Ištraukos iš dienoraščio:
06.18:
“Vakar tau suėjo 37 savaitės. Buvome pas gydytoją. Jis sako, kad gimdymo terminas liepos 8 d. Sekantis susitikimas – birželio 30 d. Kaip tik tą dieną bus tavo vardadienis. Bet kažkodėl jaučiu, kad sekančio vizito nebebus. Per skubėjimą pamiršome pasiimti gydytojo mobilųjį. Po gydytojo lėkėme pasiimti tavo vežimėlį. Tau jis tikrai patiks. Labai gražus: mėlynas su bitutėmis. Vakare labai žagsėjai. Nesuprantu, kodėl. Įdomu, ar tau tai patinka?”
06.19:
“Šiandien tėvelis parvežė perlakuotą lovytę! Ji man labai brangi. Tėtukas tiek meilės įdėjo, kol ją perlakavo... Nupirkome tau patalynytę, bet gėda pasakyti... Nemokame uždėti baldakimo... Žiurėjau ir internete, ir žurnalus varčiau, rytoj važiuosime į parduotuvę ir išsiaiškinsime. Mes su tėtuku tariamės su tavimi, kad gimtum birželio 30 d. per savo vardadienįJ Jau labai norime tave pamatyti. Tėtukas kasdien kalbina tave, bučiuoja mano pilvuką. Kokia aš laiminga!”
06.24:
“Tau jau 38 savaitės! Gali gimti bet kurią dieną. Aš tinginiauju. Kasdien suvalgau po kilogramą braškių ir trešnių. Daugiau nieko nenoriu – tik vaisių ir daržovių. Tikiuosi, kad tau patinka tai, ką aš valgau. Tėtukas jau pradeda jaudintis, kaip tave pagimdysiu. Jam atrodo, kad mano pilvukas baisiai didelis.”
06.25:
“Visą savaitę skauda galvą, nukritęs spaudimas. Jau sunku. Tavo tėtukas mane lepina. Net galvą išplauna. Masažuoja nugarą, kojas. Bučiuoja, apkabina... Rytoj einu daryti pedikiūrą. Jau nesusilenkiu pati. Šiandien su tėtuku darėme mini foto sesiją, kad žinotum, kokia buvau storulė! Jau labai tavęs laukiam.”
06.26(rašo tėtukas):
“Mes gimdom! 7.50. nubėgo vandenys. 9.30. mes jau priimamajame. 12.00 mamytei užėjo dideli skausmai ir aš turėjau ką veikti – masažuoju mamytei nugarytę, glaudžiu ir raminu. 13.00 – epidūras. O dabar yra 13.34. ir mama gerai jaučiasi, o aš nebeturiu, ką veiktiJ. Daktarė pamatavo tavo pulsą. Jautiesi gerai. Ateik kuo greičiau. Būk sveikas, ramus, geras, protingas ir stiprus vaikas. Tikiuosi, kad mes puikiai sutarsime ir galėsime tavimi didžiuotis. Mes tave labai mylime.”
06.28:
“Pagaliau mes kartu! Tavo gimimo dieną ir vakar buvau per daug susijaudinusi ir negalėjau rašyti dienoraščio, todėl viską papasakosiu šiandien. Kaip jau tėtukas rašė, man ryte nubėgo vandenys. Atsibudau nuo tavo spyrio. Apėmė kažkoks keistas jausmas. Nuėjau į tualetą ir supratau, kad JAU LAIKAS. Pradėjo bėgti vandenys. O siaube, o aš šiandien užsirašiusi pas pedikiūristę... sėdžiu ant klozeto, vandenys bėga, o aš... pasiėmusi žirklutes, paskubomis karpausi nagučiusJ Grįžtu pas tėtuką į lovą ir pranešu jam naujieną. Tėveliui visi miegai išgaruoja, šoka iš lovos ir lekia atsivaryti mašiną. O aš tuo tarpu sutepiau jam sumuštinukus, pagal sąrašą susidėjau likusius daiktus ir stengiausi išlikti rami.
