Sveikos, mamytės,

jau kuris laikas turim problemėlę šeimoje Vyras bando auklėti vyresnėle tai pliaukštelėdamas per žandą, tai pastumdamas, tai visas piktas prieš akis mojuodamas. Žodžiu, ne tiek fizinis, kiek kartu ir psichinis teroras. Mergaitei greit 7 metai. Kartais, kaip ir visiems vaikams užeina dideli ožiai, o dažnai bet koks mūsų prašymas sutinkamas jos "nenoriu". Nors šiaip tai vaikas kaip vaikas. Na užsispiria, bet tikrai yra nuoširdi ir ypatingų blogybių nedaro. Vyras nori absoliutaus paklusnumo, greit netenka kantrybės ir nevaldo rankų. Gal kas turit panašios patirties - būsiu dėkinga

As savo vaiko niekada ir niekam neleisciau stumdyti!!! NIEKAM!!! Aplinka ir taip ziauri, o jei dar seimoj vaikas uzuovejos neranda...

Nu jau ne neleisčiau skirausti vaiko,sudrausminti taip galima, bet reikalauti visiško paklusnumo

Tai as ir bandau neleisti, ir vis pykstames. Bandžiau kalbinti pas psichologus nueit, tačiau vyras įsitikinęs, kad yra teisus Aisku, as lieku kalčiausia. Nezinau ka daryt. Šiaip jie puikiai sutaria, bet tik užtenka vyresnėlei užsiožiuot, ir vėl viskas iš naujo
Ačiu, mamytės, tik dar kartą įsitikinau savo teisumu.

tai pakalbek normaliai ,pasakyk jo motinai ,gal ji paauklis.zinau tokiu diedu ,man jie visiski kvailiai su tokiais metodais

Jo mama mirus. Gal jį patį taip auklėjo?... Gal iš tiesų paviešinti... tik tada galutinai susipyksim, nes jis tai įsivaizduoja esąs baisiai geras tėvas ir visiems tuo giriasi.

Kažkada net apie skyrybas mąsčiau. Bet nežinau ar tai išspręstų klausimą - juk vistiek matytųsi su vaikais, o jei ne tie pykčio protrūkiai, tai tikrai geras tėtis, ir vaikai jį myli. O šnekėt tai bandyta šimtus kartų, kaip matot, nesėkmingai Nežinau. Gal bandysiu su jo močiute šnekėt, turbūt vienintelis žmogus, į kurį atsižvelgs. Ačiū už patarimą

nu per zanda uzvozt - tai cia jau
gi 7 metu vaikas jau pakankamai didelis ir supranti ka jam sakai
nu ka zinau
tokius dalykus ji atsimins dar ilgai ilgai///...ir kazin ar ji ta teti taip labai jau myli
gal net bijo jai pries akis mosuoja piktai

jetus net siurpas nuejo...

as pati atsimenu is savo vaikystes du momentus...maza dar buvau gal 5 gal dar mazesne...bet viska puikiai dar iki dabar atsimenu

butu bernas tai dar dar, bet gi ji mergaite, grei palus ir visa gyvenima tada ja vyrai lups

Vyro jau nepakeisi, pabandykit pasiulyti vyrui kompromisa: vaiko nestumdyti, nerekti ant jo, o kaip bausme pastatyti i kampa (tik reiktu statyti vaika jums matomoje vietoje, kad trauma butu mazesne), kol vyrui praeis pyktis. O tai paaugus mergaite, gali pradeti begti is namu...bijodama tevo

Bandžiau daugybę kartų. Vyras "tarimosi" metu daug kam ir pats pritaria. Vis kažką sugalvojam - tai dėlioti pliusus-minusus, tai į kampą, tai išnešam magnetofoną iš kambario, tai lėles, tai nežiūri televizoriaus. Aš manau, kad tokių bausmių pakanka, ir jos tikrai veikia. Bet kai jį išveda iš kantrybės (o ji tikrai greitai išsenka) ... Šiaip tai manau, čia jo problema... nemoka žmogus su savo nervais tvarkytis, ir dar vaikui gyvenimą gali pagadint (apie savo jau nekalbu). pergyvenu už juos abu Gal kokių valerijonų į maistą primaišyt... ir tai turbūt nepadės

