Mielosios nėštukės... Mums su pilvelyje tūnančiu lialiuku jau keturi mėnesiai Esu be galo laiminga - su vyru laukiamės pirmo vaikučio. Bėda ta, kad patapau žiauriai jautria asmenybe-labai greit susinervinu, pravirkstu. Žinau, kad man griežtai to negalima ir visada save baru už tai bet negaliu nieko su savimi padaryti... labai bijau, kad tai lialiui pakenks, nes pastebėjau, kad po susinervavimų ir gimdą spazmuoja.Ką daryti, kad taip nervas neimtų, kaip sumažinti dirglumą? Patarkit, brangiosios, nes jau nebeišmanau kaip save beraminti Ačiukas jums labai. labai, labai.

P.s: vyras ant manęs pyksta, kad aš leidžiu sau tokias nervacijas - sako, kad man vaikas nerūpi .

jooooooooo, suprantu tave, man kazka panasaus tenka girdeti bet taip sunku susivaldyti o aplink viskas taip siutina, o vyras - labiausiai, nes vis kazka ne taip daro reiktu pasistengt save kontroliuot, na, o jei ne visada iseis, tegu, siuo metu mes galim sau leist pabut jautresnem
na ka padarysi, praeis laikas, gims vaikas ir viskas gris i normos ribas
kantrybes, vyrai!!! Sunku su mumis, bet be musu - dar sunkiau

Jei jau tau 4 menesiukai tai zinau kad galima valeriono. Man patare akusere, kad reikia sakni patarkuoti ir pavirti siek tiek. Tada ta nuovira gerti, na po nedaug. Tapsi ramesne, nebebusi tokia dirgli, o tada ir leliukui bus geriau, nes tokie isgyvenimai ne i nauda

Čia daugeliui nervai paaštrėja, aš tai kas truputį iš karto verkiu, pasako vyras ką netokiu tonu ir verkiu, vieną kartą iki traukulių ir nieko negaliu padaryti, viskas pajautrėja, tiek nervai, tiek klausa, tiek uoslė ir t.t.

mano kriksto mama labai per nestuma nervinosi, tai pagimde labai jautria ir nervinga mergaite, per antra nestuma susilaikydavo ir gime ramus berniukas. tiesiog ziurek i gyvenyma, i visus dalykus paprasciau ir abejingiau, o del valerijono, tai paskutiniu atveju, nemanau, kad butu gerai ji gerti, po to vaikutis bus per ramus sekmes ir susilaikymo

Jei geri magnį - tai rinkis toki kuriam būtų ir vitamino B6 atrodo, jis atseit gerina nuotaiką... Dar patarčiau daugiau gryno oro ir gerų emocijų
Aš nėštumo pradžioj irgi labai jautri buvau. Negaliu pasakyt kad praėjo, bet sugalvojom strateginį gydyma sau pačiai Prisinuomoju komedijų, kad galėčiau pasijuokti, eidama į miestą būtinai pasipuošiu ir šiek tiek pasidažau (visi mato ir sako "Oi kokia graži nėštukė") ir man malonūs tokie komplimentai, dar aš nusipirkau albumą ir klijuoju nuotraukas, aplink apipiešiu, parašau - didžiuojuosi savo darbais kai baigsiu albuma - turiu minti pasidaryti receptų segtuvą ir išmokti megsti Tai savotiška terapija nuo nervų, kai žinai kad negali nei vaistų gert, nei parūkyt ar išaut 50 gr tai tenka galvot kitus būdus O minčių nukreipimas į tai kas teikia malonumą - manau yra pati geriausia geros nuotaikos terapija Ir vyas bus meilesnis ir geresnis kai matys jog jo nėščia moteris taip stengiasi kad namie būtų taika

