

vyresneli baigiau maitinti, nes atejo laikas - valgydavo mano piena tik viena karta ir nelabai jo pasigedo, kai ir to paskutinio maitinimo neliko (buvo 13 men.).
o mazhelio maitinima nutraukiau, nes laaabai laaabai buvau pasiilgus atostogu dviese su tiachiu, tai ishvazhiavom savaitei i shiltus krashtus. gryzhus mazhius kruties nebeeme... trauma buvo vargshiukui....

prasau nesupykti
Bet man tai iskrypeliskai atrodo zindyti TOKI DIDELI vaikuti

Bambolina, galiu paaiskint, kodel taip ilgai maitinu: as buvau nusiteikusi savo sunu maitinti kol bus pienuko , as galvojau, kad pienuko bus iki puses metu(nes kazkaip visom aplinkui esanciom mamom pienukas baigiasi beveik panasiu laiku ), taciau as klydau, jo buvo sociai. , jei jo sociai, pamaniau , kad zutbut maitinsiu, kol sueis jam metukai. suejo jam metukai, pagalvojau, kad dar maitinsiu, kad kuo maziau sirgtu( iki metu sunus sirgo tik sloga) . manau jau del to verta maitint vaikeli, nebent tau patinka ziuret kaip vaikas kankinasi sirgdamas. taciau dabar kai jam jau 1.5metu , pagalvojau , o gal dabar jau atejo laikas atjunkimui? manau, jei dar pati maitini savo vaikeli, patikek manim ir tu noresi, kad jam butu gera. as pagalvojau, kad dar nesu pasiruosusi psichologiskai atjunkimui. jusu visu nuomones, dar labiau mane paskatino duot pasidziaugt mano vienturteliui nuostabiausiu pienuku aciu uz patarimus!!!!!!

Nu jau kaip pasakei, tai Net kojas pakirto girdėti tai iš pačios žindančios mamytės . Kartojasi istorija

Ar tau neatrodo, kad taip sakydama gali izeisti? Labai nykus zodziai - tau turetu buti geda, kad nemoki patyleti vietoj to, kad kalbeti niekuo nepagristas nesamones. Ir dar - ne i tema, nes autore klausia visai ne apie tai.

wita> vaikui nauja aplinka bus vienoks ar kitoks stresas. Atjunkyti vis delto reiketu esant iprastai aplinkai, dienotvarkei. Nuimineti visus maitinimus, paliekant vakarini paskutiniu ir paskui nuimti ir ta. Paprastai nujunkyti tokiam amziui buna lengviau, nei dauguma mamu isivaizduoaj (pati zindziau iki 18 men.). Svarbiausia yra mamos nusiteikimas (kad ji jau nbedvejotu, ar nori maitinti ar gaila nutraukti maitinima).

O man kaip tik atrodo, kad nutraukti kelioneje gali buti puiki galimybe. Nesenai keliavom ir vaikas nebuvo suirzes, tiesiog pavarges daugiau nuo visu ispudziu. Todel geriau miegojo. Bet pienuko visai nenorejo ta para, niekas neprimine namu aplinkos ir neprase (namie reikalautu pries miega). Namuose man buvo sunku nutraukti maitinima, nes iprastas ritualas vaikui asocijuojasi ir su iprastu pienuko gavimu.

Ir dar as (dabar tai gausiu kritikos ) manau, kad pasiryzus geriausia iskart nutraukti, nebutinai palaipsniui. Kalbu apie savo atveji. Kai kartais duodi - neduodi, vaikas nesupranta, kodel kartais gauna pienuko, o kitasyk mama nusprendzia neduoti. Maniske taip visai isterikuoja Iskart nutraukus pazirstu diena-dvi ir viskas, bet kai pradzioje bandziau ivesti tik naktini maitinima, nuemiau diena - vaikas visai susipainiojo su mano sprendimais. As bandziau ir vel bandyciau nutraukti kelioneje, nes kelione nebutinai yra tik neigiamas stresas, vaikui (kaip jau sakiau) bus maziau asociaciju su ritualais. Ne visi si etapa praeina lengvai, tiesiog reikia praeiti ir tiek.

