Smagu, kai naujas gyvenimas kuriamas įvertinus visas aplinkybes. Jau nuspręsta tuoktis, kai naujas vyras net vaikų gyvų nėra matęs... Aišku gyventi visiems drauge bus lengva ir smagu...

Zinoma, gyventi visiems bus daug linksmiau ir lengviau, nei vaikams matant abiejus biologinius tevus riejantis. Beja, kaip nepasirenka vaikai tevu, ka jau padarysi, taip ir ne vaikams spresti, su kuo mamytei susieti savo tolimesni gyvenima, kur isvaziuoti gyventi bei kokia veikla uzsiimti. Cia mano nuomone.

Manau, kad jūs darote klaidą. Nelabai jus pamenu, bet rodos nesate labai nagla.
Nebent nėra iš ko gyvent.

Ne vaikams spręsti... Kaip dažnai girdžiu šį pasakymą. Ir dažniausiai šiuo pasakymu spekuliuojama. Jis leidžia apskritai apie vaikus pamiršti.

Ne vaikams spręsti? Juk vaikų gyvenimas priklauso nuo tėvų sprendimo. Tėvai savo gyvenimu besirūpindami vaikų gyvenimą visai pamiršta.

Aš ne jums asmeniškai, Palaiminta. Tačiau pati pagalvokit... Rašėt apie tėvų riejimąsi. Ar besiriejantys tėvai galvoja, kaip jaučiasi jų vaikai? Ar daug jie suka galvą dėl vaikų, kai susiranda sau naują gyvenimo draugą ar draugę? Tarsi vaikai būtų tik neišvengiamas priedas prie gyvenimo...

As suprantu jusu susirupinima ir apie vaikus as galvoju kiekviena diena, kaip sukurti jiems toki gyvenima, kuriame jie jaustusi laimingesni. Manau, kad man sukurus nauja seima, mums visiems bus tik geriau, nei yra dabar, kai mama turi atstoti ir mama, ir teti. Esu pankankamai subrendusi bei issilavinusi, kad priimciau pilna atskomybe uz savo veiksmus ir kaip jie gali itakoti ne tik mano, bet ir mano vaiku ateiti. Linkiu jiems viso ko geriausio, todel ir manu, kad mano sprendimas yra teisingas.

Aš nesu susirūpinusi. Jūsų nepažįstu, kodėl turėčiau būti susirūpinusi? Išsakau mintis ir tiek.

Tuo net neabejoju.

Norėčiau paklausti: kaip manot, ar Inga Rinau yra išsilavinusi? Ir ar išsilavinimas apsaugo nuo klaidų?

Na, sprendimų teisingumą parodo tik laikas

mazu maziausiai manyciau galima butu bent atsizvelgti i vaiku norus... pirmoi kaip suprantu jau septyneriu - mokykla, draugai.. galu gale tetis.. jis ju nelanko? nesusitinka? seneliai... ir taip ramia dusia - ne vaikams spresti? cia taip galima ir trauma visam gyvenimui palikti vaikui. o ka jei nieko neiseis? rinksites tases ir vel gi, ne vaikams bus spresti kur pasilikti - kur juos issivezete ar su jumis toliau laimes ieskoti...
nuskambejo kogero kaip gryna kritika, bet kazkaip keistai pasisakote paryskintose vietose...

Mano sunus nuo pirmos dienos susidraugavo su mano draugu (mes jau puse metu susituoke esam). Gyvenam tryse daugiau nei metus ir per ta laika taip priprato sunus prie jo, kad pradejo vadinti teciu. Tiesiog pasake "tu esi geresnis tetis negu tas, kuris atvaziuoja mane pasiimti". Vaikui 4 metai. Tik vienintelis dalikas, kuris vaikui ne patinka tai, kad vyras mane kartais pabuciuoja. Tada pradeda ant vyro rekti "ne buciuok mama, cia mano mama, o ne tavo!"