Blogu vaiku nera.Tai ,kad tevai smurtauja pries savo vaikus niekam ne naujiena,bet ne daug kas apie tai prisipazysta.Jei tevas taip elgiasi su savo dukra ,vadinasi jis turi kazkokiu problemu,gal kas nesiseka,gal darbe ne viskas gerai,o gal ji muse tevai kai buvo mazas,dabar ir pats taip elgiasi,priezasciu gali buti daug,bet tokiais atvejais reiketu jam kreiptis pas psichogola,..Mergaite akivaizdziai traumuojama,ateiti tures problemu,nes veiksmas visada turi atoveiksmi.Niekas taip vaiku nemoka apginti ,kaip pati mama.Jus juk pazystate savo vyra,zynote jo silpnybes ,tai ir pasinaudokite jom.Vyrai taip pat yra mazi vakai.Jeigu jus mokate bausti savo vaikus,tai kodel nesugalvojate kaip nubausti savo vyra Bukite gudri.Kita karta kai jis bandys pakelti pries dukra ranka,pareiskite jam ultimatuma,o koki ,cia jau jusu fantazijos reikalas.Jus turite kovoti uz savo vaikus,Vaikas namuose turi jaustis saugus ir nieko nebyjoti.

Ačiū už patarimus Tikrai ką nors sugalvosiu. Na o jei niekas nepades, gal kreipsiuos į vaikų teisių tarnybą Gal koks viešas papeikimas padėtų. Jam kartais išsprūsta tokie sakiniai, kad visi taip daro ir nieko čia blogo nėra. Tai gal kitokia nuomonė ir įspėjimas paprotintų žmogų. Dar kartą ačiū

Tai koks jis geras tėvas, jei vaiką per veidą daužo. Tavo vietoje tikrai su tokiu vyru negyvenčiau, jei jis tokiais metodais vaikus auklėja. O tai, kad po skyrybų jis su vaikais matysis, gal ir matysis, bet bijos taip elgtis. Šiais ar taip juk yra vaiko teisių apsauga. Ir tiksliai nežinau, bet kažin, ar toks tėvas, kuris muša vaiką gali su juo matytis. Tikrai tokių dalykų netoleruočiau. Juk tai Jūsų vaikutį muša. Ar įsivaizduojate kokia vaikui trauma yra?
Teisingai kažkas yra pakomentavęs, kad dabar vaikai ir taip nuo pašalinių kenčia, o jei dar ir šeimoje kentės...
Papildyta:
Va išsiunčiau žinute ir prisiminiau mano nuomone įdomią istoriją.
Neseniai vaikstinejau Maxima parduotuvėje ir išgirdau kažką baisiai rėkiant. Pasirodo čia buvo gal kokių 5 metų mergytės "ožiukai". Mat ji kažko labai užsimanė, o tėvai net nesiruošė pirkti. Na "ožiukai" buvo tikrai labai dideli, nes skambėjo visa parduotuvė. O mergytės tėtis užuot rėkęs, ar kitokiais negražiais būdais auklėjęs dukrą, apsikabino ir švelniai sako: "Dukrytę neverk. Negalime šiandien šito daikto nupirkti, verčiau nusipirkim ledu, o tą daiktą (aš neišgirdau dėl kokio ten daikto buvo ožiukai) gal nusipirksime kada nors kitą kartą." Ir pakelęs dukrytę įsisodino į prekių vežimą. Visi ožiukai kaip mat dingo.
Vat čia tai tikrai sakyčiau tėtis myli savo vaikutį.

Va cia tai tetis

Tetis aisku puikus,bet ir vaikutis tikriausiai geras,nes kai manoji ko nors parduotuvei uzsimano tai nelabai grazus zodziai padeda,tenka imtis gudrybiu,nukreipti demesi kazkur kitur

na na na žinai tokiais žodžiais lengva metytis, bet kaži kaip pasielgtai pati, jei gyvenime atsitiktu taip, manau kad nebutai tokia ryžtinga. Nes visiem lengva patarinet. Pirmiausia reikia ieškoti problemos sprendimo, kažkokio kompromiso išsiskirt lengviausia.... Nesupyk, čia mano nuomone

Gal Tu ir teisi. Patarti lengviausiai. Nezinau kokiu budu pati imciausi, kad pakeisti padeti. Bet tikrai zinu, kad savo vaiko per veida ar kitaip musti neleisciau. Jokiais budais . Tikriausiai ir pati imciausi ivairiu gudrybiu, bet jei toks tecio pries vaika smurtas pasikartotu antra karta, nesulaukus trecio karto vyrui butu paskelbtas ultimatumas (tokia as jau esu). Juk vaikas pats apsiginti negali. O tu oziuku visi jie turi - vieni mazesniu kiti didesniu.Bet vaika reikia ne musimu aukleti. O jei tetis tokiu atveju nesutinka nueiti pas psichologa, kas butu visai normalu (vakaruose zmones nesigedyja lankytis pas psichologus, cia pas mus dar vis likes stereotipas nuo senų laikų, kad jei lankaisi pas psichologą, tai psichiškai nesveikas), tai reiškia, kad jo nuomone toks elgesys yra visiškai normalus.

