Mūsų kruopščiai sulanuotas kūdikėlis turėjo gimti 2005 metų gruodžio 1 diena. Darbus ketinau pabaigti lapkričio 30, vyrui labai atsakingas projektas turejo baigtis gruodžio 1 dieną. Buvau rami kaip švedė, nes mūsų giminej niekas anksčiau nei numatytą gimdymo dieną į pasaulį dar nebuvo atejės. Stai keletas prisiminimu is jau 20 menesių senumo istorijos.

Lapkričio 23 dieną susitinku su gydytoja Christine, nes manasis gydytojas yra užsivertęs darbais ir studentais. Gydytoja palieka geros mamytės įspūdį: be paguodžiančių žodžių, kad mano nėštumas yra tiesiog vadovėlinis ir viskas einasi kaip iš pypkės, ji dar pagiria mano gražų mažą (???) pilvuka, paklausia apie mano darbą, pataria darbus perduoti kolegoms ir palinki gero Padėkos savaigalio.
Christine patarimai nuskamba labai įtikinamai: pajuntu pasitikėjimą šia gydytoja iš pirmo žvilgsnio ir nusprendžiu lėtinti tempus. Susidariau labai paprastą ir lengvai įgyvendinamą planą . Trečiadienį (lapkričio 24 dieną) ištaisau studentų darbus, ketvirtadienį, Padėkos diena, su šeima ir draugais valgom kalakutą. Savaitgalį susikraunu lagaminą į ligoninę, kapitaliai susitvarkau namus ir pabaigiu ruošti kūdikio kraitelį. Pirmadienį (lapkričio 28 dieną) atiduodu studentams jų darbus, atsakau į visus klausimus apie artejanti egzamina, prizadu, kad busiu savo ofise iki pat gimdymo dienos, o, gimus kūdikėliui, kruopščiai atsakinėsiu į visas ju žinutes .
Visą šestadienį miegu, nes labai tingisi. Nieko keisto. Padekos savaitgalis JAV yra didžiausias apsirijimo metas, po kurio ne tik ką nors veikti, bet ir gulėti tingisi. Taisyklė negalioja mano vyrui – jis kruopščiai užbaiginėja savo projektą. Trečią valandą nakties labai užsimanau į tualetą. Mano vyrelis vis dar dirba. Ignoruoju. Po dviejų minučių vel noriu į tualetą. Padarau išvadą, kad kalakutiena dideliais kiekiais yra labai nesveika inkstams ir šlapimo pūslei. Kai dar po dviejų minučių užsimanau ten pat, nuprendžiu padaryti to “šlapimo” testą. Spalva: lygtai siek tiek rausva. pH: tikrai ne šlapimo. “Važiuojam į ligoninę”, - sakau vyrui, o pati puolu krautis lagamino. Ant viršaus įkraunu nebaigtus taisyti studentų darbus. Taip, esu prokastinatorė.
Ligoninėj mums pareiškia, kad viskas tvarkoj. Tikimės, kad man tuoj prasidės sąrėmiai. Liepiu vyrui nusnūsti ant sudedamos lovelės, jis paklūsta, o as jį kruopščiai apkloju. Tuo metu pasirodo gydytoja ir švelniai nusistebi: “A, tai Tu vyru tokiu metu rūpinies? Stiprios mes moterys!”. Priimu tai kaip komplimentą ir nuoširdžiai noriu, kad vyras nors valandėlę nusnūstų, juk darbas laukia mūsų abiejų.
Apie 7:00 pagaliau prasideda sarėmiai. 8:00 pasirodo geroji mieloji gydytoja Christine, apžiūrejusi mane per paskutinį apsilankymą. Nežinojau, kad ji dirbs šį sekmadienį ir toki sutapimą palaikau geru ženklu. Pasikeičia ir seselės. Naujoji atrodo kaip dvylikos metų mergaitė, bet tingiu nervintis. 9:15 kartu su “dvylikamete” išprašom mano vyrą nueiti pavalgyti pusryčių, nes gimdymas - dalykas rimtas, gali užsitęsti kelioka valandų ir pareikaulauti jėgų is visų mūsų.