na va
tesiu savo istorija:)
per si laika spejom kartu apsigyvent,visi tryse,na pradzia,nenuostabu,tikejaus kad susigyvensim,na ir susigyvenom,bet...ne taip kaip reikia.viskas butu tikrai puiku,jei ne finansine krize:)plius ju santykiai,as manau,kad daug seimu gyvena taip kaip mes dabar ir tokius santykius turi,bet as to nenoriu,todel kuo toliau tuo labiau kyla mintis grizt atgal pas tevus ,o juk jie taip tikejos,kad susitvarkiau gyvenima.nzn ka daryt...
o bendravimas ju toks,kad kai visi namie vistiek esu tik as,tik manes reik,tik manes praso ir tt,dazniausiai su juo sutinka tik pazaist koki zaidima,ji nuo jo per atstuma,jei vaziuot kur jis siulo,ji nesutinka,jei visi kartu tada taip,i darzeli vezt manes reialauja,na jei sakau jis,tada nu gerai,bet,kaip specialiai jinai ji atstumineja.jei ateik buckio,uzdaro burnyte,pasaka pasekt,nesutinka,nu nieko,as nebezinau,o kartais buna duksta iki negalejimo,taip grazu ziuret,bet kita diena vel tas pats.as suprantu,kad jai galbut reiketu is jo tokio lepinimo,nusileidinejimo,zaidimu ir tt,gal tada ji susidraugautu puikiai,o jis pakankamai grieztas,neturintis laiko,na ir ji supratu,bet kaip nesinori rinktis,nera net klausymo ka pasirinksiu,bet taip nenoriu...seimos piesinyje tik ji ir as,tikiu,kad ir jam skaudu,bet,jo manymu jis viska daro,o ji ji ignoruoja,o mano manymu galetu ir daugiau jis.
jau susipainiojau,nu nezinau ka daryt,nesinori to isardyt,bet turbut teks...o dar baisiai bijau giminiu,kurie taip mumis zavejosi,taip nesinori ju nuvilt.

na, nezinau... nepagalvojat apie tai, kad vaikai paprastai visad kabinasi i mamos sijona?
As augau pilnoje seimoje, labai myliu abu tevus, bet man - tragedija, jei i darzeli vesdavo tevas, tragedija, jei ant duonos sviesta uztepdavo tevas, apie pasaku skaityma pries miega - ne kalbos negali buti - TIK MAMA. Beje, ir seseriai. Cia aisku, lazda gal kiek ir perlenkiu - bet viska norejom gauti is mamos
Su teciu - zaisti, dukti, ziureti filmukus. Vien su juo kazkur eiti - tokios mazytes, nezinau, ar norejom. O paauglystej - jau taip, jo vaidmuo buvo isauges, ir mamos jau tiek nebereikejo. O vaikystej buvo reikalinga tik mamos artuma. Tecio - geras, grieztas zodis, pagyrimas. Vien jo geras ir ramus buvimas daug dave

Visu pirma, gyvenkite del saves ir savo vaiko, bet ne del giminiu ir tevu. Tevai turi savo gyvenima ir troksta Jums laimes, todel pasirinkite visu pirma sau geriausia sprendima.

Kiek suprantu, draugas priima Jusu dukra pakankamai normaliai. Gerbia ir Jus ir ja. Nenorekite, kad jie is pat pirmos dienos taps tevu ir dukra. Jei taip atsitiktu, tai galbut net siokia tokia veidmainyste pakviptu. Tai Jusu draugas, Jus ji issirinkote, ne Jusu mergyte. Tad mergyte dabar dar tik taikosi, vertina, bando susigyventi. Ir tas normalu, paauglysteje turbut dar ir blogiau bus . Negasdinu .

Pagalvokite, kad gyvenime taip kai kurioms susiklosto, kad ir tikras tevas nelabai su dukra, ypac mazyte, bendrauja. Ir gyvena seimos, ir susigyvena. Ir niekas nepuola i panika, nes cia gi tikras tetis, tikra seima.

Siulyciau Jums priimti (mintyse) savo naujaji drauga ne tevo vaidmenyje, o pradziai - aukles. Tada suprasite, kad tai normalu, jog vaikui visur ir visada reikia mamos - ir ka i darzeli nuvestu, ir kad pasaka pasektu. O ilgainiui Jusu vyras is vyro-aukles taps vyru-teciu, nes gyvenant po vienu stogu, jauciant atsakomybe ir vienas kitu rupinantis ateina ir meile. Ateis ir tarp ju dvieju, bet nereikalaukite to is karto.