man irgi tokie patarimai kaip negyvenčiau ir pan. juokingi. Nėra taip lengva išgyventi mamai su dviem vaikais. arba postringavimai kaip tėvas vaikui gyvenimą gadina ir,kad mama privalo tą vaiką apginti irgi tokie...man rodos mama pati puikiai supranta,kad vaiką reikia apginti, todėl jinai ir klausia - ką daryti...
dėl to viešo papiekimo ar dar kažko - tai net nežinau...visgi į šitą dalyką bus įtraukta ir dukra,o ar jinai nori to viešumo?

o tavo vyras vienturtis? gal yra brolių, seserų, kas galėtų papasakoti apie jo vaikystę?

o tavo vyras vienturtis? gal yra brolių, seserų, kas galėtų papasakoti apie jo vaikystę?

[/quote]

Vienturtis, ir manau auklėtas, mylėtas ir lepintas močiutės. Tėvai jo susilaukė būdami 19 metų, tai seneliai daugiausiai ir augino. Mama jau mirus. Tėvas jo baisiai ūmus, su agresijos priepuoliais. Gal ir tai turi įtakos, o gal ir vaikystėje visko prisižiūrėjo...
O turi jis ir daug teigiamų bruožų bendraujant su vaikais, netingi žaisti, lepina dovanomis (nors kartais man atrodo, kad tos dovanos yra lyg išpirka ar atsiprašymas už savo elgesį ). Turbūt reikia bandyt jo prašyt savo pyktį kontroliuot (nors jau 12 metų bando tai daryti, tiek esam kartu). Su jumis pakalbėjus dabar man kiek ramiau. gal iš tiesų savo skausmu pasidalinus - palengvėja. Ačiū.
Papildyta:
[quote=lern,2007 08 17, 19:13]
Tai koks jis geras tėvas, jei vaiką per veidą daužo. Tavo vietoje tikrai su tokiu vyru negyvenčiau, jei jis tokiais metodais vaikus auklėja. O tai, kad po skyrybų jis su vaikais matysis, gal ir matysis, bet bijos taip elgtis. Šiais ar taip juk yra vaiko teisių apsauga. Ir tiksliai nežinau, bet kažin, ar toks tėvas, kuris muša vaiką gali su juo matytis. Tikrai tokių dalykų netoleruočiau. Juk tai Jūsų vaikutį muša. Ar įsivaizduojate kokia vaikui trauma yra?
Teisingai kažkas yra pakomentavęs, kad dabar vaikai ir taip nuo pašalinių kenčia, o jei dar ir šeimoje kentės...

Kartais ir as taip pamąstau. Kol kas vis tikiuosi spręsti šią bėdą. Kartais pavyksta situaciją užgesinti (dažniausiai), o kartais ne. Blogiausios mintys užplūsta mane jei tenka išvykti porai dienų, kartais jau jaučiu vyro prastą nuotaiką, tai iš tiesų vengiu į parduotuvę išeiti, kad tik jie vieni likę nesusipyktų Na o kai viskas gerai, tai mergaitės tiesiog neatlimpa nuo tėčio - ir dūksta, ir žaidžia. Košmaras. Labai sekina tokia emocijų ir minčių kaita.

taip būtent, nei viena neleistumem vaiko mušti ar užgaulioti, bet gyvenime kartais buna kitaip. Gerai kad mama ieško patarimu o nežiuri pro pirštus i ši reikala. Šiuo atveju linkiu mamai buti labai stipriai ir išmintingai.
Ručius O gal reiketu su dukra pakalbeti, kad neprivestu tevo prie tokiu dalyku, ta prasme kad nesileistu i konflikta su tevu ir jo neprovokuotu Mergaite jau ne maziuke gal eitu susitarti?

Gal užtektų paklausti pvz kaip jis įsivaizduoja dukros ateitį? Ką darytų jei jos vyras ją )jo dukrą) muštų ir jo anūkus??? Ir dar pasakius, kad tokiu savo auklėjimu jis dukrai "kala" į galvą, kad smurtas yra pateisinamas jei tai daro žmogus turintis daugiau jėgų
Žodžiu sėkmės ir kantrybės
Gal dar kokios knygos padėtų pvz apie tai kaip kaip tėvams susitvarkyti su vaikų kaprizais ir pan. Nueik pati pas psichologą ir paprašyk, kad jis rekomenduotų literatūrą