Išėjus vyrui, sąrėmiai sustiprėja. Seselė atitempia gimdymo kamuolį ir pamoko visokių triukų. As nuoširdžiai užsiiminėju gimdymo gimnastika - skauda, bet gyventi galima. 9:40 pakimbu 15 kg už mane lengvesnei seselei ant kaklo: “Labai labai skauda”. Seselė nepraranda pusiausvyrios ir įnirtingai masažuoja man strėnas. “Stiprios mes moterys”- pagalvoju, paleidusi jai kaklą. Dar po keliu minučiu rėkte išrėkiu: “Nebegaliu daugiau!”. Mano gimdymo plane aiškiai parašyta “Prašau nesiūlyti man jokių nuskausminimų. Jei aš pati paprašysiu epidūro, dar kartą paklauskite po penkiolikos minučių, ar tikrai man jo reikia”. Žodžio “epidūras” neištariu, bet vis tiek įsiteibelėju į laikrodį. Seselė sąžiningai laikosi gimdymo plano ir epidūro net nesiūlo. Tuoj mirsiu!!!!! Seselė pakviečia gydytoją. Tarp sąrėmių as kažkokiu būdu pataikau paskambinti į vyro mobilų ir išlemenu: “Grišk”- labai labai ilgas sąrėmis- “dabar.”, - daaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaar ilgesnis sąrėmis”- “Nebegaliu”. Mano vyras išdygsta kaip is po žemių, skausmas tik dar padidėja. Taciau yra yra kam pratęsti masažą – stiprios vyriškos rankos veikia dar geriau, bet vis tiek “Nebegaliuuuuuuuuuuu!”.
10:00 pasirodo gydytoja ir praktikantė ir, apžiūrėjusios mane, ramiai pareiškia, kad as galiu stumti. Nera laiko nei epidūrui nei mintims apie jį. Kažkokiu būdu visa komanda padeda man įsitaisyti ant nugaros. Patarimų is visų šonų netrūksta, bet klausau tik “dvylikametės”. Stumiu is visos širdies, plaučių, kepenų ir t.t., bet vis tiek sulaukiu kritikos kad nestumčiau “žandais” (????) . Labai labai stengiuosi. Labai labai skauda, bet tuoj viskas pasibaigs.
10:48 išgirstu sveikinimus. Žvilgteliu į savo kūdikelį. Pirmiausia pamatau akis, žingeidžiai besižvalgančias aplink. Po to žvilgsnis užkliūna uz virkštelės ir jau žiojuosi sakyti “berniukas”. Lemiamą akimirką mane is gėdingos situacijos išgelbėja vyras pašnabždėdamas į ausį lietuviškai: “mergaitė”. As nusišypsau ir ištariu: “Labas, Rita”. Apima palaima ir nurieda pirmoji ašara.
Kol seselė ir vyras džiaugiasi MANO darbo vaisium, as išstumiu placentą. Praktikantė džiaugsmingai praneša, kad beveik visai nesuplyšau ir lopyti nereikia. Man tai visai nesvarbu: ištiesusi kaklą ir rankas laukiu kūdikio. Mūsų Rita, 3, 7 kg ir 53 cm panelė, nesiliauja žvalgytis . Vyras nesiliauja filmuoti. Kam tas filmukas, duokit greičiau man mano stebuklą! Pagaliau! Priglaudžiu Ritą prie krūtinės ir apipilu džiaugsmo ašaromis. Prie mano ašarų upelio prisijungia vyro ašaros. Seselė padaro pora nuotraukyčių, ir mes iškeliaujam į pogimdyvinę palatą.
Pasidomėjusi pasauliu šiapus, Ritulė saldžiai užmiega. As palieku telefoninę žinutę kolegei, kad man pirmadienį reikės pagalbos, ir taip pat užmiegu – išgyvens mano studentai ir be manes.

