Prasidėjo tai seniai, net neatmena vaikai.
Gal prieš dešimt, gal seniau susitiko du draugai.
Bučkis, kitas jau pora, meilė dega, akys žybsi...
Gandras lekia kuo skubiau. Oi kaip šypsos,
Oi kaip juokias, vystykluos pelytės juokias.
Nei mamytėms, nei tėveliams, nei močiutėms
Ar senialias neįdomios tos pelytės,
Tik mažytės tos akytės ir lupytės, ir rankytės,
Ir maži maži pirštukai, ant kojyčių batutukai.
Šypsos, juokias, pakutena ir meiliu žodžiu vadina.
Renka varda, supa, kelia ir galiausiai pavadina.
Mus mažoji karalaitė šiandien tapo Princesaite,
Ta mažutė mergužėlė, kur naktužėm bildinėja,
Kur kitiems miegot neduoda, kelia koją jau iš lopšio.
Stato viena, stato kitą, štai pirmieji mus žingsniukai,
Mato tėtis ir mama, oi kaip džiaugias, oi kaip juokias,
Mūs mažoji Princesaitė vieną rytą atsibudus
Tik pramerkus vieną akį, tik išaušus naujai dienai,
Tik prašvitus mus saulytei šaukia mamą ir tėtuką,
Oi kaip džiaugiasi visi, jau kaimynai ir tetulės,
Visas kiemas, pusė gatvės, oi kaip džiaugias,
Oi kaip švenčia, Princesaitė mūs prakalbo.
Mamą jau mama vadina, o tėtuką tetuku.
Dar praeis keli meteliai sės ant dviračio panelė,
Susikrovus daiktelius, apkabinusi tėvus
Uždarys namų duris ir pasaulį aplankys.
Pamatys, kad gėlės žydi visiškai kitom splavom,
O dangus nevisad žydras, medžiai meta lapelius,
Saulė atskuba kas rytą, nors nekviečiam jos visai.
Dar praeis keli meteliai kol Princesė sužinos,
Kad žemelė apvali, kad saulutė tik žvaigždė,
O maži maži bateliai, kur mažoj mažoj dėžėl,
Laiko juos miela mamytė, tik piršteliui tebetinka.
Dar praeis keli meteliai, kol mažoji susivoks,
Ji jau mūsų karalienė, nėr mergytės, tik panelė,
Ta panelė karalienė, bučinių mūs savininkė
Ir didžioji atradėja bei pasaulio pažinėja,
Apkeliavusi šalis ir sugrįžus į namus.
Oi kaip džiaugias mamos, tėčiai ir seneliai,
Ir senelės, ir kaimynai, ir tetulės, bei pelytės mažulytės,
Tiek laikelio jos pamirštos,
Bet vis linksmos ir laimingos, grįžo į namus Princesė,
Šventė, šventė cypsi tyliai ...
Vos keliom dienom praėjus išlekia vėl Princesytė.
Džiaugsmo tiek visiems palikus sau ramia širdim vėl pučia.
Susitinka su draugais, susiranda ir naujų.
Akį merkia, bičkį duoda, vėl istorija išnaujo.
O seneliai ir kaimynai, dėdės tetos ir kiti,
Džiūgauja kiek beišmano, naujas gandras aplankys.
Tos pelytės nabagytės po stateliu paslapčiom
Stebi viską patilom, užsirašo, pasižymi
Ir po pečium lyg slaptom, tempia viską kas tamsoj.
Tupi pelės ant sietyno, žiūr berniukas mažiučiukas,
Ir kojytės, ir rankytes ir maži maži pirštukai...
Štai istorija išnaujo. Vėl pelyčių užrašyta.
Gal prates jos kada nors, o kol kas labos nakties.
AČIŪ 
tik aš dar ne mamytė 