Kokias dar knygas sei moteriskei reikia skaityti Argi galima sitiek metu gyventi ir tyleti,musa vyresne dukra,kai pauks kita dukryte,lygiai taip pat bus elgiamasi ir su ja,cia uzburtas ratas.Jau tai kad si moteris apie tai prabilo forume,jinai ne paguodos iesko,o pagalbos ir tai jau yra pirmas zingsnis i viesuma.Esu tikra ,kad jinai viska isbande,visas imanomas psihologines priemones.Ji net byjo iseiti is namu ilgesnem laikui ir palikti ji su vaikais Jis galvoja ,kad jjo vaikai yra jo nuosavybe ir gali daryti ka nori.Dar gyriasi visiems koks jis geras tetis?Tai paviesinkite tai,eikite i vaiku teisiu tarnyba,kreipkites,skuskites,lai visi suzyno.Juk tai turi kada nors baiktis,kazkas turi pasikeisti.Kai tai iskils i viesuma,esu tikra ,kad jis susimastys ka daro ir aisku tu tarnybu bus kontroliuojamas.Jei jisai naudoja jega pries vaikus lai zyno,kad visada atsiras kita jega kuri ji sutramdys ir sustabdys.Tikiuosi jisai jusu nedauzo? Eikite i viesuma,lai visi suzyno,draugai,kaimynai,gimines....lai visi suzyno koks jis gera 'tetis',gal tada jisai supras isikruju ka daro su savo seima ir prie ko gali privesti vaikus toks jo auklejimas.

Nu ka tu sneki,juk jinai dar tik mazas vaikas.Argi galima su mazu vaiku susitarti ,nebent vienai dienai ar valandai.Vaikai juk jie tam ir vaikai,kad nori dukti ,isdykauti,zaisti ...Tai taip iseina,kad reikia vaika primokinti,,kad nieko nedarytu,neisdikautu,neduok dieve tevas uzsirustins,juk ji taip gyvens nuolatinei itampoi ir baimei.O tai kad mergaite yra uzsispirus ir neklauso,gal jinai taip nesamoningai protestuoja pries tevo smurta,juk vaikai savo nepasitenkinima zodziais nemoka isreiksti,tik emocijomis.

P.S.Mano dukrelei greit bus 5m.yra labai kaprizinga ir uzsispyrusi,kai nervai nebeislaiko islieju ant jos pykti ir suduodu per uzpakaliuka.Tai jinai dabar visom giminem pasakoja,kad ja mama musa Nu ir teisingai galvoju,saunuole kad pasisako,nes jinai yra teisi.Todel kuo toliau tuo labiau save tramdau ir stengiuos to isvenkti.Kai kada ne tik tevai,bet ir vaikai tevus aukleja

O aš manau, kad visi vaikučiai yra tam, kad auklėtų tėvus. Mes juos gaunam iš Dievulio tokius ir ne kitokius tam, kad patys kažko išmoktume - kantrybės, susitvardymo, išradingumo, meilės, supratimo ir viso kito. Maniškis yra tokio aktyvumo, kad man verkti norisi, bet aš tvirtai žinau, kad man jis skirtas todėl, kad atrasčiau savyje tai, ko man trūksta...Tik tėvai kartais nesupranta tokių dalykų ir ne patys nori keistis, o vaikus pakeisti...

100% pritariu! taip kad, teveliai, patys keiskimes!!!

na nemanau kad 7 metu mergaite yra labai maža toki vaikai yra protingi, taip gal tu ir teisi gal ji samoningai protestuoja prieš teva taip. Ir kaip supratau tai tikrai negauna lupt kad nori žaisti ar dūkti
ir niekas nesako kad vaika reikia primokyti kad nieko nedarytu it tt, aš tik sakau kad reiktu kompromiso ieškoti

Visi vaikai turi kaprizu ir neklauso,bet problema yra ne vaikas,o tevas,kuris nesuvaldo savo nervu ir paleidzia rankas i darba ar dar kitaip zemina.Nu nemanau kad ta mergaite kazkokia labai jau isdykus ir nevaldoma,na bet cia jau tik mama kazka gali paaiskinti kokie jos santykiai su tevu

aš irgi mana,kad 7metė ne tokia jau mažiukė,kad nebūtų galima susitarti.
šiaip situacija nėra aiški ir sunku kažką šnekėti nematant pačios šeimos. pvz aš turėjau draugę-pašėlusią kaip velnias: mušdavos su visais bernais kieme, namie irgi bardakus keldavo, nu žodžiu velnias ne vaikas....nuo tevo gaudavo jinai kaip reikiant,nes kitaip net negirdėdavo kas sakoma(aišku toks dalykas yra tėvų aklėjimo spraga)...o jos mama skųsdavos koks jos vyras griežtas jų dukrai...o kad ta dukra velnių priėdus mama nematė...nors vos ne kasdien eidavo i daržlį ar mokyklą aiškintis dėl jos zbitkų...
kažkada apie tai su ja šnekėjom-klausiau kodėl jinai darydavo, jei žinodavo,kad gaus...o jinai pasakė,kad jai patikdavo nervuoti tėvą sakė,nu durna buvau,bet man patikdavo kaip jis pyksta