Mano mama visiškai nesinervino, sakė buvo pats ramiausias periodas gyvenime. Na ir rezultate - aš, be galo nervinga. Manau, ne tame reikalas, o ir tyrimų nėra, kurie pasakytų, kad tai kenkia. Tad mažiau nervų

negalima nervintis

Pas mane toks darbas, kur nervai kiaurai visą dieną įtempti

As kazkur iki 16 sav buvau nervinga,dabar pastibejau kad man praejo kazkaip i viska spjaudu sakau sau kad viskas gerai,ir bus

Man ta pati problema, kaip ir daugumai jus-padidejes jautrumas , del visko skaudu, greit isizeidziu ir i asaras, viska labai imu i sirdi
O po to nervuojuosi, kad nervuodamasi galiu pakenkt leliukui ir taip pasaka be galo

Aciu, brangiosios, kad atsakete nes jau buvau bepradedanti manyt, kad as viena cia taip nesusivaldau . as taip pat radau viena is budu, kaip sumazinti nervine itampa Vyras is manes juokiasi, sako, kad suvaiket baigiu. Zodziu, nusipirkau sudetinga analitini kompiuterini zaidima-kelione per epochas Nezinau, kame reikalas, bet kai jauciu, kad tuoj tuoj susinervuosiu, einu prie kompo, uzsidedu ausines ir kaip ranka nuima . Norisi tik vieno svarbiausio dalykucio, kad nervavimasis nepakenktu mazajam, kad jis negimtu toks pat jautrus, kaip jo mamyte Tad bukim laimingos ir nesinervuokit

Aš irgi jauti ir labai nervinga pasidariau. Kartais net valerijono tablečių išgeriu, jei jaučiu, kad visai prastai su nervais

o aš kaip tik pradedu nusiraminti. bet pirmosiom savaitėm tai buvo ojojoj viskas nervuodavo. mano bendradarbės iš to ir suprato, kad esu. su vyru pasišnekėti irgi visai negalėdavau, nes tuoj pat susipykdavom. dbar jau viskas geryn

aš nervuota pasidariau tik va baigiantis nėštumui (8mėn) galiu apsiverkti nuo mažiausios smulkmenos, taip sulaukiu tik ne užuojautos ar supratimo, o keistų žvilsnių. manau čia nuo neturėjimo kas veikti reikia prisigalvoti kuo daugiau užsiėmimų jei tik žinoma yra sveikatos ir vengti paniurusių žmonių (tai manau labai svarbu)
dar galima perskaityti gerą knygą, juk šiaip laiko rasti sunku, o po gimdymo jo liks dar mažiau

na as labai nervinga pradzioje nebuvau... tik labai jautri buvau... y maziausias smulkmenas kreipdavau demesi... ir verkdavau... vyras jau buvo issigandes, nezinojo ka bedaryt jau... bet dabar - viskas gerai...

as ir dabar esu nervinga kartais taip negera buna, kad parejus vakare namo po darbo norisi visus langus isdauzyti, o jei dar kas negerai buna kalbant su MB telefonu tai isvys gyvenimas juodas pasidaro. tada zliumbiu apsikabinus didziuli minksta zaislini suni. aisku MB mano mamai pasiskundzia, ji man dar paskambina, bando raminti. as vaizduoju kad nusiraminau, o pati patiliukais asaras braukiu. padejusi rageli vel kniubstu i sunieka ir verkiu, zliumbiu kad viskas ne taip, kad viena esu mieste ir panasiai. aisku kita diena visos tos mintis atrodo kvailokos, bet kad kitaip neiseina as visaip stengiausi bet nesigauna, gal del to kad esu viena cia ir tik per dekretines galesiu buti su SB, o gal seipp del padidejusio jautrumo. kai buna visai pratai pradedu megzti arba piesti mane tai ramina, arba gasdinu kaimynus labai garsia ir isskirtine muzika. tikiuosi greit viskas praeis ir busiu rami bei laiminga

kuo toliau, tuo darausi nervingesne. siandien viskas nervavo ka vyras dare, o as tik virtuvej isnervu su puodais trankiausi kartais taip sunku nusiraminti.

