Pradėjau pratinti dukrytę 2.2 m prie darželio. Auklėtoja nenori, kad būčiau kartu, o prašo palikti trumpam laikui vieną ir po truputį tą laiką ilginti. Pabandžiau. Verke beveik visą tą laiką. Kai atejau pasiimti, tuomet jau buvo lyg ir viskas gerai. Nakti miegojo labai neramiai Na įspūdžių daug gavo.
Žinant savo vaiką (o gal man tik taip atrodo, nesu psichologe) manyčiau, kad reiketu su ja būti kartu kurį laiką kartu, kad priprastų prie aplinkos, o po to jau palikti viena kažkuriam laikui, ir tą laiką ilginti.
Patarkite, prašau, kaip daryti. Manau, paprašius, auklėtojos turėtų leisti pasilikti ir man, bet nežinau kuris variantas mažiau skausmingas vaikui.

palikinek viena bet trumpam - valandai, pradziai pusvalandizui, bent jau as taip pratinau savo vaika - savaite mazdaug
palieku valandai - tuo tarpu pai\ti aplekiu kur man reikia
tada iki pietuku
po kiek laiko ir pietuku lieka
ir vsio
a vaikas ir ateity zys kad nenori i darzeli - cia visad ataip ir nieko cia naujo

Dekoju, Mama gulbe, uz pasidalinta patirti. O tu iseidavai, kai tavo vaikas matydavo, ar nutaikydavai, kai nemato?

Man leido dvi dienas buti su vaiku po valanda, o šiandien jau trečia diena ir palikau valandai jau vieną dukrytę - buvo viskas neverkė, tik vis žvalgėsi kur ta mama dingo

Aš šiandien pasprukau, kai ji nematė....ir nežinau ar taip gerai, gal yra žinančių ir patars šiuo klausimu...

Galbūt nėra labai gerai dingti nepastebėtai, nes vaikas gali pradėti bijoti ir kitose vietose, kitose situacijose, kad mama nedingtų... Be to, tokiu atveju vaikas nežino ar mama apskritai kada nors sugrįš. Psichologai rekomenduoja pasakyti vaikui, kad mama išeina "į darbą", bet sugrįš. Gali būti, kad vaikas susigraudins, ims verkti, bet bent jau žinos, kad mama jo "nepametė" ir nedingo "visam laikui", o išeina, padirbės ir sugrįš jo pasiimti...

Man aukletoja taip pat patare "nedingti". Pritariu, kad turetu buti geriau susitarti su vaiku. Bet kai pasakau "iseisiu, bet tuoj grisiu" ar pan, tai ji isikabina i sijona, klyksmai, riksmai... Gaila vaiko.

Mums irgi ši problema aktuali, nes planuojame į darželį. Bet aš manau, kad darželyje galima būti su vaiku tiek, kiek nori tėvai. Kas čia per leidimai: leidžia - neleidžia - arba leidžia valanda ir pan.? Įstatymiškai nėra tokių leidimų ir draudimų. Jeigu man pasakytų - kad negalima pasilikti arba pasilikti trumpai, tai mano dukra nepasiliktų tokioje grupėje, nes akivaizdu, kad auklėtoja nenori, kad kažkas stebėtų jos darbą, o kodėl ji nenori? kyla klausimas. Gal tiesiog supranta, kad gali netinkamai pasielgti?

Ir jokiu būdu negalima išeiti ir neatsisveikinti

Visiškai pritariu , visada paaiškinu, kad dabar išeinu ir grįšiu, aišku, paverkia, bet bent jau jaučiasi saugesnis (tikiuosi ), kad mama nedingo.


Nelabai įsisvaizduoju : grupėj koks 16 vaikų, ir jų visų mamos užsimano pasilikti - bardakas totalus būtų. Be to, jei vaikas sunkiai atsiskiria nuo tėvų, tai mamai būnant grupėje, jis neis nei pas kitus vaikus, nei žais, nei prie auklėtojos eis. Man čia panašiau į vaiko erzinimą.
Aš už tai, kad, nuvedus vaiką į darželį, pabūt kokį pusvalandį, maks. valandą kartu, aprodyti aplinką, supažindint su auklėtoja, vaikais ir palikti - iš pradžių trumpesniam laikui, vėliau palaipsniui ilgiau.

tikrai, kam erzinti vaika su tais trumpais pasilikimais. As nuvedziau i lopseli 1,3 metu, palikau. keleta dienu paverkdavo paliekant, bet priprato. juk juos aukletojos uzima, nepalieka kampe verkti visai dienai, o be to juk yra dienotvarke, uzsiemimai, kuriu jie laikosi. negi ir mama rateli sokti kartu. ne kaip nuskambes, bet cia kaip ir mesti rukyti - arba meti arba ne. po truputi netinka.