Sekmes Jums!

mano mergicka su draugu susibendravo labai greitai. jai buvo labai sunku gyventi be tetuko, juolab, kad tetukas ir iniciatyvos nerode nei bendrauti nei matytis. jaute mergaite ir nuoskauda darzelyje kai vaikai klausinedavo kur tavo tetukas. yra teke, net su aukletojomis pasikalbeti ta tema, kad nukreiptu pokalbi ir t.t.
issiskyrusi turejau kelis draugus. draugus tiesiogine prasme. galedavome susitikti karta per savaite ar dar reciau, isgerti kavos, bet jokiu apsikabinimu, bucinuku bent jau prie vaiko tikrai ne. ir tie draugai stengesi buti geri mano vaikui, bet ji jaute, kad tai nenuosirdu. dukrytei dabar 4.5 metu. kai atsirado sitas draugas mano gyvenime ji is karto pripazino ir prisiriso prie jo. jis ypatingu pastangu tam nedejo. bet jis rupinasi ja kaip tikras tevas nuo pat pirmuju dienu. kai karta kartu atejome pasiimti i darzeli, ji taip puole jam i glebi, kad man net apmaudu paliko. jis svelnumo nerodo jai, nebuna, kad apsikabintu, pabuciuotu ar panasiai, bet ir neturi to daryti, nes jis jai ne tevas. siemet dukryte pradejo eiti i mokykla. klausimo kas nuves i mokykla ir kas pasiims net nera. aisku, kad mano draugas. apie pasakos paskaityma pries miega irgi jam konkurentu nera. ir veza ir skaito ir eina pasivaikscioti jei geras oras i lauka abu, i zaidimu aikstele ir panasiai. ir dienom jei atostogos vienam ar kitam, sedi abu, paiso, puzles delioja ir susigalvoja kitokiu pramogu. jei anksciau dukra kiekviena diena atakuodavo mane klausimais, kada atvaziuos tetukas, kada galesime nuvaziuoti pas tetuka, tai dabar tik retkarciais uzsimina. kartais buna, kad ir menesi tikro tetuko net vardo neprisimena.
kazkada kai tik pradejome draugauti, dukryte klause pas drauga ar jis dabar bus tetukas ir as gali ji taip vadinti. abu kartu su draugu ramiai, kantriai ir imanomai supratingai vaikui paaiskinome, kad ne, kad tetukas yra tetukas, o draugas yra draugas. jis yra mamytes draugas ir jos draugas, bet ir tiek.

Mano drauga vaikai prieme skirtingai. Sunus puikiai su juo susibendravo, nes juos suartino "vyriskas bendravimas" Kas del dukros, tai ji ispradziu teigiamai, o veliau kai pamate, kad as savo demesi skiriu jau ne tik vaikams, bet ir draugui..pradejo issidirbineti.. Viena savaitgali, kai sveciavomes pas ji, ji nusprende visa para neiti i toleta..viska valge ir gere, bet i toleta nejo Na zinoma, dauguma laiko as praleidau su ja, bandyma tai geruoju, tai piktuoju ikalbeti ja sisiuko.. Ir ji, zinoma, buvo demesio centre visa ta laika. Kai mes norime su draugu pabuti ir dviese kambaryje, paziureti TV, isgreti po bokala vyno ar aptarti kazkokia tema, ji butinai ateina ir nori atkreipti i save demesi. O kai prasai jos, kad eitu isavo kambari, ji neklauso. Sunus tokiu sposu nedaro. Nors ir mokinu savo vaikus, kad kiekvienas turi teise i asmenine teritorija ir laika, nevisada tai suveikia

Rasau po keliu metu, ir vel panasi situacija - supazindinau sunu su nauju dede tikrai velai, viskas buvo gerai ir jie, rodes, patiko vienas kitam, o kai neseniai issiskyrem, mazdaug po puses metu bendravimo, tai is jo puses vienas is argumentu buvo, kad jam nera ramybes su aplinkui lakstanciu sesiameciu. Tai nebuvo pagrindine issiskyrimo priezastis, buvo dalyku ir is jo, ir is mano puses, bet jis uzsimine ir apie tai. Vadinasi, visa laika tik vaidino, kad gali buti geras "tevelis"? Net nzn... o gal kai nebenori but kartu, tai staiga viskas pradeda erzint? Nes anksciau tikrai nepastebejau jokio neigiamo poziurio, o ir sunus mano jau paauges, taip nebesielgia kaip tada, kai pradejau tema, bet sneka ir klausineja tai labai daug.
Tai va ir galvoju, ar is tikruju imanoma, kad naujas zmogus galetu visiskai pilnai priimti moters vaika, o kas, jei butu kitu vaiku? Ar nebutu su jais labai skirtingai elgiamasi?