Na ką gi, susidėjome visus daiktus, dar trumpam užsukome pas tėvelį į darbą. Pranešėme, kad šiandien jo nebus ir nuvykome į Mažylį. Mašinos sėdynę palikau visą šlapią nuo vandenųJ Priimamajame mane apžiūrėjo ir patvirtino tai, ką ir patys jau žinojome – trūko vandenmaišis. Kadangi savo gydytojo telefono numerio neturėjau, tai jam ir negalėjau paskambinti. Be to, išaiškėjo, kad jis atostogaujaL Bet dviese mes jautėmės gana drąsiai, palaikėme vienas kitą žvilgsniais, bučinukais ir apsikabinimais. Į priimamąjį atėjo budinti gydytoja (ji pasirodė labai maloni), susipažinome ir ji mus nuvedė į gimdyklą. Su ja jau buvome susipažinę anksčiau. Jauki aplinka padėjo dar labiau nusiraminti. Prasidėjo ilgos laukimo minutės, valandos... Skausmai tai užeina, tai praeina. Kai jau nebegaliu kentėti, gydytoja suleidžia nuskausminamuosius. Per TV rodo kažkokius banalius multikus, į mobilųjį ateina reklama: “Flirtas telefonu. Skambink ir susirask draugą...”J Kai neskauda – abu juokiamės ir taip vejame šalin baimę, drąsiname vienas kitą. Tą dieną gimdžiau viena, todėl visas personalas buvo labai draugiškas ir dėmesingas. Gydytoja laikas nuo laiko patikrina mano kaklelio atsidarymą. Staiga pajuntu, kad noriu stumti. Tėtukas pakviečia gydytoją ir ji pasako, kad JAU. Lipu ant stalo. Ir mokausi gimdytiJ Stengiuosi klausyti akušerės ir gydytojos. Tėtukas laiko mano galvą ir šnibžda man į ausį: “Laikykis, mažyte, aš su tavim. Myliu tave” ir man jau drąsiau. Stipriai įkvėpiu ir stumiu. Dar kartą. Dar vieną. “Jau matau galvutę! – šukteli gydytoja, - įkvėpk, stumk” Ir vėl įkvėpiu, stumiu, įkvėpiu, stumiu. Dar pora kartų įkvėpiu ir išgirstu švelnų cypsėjimą! Ašaros bėga kaip pupos. “Jūs turite nuostabią dukrytę...” Tėtukas suspaudžia mano galvą, žiūrime vienas į kitą ir abiem byra laimės ašaros... Mes tokie laimingi... Tėtukas bučiuoja mano akis, veidą, galvą. Jis puola tave fotografuoti, apkabina tave, o aš guliu ir nieko nematau. Gimei truputį pridususi, todėl man tavęs nepadėjo ant krūtinės, kaip aš įsivaizdavau. Tave tikrina, vysto. O aš guliu ir tos laukimo sekundės sunkesnės už patį gimdymą! Iš nevilties pradedu šaukti: “Atneškite mano vaiką, parodykite! Kodėl man jos nerodote??” Mane apima panika: gal kas nors negerai, tavo balselis silpnas. Pagaliau prie manęs prieina tėtukas su tavimi ir mes susipažįstame... Pažvelgėme vieną į kitą, perbraukiau tau per skruostą ir tave išnešė į inkubatorių. Tu gimei 16.50 2914 g 49 cm. Po pusvalandžio aš jau gulėjau pogimdyminėje palatoje ir skaičiavau minutes, kada pagaliau atneš tave. Tuo tarpu be paliovos skambėjo telefonas ir tėtukas išdidžiai visiems gyrėsi tavimi ir manimi. Gimdymas praėjo tikrai labai lengvai. Net negalėjau įsivaizduoti, kad pagimdysiu taip paprastai... Po valandos aš jau atsistojau pasivaikščioti, o po pusantros man atnešė tave. Tu godžiai traukei krūtį ir bevalgydama užmigai. Atrodei soti, rami ir laiminga. Jaučiausi tvirtai, todėl tavęs nebedaviau į inkubatorių. Mes miegame kartu, tiksliau – tu miegi, o aš grožiuosi tavimi – savo dukryte. Tu – mano kūnas. Tu – mano meilė. Tu – mano... Tėtukas į namus išvažiavo tik po vienuolikos. Beveik visą naktį kalbėjomės telefonu. Pasakojau jam, kaip tu miegi, kokia tu graži ir rami. Kol tave maitindavau, tėtukas rašydavo žinutes. Dar ir dabar turiu jas mobiliajame... Tu mūsų turtas, mūsų meilės vaisius. Jau noriu namo, noriu tau daug ką parodyti, daug ką tau pasakyti. Aš taip tave myliu...”

