Vieno testo rezultatais negalejau patiketi. Atlikau dar tris ir apsizhliumbiau. Nesu tikra, ar ish dzhiaugsmo. Greichiau ish nerimo "kas dabar bus?". Jauchiausi kaip pirmoke, gavusi pirmaji dvejeta ir nezhinanti, kaip pasiteisinti mamai. Vyras tik nusiviepe per visa veida ir pasake: "pagaliau". Shitas vienintelis zhodis ir nuramino visiems 9 menesiams. Paskaichiavom, kad mazhius turetu pareiti lygiai per Naujuosius. Ispudinga, tachiau vis tik gan rizikingas laikas. Gydytoja sake, kad bus gruodzhio 29d. Nesiginchijom. Gal. Bet Per Naujaka butu vis tik buve ispudingiau...
Neshtumas bego lengvai. Net per lengvai. Nepykino, raugintu agurkeliu nesinorejo, silkes irgi... O va del raudonojo vyno buchiau galejus ir nuzhudyti, jei kas butu paprashius nedaves...
Lakschiau kaip stirna, kol nepradejo shalt ir teko apsivilkt palta. Suzhinojom, kad gavosi JIS - pimpalas striksojo per visa echoskopo aparato ekrana. Vyras netvere dzhiagsmu. Aishku, mna pasidare kiek liudna, kad negalesiu raukti kaspinu ir sijonu....Bet berniukas irgi labai gerai. Svarbiausia, kad sveikas...
Buvo labai smagu pajust pirmus leliuko judesius, kurie ilgainiui vis stiprejo. Ish pradzhiu sakydavau, kad mazhius su manim zhaidzhia zhaidima "patuksenk i pilva savo mamytei"; veliau tas zhaidimas jau vadinosi kitaip: "Sulauzhyk savo mamos shonkaulius ir suspardyk kepenis". Stipruolis buvo..... Va tada tai jau jauchiaus apsunkus ir laukiau, kad tik greichiau...
Mano gydytoja nusprende tuo metu per shventes atostogauti ir parekomendavo savo kolege, su kuria turejau susitikt viena diena iki termine numatytos datos. Iki naujako buvo like 3 dienos. Gydytoja pazhiurejo ir mano uzhgaidai laukt su leliuku naujuju replikavo, kad per mazhai vandenu... Sukeliau visas savo tetas per visa Lietuva, kad paaishkintu, ka tai reishkia... Uh, pasirodo tikrai pavojinga. Gydytoja liepe apsisprest kada - 29 ar 30 gimdysiu. Skatins. Labai nusiminiau, nes norejau, kad viskas butu naturaliai.
Leliukas matyt pajuto, kad mano nuotaika pasikeite. Ishsigando ir emesi veiksmu. Kita diena, gruodzhio 29, jis eme belstis. Kadangi nelankiau jokiu kursu ir pamokeliu, ir apie gimdyma buvau tik skaichiusi, tai apie saremius suvokimas buvo tik apytikslis. Paskambijau gydytojai ir pasakiau, kad tempsiu iki 30. O shirdy vyliaus, kad viskas bus naturaliai. Tiek to. Velniai nemate to naujako... Ir kad tik mazhius butu sveikas.....
Saremiai, na tie, netikrieji, ish pradzhiu vyko letai, veliau dazhnejo... Nakti su vyru sedejom su laikrodzhiu ir kai skausmas eme kartotis kas 5 minutes, susiruoshem i ligonine... Ish kur ash galejau atskirti, kad chia dar tie netikrieji saremiai...
Kadangi teremes, jog gimdysim antakalny, o ligoninej nei karto nesu gulejus, nuvazhiavome ten, i ta ligonine prie mokyklos, troleibusu zhiedo.. Isirovem su su visais neshuliais ir kazhkam pareishkem, kad gimdymo skyriaus ieshkom... "nera chia tokio"... "kaip tai nera?" Mane ishtiko shokas. Tai kur, po velniu, ta antakalnio ligonine????? Kai nuvazhiavom ten, kur reikia, pasijutau visishka vepla. Tetukas irgi...
