Savo Gabyte pagimdžiau prieš du metus, 2003-01-02. Dabar tai atsimenu, kaip nuotykį
Pastojau netikėtai ir vaikutis nebuvo planuotas, nes kaip tik ruošiaus išvažiuoti į užsienį padirbėti... Mano vyras tuo sužavėtas irgi nebuvo... Bet aborto darytis man neleido... atseit šeima ir t. t., nors neužilgo tos šeimos ir pats atsisakė... Nėštumas buvo rizikingas: hematoma, hypertonusas, po to įtarta įgimta širdies yda, kadangi virkštelėj buvo tik dvi kraujagyslės, kai turi būti trys... taigi perėjau daugybę tyrimų, vizitai vieną savaitę Antakalnio klinikose, kitą savaitę genetikos centre... ir vis kažkas negerai, kol galiausiai gavau vienos geriausių kardiospecialisčių telefoną, kuri utragarsu apžiurėjusi mano da negimusios mažylės širdelę, patikino, kad patologijų nėra... be viso to, po metu vedybų sukakties mane paliko vyras, aiškindamas, kad nebemyli ir kad aš kaip nors išsisuksiu iš susidariusios situacijos... taigi šokai po šokų... Likau viena... Dėkui tik draugams ir močiutei, kurie mane palaikė... O jau buvau įžengusi į septintą mėn...
Na, pyktis ir ryžtas pagimdyti sveiką vaikutį buvo stipresnis už širdies skausmą. Kibau į moxlus ir prasidėjo mano energingas gyvenimėlis: boulingas, sportas, studijos ir... noras kuo greičiau išvysti mažylę... Gydytoja prognozavo, kad per Kalėdas mažylę jau turečiau laikyti ant rankų...
peržengus 36sav. pradėjau dar inirtingiau sportuoti, šokti ir bėgioti laiptais, tam kad pagimdyčiau dar 2002
ir turečiau daugiau laiko pasiruošti nukeltai sesijai turėjau 2 netikrus aliarmus, po kurių iš ligonines buvau įšsiųsta namo.Mūsų studentiškuose namuose populiariausiu priežodžiu patapo : Stela gimdo o sarėmiai prasidėjo naujųjų išvakarėse ir visą naujųjų dieną, bet ir vėl galvojau, kad tai netikra, todel niekam nieko nesakiau
bet..... apie 3nakties, pagalvojau, kad gal reiktų keltis ir bent jau apsirengti, jei ką. Pažadinau draugę ir sakau, man atrodo jau.... Ji: ar tikrai... o as sakau nežinau ji : tai gal dar galiu eiti pamiegoti? Sakau: o gal pabūk su manim... Ji: kviečiu taxa Aš: nereikia, o gal čia netikra ir vel apsijuoksiu Bet aišku, įrodymas pradžios buvo vandenys... tada jau ir taxa reikėjo kviesti... bet... tokiomis dienomis jo sulaukti be šansų, tai dar pusvalandį prastovėjom laiptinėj dainuodamos ir pasakodamos anekdotus, dar atkreipiau dėmesį, kad mano nesutvarkyti nagai Juokingiausia, kad kol nubėgau iki taxi, man į ledą sušalo kelnės 
ligoninėj ilgai užtrukom, kol prikėlėm budinčiąją ji klausia: jūs ko? o aš: gimdyti na, visos nemalonios procedūros kaip visada, po to gimdykla... Kaklelis buvo prasivėręs tik tris cm, na, tai mane perspėjo, kad vaikelį turėsiu apie pusiaudienį (tada buvo 4h ryto) Jau anksčiau buvau nusprendusi gimdyt su epidūru, tad kategoriškai tai pareiškiau... Aišku, prasidėjo atkalbinėjimai, gąsdinimai, dabar juokinga, kai prisimenu, jog pareiškiau, jog be epidūro negimdysiu Na, skausmelis kaip skausmelis, nagų žymes draugės rankose (ačiū jai uz kantrybę), visu balsu traukiau lopšines po valandos pasirodė anesteziologė, vel prasidėjo atkalbinėjimai ir mane perspėjo, kad gimdymas, tokiu atveju, užsitęs iki pietų 14-15h, o man tai nerūpėjo... Nuskausminamieji padėjo, bet neilgam, nes pajutau kažkokį spaudimą ir pradėjau kviest akušerę, kad man jau kaip ir vaikelis lenda ta sako, negali būti taip greitai, o pasirodo taip, jau matės vaikelio galvutė, kažkaip nesugebėjau prisitaikyt prie tokių tempų, sako apie pietus, o čia tik 07:15 ir reikalauja stumti:) O kaip ir kas nieko nesuprantu Jos man aiškina kakoti, o aš aiškinu, nešnekėkit nesąmonių, nesuprantu, kaip čia kvėpuoti... juokas suima žiurint filmuotą medžiagą Na, gimdymas kaip gimdymas, greitai viskas įvyko, kad net nespėjau susivokti, baisu nebuvo, o skausmas tox, kuris neatrodo tox baisus ko gero, draugei dalyvavusiai gimdyme baisiau atrodė, nes matės, kaip kartais susvyruodavo kamera:) Va, viskas baigės po 15 min ir jau turejau mažą pupuliuką ant rankų ir buvo labai labai keista, kad viskas ne taip jau sudėtinga ir taip greitai praeina... na, gimdyti neatsisakyčiau ir dar kartą... tik tikiuos, kad mano gyvenimo situacija bus kitokia... O dukrytei esu dėkinga, kad yra mano gyvenime ir tik jos dėka dabar turiu tai, ko vargu, ar bučiau siekusi, jei jos nebūtų Nors buvo labai sunku suderinti ją, moxlus ir darbą, bet esu labai laiminga...
saunuole mama 
, kai nusprendžiau duot šita vardelį, galvojau bus dar nepopuliarus 
O pasirodo 
