Idomu butu padiskutuotisia sia tema.Kuom jus pasikeitet po gimdymo???
...gal nervai pagedo?
...gal sexas sutriko?
...gal " pusseseres "pasikeite?
...gal "stogas ciuozia" nuo uzsisedejimo?
...gal skleroze aplanke?

Esu girdejus ir daug daugiau...palieku jums pratesti.
Mane aplanke skleroze ! Pastebejau, kad daznai pica prideginu, pamistu kur ka padejau, uzmirstu draugam paskambinti(nors visa diena galvojau, kad reiks pasukt)...anksciau to nebuvo .Gal del to, kad visos mintys sukasi tik aplink vaika!?

p.s. tik i foruma uzeit neuzmirstu :

Man po gimdymo du akivaizdus dalykai pasikeite - labai greitai apsizliumbiu del bet kokio menkniekio, ir uzuomarsa pasidariau nereali, net nezinau kaip reiks i darba grizt ...na gal dar ir trecias - svoris

visai pamirsau su svoriu ir as kovoju ir taip sunkiai krenta, kad i depresija, net puolu dar reikia 8 kg. numesti.

tik pagimdžius visi komplimentus žėrė, kad labai gražiai atrodau, kad sumoteriškėjau
o kas pasikeitė manyje, tai turbūt aš irgi žliumbiu dėl menkniekio. o jei ką skaitau ar žiūriu apie mažus vaikus - tai net pasikūkčiodama kartais pavarau
kas dar? na pabumbu, bet ir prieš gimdymą bumbėdavau
o dar kas nepamenu.....

mažiau norisi sexo, ant kojų ligtai celiulitas atsirado ir dar keli kg. ant šlaunų matyt liko, sausesnė oda, ir ...jaučiuosi po gimdymo daug laimingesnė, daug ką praėjusi ir turinti , tik laiko daug mažiau...

Pirmiausia tai atsirado zveriskas apetitas , labai pamegau saldumynus, ko anksciau nevalgydavau , nusiperku saldainiu ir pasislepiu, kad vyras nerastu To gyvenime nera buve Beje, svorio tai pas mane neliko nei gramo, o jei nevalgyciau saldumynu, tai gal ir dar daugiau neliktu, bet kaip tai padaryt???
Be to labai norisi . Pirmas savaites tai is laimes zliumbiau, po to is nuovargio, o dabar del visko Labai jau visko gaila... Ir labai jau saldus miegelis pasidare. Neziurint i tai, pagaliau supratau, kareiskia buti mama ir tai be protiskai gera

tikriau pries pastojant buvai labai liekna ir kaip pasitaisiai po visko, visi pastebejo kad sumoteriskejai



laiminga ir as tapau labai, labai leliai daug dziaugsmo atnesa



del saldumynu, man lygiai tas pats ,anksciau as ju nevalgiau, o dabar turiu nugaleti nora, nes del ju ziauriai sustorejau.visa nestuma galejau valgyti tik saldumynus, mesa valgiau tik ,kad reikia

Na, prisijungsiu ir aš: žiauriai pamėgau saldumynus, bet mano svoris nuo to jau laaaabai auga.
Pasidariau jautruolė ir verkiu dėl kiekvieno skriaudžiamo mažiaus, kai per TV rodo. Atrodo, kad jei galėčiau tai visus našlaičius namo parsivesčiau.
Nustojau reguliariai dažytis. Anksčiau epasidažiusi nepradėdavau dienos, o dabar kartais net galvos neplaunu, a juk vistiek niekur neisiu...

Ir as kazkaip pradejau maziau demesio skirti savo isvaizdai, bet cia del laiko stokos tikriausiai.

Atsakomybes jausmas labai pasikeite - jau niekada nebus taip , kai esi laisvas, ka nori ta darai. Pareigos.
Prioritetai. Vaikai - visu pirma.
Zinojimas, kad esu labai laiminga, kad turiu vaiku!!!!!!

Nu taip, buvo laikas, kad vos išlipus iš lovos su veidrodžiu sveikindavaus, o dabar, kad ir labai geda , nelabai žinau kas mano kosmetičkoj daros... Kai pagalvoju apie tai, tai net žliumbt norisi, bet visad sau pateisinimų sugalvoju: tai laiko nėra, arba - vistiek niekur neišeinu... ir dar n visokių.
O dėl atminties, tai vos ne kasdien savęs klausiu "galava galava, počemu ty nė žopa?". Atsiprašau, bet tai faktas

Pasikeiciau jau budama nescia. Tiesiog ziauriai pakriko nervai.