Labas, mamytės,

žinot, dabar dar daugiau visokių minčių galvoje sukasi. Tik po jūsų parašymų pagalvojau, kad dukra iš tiesų tėtį provokuoja savo neklausymu. Kai mes vienos namie, tokių ožių nebūna. Bet kam jai to reikia? O kai jie pykstasi, net lengvai, dukra visada šnairuoja į mane - ką pasakysiu. O šiaip tai mergaitė hiperaktyvi, bet tikrai ne "blogietė". Ši situacija atsirado gimus antrąjai. Greičiausiai vyresnėlei trūko taip įprasto dėmesio, o dabar labai jau viskas užaštrėjo.... Bandysiu dar kalbėt su abiem. Tada po truputi pasakosiu giminėms ir draugams apie vyro auklėjimo metodus. Ir žiūrėsiu, kokia bus vyro reakcija. Jei nepavyks, geriau jau viskas baigsis skyrybomis, nei mergaičių baimėmis.

Ir vis dar tikiuosi vyrą įkalbint pas psichoterapeutą nueit. Kartu ar atskirai. Kažkodėl manau, kad padėtų.

Na nežinau ar verta viešinti visiems... gal užteks pasikalbet tik su artimiausiais. Gal jie pades atvest i prota. O gal užteks visiems ramai pasisneketi šeimoje?.
Na aisku geriau likti vienai su mergaitem, negu jausti toki spaudima šeimoje ir nuolatine baime del ateities...
Laikykis

Aš irgi nesutinku dėl viešinimo nu kokia tai šeima kai savo purvinus skalbinius kabina į viešumą ???
Perlita3 jei tavo vyras pradėtu auklėti vaikus taip kaip tau nepriimtina į viešumą keltum? Visiem pasakotum?

Reikia skirti smurto stiprumą Jei muša taip, kad lieka mėlynės, sužeidimai tai saugiausia aišku pasitraukti nuo tokio žmogaus...O dabar kaip suprantu yra geras tėvas, vyras tik jo auklėjimo būdai netinkami ir jis pats to nesuvokia, dėl to ir sakau, kad tinkama literatūra gali turėti poveikį...argi neverta pabandyti? Kam iškarto tie kraštutinumai...kam nurašyti žmogų? Visi mes daugiau ar mažiau klystam auklėdami vaikus, vieni mažiau kiti labiau...tai čia mes- mamos, o tėvai tų klaidų pridaro dar daugiau, svarbiausia mokėti jam tai parodyti - kad tai ką daro nėra teisinga dukros atžvilgiu...

Ručiau

Pabandykit kartu su vyru pažiūrėti tą laidą apie šeimas kurie nesusitvarko su vaikais ir pas juos ateina auklė ir pasiūlo kitus teisingus auklėjimo būdus.
Dar klausimas - Ar dukra žino, kad tu nepritari tokioms tėvo "bausmėms"? Ar esi kada ją užstojus prieš vyrą?Ar esi prieštaravusi vyrui jai matant?
Nžn, bet man taip atrodo, kad tavo vyro autoritetas prieš dukras nėra didelis ir jis tokiais būdais bando parodyti "kas čia bosas"...
Gal aš klystu, bet atsakyk į tuos lausimus

būtinai pasikalbėk su dukra ir kaip nors atsargiai paklausk ką jinai galvotų apie jūsų su vyru skirybas. paklausiau tos draugės kaip ji būtų reagavus,jei tėvai būtų išsiskyrę dėl to,kad jis ją lupa - jinai net akis išpūtė sakė,kad dar ko gero būtų norėjus su tėvu gyvent
šiaip yra vaikų, kurie ezinami kitus patiria malonumą toks buvo mano brolis nervidavo mane kaip tik išgalėdavo,o kai aš pasiusdavau - bėgdavo-gerai,jei spėdavo pasislėpt ir neišlįsdavo,kol man siutas nepradeidavo ...o jei ne-tai... kartą mama jo paklasė-nu ko jis lenda prie manęs? o jis atsakė,kad jam patinka kaip aš pykstu,kaip aš jį vejuos ir kaip rėkiu ant jo na,kaip į kailį duodavau tai nepatikdavo,bet čia jau kita pusė o kai jau brolis nebebuvo toks mazas ir durnas aš jo paklausiau ar tikrai jam patikdavo mano pykčiai,tai jis man pasakė,kad jam net gumuliukas gerklėj atsirasdavo,kai mane nervindavo ir kai bėgdavo nuo manęs o jis tikrai neblogietis, geras ir amus vaikas šiaip buvo mama galvodavo,kad čia aš jį nepelnytai "audžiu", bet kai pats pasakė,kad jam patinka mane nervint,tai liko apšalus
va,čia toks pavyzdukas,gal nelabai tinka tėvo ir dukters santykiams,bet vistiek
dėl to dėmėsio aš irgi pagalvojau,kad jinai taip reaguoja į mažesnę sesutę tikrina savo galimybes užlipti tėvams ant sprando arba išsikovoti daugiau laisvės nei mažoji.