nusipirkite ką nors skanaus, ką seniai valgėte, o labai mėgstate, išsinomuokite gerą filmą (pvz komediją ), susikelkite kojas ant stalo ir atsipalaiduokite vis kas bus gerai

Vertinga tema, išties. Man panašios bėdos ir tikrai bijau, kad tai nėra gerai vaikeliui. :/ Stengiuos tvardytis, tačiau dažnai pratrūkstu, pravirkstu. :/

Labai gera tema, o niekas nesidalina mintimis... As taipogi tapau labai jautri, jei kas ne taip is karto asaros kaupiasi. Kai vyro nera, tai dar ir pazliumbiu isikniaubusi i koki zaisliuka.. Darbe pora kartu irgi apsizliumbiau, vos isgirdusi grubesni man zodi...O ypatingai susijautrinu, kai vyras kitokiu tonu kanors pasako, arba kai palieka mane viena namie ir iseina su draugais (nors nuo ryto planavau kad leksim i kina pvz, nors aisku jam to is anksto nesakiau...) nu zodziu...

na as ir labai nervinga pasidariau vis kimbu prie visko viskas blogai tai netaip lekste padejo tai stalas ne taip nuvalitas tai neaisku del ko apsiverkiu dar paiskinu viruj kad is manes nemili nors varkselis is kailio neresi kaip itik vienu zodziu baisu tikiuos ilgai nesites

As nuolat pergyvenu del vaikelio man vis atrodo, kad kazkas negerai, naktimis uzeina panikos priepuoliai, lengvai susinervinu del menkniekiu ir imu zliumbti kartais isvis is nieko, einu gatve ir..apsizliumbiu..nieko negaliu sau padaryti.
geriu melisas ir arbata neuro 2 atrodo su valerijonais, tai ta antroji biski padeda. kalbejau su ne viena gydytoja, ji sake, kad tikrai galima nescioms vartoti siais vaistazoles.
nezinau ka patart be tu arbateliu, nes man kai uzeina tai nieks nepadeda...vaziuoja stogas ir nervai ir tiek

nepergivenk taip viskas bus gerai man ligei tas pats buvo pirmus 3 MEN PO PERSILEIDIMO RAUDOJAU PADUSKA APSIKABINUS ATRODE KAD VAIKELIUJ KASKAS NEGERAI KAD VEL NUSTOS SIRDELE PLAKT IR DAR VISOKIO VELNIO PRISIGALVOJAU BIJOJAU EIT I LAUKA ATRODE KAD VISI NORI DUOTI MAN I PILVA DABAR JAU 6 MEN APSIRAMINAU DEL VAIKELIO TIK SEIP NERVUOTA NA TAU GAL NETEKO TOS NELAIMES PATIRT LAIKIKIS GALVOK KAD TURESI LELIU GRAZU IR STIPRU DZIAUKIS SAVO PILVELIU VISKAS BUS GERAI IMKIT BALIONELI ABU IR LAIKIKITES

mane irgi si problema kankina, siuo metu studijuoju, labai sunku, greitai pavargstu ne tik fizikai bet ir psichologiskai, noreciau kazkokio palaikymo is tevu ir vyro puses, bet kai jie pamato mane suirzusia dar labiau mane ismusa is veziu, o tada jauciuosi niekam nereikalinga, naktimis nebemiegu, galvoje tiek problemu .....sako pati kalta kad nervuojuosi, bet as negaliu islikti rami, o paskiau nervuojuosi kad leliui nera gerai, pasaka be galo :\....

deja teko mire mano vaikelis 40sav pilve..sustojo sirdis del neaiskios priezasties tai ir panikuoju nuolat

LABAI UZJAUCIU TAVE MANO VAIKELIUJ BUVO 17 SAV SIRDELE SUSTOJO IR NIEKAS NEPAISKINO DEL KO BET DABAR TIKEKIM VISKAS BUS GERAI TURI BUT GERAI STIPRIBES TAU AUGINK PILVELI IR NESINERVUOK

Kai buvau nestuke taip pat nervas imdavo. siaip ir gydytojai buvau pasisakius tai sake daznai buna toks padidejes jautrumas ir patare geriau nenesioti savyje blogu emociju ir issiverkti, issikrauti ir tai turetu padeti. Tai pas mane budavo tos " iskrovos dienos".