P.S. Po triju savaičių pas mus susirinkusiems draugams mano vyras kokis penkis kartus pakartojo, kad as gimdžiau be nuskausminamųjų – nesugebėjau jo “užkimšti”. Ta patį vakarą išrinkau pačią gražiausią gėlių puokštę seselei “dvylikametei” ir nusiunčiau į ligoninę. Vyrui tiesiog žodžiu padėkojau “ uz puikų komandinį darbą” lapkričio 27 dieną. Taip, aš buvau” projekto ašis”, bet gera komanda ne mažiau svarbu.

labai fainai papasakota

Sauniai papasakojai Sekmes jums

grazi komanda sekmes auginant dukryte

jetus kaip grazu

Graži istorija. Aukit sveikutės

Kokia nuostabi ir atrodo lengva istorija Sekmes jusu komandai

Nuostabi istorija
Sveikinimai ir linkejimai

Laaabai grazu Sveikatos Jums

ojezau, man čiut irgi sąrėmiai neprasidėjo. šaunuolė mamytė va, balionas. aukit gražios, sveikos ir laimingos. o ką reiškia prokastinatorė?

Labai grazu Sekmes Jums augant ir planuojant gyvenima

Nu tikrai labai gražiai parašyta Sveikatėlės šeimynai

labai ydomi istorija.

Labai tikroviškai papasakota, pati net pajutrau gimdymo malonumą

Labai grazu

Gera istorija

Atleiskit, saremiu nenorejau sukelti (nebent jau laikas . Prokastinatorius - zmogus, kuris megsta darbus atideti paskutinei minutei (taip taip planuoja, bet, kai labai tingisi, perplanuoju).
R.

Sauni istorija, aukit sveikos ir laimingos

Sveikinu!!! Saunuole! O as labai bijau gimdyti...Katik isejau atostogu, o dziaugsmas mus turi aplankyti lapkricio pradzioj...
Kaip manot: ar verta lankyti kazkokias gimdymo pamokeles?

Jei yra laiko - kodel gi ne. As pati pamokeliu nelankiau: mokiausi ir dirbau iki gimdymo dienos. Labai daug skaiciau ir turejau pasiskolinus keleta CD su tipiniais gimdymo vaizdeliais. Labai domejausi "gimdymo gimnastika" ir kartais pasitreniruodavau, imituodama, kad gimdau.
Deja, "in real action" viskas buna truputi kitaip. "Gimnastikuoti" man labai padejo sesute, tiesiog padedama surasti poza ar judesi, kurio metu saremio skausmas mazeja. Tiesa, tas pozas ir judesius skirtingais gimdymo etapais reikia keisti, nes jie darosi neefektyvus. Man atrodo, labai svarbus yra geras pagalbininkas (sesute, o dar geriau per ta pacia mesmale praejusi moteris, nebijanti padeti tokioj sudetingoj situacijoj - tikrai galima netycia uzsidirbti nemaza gumba, o gimdancioji yra nepakaltinama ). As skausmo nebegalejau kontroliuoti tik 20 minuciu pries prasidedant gimdymui. Nezinau, gal jei buciau suemus save i rankas ir neapleidus "gimdymo gimnastikos", gal visai viskas be sauksmu, riksmu ir proto uztemimo butu praeje.
Vis tiek dziaugiuosi, kad gimdziau be nuskausminamuju. Bet tobulumui ribu nera. Nera ir vieno gimdymo modelio. O taip pat visiskai vienodu gimdyviu.

Is to ,,kad nestumčiau “žandais” kvtojausi ant viso namo
Graziai papasakota

labai grazi ir jausminga istorija - sekmes auginant stebukliuke

mamytei uz fainai parasyta istorija puikus stilius
Ritutei kad augtu sveika, grazi ir dziugintu tevelius

O as tikejausi visisko planu sugruviumo :-(. Salin skepticizma!
Siais feminizmo laikais, atrodo, dauguma moteriskiu gimdo lengvai.
Valio! Valio! Valio! As irgi taip noriu

Labai grazu...

Labai gražiai parašyta Net susigraudinau

Tikrai labai idomi istorija ir labai graziai aprasyta

Na taigi neimanoma taip tiksliai suplanuoti gimdymo.

Juokinga . Nepyk, bet linksmai papasakojei. Sėkmės auginant dukrytę .

sauni supermamyte
sekmes jusu seimynai

O kas tas gimdymo planas? Ar jo tikrai taip jau ir laikomasi. Kas gimdymo plana raso? speju, kad pati su daktaro pagalba.

tikrai grazi istorija kaip ir pats gimdymas, sekmes jums

Aciu, visoms, kas skaitete!
Cikipiki, as tau ryt paskambinsiu.

gerai salia tureti patikima "dvylikamete". beje MB sesuo dantiste, bet atrodo ne daugiau 18, tai net zinant , kiek jai metu is tikruju, sunkiai pasitikejimas gaunasi...

Kokia sauni amerikoniska istorija

labai graziai aprasei

nuostabi istorija

Labai nuosirdi istorija, taip isijauciau skaitydama Saunuole mamyte, puikus daktarai, stipruolis vyras ir sveikute grazute dukryte Sekmes augant

puiki istorija,sekmes