Tiesa dar, visiška paranojike pasidariau. Vis bijau, kad mano stebuklui kas nenutiktų. Kartais net stogas važiuoja kai prisigalvoju,kad neduok dieve tas ar anas nenutiktu...
Iki tampant mama, nė pasaulio pabaiga manęs nebūt išgąsdinus

Man irgi atmintis, tai šlubuoja žiauriai. Baisu net pagalvot apie darba, reikės visą kompą lipukais apklijuoti su priminimais
Aš dar labai pavydi pasidariau, jei galėčiau savo vyra prie lovos pririštą laikyčiau
Ir aišku šokoladas patapo neatskirima gyvenimo dalimi

Aš dar labai pavydi pasidariau, jei galėčiau savo vyra prie lovos pririštą laikyčiau
Ir aišku šokoladas patapo neatskirima gyvenimo dalimi

[/quote]

Niu į saldumynų pusę aš niekad nespjoviau, visą gyvenimą šokoladui vergauju, bet dėl pavydumo - tai kažkaip atvirkščiai, viskas dzin. Vat kol nėščia buvau, tai ojojoj,kas per priepuoliai užeidavo ...

joooooooo, del vaiko tai atrodo ,bet ka padarytum ir tokios baisios mintys kimba

o del vyro, tai anksciau buvau pavydesne, dabar vaikas viska atstoja nors neesu visai nepavydi

Man po gimdymo nervai kartais nelaiko...nu visai...
pasikeite skonis kvapams..kuriuos dievinau-dabar nekenchiu
darosi nesamones su kalbos padargu...keichiu raides vietom..neishtariu..neteisingai kirchiuoju...nu chia ragai pvz vietoj saldainiu dezhute sakau -dezhainiu saldute ..ir pan
kol kas tik tiek atsiminiau....del antsvorio ir figuros nesikartosiu :cry

Man didziausia beda - atmintis. Susitikau bendradarbe sporto klube, ji paklause, kada as magistrini apsigyniau, ka manot, neprisiminiau pora valandu, kol grizau namo...
Kartais pasiilgstu laiko, kuri galeciau skirti sau. Taciau, pasiziuriu i saldziai mieganti suneli ir pagalvoju, kad nieko nenoriu keisti, uzplusta pilnatves jausmas. Be galo ji myliu

Pasikeite : svoris(+10kg), apetitas isliko vakarais, verksne kai ka rodo graudaus per TV(anksciau net per laidotuves neverkdavau..sakydavo vyras-mano sirdis akmenine...) , strijos ant sonu, krutines, krutine didesne patapo , su atmintin irgi ne kas...atsirado nugaros skausmai, o svarbiausia, - pastoviai darbe galvoju kaip ten mano vaikas namie, ir jei buna kokie vakareliai ar seminarai po darbo, is kart zinau kad neisiu, nes noriu namo...
vakarais noriu tik miegot...
ne kas mamos, ane? bet vistiek jauciuosi labai laiminga, o kaip matot ir antro laukiu(vadinasi ,verti tie visi pokyciai kazko...)

man irgi +10 , bet jau 3 numeciau.

Stogas tikrai nevažiuoja, su mielu noru iki dviejų metukų sėdėčiau namie.
Tapau labai išsiblaškiusi, atmintis nejuokais šluobuoja.
Pasikeitė veido forma, dingo žandai na, tie jaunatviški tokie.
Svoris nepakito, gal šiek tiek liemuo lieknesnis, bet klubai nepaplatėjo- nors norėčiau

O paranoja tai ir mane aplanke, del visko. Ir tai turbut reikia laikyti norma

aš irgi ant saldumynų po gimdymo pasinešiau

niu sveikos, gera tema cia uzvedet.
as tai va kaip tik po gimdymo verkt nebemoku, nors kartais atrodo bliauciau ir bliauciau, bet nesiverkia nors tu ka. o seniau,bet kokia smulkmena ir zliumbiu. ir del tos sklerozes pastebejeu,ka paveike ir mane. galva ishsiplaunu tai jau svente buna, miego noriu nerealiai, 5 kg. niekaip nedingsta, et tuoj ir pravirksiu turbut...

bet, ka jau cia tokios smulkmenos palyginus su ta didziulia laime!
visdelto nepaisant visko buti mama yra beprotiskai geras jausmas!