Tiesa, man keistai atrodo kazkokios velyvos neigiamos tokio nutraukimo pasekmes Na, netikiu as tokiom teorijom

Palaipsniskas nutraukimas ir mamai geriau - nesprogsta krutine, nereikia vartoti vaistu, mazinanciu pieno gamyba, nereikia nusitraukineti. As kai isejau i darba palikau tik vakarini maitinima ir kelis men. tik taip maitinau - diena jis ir neprasydavo (pirma bande savaitgaliai, bet negavo ir nebeprase). O apskui nuemiau ir paskutini maitinima - pirmus tris vakarus siek tiek papyko, o paskui viskas. Negmaniau, kad bus taip lengva.
Jokio neigiamo dalyko, kad maitinau ji 18 men. isvis nematau. Zindymo metu jis akivaizdziai buvo atsparesnis ligoms ir neturejo jokiu problemu su virskinimu.
Gal baltic*girl ir teisi - pabandyk nutraukti. Jei nepavyks, padarysi tai grizusi. Bet kaip minejau, svarbiausia tavo vidinis nusiteikimas - turi buti isitikinusi, akd tikrai nori nutraukti zindyma. tada tikrai labai lengvai su situo susitvarkysi.

Man kazkodel patinka baltic *girl nuomone. Bet, itariu, kiekvienas vaikas skirtingas ir teks spresti vietoje ar kelione jam stresas, ar naujos galimybes ir pramogos.

O kas del nuolatinio vaiko prashymosi prie kruties,- cia jau auklejimo reikalas. Man nepriimtina kai beveik dvimetukas ishrengineja mama.... todel zhindau tik pries pietu, naktini miegelius ir anksti ryte. Diena tiesiog nukreipdavau demesi kitur arba, jei nepavykdavo, neduodavau ir tiek, dabar jau ne nebeprasho. Todel zhindymas visai nevargina

Maitinau iki 18 men. Nustojau, nes jauciau, kad jau laikas nutraukti.

aciu mamos uz savo nuomones ir patarimus tiesa pasakius, kas liecia, kai kartais tiesiog salygos neleidzia sunu pamaitint pienuku gera pusdieni, tai i vakara krutys tampa issiputusiomis, net skauda prisiliest, tai tiesiog butina istustint jas, o kadangi beveik neteko tai daryt rankomis, tai ir duodi savo geriausiam "pientraukiui". man atrodo, kad pienas taip nesibaigs , tai jauciu teks bandyt daryt palengva, naturaliai, nes mano viena drauge turejo tieeeeeeek pieno , kaip ji pati sake, kaip gera karve, tai ji nutrauke pieno gamyba su hormoniniu vaistu pagalba . as noreciau kad nujunkimas butu lengvas ir grazus(kaip zindymo pradzia)` .

As,kaip tik nuo pirmadienio bandau vaika atpratinti,dienom jau visai negauna pienuko,o naktim dar kartais dar nuskyla.O nutraukiu maitinima,nes jau manau ir taip ilgai maitinu,jam jau mano papas reikalingas tik kaip apsiraminimas.Na manau dar savaite mums reikes pasikankinti.

Del sios priezasties tikrai gali buti sunku nutraukti is karto. As ir pradejau mazinti maitinimu skaiciu, bet maniske nuo 8 menesiu pasidare labai reikli (zinojo, kur pienukas). Neprasydavo tik mums isejus. Todel tas dienas stengdavausi dienos metu vaziuoti i parduotuves ir t.t., ir taip savaime liko tik rytinis ir vakarinis maitinimai. Nera lengva patarti, nes (mano atveju) vaikui butu lengviau nutraukti iskart, o vat mamai del tokio nutraukimo gali skaudeti krutis. Idealu, jei eini i darba ir vaikas kuri laika gali taves nematyti, nes mano atveju as istisai buvau namie ir jai visai susipainiojo, uz ka kartais mama duoda atsigert, o kada nusprendzia nuduoti.

Nustojau maitinti tiesiog del to, nes jauciau, kad tam esu pasiruosusi ir as ir mano vaikas. Maitinau iki 1m.10men.

Nežinau kas atsitiko, bet mano mazgė pati atsisakė šito gėrio. Vieną vakarą kaip visada atsisėdau maitinti, ir prasidėjo baisiausios isterijos: raukėsi, vaipėsi, žiaugčiojo, klykė kaip nesava nežinojau ką daryti, dar tokio bajavyko nebuvo. Nutraukiau pieną ir maniau duosiu iš buteliuko. Aha neapgausi, leido pro šoną arba su liežuviu stūmė soskę lauk, taip ir baigėsi mūsų artimas bendravimas. Nemačiau reikalo traukt pieno ir pilt jį lauk, nes per prievartą sugirdydavau keliasdešimt ml.

ar gali staiga dingt pienukas

Abi pirmąsias pati palaipsniui atpratinėjau, nes jau ilgokai maitinau, o dabar, vakar l. išsigandau, nusivyliau savim, pasidarė pikta ant namiškių ir t.t., kai 2 maitinimus nuo nuovargių ir stresų, matyt, nebuvo pienuko , bet dabar tam kartui atsistatė viskas...
O kaip jūs išgyvenot, neskausmingai,ar apniko kokia depresija ar pan.?