Nu kokia nesąmonė

oi kaip jus klystat
1. vaikas pripranta kad mama salia ir to tikisi ateityje. O jam reikia susidraugauti su aukletoja ir vaikais
2. kai kurie vaikai matydami svetima mama susigraudina tai matydama as ir pati nenoredavau uztrukti.
Aisku, vaikas vaikui nelygu. Paciai teko pernai oi kiek asaru uz darzelio duru pralieti Tas sedejimas ir buvimas grupeje padeties deja neisgelbsti, tik dar labiau didesne itampa susidaro. O vaikeliai laaabai jaucia mamos emocijas.
as tai siulyciau pora dienu ateiti kokiai valandelei drauge - jus pabendraujat su aukletoja, vaikas "apsiuostineja", o po to jau palikineti viena be jokio buvimo drauge ir ilginti darzelio laika.
Dar kitiems vaikams teigiamai suveikia, kai veda ne mama, o tetis.
Galiu dar pasiulyti rekianti, net nenurengta aukletojoms i rankas igrusti Jos kol vaikiuka perrengines, tures gi su juo pabendrauti ir i kontakta artimiau sueis

Labai vis tik daug priklauso nuo aukletoju ismones, nuo susiburusios grupes, nuo vaiku amziaus. Maniskiui reikia chebros. Pernai grupeje beveik visi buvo jaunesni ir manau kad jam truko veiklos, bendru zaidimu ir pan. Bandem eiti su didziausiom isterijom. Ir kai nuo rugsejo iki nauju metu pora kartu pagulejo ligonineje - man uzteko Samdem aukle.
Siemet pakeitem darzeli. Eina su bendraamziais. Ir pfu pfu pfu kol kas nieko, be isteriju, tik pietu miego nemiega kazkodel Bet vakare namo nenori eiti
Viena kolege sake, jei vaikas miega ir valgo - viskas ciki adaptavosi
O dar is aukletoju pasakojimu pamenu, kad 1-2 m. vaikai greiciau pripranta nei 3-4m. Na, bet nera taisykliu be isimciu
Sekmes tampant tikrais darzeliokais

...manau, kad Brigit yra teisi

as savo mazyte nuvedziau ir su ja buvau tik pora valandu kartu, kita diena nuvedziau ir palikau, elgese labai kulturingai ir neverke, bet kuo toliau tuo labiau buvo pradejusi verkti,
dabar jau menuo kaip lankom, visa iramiai paleidzia, apsikabinam pasakau kad einu uzdirbti pinigu saldainiams ir viskas tvarkoj
buna dienu kad rami buna kad verkslena, kartais nenori eiti namo
man atrodo tai normalu, ar kuri kiekviena diena su sypsena eina i darba, juk buna ir liudna ir pavargusi ir t.t. tai vaikas irgi su savom nuotaikom,
manau maniske butu lengvaiu pripratusi jei butu leide ne nuo rugsejo o veliau kai kiti vaikai apsiprate jau, o tada buvo keli vaikai kurie primos dieno ir klykia tai uzveda ir kitus

bet svarbiausia kad mamyte perdaug nepergyventu del to, o ramiai nuvestu ir nestresuotu del to kad palieka

Tikrai taip. Šiandien buvau darželyje, tai dvi mergytės mane pamačiusios verkti pradėjo... nors aš tik viena buvau, be dukros, o jos jaučia, kad aš čia su motiniškais jausmais užsukau


Kiek teko įvairios literatūros perskaityti ir su psichologais pabendrauti, tai kaip tik adaptacija geresnė 2,5 - 3,5 metų. Juk ir praktiokoje jus su savo vaiku tai pastebėjote?

O šiaip ačiū visiems, kas sureagavo į mano posmą Tikrai pakeičiau nuomonę Dar neeiname į darželį, bet jau neplanuoju kartu su ja vaikščioti, tačiau, aišku, širdį sdaudžia...

Mano patirtis tokia.As nuvedziau savo dukra pirma diena ir pabuvau gal 15 min po to isejau.Pirma savaite verke isikibusi,labai sureaguodavo kai verkdavo kiti vaikai.Sekancia savaite jau ejo su sypsena,pradejome miegoti viskas buvo jau ,o dabar ir vel tas pats verkia kas ryta....Visada galvodavau, kad su savo vaiku susitarsiu paaiskinsiu ,bet supratau,kad darzelyje sitas negalioja.Vaikas nieko nesiklauso.Pamaciau,kad kuo greiciau atsisveikini tuo vaikui geriau ,o jei su juom tariesi tai tik dar labiau ji suerzini.