Neseniai palaidojom mano vyro teva. prisizliumbiau,prisinervavau.. Tai vaikelis po to tris dienas "ramus" buvo-per diena gal keli labai silpni spyriai tebuvo. Taip issigandau. Dar labiau pradejau nervuotis. Dabar jau spardo kaip reikiant. Daktare sako viskas gerai,27savaites-tai dar juodesiu nieks ir neskaiciuoja (nuo 31sav pradeda). Bet manvis neramu,ar gali taip but,kad vaikiukas nusprende pasidaryti 3-ju dienu "pertrauka"? Ar gal geriau kazkur butu issitirti del sventos ramybes,ar neatsiliepe jo sveikatytei tas stresas?

Taip , viskas pažįstama. aš taip pat buvau labai jautri, dažnai verkdavau dėl smulkmenų ir net su pasikūkčiojimais kai nusiramindavau, pažadėdavau savo vaikeliui, kad daugiau nesinervinsiu, kad stengsiuos būti ramesnė, kad tik jam nepakenkčiau labai padėdavo pasivaikščiojimai - kai išeidavau į lauką, eidavai kur daugiau medžių, mažai žmonių - eidavau ir galvodavau apie kūdikėlį, kalbėdavau su juo, įsivaizduodavau kaip atrodys būdama namuose įsijunkdavau mėgstamą muziką, stengdavausi atsipalaiduoti. Ir dar pagalvodavau - kad nieko nėra svarbiau už mano kūdikį, tad dėl nieko neaukosiu savo kūdikio ramybės, ir būsiu rami kartais pavykdavo Sėkmės visom ir jei kartais paverkiat tai nelabai ir pakenkiat savo atžalėliai, svarbu kad visą nėštumą labai smarkiai nesinervintum

Mano manymu net ir nescia moteris yra zmogus ji negali nesijaudinti ar nesinervuoti, visada maniau kad privalai savo emocijas islieti, nelaikyti ju savyje ir bandyti malsinti, o veliau jos tik dar umiau issivers, juolab budama nescia, negali blogu emociju laikyt, geriau issiverkt, issirekt, kazkaip kitaip iskraut pikti o poto sau maloniais budais pasikraut kazkokiu geru emociju

man didziausia pagalba nervu valdyme mano vyras, nors jis dazniausiai ir tampa mano nervu auka... as jam labai dekinga kad mane supranta ir palaiko... po savo pacios sukeltu audru visad atsiprasau ir prisiglaudziu.. kas man daugiau pades jei ne jis

kartais pagalvoju, koks auksinis yra mano vyras...
jei jis butu buves nescias ir butu keles tokias isterijas, kaip as kad keliau , o man but reikeje buti jo vietoj...

Iki nestumo mane nebent zemes drebejimas is pusiausvyros butu ismuses, o padar panikuoju del visokiu smulkmenu. Mano reakcijos su logika aiskiai prasilenkia, galiu apsizliubti kad ir viduryje gatves.
Is tiesu tai jau trukdo gyventi, o baisiausia, kad ir kudikis viska jaucia. Gine pasiule magnio pagerti, tai ir geriu dabar didziausiom dozem - nieko jis nepadeda.
Tikiuosi po gimdymo tas jautrumas dings? (jei neuzpuls kokia pogimdyvine depresija )