Jetau, kokia graži istorija. Vietomis beskaitydama pagalvoju, kad taip buvo ir man. Gana daug niuansėlių sutampa. Ne be reikalo mažylės gimė tik dviejų dienų skirtumu.
Iš tiesų šiek tiek gailiuosi, kad aš neprisiversdavau rašyti dienoraščio. Bet dabar tai atsigriebiu.

Visa istorija dvelkia begaline meile, ramybe ir siluma...
Rodos skaitytum ir skaitytum be galo...
Emilyte tures tikrai neikainojama mamytes dienorasti apie savo kelione i si pasauli

kaip graziai ir su meile parasei ...

nezinau,net ka parasyt,as be zado ,taip grazei parasei,kad per viena karta niekaip neperskaiciau,blioviau,kaip mazas vaikas ,ir pavydejau tau kiekvienam sakini.laiminga tavo dukryte,kad turi stebuklingus tetukus.o jus saunuoliai,as isimylejau

labai grazu siluma dvelkenti istorija, sekmes jums

Labai jums aciu uz siltus zodzius. Kiekvienai linkeciau tokio lengvo ir grazaus gimdymo.

tikrai grazu-zavi miela trijule

kaip grazu, net asaros susikaupe, kiek daug meiles tam mazam zmoguciui ir kiek daug meiles tarp jusu triju, puikiai perteikei viska Kad ta meile niekada niekada ne truputeli nesumazedu gyvenime!

pamenu, kai tu paskambinai mums ir pasakei, kad vaziuoji gimdyt . oi kiek laukimo mums tada buvo , sedejom prie telefono ir spirgejom. net musu Jokūbas nerimavo ir vis sparde man i pilva . o jau kai tevelis paskambino, toks pilnas dziaugsmo, laimes ir meiles... visi ir dziaugemes, ir verkem is tos laimes
stebuklelis tavo Emilija!
oi, net skruzdelytes bega atsiminus tas dienas , kai gimdem. neuzmirstamos akimirkos.

reiks ir man parasyt savo istorija, kai abi mano saremius kentejom

Tikrai labai grazei parasei labai grazi tavo istorija! Aukite dideles ir sveikos

...esu suzaveta...
Tiek meiles ideta i kiekviena zodi, i kiekviena eilute... Jus nuostabi seima ! Liudal, tu - puiki mama, o jusu dukrele nepaprasto groziu. Sveikatos jum !!

Net ašaros riedėjo kai skaičiau
KAip gražu

Na ka as galiu pasakyti - apsizliumbiau kaip mazas vaikas - o tai turbut viska ir pasako. sekmes visai jusu graziai seimai.

dieve,kaip grazu.net asarele isspaudziau,nes pati prisiminiau savo mazosios atejimas!tikrai grazuole pagimdei!bukit ir toliau tokia laimingi kaip ta akimirka!!!

Neverkit, mamos, nes ir man byra laimes asareles, kai prisimenu ta diena

Dieve, kaip gražu! Tokioje mylinčioje šeimoje dukrytė tikrai išaugs sveika, rami, gera, protinga ir stipri. Skaičiau, ir toks gerumas širdį užliejo, rodos savo meile ir šiluma su visais pasidalijote... Sėkmės jums visiems!

isties-nuostabiai parasei... skaiciau tikrai ne gimdymo, o Meiles istorija...

kokia grazi istorija.. braukiu asarele

kaip grazu

Jetau, apsiverkiau kaip mazas vaikas

Dukryte bus laiminga,atejusi tokia mylima ir laukiama. Dukryte bus laiminga,atejusi tokia mylima ir laukiama.

viskas negaliu asaros pacios byra......neturiu zodziu.........

nuostabi istorija

Apsiverkiau nuo pat pirmų eilučių, vyras išsigandęs atbėgo žiūrėti kas atsitiko. Prisiminiau kaip pati vaikščiojau paskutines dienas prieš gimdymą , kaip jaučiausi. Laimės jums, begalinės laimės.