vivana, ir vaiko gaila, kad naujus dedes turi kas kazkiek laiko matyt ...pripranta, ismoksta varda ir .. vel naujas..
sunki musu padetis, atrodo imk ir pazindinkis su nauju draugu vaikui nematant, isitikinus , kad tai tavo zmogus ir ilgam.. tik tada pazindinti su busimuoju seimos nariu, vyru. bet juk tai neimanoma.
vaikai -kliutis uzmegzti naujus rimtus santykius, kad ir kaip skaudziai tai skambetu. bet, aisku, kad pasirenkame vaika, buvima su juo, jis tai kas svarbiausia musu gyvenime, ir viska padarytume, kad tik jam butu gerai.
kartais, tai geras budas i kazkuri pasimatyma atitempti vaika,kai esi isitikinus, kad nieko gero is tu santykiu neiseis, ir butent per vaika ir jo ozius, tada stebi vyro reakcija, ir tiesiog esi atvira, sakai, kad va matai koks oziukas, sunku su tais vaikais! tada stebi, ka atsako, arba: na taip taip.. nemalonu...
ARBA: susitvarkysim, jam reikia gero mokytojo! tvirto peties, pavyzdzio, galim kur nors nuvaziuoti issidukti! i koki vaiku kambari..

Vivana, ar prisimena dabar sunus ta paskutiniji tavo vyra? ar klausia kur jis?

Na, mano sunui jis labai patiko, bet is tikruju daznai neprisimena. Mes juk negyvenome kartu. Ir supazindinau as juos tik mazdaug po 2 menesiu bendravimo, atrodo, na, tikrai neskubejau. Bet ka daryt - juk jei bendrausiu su vyru, vis tiek reikia kazkada supazindint, ar ne? Negaliu gi as to vaiko amzinai slepti.
Ir tu vyru nebuvo tiek daug per tuos 3 metus, kai gyvenu viena - supazindinau su 4. Tai jis jau sako, neturesi tu mamyte draugo, vis tau kas nors netinka

6 metu berniukas - labai idomus ir smagus amzius , tai nera kazkoks lakstymas- zyzimas, tai kokios ramybems tam vyriskiui reikia? tai normalus vaiko keliamas namu 'triuksmas'. Jei jam uzteko 4 menesiu, tai nera ko liudeti, apie visa gyvenima su tokiu zmogum visvien nebutu nei kalbos.

Is tu 4 menesiu jis 3 men. buvo uzsieny.............

........ tai gal ten ir slypi visas atsakymas.

Va,man ir panaši situacija.Atėjo mano draugas pas mus,ne pirma karta ir esame kartu leide laika,bet mazylis vis buna jam atsikerta,kad tu man ne tetis ir neaiskink,tik mama gali pasakyti.Na visai su juo nesiskaito ir aisku uzsigavo.Bandau paaiskinti,kad jam mama visas pasaulis buvo ir kad prireiks laiko,kad jis kitaip elgtis prades

Na, tikrai, jei vyras nesupranta, kad vaikai nesedes tyliai ramiai rankuciu sudeje, vienisoms mamytems kyla rimtu problemu. Bet... vis tiek gi vaikelis visada bus svarbiausias, kaip sakant, vyrai ateina ir iseina, o vaikai lieka bent kol uzauga. Taigi, nors reikia ir su vaiku aisku kalbetis ir aiskinti, bet ir vyras turi buti bent tiek subrandes, kad suvoktu, jog vaikai reikalauja daug demesio.
Kitaip, as pradedu iskart galvot - o kas butu, jei turetume bendra kudikeli? Ar vyras begtu is namu, vos isgirdes kudikelio kirkima? Man ir viena vaika nera labai lengva augint, o kas butu, jei likciau su dviem? Hm, nelabai viliojanti perspektyva.