Kai mano pirmai atzalelei buvo beveik 3 menesiai, smarkiai persalau, pakilo labai auksta temperatura ir pienukas dingo staiga ir visiems laikams . Labai pergyvenau .

gali. mano mama sese matinio tik 2 savaites: pasitvarke po namus, persalo, palkilo t° ir ... dingo pienukas

Nu nežinau, kažkaip lengvai šitą pernešiau. Kai dar tik laukiausi sakiau maitinsiu bent jau iki 9 mėn, bet ne viskas gyvenime būna taip kaip tu nori ir planuoji. Viena dieną atsisėdus maitinti mažoji ėmė klykti kaip skerdžiama, nu neima papo nors pasiusk. Pabandžiau vėliau, vėl tas pats. Pieną nutraukiau ir bandžiau duot iš buteliuko, nepatikėsit, bet irgi neėmė. Tada apgaudinėdavau, pradžiai duodavau 20 ml mišinuko, tada kišdavau kitą buteliuką su pienu. A paskui nusispjoviau, ką aš čia vargsiu, nutraukinėdama pieną, o ta dar čia išsidirbinėja, ir išvis nutraukiau. Jokių depresijų nebuvo ir nesuprantu, kodėl jos turėtų būti. Nežinau, gal neturėjau joms laiko. Ir visai nepavydžiu toms kurios maitina iki 2-3 metų. Motinos meilė matuojama ne maitinimo ilgumu.

vyresnėlę baigiau maitint 10mėn- buvo sesija, tai vyras liepė eit mokytis pas draugę -po poros parų ir nebenorėjo papuko , matyt stresas, nemiga savo daro. O mažę kol kas maitinu ir net nežinau, kada nutrauksiu- pats gyvenimas parodo ženklus kai jau baigt reikia

vaikutis nebeime papo, nors dar norejau maitinti

GALI, ir ne tik persalus Maitinau savo maziuka tik tris savaites, ir tai primaitindama jau nuo penktos dienos ( pries tai dvi dienas vaika marinau badu, kol supratau kur suo pakastas - pasirodo jam labai truko pienelio). Pasikvieciau i pagalba mociute (savo mama), nes buvom abu pervarge, jis ta pirmasias dienas neatsiplesdavo nuo kruties, net ir miegodavo apsiziojes, jei bandydavau istraukti - nubusdavo. Nesupratau kas vyksta, bet labiau patyrusi mociute, pastebejo, kad maziukas tik ciulpia ir nieko neryja . Po pirmo primaitinimo vargsiukas ismiegojo 5 valandas!! Su mociutes pagalba mes abu pailsejom, issimiegojom, ir jau po dvieju dienu man vel atsrado pienelio, zinoma vis tiek reikedavo primaitinti, bet tik viena karta dienoj. Taciau mociutei teko isvaziuoti, ir po savaiteles vel pasijutau pavargusi, vel pradejo mazeti pienuko... Dabar yra lygiai menuo, ir as beveik visai nebeturiu pienelio. Pradejau nusitraukineti : du kart dienoj dar isspaudziu po 30 ml., ir tuos kelis lasus paduodu savo kudikeliui kaip deserta... O taip buvau nusiteikusi zindyti iki metu... Beje, gal tai paveldima, mano mamai pienas dingo jau antra menesi.

Aš čia tikrai nepavadinčiau, kad pieno sumažėjo staiga. Kaip tik pati rašai, kad tau jo mažėja nuolat. O mažėja turbūt dėl streso ir nusitraukinėjimo, bandyk geriau duoti papuką vaikučiui, koks tikslas nusitraukinėti nelabai suprantu?? Beje, maitinimo pradžia labai panaši kaip ir mano. Mums irgi pačioj pradžioj labai nesisekė, pirmas savaites irgi niekada negirdėjau, kad mano lelka ką nors rytų, o čiulpdavo ištisai, svorio irgi nepriauginėjo, 3 savaičių dar iki gimimo svorio trūko nemažai. Taigi, primaitinimo išvengti nepavyko...Bet tai tikrai nėra kažkokia tragedija, svarbiausia yra toliau duoti krūtį, kad vaikutis čiulptų ir tik tada pienukas nedings Be to, aš buteliuko nenaudoju, o primaitinu kitais būdais, kad neatprastų nuo krūties. Ir ką, pieno turiu, man jo nemažėja (o jei sumažėja, dažniau duodu papą ir atsistato). Svarbiausia, kad vaikutis neatprastų čiulpti papuką, nes jei jau jauti nusitraukinėdama, kad mažėja, o neduodi krūties, netrukus pienas ir baigsis. Ir paveldimumas čia niekuo dėtas...