Zhodzhiu, jau teisingoje vietoje;) pamatavo leliuko shirdute, ir ishsiunte namo. Pamiegot:) 2 cm - tox buvo nuosprendis. Pasiule atsipalaiduot ir atvykt ish ryto. Ok. Ish ryto, tai ish ryto.... Visa ta laika man buvo tikrai smagu. Skausmas ne per didzhiausias, tetukas juokingus eilerashchius ir anekdotus laido... Super. Grizhom, net uzhmigau. Bet apie 3 nakties kazhkas pasikeite. Puiku, dabar lelius tai jau tikrai pareina... Vyro nezhadinau... jam teks dar daug atlaikyt. Bet apie 7 kentet nebegalejau. Vel susirinkom neshulius ir nuvykom i ligonine... Dabar jau TUO adresu...
6 cm. Labai gerai. Kol uzhregistravo, uzheidavo skausmas, praeidavo... jauchiausi tikra skausmo kentimo chempione. Tada tiesiai i gimdykla. Su visu tetuku... Gydytoja nuleido vandenis. Keista, sake, kad mazhai, bet nutekejo visas Nemunas... Gi ten tas vaikiux ir paskest tokiam kieky galejo:)))
Skaudejo, bet pakeliamai. Iki 12 dar vis dar laidzhiau juokelius. Bet paskui pasidare visai nebejuokinga. Net gi baisu. Tetukas visa laika stebejo diagrama, kada uzheina saremiai - perspedavo. Taip buvo lengviau pasiruoshti ir ishkesti. O paskui viskas eme temti. Tiesiog likau viena su savo skausmu ir tetuko didele ranka. Jis gloste galva ir drekino lupas. Neleidau net kalbet. Pakako, kad shalia.
Apie 16.15 mazhius eme vaduotis lauk. Tikrai, shito skausmo nera su kuo palyginti. Siaubo filmas. Pojutis toks, kad viduje vyksta kazhkas, ko negali kontroliuoti, kazhkokia antgamtine jega atlieka savo juoda darbeli... Nejauchiau kaip kirpo, kazhkur girdejau, keip liepe nedejuoti, o susikaupti ir stumt... Ir ish kur pas mane tiek jegu??? labai norejau gert. Galvojau, "Kad tik greichiau... galesiu atsigerti" Zhinojau, kad rankineje yra 2 buteliukai mineralinio. ..
Mazhuli ishtrauke tik pasirodzhius jo galvytei. Labai greitai. Achiu gydytojai ir akusherei... Mazhius knerktelejo ir nutiko... Ramybes isikunijimas. Jam net gimdymo takais slenkant nepakito shirdies tonai. Akushere tarstelejo, jog net neidomu stebeti...
Mahzas, uzhsimerkes, rausvas... Dievuliau, toks grazhus. Ilgais pirshchiukais... Lupos oro buchiniui sudetos... Zhliumbem abu su vyru... 4.5 kg - mamos kankintojas...
Iki dabar sunku suvokti, kas sugalvojo toki stebukla... ir kaip jis ivyksta...
Vyras sake, kad stebeti gimdyma buvo baisu. Ne shlykshtu, o baisu. Del to, kad tai vyksta nepriklausomai nuo visu suaugusiu, ishsimoxlinusiu, neva visa galinchiu zhmoniu... Ir kiekreikia moteriai ishkest. Ir kaip vyras negali niekaip padet...
Dabar Simukui jau 5 savaites. Auga didelis. O ash tik vakar suvokiau, kad man jis yra PATS BRANGIAUSIAS pasaulyje. Neikainojamas. Nepakeichiamas. Ir, aishku, pat grazhiausias.
.
Aukit didučiai ir sveikučiai 
,dar ir dabar maitinant jo noriu nerealiai 