Susigraudinau-kaip grazu Aukit dideles ir sveikutes!!!

Aciu, mergytes
Atrodo, kad taip seniai visa tai buvo Pasiilgstu tu spirduku pilvukyje... Dabar oho kaip miegodama spardosi Kartais uzmiegam visi trys, atsibundam - Emilijos uzpakaliukas man po nosiai O kartais randam kojugalyje

fantastika, nesitiki, kad taip tikrai buna!

Labai graži istorija Gaila kad mano laukimas nebuvo toks ypatingas ir dienoraščio niekaip nesugebėjau pradėti.
Tavo mergytė iš tiesų labai simpatiška

puiku!!! net susigraudinau..... vienintele mane pravirkdziusi istorija. maciau emiliytes nuotraukas! nuostabi mergyte ir labai grazus vardas. Saunuole mamyte!!!!!!

Labai grazi istorija!!

Dieve,kaip grazu....Baltai pavydziu ir tokio vyro,ir dukrutes
Net apsiverkiau,kai pagalvojau,kad man taip nebuvo ir greiciausiai nebus.
Sekmes jums ir laimes daug daug...

Perskaiciau ir as sia nuostabia meiles kupina istorija. Zliumbiu dbar,kaip kokia kvaisa ir prisimenu savo gimdyma,kuris man buvo labai lengvas. Gerai ,kad mano miega,tai pagalvotu kad mamai kas negerai.

Gailiuosi ir as,kad nerasiau dienorascio pries gimstant mano angeliukui,o sitiek laiko turejau

Kaip bega laikas... Mano kipsiukui vakar suejo metukai O atrodo, kad ta nuostabi diena buvo pries gera menesi Po tiek laiko gera paskaityti savo gimdymo istorija

Kaip gera ir smagu , kad mazyle atejo i tokia silta, meile
dvelkiancia seima...
Aukit diduciai ir sveikuciai

Geriau už bet kokį meilės romaną.
Pradedu gailėtis, kad nerašau dienoraščio.
Daug kas pasimiršta...

Istorija parasyta su begaline meile. Kokia nuostabi seimynele. Aukit sveiki ir stiprus

Liudal, sveikinu sulaukus dukrytės ir tikiuosi, kad esate visi sveiki ir laimingi. Tik man toks klausimas krebžda - o kodėl esi parašius, kad antro vaiko nebus?

man net asaros pradejo byreti kaip pupos labai silta ir grazi istorija bukit ir toliau tokia tvirta seima

Labai grazi istorija silta ir jauki jauciasi, kad teveliai jau buvo visomis prasmemis pasiruose vaikelio atejimui.
Jau ir man seimoje truksta treciojo nario, negaliu atplest akiu nuo mazu vaikuciu, nesciu mamyciu ir nuo Jusu gimdymo istoriju bet..vis tos nepalankios gyvenimo aplinkybes. Teks mums dar paluketi mazulio atejimo. Tikiuosi, kad jis jau mus issirinko ir laukia, kol ji pakviesime

labai grazi istorija

vaje kokia grazi istorija....
na zinoma gimdymas ir turejo lengvas buti,juk toki palaikyma turejai
na o man teks gimdyti vienai..jau nebe uz kalnu...visa nestuma taip pat esu viena...niekas mano pilvelio nebuciuoja..pati bucinukus siunciu
na sekmes jums,bet zinok labai giliai sirdelej pavydziu tokios dideles ir grazios meiles

didziausi sveikinimai

sekmytes jums augant

Kaip nuosirdu

Nuostabi jusu istorija