Aš tikrai tapau jautresnė, bet tik pastaruoju metu Su tuo yra susiję tam tikros išorinės aplinkybės, nuo manęs nepriklausančios Bet pastebėjau tokį dalyką, kad dabar aš nervinuosi dar ir dėl to, kad aš nervinuosi Dėl to kad tai gali pakenkti mažiukui

sveikos. Aš irgi nervuojuosi. Bandau save raminti. Esu trečiam mėnesi, dirbu kirpėja. Prisiuostau tų chemikalų. Man delto ir baisu, kad nepakenkčiau mažiukui. Bandau tas blogas mintis vyt nuo savęs. Bet juk aš ne viena kirpėja gimdanti vaikus Ah tik pasiguodžiau.

Labiausiai verkdavau žiūrėdama filmus,net animacinius.O ašaringiausias buvo filmas "Rudens legendos",vos ne nuo titrų pradėdavau .Vyriškiui net linksma būdavo,klausdavo:dar neverki?

As ir siaip jau emocionali pakankamai esu, o nestumo pradzioje issikyriau su mazylio teciu ... Daug teko visko isgyventi, neturiu auksinio vyro palaikymo, tik jo kortele su finansine parama ir zodzius, kad daugiau taip nebegali. Labai labai sunku. Vis dar ... Tuoji dekretines, daug laisvo laiko turesiu. Tik vis kuo toliau, tuo labiau saves gailetis imu, nematau seimos paveikslo, ner mylimo zmogaus salia ir bla bla bla ....
Vat merginos, nori nenori, bet nestuminis padidejes jautrumas labai pasunkino tuos septynis menesius susitvarkyti su savim ....
Na, bet tikiu laiminga pabaiga

per tą emocinį jautrumą jau nuo 17 sav. gavau lovos režimą
vos tik sveikata pradeda taisytis, užtenka menkiausio barnio ar šiaip kokios neigiamos emocijos ar nervinės ašaros, kaip viskas vėl pasidaro blogai.
o nesinervuoti oi kaip nesigauna...

[quote=Lori,2007 11 20, 01:04]
As ir siaip jau emocionali pakankamai esu, o nestumo pradzioje issikyriau su mazylio teciu ... Daug teko visko isgyventi, neturiu auksinio vyro palaikymo, tik jo kortele su finansine parama ir zodzius, kad daugiau taip nebegali. Labai labai sunku. Vis dar ... Tuoji dekretines, daug laisvo laiko turesiu. Tik vis kuo toliau, tuo labiau saves gailetis imu, nematau seimos paveikslo, ner mylimo zmogaus salia ir bla bla bla ....
Vat merginos, nori nenori, bet nestuminis padidejes jautrumas labai pasunkino tuos septynis menesius susitvarkyti su savim ....
Na, bet tikiu laiminga pabaiga

laikykis
nepamirsk, kad dabar tu nebe viena, esi atsakinga uz mazuliuka tavo pilvo gyventoja
suprantu, kad mylimo ir rupestingo vyro parama yra be galo svarbi, bet juk yra daugybe kitu zmoniu, kurie tave myli ir rupinasi...kuriems tu be galo reikalinga
o kita vertus pamastyk, ar butum laiminga su toku zmogum, kuris atseit "daugiau taip negalejo" ir paliko tave su negimusiu mazyliu...mano nuomone, tokie vyrai neverti tecio vardo...

Uoj kaip vikas suprantu.... aš jau visai nebesusitvarkau su savo jausmais ir emocijomis tapau nenormaliai emocionali ir nervinga..... verkiu dėl menkiausios smulkmenos, nervuoja visi aplinkiniai vyras net namo negryžta iki vakaro, kad manęs nenervuotų O dar pastovi baimė.... žinau kad taip negalima ir labai kenkia žirniukui, bet nieko su savim negaliu padaryti ginė išrašė SEDATIF, tai tikiuosi padės.

aš kai žiūriu gražias pasakas animuotas, tai taip būna užsibliaunu, net vyras išsigąsta, ir kas svarbiausiai sunku po to įsijautus sustot