Visų pirma negaliu ramiai žiūrėti į likimo nuskriaustus vaikiukus. Mano vyresnėliui buvo gal mėnuo, kai Mariampolėj nudegino tuos dvynukus. Tai verkiau garsiai, pasikūkčiodama ir kelias dienas. Visai suskydus buvau, o ir likau.
Dar bekalbant su draugėmis vis išsprūsta mintis kokia apie vaikus, bet čia manau natūralu - kuo gyveni, apie tą ir kalbi.
O daugiau kaip ir nematau pasikeitimų. Figūra nepasikeitė (deja), požiūris į gyvenimą irgi ne. Kaip seniau, taip ir dabar vis laikas nuo laiko norisi nulėkti pasišokti, pamiršti, kad esu mama. Noriu tiesiog padūkti.
Ir aplamai man pačiai labai keista būti MAMA. Nors man seniai ne dvidešimt ir vaikai gimė tikrai brandžiame amžiuje, bet man tas jausmas kartais net juokingas. Atsimenu, kai eidavau pirmais kartais pasiimti vaiko iš daržo, tai toks nesvietiškas juokas ėmė: kad aš, matote, dabar motina, turiu būti rimta, rimtai klausinėti auklėtojos rimtų dalykų. O man atrodė, kad manęs mama ką tik į daržą eidavo pasiimti. Aš, turbūt, kokia nesubrendėlė . O kai ėjau į tėvų susirinkimą... Tai net dabar juokas ima... Aš ir TĖVŲ susirinkimas... Na visiška nesamonė (nors buvau išrinkta į tėvų komitetą ir rimtai tame dalyvauju).
Bet man labiau patinka mėtyti vaiką į sniego pusnis, važinėtis ant užpakalio nuo kalnų ir nedejuoti, kad išsitepsi rūbus.

blondine,

Kadangi mano atveju jau marios laiko nuo to momento pratekėjo, pasikeitimų buvo įvairių, keičiausi ir pati. Bet ką galiu tvirtai konstatuoti, kas radikaliai ir negrįžtamai pasikeitė būtent po gimdymo - mano anksčiau buvusi meilė vorams peraugo į elementariai bobišką reakciją, pasireiškiančią spiegimu ir vyro kvietimu į pagalbą O visą laiką taip mylėjau tuos padarus, žavėjausi jais, imdavau į rankas, apžiūrinėdavau... Buvau vienu metu, paauglystėje, užveisusi tokį solidų voratinklį fikuso vazone, ir tam "augintiniui" netgi museles gaudžiau... Ir surastą kokoną, ar kaip jis ten vadinasi, mamos servize išperinau O dabar... Visokių dekoratyvinių veislių atsiradę, galėčiau atsigriebti, nu bet negaliu. Sveiku protu nepaaiškinama

Man ir dabar kartais sunku suprast, kad TURIU VAIKA, nors jai jau desimt menesiu O pasikeisti pasikeiciau tuo, kad labai pradejau bijoti aukscio

Is pavydo visos tave sugraus Gal padovanoti kelis cm klubams?

As po gimdymo labai pasikeiciau-apie isore cia nesiplesiu...O siaip pasidariau jautresne ir pan., pirma kart susirgau depresija ir visokiom fobijom del vaiko..Kita vertus pasidariau labai plepi ir zymiai komunikabilesne-prirezgiau tiek pazinciu kiek per visa gyvenima neturejau Bet visi tie pokyciai reiskesi mazdaug iki kol dukrai suejo 2-3 metai,veliau prasidejo griztamieji procesai-vel pasidariau daug kam abejinga,skeptike, beje pradejau labai vargti nebespedama bendraut su visais tais naujais pazistamais,tai pamazu ju vel apmazejo

Tiesa dabar uz keliu menesiu vel gimdysiu,tai stebesiu ar vel vyks tie patys pokyciai ir griztamieji procesai,ar sikart nieks nesikeis,o gal patirsiu ir kazko naujo