Taip tikrai ne staiga ir tikrai nepaveldima, Man atrodo, tokie dalykai isviso nera paveldimi, kiekvienai moteriai labai individualiai. Ir nors pieno visai sumazejo, ranku nenuleidau: visa savaite kruopsciai nusitrukinejau, dar paprasiau vyro pagalbos, kad dazniau pabutu su vaiku, o as galeciau pamiegoti. To rezultatas : vel turiu pienuko ir jo uztenka sociai vaika pamaitinti 3 kartus per diena. O piena nusitraukineju, nes maziukas atsisako kruties Patraukia, patraukia ir spjauna, po keliu tokiu bandymu paleidzia dudas Dabar tikrai isitikinau - mano pieno kiekis priklauso nuo mano pacios savijautos: jei as gerai issimiegu, ir nesinervinu tai ir pieno turiu.
Taigi, jei rasant tema "kaip dingo pienas: palaipsniui ar iškart" - man jis tai dingsta, tai vel atsiranda. Zinoma, visiskai jis niekur nedingsta, tiesiog jo zymiai sumazeja.

Maitinau iki 8 menesiu. Tada susirgau inkstu uzhdegimu - pagulde i ligonine. Taip viskas naturaliai ir baigesi. Dukra manes nemate ir kazhkaip nereikejo - kabliavio koshes O man ligoninej dave vaistuku ir pienukas grazhiai dingo

Jei atvirai, tai tokie pasisakymai mane šokiruoja O apie vaikelį ir jo poreikius nereikia pagalvoti Kam tada gimdyti vaikus, jei svarbiausia esi pats sau
Man, pavyzdžiui, labai bloga ir šiandien, nes sūnutį maitinau tik 4 mėn. , o tikėjausi bent iki 12 mėn. Ir nedarau tragedijos dėl to, kad net ir dabar, būdamas jau 15 mėn. dar prabunda naktimis pasiurbčioti mišinuko (kartais net ir keletą kartų).

Uzejau tik siaip paskaitineti, bet neiskenciau neparasiusi. Kaip mane nervuoja tokios kategoriskos pastabos. Jei jau pasigimdai vaika, tai viskas, sau esi niekas? Vaikui irgi reikia sveikos mamos, kas bus jei ji susirgs..

Kai turėsi vaiką, pati pamatysi kas kam svarbiau . Jei nori, gali ir save suspėti prižiūrėti. Be to mama neturi sirgti. Ne tik todel kad toks įsitikinimas, bet taip ir gaunasi
Sūnų maitinau iki 1,7 metų. Nė karto nesirgau. Ir nepavargau (nors visą naktį vaikas prie papuko prakabodavo ). O nutraukiau maitinti, nes jau lyg ir didelis buvo, pats pasiimdavo papuką , tai jau prie žmonių ne kaip atrodė.
O dukrytę ir gi maitinsiu tiek kiek išeis

turi du vaikus.. na ir kas is to
kvailas tavo isitikinimas, kad mam neturi sirgti. Gal ir neturi, bet serga.
As po gimdymo praejus 2 savaitems patekau i ligonine su gimdos uzdegimu ir temperatura 40.
Mam yra toks pats zmogus kaip ir bet kuris kitas, taip jinai del savo vaiku gali pakelti daugiau nei kiti, bet viskam yra ribos.

Panele baigiau maitinti, kai jai buvo 3 men. Paprasciausiai jau buvau pavargusi ir tikrai patapo gaila saves. Tikrai idomus vaizdelis - kai nutraukinejau piena, tai pirma nutraukdavau doze kraujo, nes speneliai jau buvo iki tiek suskile. gydytoja dar bande patarti, kad gal reiketu dar maitinti, bet kai jau krutys pradejo guzais sokti, tai pati israse vaistu, kad pienas greiciau uzsibaigtu.

vyriausiaja nustojau maitinti, kai jai buvo 6 menesiai, nes tada kaip tik suzhinojau kad esu jau 3 men neshchia ... neishkart nutraukiau maitinima, per kokias 2 sav, maitinau mazhiau daviau mishineli taip ir baiges pienukas.

O abi jauneles nujunkiau kai buvo apie metus laiko. Tiesiog pakeisdavau maitinima koshe, kol liko tik naktiniai ir priesh nakti maitinimai. O kai sukako metukai, ir priesh nakti daviau karves pieno, taip ir nujunko.

As esu pries ilga maitinima, ilgesni nei metai ar pusantru. Kai vaikas supranta, ko nori, kai jam yra didele trauma nebegauti mamos pieno. Prasideda visokie gudravimai - speneliu pipirais tepimai, gedinimai(is aplinkiniu puses), visokie kitokie "nedavimai" ivairiausiais budais. Tikrai nemanau kad tai i gera tiek vaikui tiek jo santykiui su mama.