Perlita3 jei tavo vyras pradėtu auklėti vaikus taip kaip tau nepriimtina į viešumą keltum? Visiem pasakotum?


Jezau,mano vyras savo vaiku pirstu nera palietes,net neisivaizduoju kaip galetu buti kitaip.Vyresnioji labai aktyvi ir daug mums nervu istampo,bet jei gauna tai tik nuo manes,kai nesusivaldau per uzpakali uzploju.Bet mes labai daug kalbam su vaikais,visada aiskinam ,kad negrazu keiktis,mustis,kandzotis ,kaip reikia elgtis irt.t. ir pns.uz gerus darbus visada pagiriam.Jei mano vyras pradetu taip elgtis tikrai netyleciau,ir abejoju ar is vis su tokiu zmogum toliau noreciau gyventi.

O dabar įsivaizduokim tokią situaciją, kad tavo vyrui NEPRIIMTINA kad tu dukrai per užpakalį užploji, jis pvz galvoja, kad tai smurtas prieš vaiką...Ir jis PAPASAKOJA giminėms kokia tu esi baisi nes nesuvaldai savo pykčio ir užploji dukrai per užpakalį Jaučiu tau labai faina būtų kai giminės į tave žiūrėtų kaip į smurtautoją ir skriaudikę
Aš kalbu apie tai, kad šeima yra uždara "instancija" kur ypač giminėms ir t.t. nereikėtų kištis
Pirmiausia problemos turėtų būti sprendžiamos tarp sutuoktinių, o jei tai nepavyksta kreiptis į profesionalus - psichologus, psichoterapiautus, šeimos konsultantus ir t.t.
Ručiaus situacija yra rimta bet ne kritinė ir tikrai išsprendžiama...bet nemanau kad sprendimas viešume...taip vyras pasijus tik puolamas ir dar labiau ginsis ir gins savo baudžiamąsias priemones, kad tinkamai prieit prie žmogaus reikia šiek tiek išmanyti žmogaus o ypač vyro psichologiją... Bet koks pasakymas vyrui "tu blogai darai" tai jo autoriteto menkinimas, deja bet taip jau yra, geriausias sprendimas yra siūlyti variantus (prieš tai aišku žinoti ką siūlai) ir paprašyti pabandyti jų laikytis ir duok Dieve kad jie būtų veiksmingi...plius dar nepamirštant girti vyrą už jo pastangas ir t.t.
Bet kaip jau minėjau Ručiau tau reikia surast laiko ir nueit pačiai ar net su dukrele pas psichologą (geriausia vaikų) ir jis tikrai duos gerų patarimų jūsų situacijoje. Galiu garantuoti kad patarimo apie viešumą tikrai nebus

Getter,
Cia jau akyvaizdziai nusisnekejai,mamos nestiprus pliaukstelejimas vaikui per uzpakaliuka,kurio ir tai netoleruoju niekada neprilygs sunkiai tevo rankai,o ka jau kalbet apie stumdyma ir dauzima per veida.Jei tevai nusprendzia nubausti vaika,tai turi abu sutarti kokia tai bus bausme .O ne tai,kad vienas baudzia, o kitas glosto ir guodzia.aisku turiu omeni ne smurta,o psihologine bausme,uzdrausti kazka ,neleisti ziureti tetevizoriaus ar iseiti i lauka pas draugus ir t.t..Bet jei suauge zmones nebesusitaria,neranda bendros kalbos,moteris jauciasi bejege kazka pakeisti ir vyras nesistengia pats kazka keisti ,rekia ieskoti pagalbos is isores,pas psichologus ar aptarti situacija su artimais,giminem,issipasakoti,tai nera kazkoks TABU ir pas daugeli buna panasiu situaciju,gal tie zmones patars vyrui ,kad taip negalima elgtis ir tai nera normalu.
Ručiau,jei vyra neina ikalbeti kreiptis pas psichogoga,tai dukra manau ikalbesit,jei tai tikrai hiperaktyvus vaikas ir turi problemu.