O, pasikeite ir tie pamineti dalykai. atsirado ir nauju, pvz.: vaikas po gimdymo atsirado
O jei rimtai, priaugau KRUUUVA svorio, atsirado atminties "skyliu", stogas vaziuoja nuo sedejimo namie (nors, atrodo, labai ir nesedziu, bet vis tiek vaziuoja), ismokau miegoti taip, kad kas dvi tris valandas atsibusciau. Pirmus du menesius po gimdymo mokejau miegoti sededama.
O sexo poreikis tai netgi isaugo O pieno bokalai tai truputi patyso.... Kaip spanielio ausys
Ai, dar vienas dalykas, zewrei negatyvus - vyrui svoris nukrito Visi pazistami tik ir galvoja apie mane kaip apie kokia kraujasiurbe - "pati issiputus kaip rupuze, o kengurinas sunykes. Uch, boba kokia...".

O man tai po gimdymo tik strenos ir nugara sustreikavo, antsvoris isnyko.Daugiau lyg ir nieko. Tiesa, dabar atsakingesne ir nebe tokia egoiste pasidariau.

bet taip ir yra beveik viskas tiesa.ir tas jautrumas ir tas svoris ir atsakomybe ir t.t

Mane tai ant saldumynų labai patraukė ir visus nugaros ir klubų kaulus skauda

labai jau idomiai viska apraset , kaip pasisakitai, tai gali daug ka sau pritaikyti, tikrai daug pasikeitimu, bet uztat tapom laimingesnes!

tikrai labiau norisi saldumynu, bet apetitas sumazejo. Atsirado strijos ant krutines, klubu, slaunu, svoris jau grizo koks ir buvo iki nestumo.

1.Pirmoje vietoje tik VAIKAS.
2.+15 kg.
3.Suslubavusi atmintis.
4.Raidziu painiojimas.
5.Nuotaiku kaita.
6.Sanariu skausmas.
7.Galuniu tirpimas.
8.Miego stoka.
9.Galvos svaigimas net lygioje vietoje.
10.Dinges apetitas (bet svoris stovi vietoje )
11.Strijos ant pilvo.
Daugiau nebepamenu..vel suslubavo atmintis

O as pasikeiciau labai net rasyti nesinori. Nepasikeite tik viena:
As myliu savo vyras ir noriu vaikams sukurti nuostabia vaikyste tik nevisada gaunasi taip kaip noriu

nu panos, net nezinau ka cia parasius. man jau nuo paauglystes skauda nugara ir strenas, daznai noriu miego, esu labai jautri zliumbike, pavyduole ir tingine, sokolada valgiau visa gyvenima ir nedideliu svorio problemeliu irgi visada turejau. tai net baisu pagalvoti, kas manes laukia po gimdymo...
o gal ziurek pageres, nes blogiau tai but jau tikrai negali.
ir dabar, kai pastojau, visai nebenoriu sexo, ir man tai visai nepatinka.
tai jei po gimdymo viskas bus taip blogai, nepavydziu as sau...

Manau, besilaukianciom si skyreli skaityt nepatartina, brrrr... As irgi bijau i darba grizt, nes skleroze po gimdymo akivaizdi, taip pat nervinuos kaip cholerike del kiekvieno menkniekio, bet cia nuo uzsisedejimo namie, manau..

Po gimdymo visai nenoriu sexo): gal del baimes???
Ziureeti i veidrodi visai nesinori, o jau kai tenka tai net verkt norisi... Atrodau kaip isleistas balionelis Vis viliuosi kad gal kadanors... o is geru savybiu man labai isryskejotai, kad nebemoku pykti, zinoma supykstu, bet tai trunka tik akimirka...

1. Strijos ant krutu ir slaunu.
2. Miego stoka (ir su tuo susijusios pasekmes: irzlumas, uzmarsumas).
3. Nukarusios krutys.
4. Maziau noriu
5. Skauda nugara
6. Oda permatoma, pamelusi (del saules trukumo).
7. Nutriuse plaukai
8. Kur kas trumpiau pykstu (viskas atrodo taip nereiksminga palyginus su seima, jos gerove)
9. Nebegaliu vilktis tu rubu, kuriuos anksciau vilkejau (ne del svorio, bet del striju ir truputi nukarusiu krutu).
10. Galvos svaigimas.
11. Nors ir pavargusi, issekusi, bet vistiek laiminga.