Per pimus susitikimus niekas ir nesitiki kad pamils



jei mama tam dedei bus svarbi tai ir vaikas su savo zvygavimais neturetu isgazdinti



Taip bendrauji kokius 2 metus, isimyli iki ausu ta rimta kandidata, o po 2 metu pamates kandidatas tavo sunu supranta, kad visgi netinkate jus jam del vaiko isteriju, zvygavimu ir t.t.
Papildyta:


Vaikams labai daznai tokie dalykai uzeina, net ir mano sunus man uzpykes pasako, kad nedraugauja ir nemyli manes. Man tai visiskai normalu, nes jie taip reiskia savo pykti .O jei taip kalba ant draugo tai zinoma gal vertetu kazka vaikui pasakyti labai neuzgauliai, bet ir draugas turetu pasistengti kad vaikui itiktu. mano nuomone juk taip lengva su vaikais susidraugauti, tik reikia netingeti

Ir as si variantas labai daznai pagalvoju Juk tikrai daug seimu kuriose tikru teciu su vaikais santykiai buna nepersilciausi, nelabai artimi ir tik mamos galebeja visa situacija. Bet kazkodel su jais gyvena ir mazai priekaistauja

uzjauciu del tokios situacijos.
tikrai dar yra like tokiu vyru kurie priima kitus vaikus, nors turi ir savo vaiku. turiu keleta draugiu kurios susitvarke gyvenimus. apie save dar nesprendziu, dar ne laikas. bet ju santykiai, draugo su mano dukra, eina tik geryn. as zinau kad juo galiu pasikliauti, net nereikia prasyti ka nors padaryti. tarkim grizo po mokyklos, pavalge, oras grazus, isejo su dviraciu i parka. skambina vakare pasakyti labanakt, sako pabuciuok K nuo manes.



na nezinau. juk yra kazkokia nuojauta padedanti atskirti kaip tesis toliau santykiai su tuom zmogumi. iki kol sutikau dabartini drauga, turejau draugu, su kuriais kur nors iseidavom (su mano vaiku), bet nebuvo nei bucinuku nei dar ko nors. tiesiog prie vaiko nebuvo reikalo isskirti ju daugiau kaip paprastu draugu ar draugiu kurios atvaziuodavo kartais i svecius. kadangi as esu gana uzsiemusi, visi susitikimai budavo karta per savaite ar savaitgaliais. tai niekas ir nenustebino, kad kazkuri savaitgali dede neatvaziavo ir mes leidziam ji dviese. del vaiko elgesio, mano nuostata budavo paprasta, nores vyriskis but su manimi priims ir mano vaika, tokia kokia ji yra, su visais oziukais, klausimais ir vaikiskomis isdaigomis. ir tada as jau ziuredavau kaip reaguoja. jei nenuosirdziai ar nenori, tada ir man su tokiu ner ka veikti. negalesiu ateityje tokiu pasikliauti. mano ir mergaite labai supratinga, rami ir gera, bet be abejo pasitaiko visko. nepatinka, gali nevaziuoti.



o kam vaika slepti? as ir i pirma pasimatyma eidavau su vaiku. aisku tai nebudavo pasimatymas tikraja ta zodzio prasme. tiesiog pasakydavau is karto, as turiu vaika ir galiu susitikti tik diena ir tik neipareigojancioje aplinkoje. aisku ir pasimatymai tie tik keli tebuvo. paskui kai pradejom bendrauti su draugu mano, is viso vaikas pasijaute pagaliau pilnaverteje seimoje.

Labai gerai prisimenu viena toki epizoda. Turejau tokia kliente kuri atsivezdavo dukra, tai dukrai kokie 4-5 metai. Kol mama sededavo pas stomotologa mergaite labai noriai bendraudavo su visais darbuotojais kurie tik tuo metu nebudavo uzsieme ir atkreipdavo i ja koki nors demesi. Karta isejo kalba apie jos teveli. Mergaite labai graziai isdeste tokia teorija. "Atvaziavo dede X man atveze dovanu, jis tikriausiai bus mano tete." paklausem kur jos tete, tai mergaitem taip ir isdeste "as net nezinau, as ju daug turiu yra toks dede Y, jis man irgi labai geras, vedesi i kavine, o dede X visada dovanu atveza. Pas mama ateina daug dedziu..." nu ir t.t. Net nezinau cia verk ar juoktis, bet faktas tas , kad toks vaiko plepumas apie tiek daug potencialiu "teciu" nelabai kaip atsiliepia pacios mamos reputacijai.

Na jei jau mergaite pasakoja apie dedes X, tai gal suaugusiems nevertetu dar jos klausti, o kur jos tete. Gal jo gyvenime ji nemacius, nesupratau, kam taip provokuoti vaika

Vaikas matyt taip dziaugesi dovana, kad ir pradejo pati pasakoti, o kai ji be perstojo tauske ir tauske tai ir klausinejom... Gal ir negerai, bet persasi isvada, kad apie tai ji megsta pasakoti...