Musu tetis irgi taip daro,tik musu dukrytei tik 1.6 metukai
Papildyta:

Bet koks smurtas pries vaikus yra nepateisinamas,jus irgi pliaukstelit savo dukrai
Papildyta:

100 % PRITARIU

Mano tėtis taip pat panašiai elgdavosi kaip su temos autorės mergaite. Ir tai nereiškia, kad tėtis nemylėjo, nors kai buvau maža kartais taip atrodydavo, bet dabar, kai pati turiu savo šeimą, tėtis vienas iš tų žmonių, pas kuriuos miela nueiti į svečius, ir ištikus kokiai bėdai, neretai pagalbos prašau būtent tėčio. Viskas pasikeitė, kai pradėjau gyvent savarankiškai. Manau, kad tėtis pats nesmagiai jausdavosi, kad taip greitai netekdavo kantrybės. Mano nuomone, tikrai nereikia galvot apie skyrybas. Tai labai sunku, bet reikia visiems trims (tėčiui, mamai ir mergaitei) spręsti šia problemą. Tikriausiai mama gali daugiausia čia padaryti.

Deja taip,prisipazystu ,kad kartais savo 5m.mergaitei uzduodu per uzpakaliuka,po to visada jos atsiprasau,apsikabinam ir pasibuciuojam ir man labai geda del to.Vaikas auga ,o kartu ir mano suvokimas ,kad su vaiku galima rasti bendra kalba ,tik nereikia atitolti nuo ju,uzsikasus namu ruosa ir darbais,visada reikia atrasti minute pabuti su vaiku , pakalbeti,pazaisti,paskaityti pasaka..mums kartais truksta laiko ar atidedam tai kitai dienai,o vaikams oi kaip to truksta.Beabejones,jie uzaugs ,rasite bendra kalba,bet ar mes vis dar busime jiems idomus Todel aukime kartu su vaikais ir tobulekime.

Na štai, brangiosios, atrodė, kad tema baigta. Tačiau deja deja...
Žinoma, problemos niekam taip ir nepaviešinau. Tačiau aš su savo įsikišimais turbūt padariau nepataisomą klaidą - greičiausiai sumenkinau vyro autoritetą, jis tiesiog pradejo siautėti. Prigėręs man aiškino, kad atėmiau iš jo vaikus, kad neturiu teisės aiškinti jam, kaip juos auklėti. Na ir žinoma, pradėjo mane už plaukų patasyti. Vienas toks išpuolis buvo sausio 1 rytą. Užteko dukros susiraukimo, kai atnešiau pusryčius, ir viskas pasibaigė dukros tampymu, aišku man vėl įsikišus - manęs stumdymu, rinksmais, trankymu durų ir tt. tada riksmas, kad mus visas užmuš (ir dukrai girdint), kad aš čia dėk visko kalta, kad nemoku auklėt vaikų ir kad ajm trukdau. Tada aš mąsčiau ir apie ksyrybas, ir apie savo netinkamą elgesį, vėliau siūliau eiti pas psichologą ir tt. Deja dažniausi žodžiai iš jo buvo, jog mes nesusikalbam, aš jo nesuprantu, esu kvaila boba ir tt. Po to vė viskas puikiai iki šiandien. Vėl pratrūko, kai vyresnėlė susiraukė. aš pastaruoju metu tikrai stengiuosi palaikyti jo auklėjimą, tačiau negaliu nutylėt, kai jis per griežtas. čia jau mano bėda. Na ir vėl aišku, manęs tampymas, gąsdina, kad gausiu į galvą rimtai. Aš aišku gąsdinu policija ir tt. Žodžiu, kažkoks uždaras rtas. Jau pradėjau skaitinėt skyrybų skyrelį Jaučiu, kad nepavyks susitart, ir būsim viena iš porų, išsiskyrusių dėl vaikų auklėjimo. Nors pastaruoju metu atsirado ir kažkokių internetinių draugių, ir darbe pagausėjo susižavėjusių kolegių.... Jaučiuosi baisia kalta, nors suvokiu, kad toks elgesys su savo žmona, vaikais tikrai nederamas. Bet jis įtikinėja, kad jis yra išprovokuojamas mano kvailo elgesio. nebežinau ką galvot, gal jūs patarsit. ačiū

Dievuliau, kokia žinoma pažystama tema. Paskaičius temą, galima pagalvot jog skautau sesės istoriją. Jei ne susižavėjusios kolegės ir internetinės draugės sakyčiau tikrai jos . tau reikia gelbėti vaikus ir save ir galvoti nieko nereikia. skirkis, sesutė su keturiais vaikais, ir nelengvais laikais išsiskyrė- išgyveno, atsigavo, vaikai šaunūs užaugo, dvi vyesnėlės jau savo keliu pirmus žingsnius žengia . Labai gerai suprantu ką tenka tau išgyventi

Aš irgi taip galvoju, tik vis nesiryžtu. Matau, kad situacija kartojasi, tik kaskart stipresnis vyro pyktis ir dėl menkesnių smulkmenų nutinka. Tik neramina mintis, kad aš pati kalta dėl šios situacijos, vaikams reikalingas tėtis, gal dar ką galima pakeist?