Na, man visa nestumo laika, sekso tikrai norejosi, netgi labai... Bet vat po gimdymo, tai visiskai netrauke tas dalykas Aisku, po kiek laiko tai praeina, bet jau tikrai nebera taip, kaip pries nestuma

labiausiai tai pasikeite figura mano, is lieknos paneliukes pavirtau i tikra begemota, visa strijomis nuseta. ir charakteris pasikeite, tapau tikra isterike, kaip mano vyras sako. vienas pliusas, LABAI smarkiai padidejo potraukis

Po gimdymo pasidariau labai nervuota, besina viskas kas ne taip kaip as noriu. Pasikeite ir figura nes liko visi 17kg ir depresuoju, nes nebelendu nei i vienaq savo ruba. Bet esu pati laimingiausia nes turiu pati nuostabiausia sunu pasaulyje Kas del sekso tai cia jau vyras depresuoja nes man tai visai neidomu, tikriausiai nuo nedamiegojimo , gerai kad dar tos sesios savaites susilaikymo

As irgi pasidariau didele zliumbike - apie vaiku namus skaitau zurnale, apsizliumbiu, per TV ka nors apie vaikus parodo - apsizliumbiu, vyras jau kartais neleidzia ziuret. Svajoju kaip kada nors vyras uzdirbs daug pinigu o as dirbsiu vaiku namuose is idejos, o ne del algos...
Taip pat apsizliumbiu pas sefa kritiniais momentais (cia tai labai blogai), o va su vyru susipykus niekada neverkiu... geriau atvirksciai butu.
Myletis noriu zymiai maziau nei pries nestuma ar nestumo metu.
Figura turiu tokia, apie kokia visada svajojau - -11kg skaiciuojant nuo priesnestukinio svorio.
Krutine siek tiek sumazejo (nors dar ryte ir vakare maitinu), bet nenukaro (tfu tfu tfu... paziuresim kai nemaitinsiu).
Labai pasikeite poziuris i darba - jis tapo kazkoks nesvarbus... Cia jau nelabai gerai...

1. Nukrito 7kg nuo jau anksčiau mažu buvusio svorio (jau atrodau kaip tikras skeletas)
2. Atsirado koks milijonas strijų ant pilvo
3. Pablogėjo atmintis
4. Pasijuto miego trūkumas
5. Atsirado baisus nuovargis - po dienos su vaiku dažnai nebėra jėgų net televizoriaus žiūrėjimui
6. Pradėjau dar jautriau reaguot į vaikų ir besilaukiančių moterų problemas, jų diskriminaciją, skriaudimą, negerbimą ir panašiai
7. Atsirado tarpvietės skausmiukai mylintis

Kadangi tų pasikeitimų labai daug, surašiau tik ryškiausius, nes padidėjęs atsakingumas ir panašūs pogimdyviniai pasikeitimai, turbūt, visoms žinomi..

Vaikui jau 2.5 m., kuo toliau, tuo nervingesnė darausi

As irgi zliumbike nereali Apsizliumbiu net nuo grazaus vaizdo
Pavydesne pasidariau
Bet nervai tai rimtai tik dabar i vezes grizta
Geriau veliau, nei niekada

Po gimdymo atsirado ziauri depresija ir apatija.Nors ir sedejau namie su vaiku istisai,kartais net nesugebedavau pavalgyt per visa diena,tiesiog guledavau arba verkdavau .Mane labai slege tai,kad as esu prirista prie namu ir vaiko,ir tai,kad istisom dienom budavau viena.Atrode,kad tai niekada nesibaigs.Visa diena pravaiksciodavau su chalatu,nesiprausus ir nesisukavus,nes vistiek niekas nemato ,atrode,kad nera prasmes ka nors daryt.Visa tai tesesi 2 men.,kol grizau i mokslus,vaika palikdavau auklei.Tik tada,kai vel pradejau eit "i zmones",atsirado gyvenimo dziaugsmas,noras puostis,tik tada atsibudo ir tikri motiniski jausmai ir visa kita .Deja,tas jautrumas ir polinkis i depresija liko iki siol.Jau vaikui beveik 8 metai ir as labai noriu tureti dar viena vaika,bet vis dar nesiryztu tam,nes labai bijau vel patirti ta vienatve ir depresija.Tiesa,visad jauciau sioki toki pavyda tiems ,kas gyvena kartu su tevais,juk tada tokiu problemu turbut nekyla,juk bet kada gali vaika paziuret,o tu gali iseiti ar tiesiog ramiai vonioj paguleti.