Mes nuo rugsėjo irgi einam į darželį Pirmą dieną buvau su juo kartu kokias 3 val,antrą dieną palikau valandžiukei vieną,kitą dieną dar ilgesniam laikui,ketvirtą dieną jau bandėm miegoti,bet nepavyko,tik prasėdėjo lovytėj ir viskas,o va penktadienį jau ir miegojo.Visą savaitę ėjom kuo puikiausiai,be jokių graudenimusį ar manęs neišleidimų Tik va nuo kitos savaitės,po savaitgalio, ašaros buvo prasidėję Auklėtojos sakė,kad dauguma vaikų taip daro.Kol viskas įdomu,kol aplinka neištyrinėta,tol gerai,bet kai pradeda suprast,kad darželyje ne vien žaisti su vaikais reikia,bet ir valgyti ir miegoti,tai pasidaro nebe taip smagu...Gal per anksti džiaugtis dar,bet 2savaitės jau kaip einam be ašaryčių.Atsisveikinam rūbynėlėj,atsibučiuojam,duoda man nurodymus,kad eičiau du nemni pirkti ir išsiskiriam
Labai džiaugiuosi tokia darželio tvarka,kad leido būti visoms mamoms pradžioj su vaikiukais.Aš pati ramiau jaučiuosi žinodama,kas, kaip ir kada.

Aš manau,kad mama ilgiau ar trumpiau turi pabūti kartus su vaiku darželyje...
kad auklėtoja prieštarauja, tai dėl savęs pačios, patikėkit, per daug pamatys per daug po to kitiems pasakys,,,,

Prisijungsiu , mes darziuki jau koks menesiukas. Buvo visko, pradzia sunki, o dabar labai saunu . Pirmomis dienomis su savo turteliu buvau tiek kiek leisdavo aukletoja, ji tiesiog tam tikru momentu man parodydavo, kad "vat stai ta akimirka" ir as vaikui nematat dingdavau, valandai dviem, tas valandu ilgumas didejo proporcingai lankytu darziuki dienu skaiciui, kai viena diena pasiemiau jau apie 17 val. Po to buvo etapas, kai man jau pradedant namuose sodinti i automobili prasisedavo dudos, tuomet mane siame rytiniame reikaliuke pakeite vyras ir vel viskas buvo saunu, nes pasak aukletoju, vaikai mamas skausmingiau paleidzia, na ir dabar visuomet veza tetis ir problemos nebeliko, beje, gal tik musu grupej, dauguma vaikuciu atveda butent teciai . Linkiu mamytes kantrybes, pripras vaikiukai visi, tik tai gali uztrukti ilgiau arba trumpiau, o geriausia rupimais klausimais pasidalinti su aukletojomis, jos tikrai daug visokiu situaciju maciusios ir jos juk savo darbo zinoves, kaip jos patars, taip ir bandykit elgtis.

Mes (3,5m)bandėm eiti į darželį nuo rugsėjo .Pirmą dieną kai atėjom, norėjau pabūti trumpai, bet aukletoja paprašė,kad nebučiau. Palikau dukrą valandai. Neverkė, viskas buvo gerai. Kitą dieną nuvežė vyras ( aš negalėjau, likau su mažiuku). maždaug po valandos , paskambino aukletoja ir paprašė,kad pasiimčiau nes labai verkia ir vemia
Kai išsiaiškinau, paaiškėjo,kad ta dieną buvo koncertas vaikams..visi ruošėsi išeiti ,o mano mažoji pradėjo verkti, nenorėjo eiti ir ją paliko. Atseit "pažaik su žaisliukais" ir paliko . Ji išsigandio ir ilgai verkė, o šeimininkėlė plovė indus ir pasakė "nerėk, man galvą skauda"...pas vaiką prasidėjo isterika . Kitą diena pasiėmiau po pusvalandžio nes vėl tas pats pasikartojo, vėl vėmė... Nusprendėm nevesti. Buvom pas psihologą, patarė pabūti su mama.
Nuo balandžio mėnėsio bandysim vėl eiti...Tikiuosi viskas bus gerai. Tik nusprendžiau,kad prašysiu aukletojos, kad leistų pirmas dienas truputėli pabūti. Labai jau jautri mano mergaitė