Jei atvirai, tai sesuo irgi galvojo, kad čia ji kažkuo kalta, kad ji vėpla, kad tėvo gerbt neišmokė, kad patine tą daro, nespėja, nepadaro nesusitvarko ir.t.t, ir netrumpai ji taip galvojo , bet kai sūnė pusantrų metų tėvas nuo antro aukšto laiptų numetė- kažkaip pradėjo susvokt, kad ne su ja o su juo stipriai netverkoj. Žinai, suprantu jog sprendimas nelengvas, vaikams tėvo aiškiai yra nelengvas. Bet tu pagalvok ko mokosi vaikai- ką mato, joms pagalbos jau aiškiai reikia. Sesė bendroj sumoj su tuo smurtautoju pragyveno beveik dvylika metų, vaikai , prieš kuriuos buvo smurtaujama labiau ir šiandien kabina visas pasėkmes, ir nepasakysiu kad jiems lengvai sekasi.

Ačiū tau, alfija, bandysiu rast savyje jėgų.

Ne auklėjimas čia bėda, o smurtas , tik bėk greičiau nuo tokio ir lai pasiima tokį tos internetinės...Stiprybės

jetus kaip baisu nekentėk ir nebūk auka tokio bjauraus vyro, kam vaikams matyti tokį tėvą, jei jis dar turi teisės vadintis tėvu o ir tu pati dar jauna, negadink savo gyvenimo, nes vaikai kai užaugs ačiū tikrai nepasakys, o ir dabar manau savo širdelėse jaučia tik neapykantą tokiam tėveliui

Ačiū Jums

Žinot, naktį buvo košmaras. Dar to nėra buvę per mūsų bendravimo laiką. Vyras grįžo gerokai išgėręs (ir gerai, nes kitaip, nežinau kuo būtų pasibaigę..), iš karto puolė prie mano lovos su riksmais užmušiu; kažkas jį sulaikė, gal išsialvinimas, gal alkoholio kiekis, nežinau kas, bet tik porą kart kepštelėjo, putojosi, po to nuėjo miegot. Buvau pasiruošusi kviest policiją, bet galvojau, ką jiems pasakysiu - vyras miega kaip avinėlis ant sofos, jokių muštynių pėdsakų. Apsisuktų ir išvažiuotų, o tada jau nežianu, kuo baigtųsi. Įširstų turbūt nesvietiškai.
Šiandien vyras puikios nuotaikos, su vyrenėle išvažiavo į Akropolį žiūrėt kino...

Skirtis tvirtai nusprendžiau, tik neįsivaizduoju, kaip dėl visko ramiai sutart. Bijau ir miegot eit. Vakar vyresnėlei prisakiau, tik tėčio nenervuot, kad vėl nepasiustų. Tai ir vaiko gaila, čia ne auklėjimas, o bala žino kas. Vaikas kažko nedaro todėl, kad tėtis siunta ir jo bijom, o ne todėl, kad tokia tvarka, taip teisinga ir panašiai. Nežinau nuo ko pradėt. Gal kas žinot kokią nuorodą supermamoj ar kitur, ką tokiais atvejais daryt? Ačiū jums dar karteli. Negaliu patikėt, kad su mūsų šeima vyksta toks siaubas

tikrai didelė užuojauta tau, sunku vienai pradėti bet gal turi į ką kreiptis pagalbos - mama, sesė, draugė? tau tikrai reikia paramos ir pagalbos, nes bus nelengva atsikratyti tokiu vyru Bet tikrai tikėk kad viskas gyvenime turi pradžią, bet turi ir pabaigą Sėkmės, nepalūšk ir tik nekentėk

paskaičiau ir pasakysiu trumpai - ne auklėjime čia bėda, o tame, kad jūs,Ručiau, su dukra trukdote vyrui, jis savo smurtu keršija jums už tai, kad jūs paprasčiausiai esate. ir patariu, kad tol kol nerasite kur išeiti ir prisiglausti, kol baigsis skyrybų procesas, turto dalybos ir pan. nesakykite vyrui, ką jūs planuojate daryti, nes pagal jūsų aprašytą situaciją neapykanta yra begalinė, o jūs dar labiau jį pažeminsite, kai pasakysite, kad skiriatės. tokio tipo vyrai tai supranta kaip pažeminimą. ir bėkite kuo toliau ir neatsisukdamos. sėkmės, užsispyrimo ir stiprybės jums

perskaičiau šitą temą. Kol pradžioje skaičiau, tai pagalvojau, kad šiaip žmogus nervuotas, nesusivaldo, na gi pasitaiko, bet pabaigoje temos tikrai kažkaip pasibaisėjau tuo elgesiu. Jis tiesiog eilinis smurtautojas, ir smurtas niekur nedings.
Ručiau, kaip jums sekasi?