Pas mane jautrumas labai padidejes

aš irgi esu labai nervuota... visada tokia buvau, bet dabar tas nervingumas ir jautrumas dar labiau padidėjęs - apsiverkiu nuo bet kokios pamatytos ar išgirstos smulkmenos, dažnai supykstu... ir, žinoma, niekaip negaliu susitvardyti...

manu kad daug kam su nervais prastai
kai suzinojau kad laukiosi pradejau stiprei nervuotis verkt ,viskas negerai visi neteisus buvo . budavo ir tokiu atveju kadl ekstes kelias sudauziau ir draugas siunta ir pati bijau leliu pakenk bet nera taip lengva save suvaldyt tad visoms sekmes su savo nervaispasistenkim suvaldyti

ir as is tu padidintu jautruoliu Ti kas yra keisciausia, kad viena minute krenta asaros, o jau kita ju kaip nebuta. Kazkaip nestabiliai greitai ta nuotaiku kaita vyksta

man tai atrodo, kad as tikra isterike tuoj patapsiu ...viena munute asaros is juoko krenta, o kita jau ziurek pagalve apsikabinus is nervu verkiu ...o dar tas istisai pakeltas tonas ir susierzinimas del menkiausios smulkmenos ...visiskai nebesusitvarkau su savim ...bijau, kad neisvesciau is kantrybes savo brangiausiojo ...nors jis didvyriskai laikosi ...mato kad pyxtu, tai bando kaip nors prablaskyt, atsikabina, pabuciuoja ir viskas iskart praeina ...zino, kad turi manim rupintis ir nenervuoti

Oj, mergaites, man net palengvejo sita temele paskaicius.... kad ne viena as tokia... verkiu, del visko ir del nieko... buna akimirku, kad atrodo, kad nebezinau, nei kaip, nei kam gyvent, taip viskas atrodo beviltiska ir nemiela.... nuverkiu porcija, tada kazkuriam laikui palengveja.. iki kito asaru priepuolio...
O kad jus zinotumet, kaip mane nervuoja vyras.. siaubas... atrodo, kad net vaiksto ar kvepuoja negerai... kad liecia negerai ir t.t... nors istikruju, jis daugiau negu auksinis... bet nieko su savim padaryti negaliu...
Taip laukiu, kad tos busenos man kuo greiciau praeitu, ir tikiuosi, jog ne uz ilgo taip ir bus

Visa gyvenima buvau baisi jautruole.Vos kas, iskart i asaras.Bet dabar dar blogiau.maza to, kad zliumbiu del kiekvienos smulkmenos, tai dar ir pykstu ant visu.Darbe erzina visi bendradarbiai.Bet as juos is anksto ispejau ir atsiprasiau, jei kada ka pikto be reikalo pasakyciau.Labiausiai kencia mano brangusis. Tai ne ten batus padejo, tai dar kas nors.Bet kazkaip stengiuos susivaldyt.O jis, nors ir baisiai grieztas, ismoko nekreipt demesio i mano pykcio priepuolius.Ramiai isklauso,po to apkabina ir sako, kad nesinervuociau, nes turesim po o pikciurna leliuka

as irgi nebesivaldau... biski kas iskarto asaros,o jei dar vyras kazka ne taip padare tai namie didziausias karas, as bliaunu kaip durnele, o jis ziuri i mane nesuvokia ka jis padare tokio blogo,kad as tiek zliumbiu.... ir praso manes kad nesinervinciau, neverkciau juk maziukui kenkiu, o as nieko negaliu sau padaryti...tai zinokit vyras isrado buda kaip mane nuramint ir sugrazint gera nuotaika kai prasideda asaros, jis i masina ir i dvd nuoma parnesa keleta komediju, privercia mane pradet ziuret, as uzsikabinu ir beziurint, besijuokiant sugryzta gera nuotaika pabandykit gal ir jums pades